Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovams K. P., L. P. dėl nekilnojamojo daikto valdymo teisių gynimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Klaipėdos miesto savivaldybė, Ž. L., R. L., A. Š., M. S., O. R., V. A., V. A. (V. A.), L. A., A. B., J. Ž., G. A., L. N., D. P. (D. P.), V. N., J. K., J. A.-F., O. S. (O. S.), T. Š., T. S.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1) įpareigoti atsakovus K. P. ir L. P. per 1 (vieną) mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlaisvinti savavališkai užimtą negyvenamųjų patalpų, kurių unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pažymėtų indeksais 17-1 ir 17-2, esančių adresu (duomenys neskelbtini), ir negyvenamųjų patalpų, kurių unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pažymėtų indeksu 18-1, esančių adresu (duomenys neskelbtini), dalį, šią patalpų dalį atstatyti atsakovų lėšomis ir atlaisvintą šių patalpų dalį sutvarkyti;

2) įpareigoti atsakovus per 1 (vieną) mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), trečiojo aukšto laiptų aikštelės atitvėrimą, apribojantį galimybę patekti iš laiptinės į pastato patalpas, pažymėtas indeksais 17-1 ir 17-2 bei 18-1, ir suteikti ieškovui, o esant kitų bendrojo naudojimų patalpų bendraturčių reikalavimų, ir kitiems bendraturčiams raktus nuo įrengtų durų, vedančių iš patalpų, pažymėtų indeksu 17-1 ir 17-2 bei 18-1, į pastato stogo terasą;

3) priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6. Atskirajame skunde nurodoma, kad, byloje atidėjus nagrinėjimą 2020 m. rugsėjo 17 d. teismo posėdyje, kita bylos nagrinėjimo teismo posėdyje data suderinta su šalių atstovais, įskaitant ir ieškovo advokatą, buvo paskirtas 2020 m. gruodžio 3 d. Laikotarpiu tarp neįvykusio teismo posėdžio ir paskirto teismo posėdžio priimta teismo nutartimi bylos nagrinėjimo teismo posėdyje data buvo pakeista iš 2020 m. gruodžio 3 d. į 2020 m. lapkričio 30 d. (teismo posėdžio data buvo paankstinta). Apie pakeistą teismo posėdžio datą ieškovas nebuvo informuotas, teismo lydraštyje ieškovas nebuvo nurodytas tarp adresatų. Suderintos teismo posėdžio datos paankstinimas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybes nustatytas koronaviruso (Covid-19) priemones ir nesuderinus su ieškovu ar jo atstovu lėmė ieškovo neatvykimą į bylos nagrinėjimą 2020 m. lapkričio 30 d., todėl pareikšto ieškinio palikimas nenagrinėto laikytinas neadekvačia ir neproporcinga procesine sankcija. Tokios CPK 246 straipsnio 1 dalies normos aiškinimo praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai, formuojantys vienodą teisės normų aiškinimo ir taikymo praktiką.

7. Atskirajame skunde teigiama, kad nesutiktina su teismo skundžiamoje nutartyje nurodytu teismo vertinimu, jog ieškovo ar jo atstovo procesinis elgesys nulėmė tai, kad byloje neįvyko net du teismo posėdžiai, t. y. 2020 m. vasario 12 d. ir 2020 m. rugsėjo 17 d. Į bylos nagrinėjimą buvo įtraukti iš esmės visi daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkai. Ekonominė ir socialinė realybė lemia tai, kad daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų sudėtis nuolat kinta, dėl to atsiranda būtinybė į bylos nagrinėjimą įtraukti naujus butų ir kitų patalpų savininkus, pašalinti asmenis, nebeturinčius materialinio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi. Būtent daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkų pasikeitimas lėmė tai, kad iki bylos nagrinėjimo 2020 m. vasario 12 d. teismo posėdyje buvo surinkta ir byloje pateikta informacija (teismo rekomenduota patikslinto ieškinio forma) apie pasikeitusius daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkus. Objektyvių aplinkybių nulemtas duomenų tikslinimas negali būti laikomas ieškovo nesąžiningu elgesiu procese, dėl kurio neįvyko paskirtas 2020 m. vasario 12 d. teismo posėdis. Taip pat iki nurodytos teismo posėdžio datos ieškovui galiausiai pavyko surinkti duomenis, informaciją apie daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų teises į negyvenamųjų patalpų, pažymėtų indeksais 17-1 ir 17-2 bei 18-1, dalis ir teisių į šias dalis perleidimą laikotarpiu nuo 1992 metų ir šią informaciją susisteminti. Pirminių dokumentų ir susistemintos informacijos pateikimas byloje negali būti vertinamas kaip nesąžiningas ieškovo ar jo atstovo elgesys, nes atliktas darbas sudarė galimybes visapusiškai ir išsamiai išnagrinėti bylą, galiausiai, atskleidė atsakovų teisių į negyvenamųjų patalpų, pažymėtų indeksais 17-1 ir 17-2 bei 18-1, dalis nebuvimą ir sąlygojo aktyvų atsakovų veikimą procese kita linkme. Taip pat dėl neįvykusio 2020 m. rugsėjo 17 d. teismo posėdžio negali būti kaltinamas ieškovas. Dieną prieš paskirtą 2020 m. rugsėjo 17 d. teismo posėdį atsakovai nagrinėjamoje byloje pateikė papildomus įrodymus (informaciją apie sudarytus teisių į dalis negyvenamųjų patalpų, pažymėtų indeksais 17-1 ir 17-2 bei 18-1, perleidimo sandorius, patvirtinančius atsakovų tapimą nekilnojamųjų daiktų bendraturčiais). Patys nekilnojamųjų daiktų dalių įgijimo sandoriai atsakovų byloje pateikti nebuvo. Natūralu, kad nurodytoms aplinkybėms išsiaiškinti ieškovo atstovas buvo priverstas teismo prašyti laiko, o tai sąlygojo neišvengiamą prašymą paskirtą bylos nagrinėjimą atidėti. Ieškovas buvo pasirengęs bylos iš esmės išnagrinėjimui 2020 m. rugsėjo 17 d. teismo posėdyje, iki teismo posėdžio byloje pateikė prašymą dėl ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų procese atlyginimo priteisimo, tačiau atsakovai pateikė papildomų įrodymų bylos nagrinėjimo išvakarėse ir to teismas nevertino kaip nesąžiningo elgesio, nors apie sudarytus perleidimo sandorius atsakovams buvo žinoma nuo 2020 m. birželio mėnesio. Ieškovo pareikštas ieškinys, pastangos surinkti bylai reikšmingus įrodymus (atstovo darbas VĮ Registrų centro archyvuose renkant informaciją) liudija, kad ieškovas buvo ir išlieka suinteresuotas ginti savo pažeistas teises į jam nuosavybės teise priklausančių nekilnojamųjų daiktų valdymą.

8. Atskirajame skunde nurodoma, kad teismui palikus nenagrinėtą ieškinį byloje, kurioje buvo pereita į baigiamąją bylos nagrinėjimo stadiją, ieškovo neišvengiamas kreipimasis į tą patį teismą su tapačiu ieškiniu toms pačioms proceso šalims neatitinka proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principų, nes tiek ieškovas, tiek atstovai turės dėti naujas pastangas procesui inicijuoti, procesiniams dokumentams parengti ir pateikti, praeiti pasiruošimo bylos nagrinėjimui etapą ir procesinės taikos tarp šalių atkūrimas užtruks neprognozuojamai nereikalingą laiko tarpą. Pareiškimo palikimas nenagrinėto taip pat pažeidžia ir byloje dalyvaujančių trečiųjų asmenų teises, palikus ieškinį nenagrinėtą jų teisės į vindikuojamą turtą turės būti ginamos kitame teismo procese.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir nagrinėjimo tvarkos

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

13. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

14. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nutartis, kuria paliktas nenagrinėtas ieškinys. Atskirasis skundas iš esmės motyvuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį nepagrįstai ieškovo procesinį elgesį vertino kaip netinkamą, o pareikšto ieškinio palikimas nenagrinėto laikytinas neadekvačia ir neproporcinga procesine sankcija.

Dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties (ne)teisėtumo

15. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas R. S. 2019 m. rugsėjo 2 d. teisėjo rezoliucija priimtu ieškiniu atsakovams K. P., L. P. kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą dėl nekilnojamojo daikto valdymo teisių gynimo.

16. Teismo posėdis 2020 m. vasario 12 d. atidėtas dėl ieškovo prieš pat teismo posėdį pateiktų didelės apimties įrodymų, su kuriais nei teisėjas, nei kiti dalyvaujantys asmenys iki teismo posėdžio pradžios neturėjo galimybės susipažinti, taip pat dėl ieškovo prašymo pakeisti mirusį trečiąjį asmenį jo teisių perėmėju, dėl ieškovo prašymo atnaujinti terminą teismo nustatytiems ieškinio trūkumams pašalinti. Ieškovas ir jo atstovas advokatas įspėti, kad savo procesinėmis teisėmis nagrinėjant bylą naudotųsi tinkamai ir nesudarytų sąlygų bylos vilkinimui.

17. Teismo posėdis 2020 m. balandžio 6 d nevyko įvertinus tai, kad visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje yra paskelbtas karantinas, ir tai, kad karantino režimo trukmė yra pratęsta iki 2020 m. balandžio 13 d., taip pat atsižvelgiant į Teisėjų tarybos 2020 m. kovo 13 d. pranešime Nr. 36P-47-(7.1.10) „Dėl koronaviruso (COVID-19) prevencijos teismuose“ numatytas rekomendacijas, nesant galimybės nagrinėjamoje byloje teismo posėdį organizuoti naudojant nuotolinio vaizdo priemones.

18. Teismo posėdis 2020 m. gegužės 20 d. nevyko, nes 2020 m. gegužės 19 d. gautas ir priimtas ieškovo patikslintas ieškinys, nuspręsta dėl dalies trečiųjų asmenų pakeitimo ir nustatytas terminas jiems atsiliepimams į ieškinį pateikti. Atsakovo atstovas prašė paskirtą teismo posėdį atidėti, nes atsakovai gyvena Jungtinėje Karalystėje ir dėl paskelbto karantino negali grįžti į Lietuvą, tai užkerta jiems kelią dalyvauti paskirtame teismo posėdyje. Teismas padarė išvadą, jog esant pateiktam prieš pat posėdį patikslintam ieškiniui ir atsakovų atstovui prašant atidėti paskirtą teismo posėdį dėl atsakovų negalėjimo atvykti į teismo posėdį dėl paskelbto karantino, tikslinga perskirti paskirtą teismo posėdį.

19. Teismo posėdis 2020 m. rugsėjo 17 d. nepradėtas tenkinant ieškovo advokato prašymą leisti tikslinti ieškinį. Ieškovui nustatytas 20 dienų terminas patikslintam ieškiniui pateikti. Byloje nėra ginčo, kad patikslintas ieškinys per nustatytą terminą ar vėliau nebuvo pateiktas.

20. Teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartimi teismo posėdis perskirtas iš 2020 m. gruodžio 3 d. į 2020 m. lapkričio 30 d. Byloje nėra ginčo, kad apie perskirtą teismo posėdį ieškovo atstovui buvo pranešta tinkamai.

21. Skundžiama teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nutartimi ieškinys paliktas nenagrinėtas. Į teismo posėdį neatvyko nei ieškovas, nei jo atstovas, apie neatvykimo priežastis pranešta nebuvo, atidėti teismo posėdį nebuvo prašoma, o į teismo posėdį atvykęs atsakovų atstovas neprašė priimti sprendimo už akių.

22. Ieškinio palikimas nenagrinėto, kaip ir bylos nutraukimas, yra bylos užbaigimo nepriėmus teismo sprendimo dėl bylos esmės forma. Ieškinio palikimo nenagrinėto pagrindai nustatyti CPK 296 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies 5 punktą, teismas ieškinį palieka nenagrinėtą, jeigu atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių CPK 246 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju. CPK 246 straipsnio 1 dalyje yra nurodytos ieškovo ir jo atstovo neatvykimo į teismo posėdį pasekmės. Kai į teismo posėdį neatvyksta ieškovas, kuriam tinkamai nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir jis neturi atstovo, teismas bylos nagrinėjimą atideda. Bylos nagrinėjimas atidedamas taip pat tuo atveju, kai ieškovas bylą veda per atstovą, tačiau į teismo posėdį neatvyksta ieškovas ir jo atstovas ir tinkamai apie teismo posėdžio vietą ir laiką nepranešta ieškovo atstovui. Bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, ieškovo ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes. Kitais atvejais teismas atsakovo prašymu ir CPK nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Kai atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą.

23. Pagrindinis civilinio proceso tikslas – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis). Akivaizdu, kad ieškinio palikimas nenagrinėto paprastai prie šio tikslo neprisideda, nes toks teismo procesinis sprendimas neužkerta kelio suinteresuotam asmeniui iš naujo inicijuoti civilinę bylą (CPK 287 straipsnio 2 dalis). Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio palikimo nenagrinėto institutas turėtų būti taikomas tuomet, kai yra aišku, kad ieškovas iš esmės nusišalina nuo bylos nagrinėjimo, siekia vilkinti bylą ar pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2407/2013). Ieškinį palikti nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytu pagrindu teismas gali tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog ieškovas pasyvus, sistemingai neatlieka procesinių veiksmų ar galbūt piktnaudžiauja procesu, nusišalina nuo bylos nagrinėjimo, nėra suinteresuotas bylos nagrinėjimo tęsimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1065-464/2018). Vadinasi, dėl ieškinio palikimo nenagrinėto gali nepagrįstai pailgėti konkretaus ginčo išnagrinėjimo trukmė, nes ieškovas, norėdamas apginti savo pažeistus interesus, turėtų iš naujo inicijuoti kitą procesą, kuriame pakartotinai būtų eikvojamos valstybės lėšos, teismo bei proceso dalyvių laikas rengiantis bylos nagrinėjimui iš esmės, o tai nebūtų suderinama su proceso ekonomiškumu (CPK 7 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-756/2012, 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-777/2012, 2013 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2407/2013, 2014 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1931/2014, 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-29-183/2015, 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-863-464/2015).

24. Vis dėlto, nors proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principai yra svarbūs, tačiau civilinio proceso principai taikomi bei aiškinami ne atsietai vienas nuo kito, bet visi kartu. Šie principai įtvirtina ir pačios šalies (taigi, ir ieškovo) pareigą rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, sąžiningai naudotis priklausančiomis teisėmis. CPK 7 straipsnio 2 dalis nustato dalyvaujantiems asmenims pareigą rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, pateikti teismui argumentus ir įrodymus, kuriais grindžiami jų reikalavimai. Ieškovas atskirajame skunde nurodo, kad jo neatvykimą į 2020 m. lapkričio 30 d. teismo posėdį lėmė suderintos teismo posėdžio datos paankstinimas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas koronaviruso (COVID-19) priemones, nesuderinus su ieškovu ar jo advokatu. Tačiau, kaip minėta, iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovo atstovui apie teismo posėdį 2020 m. lapkričio 30 d. pranešta tinkamai. Bylos duomenimis, pranešimas apie perskirtą teismo posėdį ieškovo atstovui – advokatui per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą išsiųstas 2020 m. spalio 15 d., t. y. prieš pusantro mėnesio iki teismo posėdžio datos. Ieškovas nepaaiškino, kaip būtent minėtos aplinkybės nulėmė jo neatvykimą į paskirtą teismo posėdį, t. y. ar ieškovo atstovas nepamatė pranešimo ar kt.

25. CPK 8 straipsnyje įtvirtintas kooperacijos principas įpareigoja šalis bendradarbiauti tiek tarpusavyje, tiek su teismu, todėl ieškovas ar jo atstovas privalėjo informuoti teismą apie neatvykimo į teismą priežastis, o tuo atveju, jeigu norėjo, kad byla būtų nagrinėjama ieškovui ir (ar) jo atstovui nedalyvaujant ar kad bylos nagrinėjimas būtų atidėtas, turėjo pateikti teismui tokio turinio prašymą. Ieškovas ir jo atstovas aptartų reikalavimų nesilaikė, todėl nagrinėjamos bylos atveju ieškinio palikimas nenagrinėto, laikantis Civilinio proceso kodekso normų bei reikalavimų, negali būti vertinamas kaip proceso principų pažeidimas. Ieškovo atstovo – advokato, kuris yra savo srities profesionalas ir neabejotinai turi bylinėjimosi patirties, elgesys laiku neinformuojant teismo apie negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje negali būti vertinamas kaip procesiškai sąžiningas bei užtikrinantis proceso koncentraciją ir ekonomiškumą. Pažymėtina, kad ieškovo atstovas, būdamas profesionalus civilinių santykių dalyvis (advokatas), kuriam keliami didesni apdairumo ir rūpestingumo standartai, turėdamas pakankamai patirties, turi pareigą būti dėmesingas ir atidžiai rūpintis teismo proceso eiga. Ieškovo atstovas tokios pareigos nesilaikė, atskirajame skunde apskritai neapaiškinta, kodėl ieškovo atstovas nesiėmė jokių procesinių veiksmų, todėl šios bylos atveju ieškinio palikimas nenagrinėto negali būti vertinamas kaip proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų pažeidimas. Advokatas yra profesionalus teisininkas, todėl ne tik turi, bet ir privalo užtikrinti tinkamą bylos nagrinėjimo proceso eigą.

26. Pažymėtina, kad skundžiama teismo nutartis neužkerta galimybės ieškovui ginti, jo įsitikinimu, pažeistas teises ir vėl kreiptis į teismą. Bylos duomenys patvirtina, kad bylos nagrinėjimas nebuvo toli pažengęs – byla teismo posėdyje nebuvo pradėta nagrinėti iš esmės. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, kad nepanaikinus skundžiamos nutarties būtų pažeistas proceso operatyvumo principas.

27. Be to, byloje nustatytos aplinkybės (ieškovo ir jo atstovo teikiami ieškiniai ir didelės apimties duomenys prieš pat teismo posėdžius, prašymas atidėti teismo posėdį dėl galimybės pateikti patikslintą ieškinį ir jo nepateikimas per nustatytą terminą) kelia pagrįstų abejonių, ar ieškovas apkritai nesiekia vilkinti bylą, ar procesinių veiksmų neatlieka tinkamai sistemingai ir ar nepiktnaudžiauja procesu.

28. Kadangi ieškovo atstovui buvo tinkamai pranešta apie posėdį, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą ar bylą nagrinėti apeliantės atstovui nedalyvaujant nebuvo pateikta, pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo svarstyti bylos nagrinėjimo atidėjimo klausimą, o atsakovų atstovui išreiškus prašymą ieškinį palikti nenagrinėtą ir neprašant priimti sprendimo už akių, ieškinys pagrįstai paliktas nenagrinėtas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-6-516/2021). Pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismo sprendimas gali būti panaikintas tik tada, jeigu dėl procesinės teisės normų pažeidimo arba netinkamo jų pritaikymo galėjo būti neteisingai išspręsta byla; tos pačios taisyklės taikomos ir sprendžiant dėl teismo nutarčių teisėtumo (CPK 338 straipsnis). Taigi, skundžiama nutartis galėtų būti panaikinta tik tokiu atveju, jeigu būtų konstatuota, kad, ją priimdamas, pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK normas, ir, tik konstatavus tokį pažeidimą, turėtų būti vertinama, ar dėl jo atitinkamas procesinis klausimas buvo išspręstas neteisingai. Tačiau atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, teismų praktiką bei nustatytas faktines aplinkybes, nėra jokio teisinio pagrindo konstatuoti CPK normų pažeidimą.

29. Remdamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą taikyti CPK 246 straipsnio 1 dalį ir palikti ieškovo ieškinį nenagrinėtą, todėl skundžiama nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta.

Dėl bylos procesinės baigties

30. Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo remiantis atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl žyminio mokesčio

31. CPK 80 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad už atskiruosius skundus žyminis mokestis nemokamas, išskyrus atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir atskiruosius skundus bankroto ar restruktūrizavimo bylose. CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis suinteresuoto asmens pareiškimu grąžinami, kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu numato įstatymai.

32. Bylos duomenimis, ieškovas teikdamas atskirąjį skundą sumokėjo 37,50 Eur žyminio mokesčio. Kadangi atskirieji skundai dėl nutarčių, kuriomis ieškinys paliktas nenagrinėtas, žyminiu mokesčiu neapmokestinami, ieškovo sumokėtas 37,50 Eur žyminis mokestis gražintinas ieškovui. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Palikti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nutartį nepakeistą.

Grąžinti ieškovui R. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 37,50 Eur (trisdešimt septynis eurus, 50 centų) žyminį mokestį, sumokėtą 2020 m. gruodžio 8 d.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.