Alytaus apylinkės teismo sprendimas

suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims E. B., L. B., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas, valstybės įmonės Turto bankas atstovas, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas, pareiškėjas A. B., atstovaujamas advokatės bei suinteresuotas asmuo L. B., būdami tinkamai informuoti apie paskirtą teismo posėdį (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 155-156, 169-170, 2 t., b. l. 1-2, 4-5), į jį neatvyko. Prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, suinteresuoti asmenys savo poziciją išdėstė pateiktuose atsiliepimuose, suinteresuotas asmuo E. B. neprieštarauja procesui, todėl byla išnagrinėta jiems nedalyvaujant (CPK 443 straipsnio 5 dalis).

Pareiškėjo A. B. atstovė advokatė Ona Barkauskienė teismo posėdyje (2019 m. birželio 20 d. teismo posėdžio garso įrašas) pareiškimą palaiko jame nurodytais motyvais ir prašo tenkinti. Nurodė, kad pareiškėjas, mirus motinai, gyveno ir gyvena tuose pačiuose namuose, jis sodino daržoves, rūpinosi namų valda, prižiūrėjo kiemą, darė einamąjį namo remontą, perdažė namą, tvarkė šildymo sistemą. Pats į notaro biurą dėl palikimo priėmimo nustatytais terminais nesikreipė, nes manė, kad dėl to kreipsis jo brolio Rolando vaikai. Paaiškino, kad name yra vietinis šildymas, elektros įvadas bendras, skaitiklis elektros suvartojimui konstatuoti taip pat yra vienas, vežamos šiukšlės. Nurodė, kad, nors pareiškėjui nuosavybės teise priklauso viena minėto namo pusė, tačiau už visas paslaugas po motinos mirties mokėjo jis. Paaiškino, kad paveldėjimo teisės liudijimas niekam neišduotas, mirusioji testamento nepaliko. Pareiškėjas palaidojo tiek motiną, tiek brolį Rolandą, daugiau įpėdinių, be suinteresuotais asmenimis nurodytų pareiškėjo brolio Rolando vaikų, nėra. Prašo tenkini pareiškimą.

Suinteresuotas asmuo E. B. teismo posėdyje pareiškimui neprieštarauja, su juo sutinka (2019 m. birželio 20 d. teismo posėdžio garso įrašas). Jokių aplinkybių paaiškinti negali, nes nepažinojo nei savo tėvo, nei brolio, nei senelių, nei dėdžių, kurie minimi byloje. Suinteresuotas asmuo paaiškinti apie nurodomą jo brolį L. B. taip pat nieko negali, nieko apie jį nežino. Savarankiškų reikalavimų nereiškia, pareiškimui neprieštarauja.

Liudytojas A. M. teismo posėdyje nurodė, kad yra kaimynas pagal pareiškėjo tėvų gyvenamąją vietą. Patvirtino, kad tuose namuose pradžioje gyveno O. Z. B. tėvai, kurie mirė. Pareiškėjo tėvai (duomenys neskelbtini) nusipirko medinį namą ir pasistatė namus (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini). Prie namo statybų daugiausia dirbo pareiškėjas A. B., jo tėvas V. B. ir motina O. Z. B.. Namą šeima pasistatė apie 1986 metus, o A. B. atsikraustė pas tėvus gyventi vėliau. Pareiškėjas turėjo brolį R. B., kuris nuskendo, šio sūnų L. B. liudytojas matęs prieš 3-4 mėnesius. Paaiškino, kad, iki buvo gyva močiutė, L. gyveno tuose namuose. Paaiškino, kad A. žmona L. iki mirties prižiūrėjo O. Z. B., pareiškėjas palaidojo motiną. Pareiškėjas, mirus motinai, ir toliau liko šiuose namuose gyventi, apsidažė namus, juose tvarkosi, šiuo metu jis išvykęs į užsienį.

Liudytojas V. J. teismo posėdyje nurodė, kad yra kaimynas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nuo 1998 metų pažinojo šią šeimą. Tuo metu gyva buvo tik pareiškėjo motina, pažinojo pareiškėjo brolį R. B., jo sūnų L. B.. Mirus motinai liko ūkis, yra sklypas, jame auga obelys, namas kūrenamas malkomis. Nurodė, kad po motinos mirties A. B. nudažė namą, keitė namo duris, viskuo rūpinosi A. B.. Nurodė, kad pareiškėjas palaidojo motiną.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktas nustatomi vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais.

Paveldėjimas – tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą. Paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), daiktinės teisės, palikėjo turtinės teisės ir turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis). Įpėdinio nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo pagrindas yra vienašalis įpėdinio sandoris – palikimo priėmimas, o ne paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas ar jo įregistravimas viešajame registre. Įstatymas leidžia įpėdiniui priimti palikimą faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą.

Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Vertinant, buvo ar ne palikimas Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe.

Bylos duomenimis nustatyta, kad O. Z. B. mirė (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 5, 12) būdama našle. O. Z. B. (duomenys neskelbtini) įregistravo santuoką su V. B., kuris mirė (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 12). O. Z. B. santuokoje susilaukė dviejų vaikų – pareiškėjo A. B. ir R. B. (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 9, 11, 12). R. B. mirė (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 4, 12), jo vaikai – suinteresuoti asmenys E. B. ir L. B. (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 8, 10, 13). Paveldėjimo byla į O. Z. B. palikimą nepradėta (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 7). Mirusiosios O. Z. B. vardu registruotas nekilnojamasis turtas – ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įgyto (duomenys neskelbtini) Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 16-17).; ½ dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), įgytų (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) LDT vykdomojo komiteto sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktu Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindais (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 18-19). Pateiktais duomenimis A. B. nuo 2009 metų mokėjo mokesčius už elektros energijos tiekimo paslaugas (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 20, 21, 22).

Pareiškėjas A. B. po savo motinos O. Z. B. mirties per teismo nustatą terminą nesikreipė į notaro biurą dėl palikimo priėmimo. Tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad jis tuoj po motinos mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti. Atsižvelgiant į šias teisiškai reikšmingas aplinkybes konstatuotina, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels pareiškėjui teisines pasekmes kaip pirmosios eilės įpėdiniui gaunant paveldėjimo teisės liudijimą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis, 448 straipsnis).

Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Įstatymų leidėjas įtvirtino nuostatą, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tačiau jei įpėdinis nurodytu būdu palikimo nepriėmė įstatymas įtvirtino dar vieną, lygiavertį paminėtam palikimo priėmimo būdą – palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalies nuostatas įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje. Jeigu pareiškimo nagrinėjimo metu nepateikiami priešingi įrodymai, nekyla ginčas dėl fakto, tuomet detalūs, logiški ir nuoseklūs pareiškėjo parodymai dėl palikimo priėmimo fakto faktiniu valdymu vertinami kaip patikimi. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Šios nuostatos taikomos ir civilinėse bylose dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad palikimas priimtas pradėjus faktiškai valdyti turtą, nustatymo.

Pareiškėjo pareiškime išdėstytas aplinkybes ir teismo posėdyje jo atstovės – advokatės Onos Barkauskienės nurodytas aplinkybes, jog pareiškėjas po savo motinos O. Z. B. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą pagal įstatymą, faktiškai pradėdamas turtą valdyti ir jį valdo iki šiol, kadangi po motinos mirties pasiliko ir toliau gyveno namų valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini), kurios pusė Nekilnojamojo turto registro duomenimis priklausė pareiškėjui, mokėjo mokesčius už viso namo išlaikymą, remontavo namą, jį prižiūrėjo, rūpinosi aplinka, prižiūrėjo namų valdą, palaidojo motiną, patvirtino ir kaimynų liudytojų A. M. ir V. J. paaiškinimai teismo posėdyje (CPK 178, 186 straipsniai), iš kurių akivaizdu, kad liudytojai pažinojo pareiškėjo šeimą, šiuo adresu gyvenusius ir gyvenančius asmenis, patvirtino, kad pareiškėjas palaidojo motiną, jis rūpinasi palikimu ir toliau tvarkosi paveldimame turte. Suinteresuotas asmuo E. B. pareiškimui neprieštarauja, savarankiškų reikalavimų nereiškia, sutinka dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, kurios paneigtų ar darytų nepatikimus pareiškėjo nurodomus duomenis. Pareiškime nurodytos faktinės aplinkybės bylos nagrinėjimo metu atitiko pareiškėjo atstovės paaiškinimams, liudytojų parodymams bei kitiems faktiniams bylos duomenims dėl aktyvių veiksmų pradėjus faktiškai valdyti po motinos mirties likusį turtą, kurie buvo vienodi, nuoseklūs ir logiški. Įrodymų vertinimo prasme tai reiškia, kad nėra pagrindo jų vertinti kaip nepatikimų, turinčių suinteresuotumą bylos baigtimi ar pan., ir jais nesivadovauti. Aplinkybes, kad nekilnojamasis turtas, likęs po motinos mirties, pareiškėjo nebuvo apleistas, priešingai, juo buvo rūpinamasi, jis buvo prižiūrėtas, sumokėti mokesčiai patvirtino ne tik pareiškėjo atstovės betarpiški paaiškinimai teismo posėdyje, bet ir pareiškėjo pateikti netiesioginiai įrodymai – kvitai dėl mokėjimo už elektros energiją 2009 metais (duomenys neskelbtini). Suinteresuoti asmenys E. B. ir L. B. jokių aktyvių veiksmų palikimo priėmimo tikslu po O. Z. B. mirties neatliko, E. B. sutinka, kad pareiškėjo prašymas pagrįstas ir jam neprieštarauja, todėl ir šiuo aspektu nėra pagrindo abejoti pareiškėjo paaiškinimais ir liudytojų parodymais teisme kaip patikimais įrodymais visų bylos duomenų kontekste. Kiti byloje dalyvaujantys suinteresuoti asmenys pareiškimui taip pat neprieštarauja. Taigi, spręsdamas dėl įrodymų pakankamumo teismas vertina visumą duomenų, pateiktų ir ištirtų byloje. Teismo vertinimu pirmiau aptarti duomenys suponuoja išvadą, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) mirus motinai O. Z. B. priėmė mirusiosios turtą, jį valdė, naudojo, prižiūrėjo, turtu rūpinosi kaip savu, t. y. aktyviais veiksmais išreiškė valią įgyti palikėjos turtą nuosavybės teise, todėl pareiškimas tenkintinas kaip pagrįstas ir įrodytas (CK 5.50 straipsnis, 5.51 straipsnis, CPK 442 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 446-448 straipsniai).

Atkreiptinas dėmesys, kad teismas, nagrinėjantis bylą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, sprendime nenurodo paveldimo turto apimties, kadangi palikimą sudarantį konkretų paveldimą turtą, jo kiekį, dalis ir kitus duomenis nustatys paveldėjimo bylą administruojantis notaras. Teismas nepasisako dėl paveldimo turto ir teisių apimties, o nustato tik patį palikimo priėmimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2013, Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2122-773/2016).

Valstybė šioje byloje patyrė 12,30 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos yra didesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl priteistinos iš pareiškėjo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 268 straipsniais, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po motinos O. Z. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Priteisti iš pareiškėjo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 12,30 Eur (dvylika eurų 30 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pareiškėjo pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.