- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-09-11
- Bylos Nr.
- e2-1370-1167/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13034-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Adomaitytė
- Ieškovas
- E. S.
- Atsakovas
- D. M.
- Advokatai
- Povilas Latvys, Giedrė Gabrielė Stepankevičienė
- Kategorijos
išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Agnei Artamonovai,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. S. ieškinį atsakovui D. M. dėl tėvystės ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė E. S. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama:
1.1. nustatyti, kad nepilnamečio vaiko P. S., gimusios (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas yra atsakovas D. M.;
1.2. nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove;
1.3. priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis po 274 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaikas sulauks pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, o vaiko piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę;
1.4. priteisti iš atsakovo išlaikymo nepilnamečiam vaikui įsiskolinimą už laikotarpį nuo vaiko gimimo ((duomenys neskelbtini)) iki bylos iškėlimo teisme dienos, iš viso – 2 377,50 Eur;
1.5. priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodoma, kad šalys nebuvo sudarę santuokos, susipažino 2017 m. Londone ir daugiau kaip metus buvo pora, vėliau išsiskyrė dėl charakterių nesutapimo ir kelerius metus nebendravo. 2020 m. vėl susitiko, turėjo intymius santykius, tačiau abu nusprendė, kad būti pora nepavyks ir vėl išsiskyrė. Praėjus mėnesiui po susitikimo ieškovė sužinojo, kad laukiasi. Ieškovės teigimu, atsakovas šią žinią priėmė su nerimu, bet džiugiai, buvo pasimetęs, jokių sprendimų nesiūlė, visą atsakomybę perkėlė ieškovei sakydamas „Ką dabar darysi“, „Kas toliau“. Prasidėjus pandemijai, ieškovė neteko darbo Londono mokykloje, tad nusprendė grįžti gyventi į Vilnių, kur turėjo butą. Su atsakovu ryšį palaikė telefonu iki trečio nėštumo mėnesio. Po to atsakovas bendravimą nutraukė, pasakė, kad nieko nenori apie ieškovę ir vaiką žinoti, nenori būti įrašytas į vaiko gimimo liudijimą kaip tėvas ir nesiruošia remti finansiškai. Likusį nėštumo laiką nebuvo jokio kontakto su atsakovu. Dukra gimė (duomenys neskelbtini). Ieškovės teigimu, po kelių mėnesių nuo vaiko gimimo atsakovas parašė ieškovei ir parodė susidomėjimą vaiku. Sutarė, kad mokės po 200 svarų (233 Eur) kas mėnesį, šio susitarimo kurį laiką laikėsi, tačiau kaskart įvykus konfliktui, grasindavo nutraukti mokėjimą. Be to, atsakovas norėjo, kad vaiko gimimo liudijime ieškovė įrašytų antrą vardą, nes jos duotas vardas jam nepatiko, tačiau pats kaip tėvas nenorėjo būti įrašytas. Po paskutinio konflikto, 2023 m. balandžio mėn., atsakovas nutraukė mokėjimus ir liepė kreiptis į teismą. Ieškovė pažymėjo, kad kai vaikui buvo maždaug pusė metų, atsakovas paprašė atlikti tėvystės testą, kuris parodė, jog jis yra vaiko tėvas. Per 2,5 metų atsakovas 2 kartus buvo atvykęs į Lietuvą aplankyti vaiko. Kai ieškovė viešėdavo pas seserį Anglijoje su vaiku, atsakovas vaiką taip pat aplankydavo (buvo maždaug 12–15 susitikimų), atsakovas taip pat kartais išreikšdavo norą pabendrauti su vaiku video skambučiais (apie 2 kartus per mėn.). Ieškovė nurodė, kad nuo 2023 m. balandžio mėn. šalys jokio kontakto nebepalaiko, išlaikymo ar kitokios pagalbos atsakovas neteikia, vaiko nelanko ir juo nesidomi. Ieškovė dėl atsakovo tėvystės neabejoja, kadangi intymius santykius palaikė išimtinai su atsakovu. Be to, atsakovo tėvystę patvirtina ir Didžiojoje Britanijoje atliktas oficialus DNR tyrimas bei atlikti pavedimai vaiko išlaikymui. Nustačius, kad atsakovas yra P. S. biologinis tėvas, o ši yra jo biologinė dukra, ieškovės nuomone, būtina nustatyti vaiko gyvenamąją vietą. Nepilnametė dukra nuo gimimo gyvena su ieškove, vaikui sudarytos tinkamos buities ir gyvenimo sąlygos. Mergaitei yra tik treji metukai, jai yra reikalinga nuolatinė motinos priežiūra, be to, vaikas visiškai nebendrauja su tėvu. Dukros priežiūros bei auklėjimo pareiga teko tik ieškovei, atsakovas šių pareigų nevykdo. Ieškovė su vaiku gyvena jai priklausančiame bute. Nustačius šalių nepilnametės dukros gyvenamąją vietą su ieškove, iš atsakovo priteistinas išlaikymas vaikui. Ieškovės teigimu, šalių dukros poreikių patenkinimo kasmėnesinė suma yra apie 1 074 Eur, ieškovė vaiko poreikius detalizavo vaiko poreikių lentelėje. Ieškovė pažymėjo, kad neveda vaiko poreikių patenkinimo išlaidų detalios buhalterinės apskaitos, todėl byloje reiškia ieškinį ne pagal realius vaiko poreikius, o pagal teisminės praktikos suformuotą orientacinį minimalios algos kriterijų. Ieškovė dirba anglų kalbos mokytoja (duomenys neskelbtini), jos pajamos vidutiniškai yra 1 860 Eur neatskaičius mokesčių, kitų išlaikytinių neturi. Ieškovė taip pat nurodo, kad jos vardu yra registruotas šis turtas: 41/20615 dalis žemės sklypo, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), ir butas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto įsigijimui ieškovė yra paėmusi kreditą iš akcinės bendrovės „SEB bankas“, kas mėnesį mokama įmoka yra 302,23 Eur. Ieškovės žiniomis, atsakovas turi Didžiosios Britanijos pilietybę, gyvena Londone daugiau kaip 20 metų. Dirba apskaitininku / buhalteriu. Nevedęs, kitų vaikų neturi. Iš atsakovo ieškovė prašo priteisti išlaikymą po ½ dalį minimalaus mėnesinio atlyginimo (toliau – MMA), atskaičiavusi gaunamą socialinę išmoką (85,75 Eur). Taigi ieškovė prašo iš atsakovo priteisti vaiko išlaikymui kas mėnesį mokamas periodines išmokas po 274 Eur (633 - 85,75 / 2) iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo įsiskolinimo sumą ieškovė prašo skaičiuoti nuo minimalios mėnesinės algos. Be to, kaip teigia ieškovė, šalys buvo susitariusios, kad atsakovas vaiko išlaikymui mokės po 233 Eur (200 svarų) kas mėnesį, tačiau po paskutinio konflikto 2023 m. balandžio mėn. atsakovas nutraukė mokėjimą. Atsižvelgdama į tai, ieškovė nurodo, kad nuo vaiko gimimo iki tos dienos, kol tėvas vaikui teikė išlaikymą, vaiko poreikių patenkinimui iš tėvo priteistina išlaikymo įsiskolinimo suma skaičiuojama pagal kasmėnesinę 233 Eur sumą, o nuo 2023 m. gegužės mėn. (paskutinis atsakovo mokėjimas atliktas 2023 m. balandžio 11 d.), išlaikymo įsiskolinimo suma skaičiuojama po ½ dalį MMA, atskaičiavus ieškovės gaunamą socialinę išmoką (85,75 Eur), t. y. po 274 Eur. Taigi, atsakovo išlaikymo skola vaikui nuo (duomenys neskelbtini) iki 2023 m. rugpjūčio 30 d. yra 2 377,50 Eur.
Atsiliepimas
3. Atsakovo D. M. atstovas kuratorius advokatas Povilas Latvys pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad jam nepavyko susisiekti su atsakovu, todėl atsiliepimą teikia atsižvelgdamas į byloje esančius duomenis. Atsakovo atstovas nurodė, kad neprieštarauja dėl ieškinio reikalavimo dėl tėvystės nustatymo. Kadangi vaikas nuo gimimo gyvena su ieškove, vaikui sudarytos tinkamos buities ir gyvenimo sąlygos, mergaitė dar mažametė, dėl ko jai yra reikalinga nuolatinė motinos priežiūra, be to, vaikas visiškai nebendrauja su tėvu, atstovas taip pat neprieštaravo dėl ieškinio reikalavimo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove. Atstovo teigimu, pripažinus atsakovą nepilnamečio vaiko tėvu, atsakovui atsiranda pareiga išlaikyti savo vaiką. Ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo pareikštas remiantis teismine praktika ir vadovaujantis geriausiais vaiko interesais, ieškovės prašoma išlaikymo suma galimai būtų pakankama patenkinti būtinus, kasdienius vaiko poreikius, todėl prieštaravimo šioje dalyje atstovas nereiškia. Atstovas taip pat nurodė, kad nereiškia prieštaravimo dėl išlaikymo skolos priteisimo, kadangi iš bylos duomenų matyti, jog atsakovas išlaikymą vaikui teikė nereguliariai ir nepakankamą.
4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Tarnyba) pateiktoje išvadoje nurodė, kad vaikas turi teisę žinoti savo tikrąją kilmę, turėti abu tėvus, realiai vykdančius tėvų valdžią ir visas pareigas vaiko atžvilgiu. Tarnybos vertinimu, ieškinys pareikštas nepilnametės interesams, o išsprendus tėvystės nustatymo klausimą spręstini ir kiti ieškinio reikalavimai.
5. Ieškovė (jos atstovė) teismo posėdžio metu palaikė ieškinio argumentus bei reikalavimus. Papildomai paaiškino, kad šių metų rugpjūčio mėnesį atnaujino kontaktą su atsakovu, kuris trijų susitikimų metu bendravo su vaiku, planavo rugsėjo mėn. atvykti į Lietuvą.
6. Atsakovo atstovas kuratorius su ieškinio reikalavimais sutiko.
7. Išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Agnė Artamonova teismo posėdžio metu palaikė byloje pateiktą išvadą, papildomai paaiškino, kad vaikas faktiškai nuo gimimo gyvena su mama Lietuvoje, todėl, Tarnybos vertinimu, ieškinys turi būti tenkinamas visa apimtimi, ir tai atitiktų nepilnametės interesus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Bylos faktinės aplinkybės
8. Vadovaujantis bylos duomenimis, ieškovė yra nepilnamečio vaiko P. S., gimusios (duomenys neskelbtini), motina, tėvystė vaiko atžvilgiu nenustatyta. Ieškovė ir atsakovas nebuvo sudarę santuokos, gyvena skyriumi.
Dėl tėvystės nustatymo
9. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnio 2 dalį, vaikas turi teisę žinoti savo tėvus. Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. 1975 m. Europos konvencija dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso, Lietuvoje ratifikuota 1996 m. rugsėjo 17 d. įstatymu Nr. I-1519 (toliau – Konvencija dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso), buvo priimta siekiant sumažinti skirtumus tarp nesantuokinių ir santuokinių vaikų teisinio statuso, kuris teisiškai ir socialiai yra nepalankus pirmiesiems.
10. Ieškovė prašo nustatyti, kad atsakovas yra biologinis vaiko P. S. tėvas.
11. Byloje pateiktas Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad P. S., gimusios (duomenys neskelbtini), motina įrašyta ieškovė E. S., tėvas nenurodytas.
12. Konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 3 straipsnyje nustatyta, kad kiekvieno nesantuokinio vaiko tėvystė gali būti įrodoma arba nustatoma savanorišku pripažinimu arba teismo sprendimu, o 5 straipsnyje nurodyta, kad bylose dėl tėvystės nustatymo priimami moksliniai įrodymai, kurie gali padėti nustatyti arba paneigti tėvystę. Taigi tarptautinės teisės normos orientuoja į objektyvius biologinių vaiko tėvų nustatymo būdus. Moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodytų giminystės ryšių išvados) nurodyti ir CK 3.148 straipsnio 1 dalyje kaip vienas iš pagrindinių tėvystės nustatymo pagrindų. DNR ekspertizės išvados laikomos patikimu ir objektyviu moksliniu įrodymu, patvirtinančiu arba paneigiančiu vaiko kilmę iš konkretaus tėvo.
13. CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra ne tik moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodytų giminystės ryšių išvados), bet ir kitos CPK numatytos įrodymų priemonės, todėl teismas, siekdamas padaryti teisingą ir pagrįstą išvadą apie tėvystės egzistavimą, gali remtis ne tik DNR ekspertizės išvada, bet ir šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais, daiktiniais ir kitais įrodymais (CPK 177 straipsnio 2–3 dalys).
14. Nagrinėjamu atveju byloje tėvystei nustatyti nebuvo atlikta DNR ekspertizė, tačiau ieškovės prašomam nustatyti juridiniam faktui patvirtinti byloje yra pakankamai ir kitų rašytinių įrodymų.
15. Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus (užsienio DNR klinikos 2021 m. lapkričio 1 d. laboratorinius DNR ištyrimo rezultatus, ieškovės ir atsakovo susirašinėjimą Facebook Messenger programėlėje, atsakovo laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 22 d. iki 2023 m. balandžio 11 d. atliktus mokėjimus ieškovei), taip pat ieškovės procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, nustatė, kad ieškovę ir atsakovą siejo nepastovūs romantiniai santykiai – nuo 2017 metų jie buvo pora, po maždaug metų išsiskyrė, 2020 metais susitiko vėl, turėjo intymių santykių, tačiau vėl išsiskyrė. (duomenys neskelbtini) pareiškėja susilaukė dukters. Ieškovės į bylą pateiktoje 2021 m. lapkričio 1 d. laboratorinio ištyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) išvadoje nurodyta, kad atsakovo ir nepilnamečio vaiko P. S. DNR profilių palyginimas, sudarytas iš techniniuose duomenyse išvardytų DNR žymenų, palaiko hipotezę, jog atsakovas D. M. yra vaiko P. S. biologinis tėvas. Įvertinus ieškovės ir atsakovo 2023 m. balandžio 5 d. susirašinėjimą, ieškovės pateiktas atsakovo mokėjimo pavedimų ieškovei kopijas, ieškovės nurodytas aplinkybes, kad atsakovas per dvejus su puse metų buvo atvykęs į Lietuvą aplankyti vaiko, apie 12–15 kartų susitiko su vaiku ieškovei su vaiku lankantis pas seserį Anglijoje, darytina išvada, kad atsakovas savo tėvystės vaiko atžvilgiu neginčija. Atsižvelgdamas į byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą (pirmiausia į DNR tyrimų išvadą), teismas sprendžia, kad ieškinio reikalavimas dėl tėvystės nustatymo atitinka geriausius vaiko interesus, todėl yra tenkintinas, atsakovas D. M. pripažintinas biologiniu nepilnamečio vaiko P. S. tėvu, atitinkamai šie duomenys įrašytini vaiko gimimo išraše (CK 3.148 straipsnis).
16. Šalims išaiškintina, kad, remiantis CK 3.149 straipsnio 2 dalimi, duomenų vaiko gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą, įrašytų remiantis įsiteisėjusiu ir galutiniu teismo sprendimu, nuginčyti negalima.
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
17. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (toliau – Konvencija) preambulė). CK 3.169 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai tėvas ar motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. To paties straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad kai kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.
18. Iš ieškinyje nurodytų aplinkybių matyti, kad šalių nepilnametis vaikas P. S. nuo gimimo gyvena su ieškove, atsakovas gyvena skyrium. Atsakovo atstovas kuratorius vaiko gyvenamosios vietos nustatymui su ieškove neprieštaravo.
19. Esant nurodytoms aplinkybėms, nesant tarp šalių ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat nesant duomenų, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaiko interesams, taip pat atsižvelgiant į Tarnybos išvadą, ieškovės reikalavimas nustatyti šalių nepilnamečio vaiko P. S. gyvenamąją vietą su ieškove tenkinamas.
Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo
20. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis) ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad pirmiausia užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą. Nepilnamečiam vaikui gyvenant su vienu iš tėvų, kito tėvo (motinos) pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką nepasibaigia. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau geranoriškai to padaryti nepavykus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis).
21. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą po 274 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų.
22. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.
23. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013; kt.). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; kt.).
24. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką, kasacinis teismas yra nurodęs, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktas; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 40 punktas).
25. Nuo 2023 m. sausio 1 d. šalyje nustatyta minimali mėnesinė alga buvo 840 Eur arba 633 Eur atskaičius mokesčius. Be to, nuo 2023 m. sausio 1 d. kiekvienam vaikui skiriama ir mokama universali išmoka vaikui pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą buvo 85,75 Eur. Nagrinėjamu atveju ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis yra apskaičiuotas atskaičiavus minėtą išmoką vaikui. Ieškovės nurodomi vaiko poreikiai ir prašomas iš atsakovo priteisti išlaikymo dydis (274 Eur per mėnesį) neviršija orientaciniu pripažįstamo minimaliosios mėnesinės algos dydžio kriterijaus (633 Eur / 2 = 316,50 Eur), todėl vadovaujantis pirmiau nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais ieškovė neturi įrodinėti šių vaiko poreikių teikdama detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui.
26. Kaip minėta, išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
27. Byloje nėra duomenų apie atsakovo turimą turtą bei gaunamas pajamas. Kita vertus, pagal bylos duomenis atsakovas yra darbingo amžiaus, duomenų apie jo sveikatos sutrikimus byloje nėra, ieškovė nurodo, kad atsakovas dirba apskaitininku Londone. Taigi byloje nenustatyta objektyvių kliūčių atsakovui dirbti ir gauti pajamų vaikui išlaikyti.
28. Remdamasis išdėstytais argumentais, Tarnybos išvada, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad ginčo dėl išlaikymo priteisimo byloje nėra, teismas sprendžia, jog yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo – priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymui po 274 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).
29. Ieškovė skiriama iš atsakovo vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnis). Ieškovė turi pareigą tvarkyti vaikui priklausantį turtą / skirtą išlaikymą išimtinai vaiko interesais (CK 3.186 straipsnio 1 dalis, 3.203 straipsnio 1 dalis).
30. Šalims išaiškinama, kad vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daugelio subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl teismo sprendimas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio ir formos nustatymo neįgyja res judicata (galutinio teismo sprendimo) galios, ir, iš esmės pasikeitus aplinkybėms, tėvai gali kreiptis į teismą dėl išlaikymo vaikui dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).
31. Teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui įsiskolinimo priteisimo
32. CPK 3.200 straipsnyje yra įtvirtinta bendroji taisyklė, kad išlaikymas nepilnamečiam vaikui priteisiamas nuo išlaikymo atsiradimo momento, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retrospektyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 1.5, 3.3 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007). Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių.
33. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, teismas turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės – tiek vaiko poreikiai, tiek kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis bei būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir kiekvieno iš tėvų turtinei padėčiai, tiek tai, kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retrospektyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus.
34. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo iš atsakovo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2023 m. rugpjūčio 30 d., t. y. už beveik 2 metus ir 9 mėnesius. Ieškovė prašomą priteisti išlaikymo įsiskolinimą laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki 2023 m. balandžio mėn. skaičiavo atsižvelgdama į ieškovės ir atsakovo susitarimą dėl teiktino išlaikymo dydžio, t. y. po 233 Eur / mėn., o nuo 2023 m. gegužės mėn. iki 2023 m. rugpjūčio mėn. išlaikymo įsiskolinimą skaičiavo vadovaudamasi orientaciniu būtiniausiems vaiko poreikiams tenkinti taikomu minimalios mėnesio algos kriterijumi, atskaičiusi gaunamas išmokas vaikui, t. y. po 274 Eur / mėn.
35. Jeigu tėvas (motina) teikia dalį išlaikymo iki ieškinio teisme dėl išlaikymo skolos priteisimo pareiškimo, tai teikto išlaikymo suma įskaičiuojama į bendrą išlaikymo skolos sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2013). Ieškovė ieškinyje nurodė, kad laikotarpiu nuo 2021 m. vasario mėn. iki 2022 m. rugsėjo mėn. atsakovas vaiko išlaikymui kas mėnesį skirdavo po 233 Eur bei atliko du mokėjimus po 466 Eur, taip pat 2023 m. kovo mėnesį atliko 233 Eur ir 2023 m. balandžio mėn. atliko 582,50 Eur mokėjimus. Atsižvelgdama į šiuos mokėjimus bei juos atėmusi ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 2 377,50 Eur išlaikymo įsiskolinimą.
36. Kaip minėta, atsakovo atstovas kuratorius neteikė prieštaravimų dėl ieškovės nurodytų nepilnamečio vaiko poreikiams reikalingų išlaidų bei prašomo priteisti išlaikymo įsiskolinimo dydžio. Atsižvelgiant į tai, bendra atsakovui tenkanti šalių nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimo suma laikytina pagrįsta, atitinkanti teismų praktikoje taikomus išlaikymo priteisimo kriterijus bei neprieštaraujanti vaiko interesams.
37. Remdamasis išdėstytais argumentais, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo – priteisti iš atsakovo nepilnamečiam vaikui 2 377,50 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2023 m. rugpjūčio 31 d.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
38. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
39. Ieškovė už ieškinį sumokėjo 218 Eur žyminio mokesčio, taip pat patyrė iš viso 1 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Prašoma priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, todėl pripažintina pagrįsta.
40. Pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 5 punktą, atlyginimo už kuratoriaus darbą išlaidos priskiriamos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo ieškovei priteistina 200 Eur kuratoriaus atstovavimo išlaidų.
41. Iš viso ieškovei iš atsakovo priteisiama 1 918 Eur bylinėjimosi išlaidų (218 Eur + 1 500 Eur + 200 Eur).
42. Atsakovo atstovas kuratorius advokatas Povilas Latvys pateikė teismui prašymą priteisti iš ieškovės patirtas 200 Eur bylinėjimosi išlaidas.
43. Kuratorius pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus įkainius bei tvarką turi teisę gauti atlyginimą už atstovavimą. Atstovavimo išlaidas apmoka šalis, kurios iniciatyva kuratorius yra paskirtas (CPK 39 straipsnio 3 dalis). Ieškovė pateikė teismui duomenis, kad į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą sumokėjo 300 Eur užstatą už kuratoriaus atstovavimą atsakovui. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus miesto apylinkės teismo finansų skyrius įpareigotinas ieškovės į teismo depozitinė sąskaitą sumokėtą 200 Eur užstatą pervesti atsakovo atstovui kuratoriui į jo nurodytą banko sąskaitą.
44. Kadangi ieškovė į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą sumokėjo 300 Eur užstatą už kuratoriaus atstovavimą atsakovui, ieškovei grąžintina į teismo depozitinę sąskaitą sumokėto užstato permoka – 100 Eur (300 Eur - 200 Eur).
45. Ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo mokėjimo, todėl, remiantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo valstybės naudai priteisiama 128 Eur už ieškinio reikalavimus dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo mokėtino žyminio mokesčio (((274 Eur x 12 mėn.) + 2 377,50 Eur) x 3 proc. x 75 proc.) = 128 Eur) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
46. Byloje patirta 14,77 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį tenkinus, šios išlaidos priteisiamos valstybei iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 1 dalimi, 270 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Nustatyti, kad atsakovas D. M., gimęs (duomenys neskelbtini), yra nepilnamečio vaiko P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra atsakovo D. M., gimusio (duomenys neskelbtini), dukra.
Pakeisti (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus išduotame gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) esančius duomenis, nurodant, kad vaiko P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas yra D. M., gimęs (duomenys neskelbtini), o P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra D. M., gimusio (duomenys neskelbtini), dukra.
Nustatyti nepilnamečio vaiko P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo D. M., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiam vaikui P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mokamą po 274 Eur (du šimtus septyniasdešimt keturis eurus) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2023 m. rugsėjo 6 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovo D. M., gimusio (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam vaikui P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 377,50 Eur (du tūkstančius tris šimtus septyniasdešimt septynis eurus, 50 ct) išlaikymo įsiskolinimą.
Paskirti ieškovę E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.
Priteisti ieškovei E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo D. M., gimusio (duomenys neskelbtini), 1 918 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus aštuoniolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo D. M., gimusio (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 128 Eur (vieną šimtą dvidešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio. Priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662, mokėjimo kvitą pateikiant teismui.
Priteisti iš atsakovo D. M., gimusio (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 14,77 Eur (keturiolika eurų, 77 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662, mokėjimo kvitą pateikiant teismui.
Įpareigoti Vilniaus miesto apylinkės teismo finansų skyrių ieškovės E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą 2024 m. gegužės 24 d. mokėjimo nurodymu sumokėto 200 Eur (dviejų šimtų eurų) užstatą pervesti atsakovo D. M., gimusio 1973 m. gegužės 18 d., atstovui advokatui kuratoriui Povilui Latviui, asmens kodas (duomenys neskelbtini) į jo nurodytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią akcinėje bendrovėje „Swedbank“.
Įpareigoti Vilniaus miesto apylinkės teismo finansų skyrių grąžinti ieškovei E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą 2024 m. gegužės 24 d. mokėjimo nurodymu sumokėto užstato 100 Eur (vieno šimto eurų) permoką.
Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti teismo sprendimo patvirtintą kopiją Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriui, kad šis Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų tėvystės nustatymą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.