Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. Š.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovui D. S. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo ir kt., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. D..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. D. atsiliepimo į ieškinį teismo nustatytu terminu nepateikė, procesiniai dokumentai trečiajam asmeniui įteikti tinkamai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) CPK 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo su ieškiniu sutiko ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad ji yra G. S. mama, ir nepilnamečio vaiko U. S. močiutė. Iki dukters G. S. mirties, jos dukra kartu su anūke U. S. gyveno kartu su ja. Po G. S. mirties ji augina nepilnametį vaiką U. S., rūpinasi jos priežiūra ir auklėjimu. Atsakovas nepilnamete dukra U. S. nesirūpina, jos neprižiūri, su ja iš esmės nebendrauja. Atsakovas paskutinį kartą su dukra matėsi 2017 m. rugpjūčio mėn. per atsakovo sesers R. N. vestuves. Praėjusią vasarą atsakovas buvo grįžęs į Lietuvą, tačiau su dukra nesusisiekė ir nesusitiko. Prasidėjus procesui dėl tėvo valdžios apribojimo atsakovas su dukra susisiekti taip pat nebandė. Trečiasis asmuo pažymėjo, kad atsakovas teikia išlaikymą nepilnamečiam vaikui – nuo 2018 m. rugsėjo mėn. išlaikymui teikė po 150,00 Eur kas mėnesį, nuo 2019 m. sausio mėn. – po 220,00 Eur kas mėnesį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies

Dėl tėvo valdžios apribojimo

5. Tėvų valdžios esmė yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi, tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnis). Tinkamas tėvų valdžios įgyvendinimas reiškia tarptautinių ir nacionalinių teisės aktų vaikui garantuojamų teisių žinoti, kas jo tėvai bei su jais gyventi ir būti jų auklėjamam bei aprūpinamam, turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi ir kt. užtikrinimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos įstatymo 11, 23 straipsniai, CK 3.161 straipsnio 2, 3 dalys). Tėvai, naudodamiesi tėvų valdžios turinį sudarančiomis teisėmis ir vykdydami pareigas savo vaikams, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis (CK 3.165 straipsnis), tačiau valstybės konstitucinė pareiga saugoti ir globoti vaikystę (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalis) suteikia valstybei pagrindą įstatyme nustatytais atvejais, kai tėvai dėl objektyvių aplinkybių (pvz., dėl ligos) negali įgyvendinti tėvų valdžios savo vaikams arba įgyvendina ją priešingai vaiko interesams ir šie pažeidžiami, peržengti tėvų valdžios įgyvendinimo autonomiškumo ribas bei taikyti jos ribojimo priemones (CK 3.160 straipsnio 2 dalis).

6. Taigi, jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, tai reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pagrindas tokiems tėvams riboti tėvų valdžią. CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą.

7. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Taigi, esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje pareikštas reikalavimas apriboti tėvų valdžią, turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus ir pažeidimų pobūdį bei, remdamasis nustatytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visuma bei atsižvelgdamas į įrodinėjimo civiliniame procese specifiką, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas vienai iš tėvų valdžios ribojimo priemonių taikyti ar ne.

8. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus. Spręsdamas dėl tėvų valdžios apribojimo, teismas turi nepažeisti vaiko teisės į šeimos ryšius (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) ne kartą bylose yra pažymėjęs, kad šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas. Toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais vertinimais, atsižvelgiant į vaiko interesus (O. v. Švedija (nr.1) 1988 m. kovo 24 d. sprendimas, p. 33-34 §72). EŽTT jurisprudencijoje taip pat pabrėžiama, kad turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra tarp vaiko intereso likti viešojoje globoje ir tėvų intereso vėl būti kartu su vaiku. Sprendžiant šią užduotį ypatinga svarba teikiama geriausiems vaiko interesams, kurie, priklausomai nuo jų prigimties ir rimtumo, gali būti viršesni už tėvų interesus. Tėvams negali būti suteikta teisė į priemonių, kurios padarytų žalą vaiko sveikatai ir vystymuisi, taikymą pagal Konvencijos 8 straipsnį (J. v. Norvegija 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas, p. 1008-09). Sprendžiant tokio pobūdžio bylas, svarbiausia yra nustatyti vaiko interesus ir kas juos geriausiai galėtų užtikrinti.

9. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), o laikinas tėvų valdžios apribojimas taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).

10. Griežčiausia tėvų teisių ir pareigų savo vaikams įgyvendinimą suvaržančių priemonių yra tėvų (tėvo ir (ar) motinos) valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis). Jos taikymo padarinys – tėvų asmeninių ir turtinių teisių, pagrįstų giminyste ir nustatytų įstatyme, sustabdymas, taip pat galimybė (kai tėvų valdžia apribojama neterminuotai) be atskiro tėvų sutikimo vaiką įsivaikinti kitiems asmenims (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Tėvų valdžios apribojimas reiškia esminį vaiko teisės į šeimos ryšius, į jo gyvenimą biologinėje šeimoje suvaržymą, todėl ši priemonė gali būti taikoma tik teismo ir tik tada, kai nustatoma, kad jai taikyti egzistuoja įstatyme nustatytos sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 4 d. nutartis Nr. 3K-7-114/2013). Sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai.

11. Bylos duomenimis nustatyta, kad U. S. gim. (duomenys neskelbtini), gimimo liudijime motina įrašyta G. S., tėvas – D. S.. G. S. (duomenys neskelbtini) mirė. 2018-08-06 Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriuje gautas trečiojo asmens V. D. prašymas paskirti ją nepilnamečio vaiko U. S. globėja. Prašyme nurodoma, kad nuo (duomenys neskelbtini) U. S. gyvena kartu su ja. 2013 m. gegužės mėn. atsakovo prašymu U. S. buvo paskirta laikinoji globa. Pirmaisiais metais atsakovas keletą kartų aplankė U. S., tačiau po to išvyko į užsienį, ryšių su dukra nesistengia užmegzti. Atsakomybė dėl U. S. auginimo, priežiūros ir auklėjimo yra palikta jai, todėl prašo skirti U. S. nuolatinę globą. Klaipėdos apylinkės teismas 2018-08-10 nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-10826-676/2018 leido paimti U. S. iš atsakovo. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2018-09-28 įsakymu Nr. AD1-2338 nustatė U. S. gim. (duomenys neskelbtini), likusiai be tėvų globos, laikinąją globą, paskiriant laikinąja globėja V. D..

12. Atsakovas, nesutikdamas su reikalavimu dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, nurodo, jog jis su dukra bendrauja internetinėmis ryšio priemonėmis, tačiau gyvena ir dirba Šiaurės Airijoje, todėl neturi galimybės dažnai matytis su dukra, dėl ilgų darbo valandų jo galimybė bendrauti su U. S. yra apribota. Pažymi, kad jis prašė savo mamos V. Š. domėtis dukters U. S. mokslais, nueiti į tėvų susirinkimus, siuntė pinigines lėšas V. Š., kad ji nupirktų dukrai mokyklines priemones, sumokėtų už ekskursijas ir kt., perduotų Kalėdų bei gimtadienio dovanas. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta atsakovo D. S. mama V. Š. paaiškino, kad atsakovas teikia išlaikymą nepilnamečiam vaikui U. S. – atsakovas pinigines lėšas pervesto jai, o ji šias pinigines lėšas perduodavo trečiajam asmeniui V. D.. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta atsakovo D. S. sesuo R. N. paaiškino, kad atsakovas teikia išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nori, kad susiklostę santykiai su nepilnamete dukra pagerėtų, tačiau nežino, kokių priemonių jis turėtų imtis.

13. Vertindamas atsakovo nurodytas aplinkybes, teismas visų pirma, pažymi, jog byloje nėra ginčo dėl to, jog atsakovas teikia išlaikymą nepilnamečiam vaikui, tačiau pareiga išlaikyti savo nepilnametį vaiką yra tik viena iš tėvų valdžios turinį sudarančių pareigų, todėl vien ši aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, kad atsakovas tinkamai vykdo pareigą rūpintis savo nepilnamečiu vaiku. Vienas iš pagrindinių vaikų interesų yra teisė tinkamai ir visapusiškai bendrauti bei matytis su savo tėvais. Ši vaikų teisė gali būti įgyvendinama, kai bendravimas ir susitikimai su tėvais yra reguliarūs, pastovūs bei pakankamai dažni. Tokiu bendravimu turi būti sudaromos prielaidos tėvams dalyvauti vaikų kasdieniame gyvenime, rūpintis jų auklėjimu, dvasiniu ir fiziniu vystymusi, užtikrinti jų poreikių patenkinimą ir kt. Tėvystė (motinystė), visų pirma, yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką, todėl atsakovas, siekdamas išsaugoti tėvų valdžią, turėjo nuoširdžiai ir rūpestingai įgyvendinti tėvo pareigas ir rūpintis vaiku, domėtis kartkartėmis ir fragmentiškai vaiku neužtenka, tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014).

14. Bylos duomenimis nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2018 m. spalio mėn. iki 2018 m. gruodžio mėn. tarp atsakovo ir nepilnamečio vaiko U. S. vyko susirašinėjimas internetinėmis ryšio priemonėmis. Klaipėdos apylinkės teismo 2019-03-21 psichologo išvadoje nurodoma, jog ryšys tarp U. S. ir tėvo D. S. galimai taip ir nebuvo susiformavęs. Mergaitę su jos tėvu sieja tik neapibrėžto pobūdžio bendravimas, kuris šiuo metu yra visiškai nutrūkęs. Taigi, atsakovo nurodytas bendravimas su dukra yra nereguliarus, nepastovus, U. S. negali numatyti, kada turės galimybę bendrauti su atsakovu. Akivaizdu, kad tokia situacija neatitinka nepilnamečio vaiko U. S. interesų. Trečiasis asmuo V. D. ir liudytojomis apklaustos V. Š. bei R. N. paaiškino, kad atsakovas paskutinį kartą su nepilnamete dukra matėsi 2017 m. rugpjūčio mėn., t.y. daugiau nei prieš metus ir aštuonis mėnesius. Nurodė, kad atsakovas 2018 m. vasarą buvo atvykęs į Lietuvą, tačiau su dukra nesusiekė ir nepasimatė. Bylos duomenimis nenustatyta, kad atsakovas būtų dėjęs pastangas reguliariai matytis su nepilnamete dukra, t.y. lankęs ją Lietuvoje ar bandęs pasirūpinti jos galimybe atvykti pas atsakovą, palaikyti su ja ryšius, rūpintis jos auginimu ir auklėjimu.

15. Atsižvelgęs į byloje esančius duomenis, šalių ir liudytojų paaiškinimus teismo posėdžio metu, teismas konstatuoja, kad atsakovas vengia savo pareigos auklėti nepilnametį vaiką U. S., nesirūpina ja. Toks atsakovo elgesys yra priešingas vaiko interesams ir sudaro sąlygas taikyti tėvo valdžios apribojimą.

16. Vis dėlto, nagrinėjau atveju svarbu atsižvelgti į tai, kad atsakovas nėra visiškai nusišalinęs nuo rūpinimosi nepilnamečiu vaiku U. S.. Bylos duomenimis ir šalių bei liudytojų paaiškinimais teismo posėdžio metu nustatyta, kad atsakovas teikia išlaikymą nepilnamečiam vaikui. Atsiliepimu į ieškinį atsakovas išreiškia norą užmegzti ryšį su dukra, atkurti jų bendravimą. Pažymėtina, kad atsakovas iki ieškinio pateikimo teismui dienos bandė, nors ir nepakankamai, užmegzti bendravimą su dukra. Teismo posėdžio metu liudytojomis apklaustos V. Š. bei R. N. paaiškino, kad jos bendrauja su nepilnamečiu vaiku U. S., jų tarpusavio santykiai nėra nutrūkę, todėl nori padėti atsakovui užmegzti ryšį su nepilnamečiu vaiku. Teismo vertinimu minėtos aplinkybėms, sudaro pagrindą tikėtis, jog padėtis, susiklosčiusi tarp atsakovo ir nepilnamečio vaiko U. S. gali pasikeisti, todėl nėra pakankamo pagrindo neterminuotai apriboti atsakovo D. S. tėvo valdžią į vaiką U. S..

17. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, ieškinys tenkintinas iš dalies, laikinai apribotina atsakovo D. S. tėvo valdžia į vaiką U. S. (CK 3.180 straipsnio 1, 3 dalys).

18. Atsakovui laikinai apribojus tėvo valdžią nepilnamečio vaiko atžvilgiu, jam sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

19. Atsakovui išaiškintina, jog vadovaujantis CK 3.181 straipsnio 2 dalimi tėvų valdžios laikinas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvo (mamos) valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo įsiteisėjimo valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, o prireikus prokuroras kreipiasi į teismą dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo tęsimo arba neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo nustatymo (CK 3.183 straipsnio 5 dalis).

20. Sprendimo dalis dėl tėvų valdžios apribojimo vykdoma skubiai (CPK 496 straipsnis).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

21. Tenkinus ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo, turi būti išspręstas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje (CPK 406 straipsnio 2 dalis). CPK 407 straipsnyje nustatyta, kad priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui.

22. Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2018-09-28 įsakymu Nr. AD1-2338 nustatė U. S., gim. (duomenys neskelbtini), likusiai be tėvų globos, laikinąją globą, paskiriant laikinąja globėja V. D.. U. S. su senele V. D. gyvena nuo to laiko, kai U. S. sukako keli mėnesiai, ji rūpinasi vaiko priežiūra ir auklėjimu. Ieškovas patvirtino, kad V. D. užtikrina tinkamas nepilnamečio vaiko U. S. gyvenimo sąlygas. Esant išdėstytoms aplinkybėms, siekiant užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus, U. S. gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl jos globos nustatymo įsiteisėjimo nustatytina jo dabartinės laikinosios globėjos V. D. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini).

Dėl išlaikymo priteisimo

23. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui U. S., gim. (duomenys neskelbtini), po 220,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki jos pilnametystės. Atsakovas su ieškovo reikalavimu sutinka.

24. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pareiga išlaikyti vaikus tėvams išlieka ir apribojus tėvų valdžią (CK 3.195 straipsnis). Pagal CK 3.198 straipsnio 1 dalį, teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaiko poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs teismų praktiką ir nuosekliai jos laikosi, kad orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Atsižvelgtina ir į tai, jog savo nepilnamečius vaikus privalo išlaikyti abu vaiko tėvai, jų teikiamo išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas sąlygas vaiko vystymuisi.

25. Atsižvelgęs į byloje esančius duomenis, į tai, kad atsakovas sutinka su ieškovo reikalavimu dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, ieškovo reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas, iš atsakovo priteistinas 220,00 Eur dydžio išlaikymas nepilnamečiam vaikui U. S., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2018-12-20) iki vaiko pilnametystės (CK 3.194 straipsnio 1, 3 dalys, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.198, 3.200 straipsniai).

26. Šalims išaiškinta, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (šalies turtinės padėties pasikeitimas, papildomos vaiko priežiūros išlaidos ir kt.), šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

27. Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimo išlaidų priteisimo

28. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Už teismo patenkintus reikalavimus mokėtinas 59,00 Eur žyminis mokestis (220,00 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.). Esant išdėstytoms aplinkybėms, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 59,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 82 straipsnis, 83 straipsnio 1 dalies 2, 14 punktai, 85 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai, 96 straipsnio 1 dalis).

29. Pagal 2014-09-23 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymą Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 Eur. Nustatyta, kad byloje patirta 10,19 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį patenkinus, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 10,19 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Laikinai apriboti tėvo valdžią atsakovui D. S. į vaiką U. S., gim. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti nepilnamečio vaiko U. S., gim. (duomenys neskelbtini)., gyvenamąją vietą iki teismo procesinio sprendimo dėl vaiko globos nustatymo ir globėjo paskyrimo įsiteisėjimo su laikinąja globėja trečiuoju asmeniu asmuo, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, V. D. jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo D. S. išlaikymą nepilnamečiam vaikui U. S., gim. (duomenys neskelbtini)., po 220,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2018 m. gruodžio 20 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečio vaiko U. S., gim. (duomenys neskelbtini)., materialinio išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti jos globėją V. D..

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo D. S. 59,00 Eur žyminio mokesčio ir 10,19 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės biudžetą.

Sprendimo dalis dėl laikino tėvo valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo nuorašą valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Civilinę bylą per 3 darbo dienas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos perduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų civilinių bylų raštinei.