- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-04-19
- Bylos Nr.
- 2-2968-902/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-00864-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ingrida Kirsnytė
- Ieškovas
- L. T.
- Atsakovas
- M. T.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, kreditorinių įsipareigojimų vykdymo pagal ieškovės L. T. ieškinį atsakovui M. T., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, AB ,,Telia Lietuva“, UAB ,,Cgates“, išvadą teikiančiai institucijai - Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą prašydama nutraukti jos ir atsakovo M. T., santuoką, sudarytą 2017 m. liepos 1 d. Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo palikti jai pavardę T.; nustatyti nepilnamečių vaikų K. T., gim. (duomenys neskelbtini), K. T. V., (duomenys neskelbtini), ir H. T., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ja; nuo ieškinio padavimo dienos priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų materialiniam išlaikymui periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui po 100 Eur kas mėnesį iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, ir pavesti šias lėšas tvarkyti jai uzufrukto teise; skolą kreditoriui AB „Telia Lietuva“ už telefoną Huawei - 86,37 eurus, pripažinti asmenine jos prievole šiam kreditoriui; skolas kreditoriams AB „Telia Lietuva“ - 499,20 eurų už televizorių, 372,00 už žaidimų kompiuterį, ir UAB „Cgates“ - 419,64 eurų už Televiziją L 24 mėnesiams, bei Internetą 24 mėnesiams - 137,88 eurų, pripažinti solidaria abiejų sutuoktinių prievole šiems kreditoriams; padalinti santuokoje įgytą turtą ir jai priteisti televizorių Samsung 499,20 eurų vertės; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas Valstybei.
Ieškinyje nurodė, kad su atsakovu kartu gyveno nuo 2005 metų ir susituokė, turi tris vaikus, sūnų K. T., gim. (duomenys neskelbtini), sūnų K. T. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnų H. T., gim. (duomenys neskelbtini). Bendro gyvenimo pradžioje su atsakovu sutarė ir planavo savo šeimos ateitį. Nuo 2017 m. rudens pasikeitė atsakovo elgesys. Paaiškėjo, kad požiūris į gyvenimą, santuoką, pagarbą vienas kitam, materialinį išlaikymą skiriasi. Atsakovas nedirbo, šeimos išlaikymui pinigų nedavė, prieš ją ir vaikus vis dažniau pradėjo naudoti psichologinį ir fizinį smurtą, pastoviai žeminti, grasinti susidoroti. 2018 m. sausio 17 d. matant vaikams, ją sumušė, norėjo pasmaugti. Atsakovas yra pažeidęs sutuoktinio pareigas - auklėti ir išlaikyti vaikus, būti lojaliu vienas kitam, gerbti vienas kitą, prisidėti prie bendrų poreikių šeimos tenkinimo, dėl ko tolimesnė santuoka su juo yra beprasmė. Nuo 2018 m. sausio 17 d. bendrą ūkį veda atskirai. Visi vaikai gyvena su ja, ji rūpinasi vaikai ir išlaiko juos, vaikai su ja jaučiasi saugūs. Atsakovas niekada per daug nesirūpino vaikais, juos skriaudė materialiai ir moraliai. Jie ne kartą patyrė atsakovo psichologinį ir fizinį smurtą ir bijo susitikimo su atsakovu. Mano, kad atsakovas nepakeis savo elgesio ir gyvenimo būdo, todėl vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su ja, vaikų motina. Atsakovo elgesys prieštarauja geroms moralės ir šeimos teisės normoms, atsakovo santykiuose su ja ir jų nepilnamečiais vaikais nėra tolerancijos, pakantumo ir pagarbos, tolesnis gyvenimas santuokoje nebeturi jokios prasmės, susitaikymas neįmanomas. Iš atsakovo priteistinas išlaikymas iki vaikų pilnametystės. Kiekvieno vaiko išlaikymui ir jų minimaliems poreikiams patenkinti kas mėnesį reikia skirti apie 200 eurų. S. K. lanko logopedinį lopšelį darželį (duomenys neskelbtini), sūnus K. mokosi P. S. progimnazijoje 3 klasėje, o sūnų H. augina namuose. Per mėnesį vienam vaikui išlaikyti reikia: maistui apie 100 eurų, knygoms, žaislams - 10 eurų, vitaminams, vaistams - 15 eurų, rūbams - 30 eurų, higienos priemonėms - 15 eurų, skalbimo priemonėms - 10 eurų, avalynei (K. ir K.) - po 30 eurų, K. kanceliarinėms ir mokyklinėms prekėms apie 10 eurų, laisvalaikiui, telefono papildymui - 10 eurų. S. H. sauskelnėms išleidžiu apie 36 eurus mėnesiui. Šiuo metu su vaikais gyvena Šeimos namuose (duomenys neskelbtini). Nuomojamame bute (duomenys neskelbtini), gyventi nebegali, nes bijo atsakovo. Ateityje teks nuomotis butą, todėl reiks mokėti ir buto nuomos bei komunalinius mokesčius, todėl šių mokesčių dalis teks ir kiekvienam vaikui. Iš atsakovo prašo priteisti pusę vaikams reikiamo teikti išlaikymo, t. y. po 100 eurų kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės, mokant periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį. Atsakovo su vaikais bendravimo tvarkos nustatyti neprašo, nes Panevėžio apylinkės teisme Panevėžio rūmuose bus nagrinėjama baudžiamoji byla dėl atsakovo smurto prieš ją ir vaikus.
Teismo posėdžio metu ieškovė prašė ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad atsakovas jau atlieka bausmę už smurtą. Atsakovas smurtaudavo prieš vaikus ir prieš ją, yra grasinęs nusukti jai kaklą, smurtavo prieš vyriausią sūnų K. Atsakovas neišlaikė šeimos, nedirbo. Vaikai nenori gyventi su atsakovu, ji pati bijotų palikti atsakovą su vaikais. Savo būsto ieškovė neturi, žada pakeisti gyvenamąją vietą ir kraustytis su vaikais gyventi pas mamą į Marijampolę. Jos pajamas sudaro 460 Eur socialinė parama. Reikia skirti papildomas lėšas vaikų lavinimui.
Šalies argumentai
Ieškovės atstovė palaikė ieškinį, prašė tenkinti. Patikslino, kad prašoma iš atsakovo priteisti nepilnamečių vaikų išlaikymo suma atitinka vaikų poreikius. Nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos su atsakovu nustatyti neprašo, nes atsakovas šiuo metu atlieka bausmę už smurtą.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimų į ieškinį neteikė, į bylos nagrinėjimą neatvyko, neatvykimo priežasčių nenurodė. Atsakovui ieškinys ir kiti teismo procesiniai dokumentai įteikti 2018 m. vasario 26 d. (b.l. 34), teismo šaukimai 2018 m. kovo 22 d. (b.l. 52), 2018 m. balandžio 3 d. (b.l. 63), vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 3 dalimi – atsakovo mamai, ir atsakovo močiutei. 2018 m. balandžio 3 d. teisme gautas atsakovo mamos B. T. prašymas, kuriame nurodoma, kad atsakovas šiuo metu yra Šiaulių tardymo izoliatoriuje nuteistas dėl smurto šeimoje, nuteistas nuo 2018 m. kovo 22 d. iki 2018 m. balandžio 26 d. (b.l. 64). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas atlieka bausmę, nepateikė atsiliepimo ir nepareiškė nesutikimo su ieškiniu argumentų, į tai, jog procesinius dokumentus, skirtus atsakovui priėmė jo artimieji giminaičiai (motina ir močiutė), tokiu būdu, įsipareigodami atsakovui pranešti apie prasidėjusi teismo procesą, į tai, kad ieškovė ir jos atstovė sutiko bylą nagrinėti iš esmės atsakovui nedalyvaujant, byla nagrinėjama iš esmės atsakovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 384 straipsnio 2 dalis).
Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų- šalių kreditoriai, atsiliepimų į ieškinį nepateikė.
Išvadą byloje teikianti institucija - Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, išvadoje nurodė (b.l. 41-44), ir teismo posėdžio metu šios institucijos atstovė paaiškino, kad ieškovė vaikais rūpinasi tinkamai, su nepilnamečiais vaikai gyvena Panevėžio apskrities specializuotame pagalbos centre, Šeimos namuose, būstas su visais patogumais, nepilnamečiams yra sudarytos tinkamos ugdymosi, poilsio, buities ir gyvenimo sąlygos. Vaikų nuomonės išklausymo metu nepilnametis K. nurodė, kad su tėčiu gyventi tikrai nenorėtų, nes jam negalima pas juos lankytis nes skriaudė jį ir mamą, supranta, jog tėvai gyvena skyrium. N. K. tuo metu nebuvo, o nepilnametis Herkus savo nuomonės dėl amžiaus neišreiškė. Skyrius neprieštarauja nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymui su ieškove, ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo po 100 Eur kiekvienam vaikui materialinis išlaikymas, laikytinas protingo dydžio. Nors ieškovė neprašo nustatyti bendravimo tvarkos, Skyrius rekomenduoja teismui įpareigoti šalis aptarti bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką.
Liudytoja teismo posėdyje apklausta A. S. nurodė, kad ji yra budinti savanorė-prižiūrėtoja Šeimos namuose. Ieškovė čia buvo apgyvendinta sausio 29 dieną, nes vyras smurtavo, atvežta iš ligoninės. Papasakojo apie įvykį, kuomet buvo savavališkai atėjęs atsakovas, agresyviai ir piktai nusiteikęs, jis kvietė vaikus vykti namo, ieškovė tada pabėgo į lauką, nes bijojo atsakovo. Nurodė, kad iškvietė policiją, atsakovas buvo sulaikytas. Vaikams yra saugiau gyventi su mama.
Liudytoja teismo posėdyje apklausta I. Z. nurodė, kad ji yra Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyriaus pirmininkė, Šeimos namų vadovė. Ieškovė su vaikais krizių centre gyvena nuo sausio mėnesio, pragyvenimas ieškovei nekainuoja. Sausio 31 d. ji dirbdama išgirdo triukšmą, atsakovas savavališkai įžengė į teritoriją, visa ieškovės šeima buvo įbauginta. Ieškovė tinkamai rūpinasi vaikais, yra tvarkinga, pastabų jai neturi.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Teismas, surinkęs, ištyręs ir įvertinęs į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, išklausęs ieškovės paaiškinimus, liudytojų parodymus, nustatė, jog šalys susituokė 2017 m. liepos 1 d. Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 215 (b.l. 10). Šalys turi tris nepilnamečius vaikus: K. T., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 7), K. T. ., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 8), H. T., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 9). Ieškovės ir liudytojų paaiškinimai patvirtina, jog šalys santuokinio gyvenimo negyvena ir bendro ūkio netvarko. Teismas daro išvadą, jog santuokos išsaugoti nebegalima, santuoka yra faktiškai pasibaigusi (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.54 straipsnio 4 dalis). Santuokos nutraukti abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ar sutuoktinius sutaikyti nėra galimybės, kadangi nežinoma atsakovo nuomonė santuokos nutraukimo klausimu.
Dėl santuokos nutraukimo priežasčių
Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama santuoką su atsakovu nutraukti dėl sutuoktinio kaltės, kadangi atsakovas nedirbo, šeimos išlaikymui pinigų nedavė, prieš ją ir vaikus vis dažniau pradėjo naudoti psichologinį ir fizinį smurtą. Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. vasario 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu byloje Nr. 1-427-1046/2018 atsakovas M. T. nuteistas paskiriant galutinę bausmę –40 parų areštą, nes 2018 m. sausio 18 d., apie 13.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš savo šeimos narę – sutuoktinę L. T., t. y. rankomis suspaudęs jos kaklą smaugė ir tokiais veiksmais sukėlė L. T. fizinį skausmą; 2018 m. sausio 19 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), mušė savo mažametį sūnų K. T., gim. 2007 m., t. y. telefono įkroviklio laidu tyčia sudavė jam tris kartus per sėdmenis, sukeldamas fizinį skausmą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos numatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.26-3.30, 3.35, 3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose (tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima, kitos pareigos). Išklausius ieškovės paaiškinimus, liudytojų parodymus, teismas sprendžia, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Šalių ryšiai yra visiškai nutrūkę, atsakovas nesirūpina ir nesidomi šeima, nededa pastangų ją išsaugoti. Priešingų įrodymų byloje nepateikta. Kaip jau minėta, iš byloje esančio Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. vasario 21 d. baudžiamojo įsakymo (b.l. 65-67) matyti, jog atsakovas smurtavo prieš sutuoktinę ir mažametį sūnų K., už ką buvo nuteistas. Esant nurodytoms aplinkybėms santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 straipsnio 2 dalis).
Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo
Sprendžiant klausimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaikų gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaikų interesus. Ieškovė su nepilnamečiais vaikais gyvena Šeimos namai, Lietuvos agentūros „SOS Vaikai“ Panevėžio skyrius, adresu (duomenys neskelbtini). Nepilnamečiams vaikams sudarytos tinkamos gyvenimo, lavinimo ir poilsio sąlygos. Vaikų teisių apsaugos skyriaus pateiktoje išvadoje pritariama ieškovės reikalavimui nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove. Teismui nežinoma atsakovo nuomonė šiuo klausimu, jis šiuo metu atlieka bausmę. Ieškovės, liudytojų parodymai patvirtina, kad nepilnamečiai vaikai atsakovo bijo. Ieškovė rūpinosi ir šiuo metu rūpinasi nepilnamečiais vaikais, nori, kad vaikai liktų gyventi su ja, vaikų ryšys su ieškove yra glaudesnis. Teismo nuomone, toks ieškovės reikalavimas nepažeidžia nepilnamečių vaikų interesų, todėl nepilnamečių K., K. ir H. gyvenamoji vieta nustatytina su motina L. T. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.59 straipsnis).
Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.170 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismui sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą turi būti apsaugota ir vaiko teisė bendrauti su kitu tėvu, su kuriuo vaikas kartu negyvens, todėl teismas, spręsdamas santuokos nutraukimo klausimą ir nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, turi išspręsti ir vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu ar motina klausimą. Ieškovė neprašo nustatyti atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos. Pažymėtina, kad skyrium gyvenančio tėvo bendravimo teisę užtikrina įstatymas, o teismas tik nustato naudojimosi ja tvarką, jei šalys negali susitarti pačios. Teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Tais atvejais, kai tėvas negali dėl objektyvių priežasčių bendrauti nuolat ir tiesiogiai su vaiku, teismas, atsižvelgdamas į vaiko amžių, gebėjimus ir pan., turi nustatyti kitus alternatyvius būdus, pavyzdžiui, jei tėvas yra įkalintas, priklausomai nuo įkalinimo sąlygų ir taikomo režimo, nustatyti bendravimą telefonu, laiškais ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Atsakovas šiuo metu yra įkalintas, jo bendravimo galimybes su nepilnamečiais vaikais įtakoja įstatymai bei pataisos įstaigų reglamentuojamos taisyklės, kurios griežtai reguliuoja nuteistųjų bendravimą su vaikais. Kalinčiųjų ir vaikų bendravimas apsiriboja retais pasimatymais, trumpais skambučiais bei susirašinėjimu laiškais. Atsižvelgiant į išdėstytą, taip pat į tai, jog atsakovas buvo nuteistas ir atlieka arešto bausmę dėl smurtavimo prieš šeimos narius – sutuoktinę bei mažametį vaiką, t.y. šiuo metu jo laisvė yra apribota ir jis laikinai yra izoliuotas tiek nuo šeimos, tiek ir nuo visuomenės, į tai, jog šeimos nariai (sutuoktinė bei vaikai) atsakovo bijo, nenori su juo susitikti, ieškovė bijanti atsakovui palikti vaikus, ateityje ji ketina net pakeisti gyvenamąją vietą, teismas mano, jog šiuo metu atsakovui nėra galimybės nuolat ir tiesiogiai bendrauti su vaikais, tokia bendravimo tvarka neatitiktų vaikų interesų, prieštarautų vaikų norui. Tačiau teismo vertinimu, iš byloje surinktų duomenų negalima padaryti išvados, jog nėra galimi kiti alternatyvūs bendrauti būdai – telefonu, laiškais, internetu ir pan., atsakovui kaip vaikų tėvui pasidomėti jais, susižinoti apie ieškovės rūpinimąsi jais, ar nėra reikalinga papildoma parama, juo labiau, kai yra atsakovo pareiga teikti vaikams materialinį išlaikymą. Tokia atsakovo bendravimo su vaikais tvarka ir nustatytina, pastarosios nedetalizuojant, nesant duomenų apie šalių (ieškovės ir atsakovo) nesutarimus dėl tokio bendravimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.59 straipsnis).
Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo
Vaikų išlaikymo tiesioginis tikslas – maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus. Vaikų poreikiai ir interesai yra pagrindiniai kriterijai, nulemiantys išlaikymo dydį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalyje numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaiko išlaikymo dydis pirmiausia siejamas su protingais jo paties poreikiais. Kita aplinkybė, kuri lemia išlaikymo dydį yra tėvų turtinė padėtis. Iš ieškovės parodymų nustatyta, kad atsakovas neteikia pastovaus ir reikiamo dydžio išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams, šeima tinkamai nesirūpina. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam nepilnamečiui vaikui. Ieškovė pagal išgales prisideda prie vaikų išlaikymo, bylos nagrinėjimo metu pagrindė, kokio dydžio išlaikymas yra reikalingas nepilnamečiams sūnums, atsižvelgiant į jų poreikius. Nors ieškovė išsamių įrodymų apie išlaidas nepateikė, tačiau akivaizdu, kad ieškovė viena augindama tris vaikus patiria visas su tuo susijusias išlaidas: maistui, rūbams, avalynei, higienos reikmėms, lavinimui, bei normalių gyvenimo sąlygų sudarymui. Atsakovas savo vertinimo dėl išlaikymo dydžio nepakeitė. Šalys kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neturi (b.l. 36, 38), ieškovės pajamas sudaro socialinė pašalpa ir išmoka vaikams (b.l. 76), atsakovas šiuo metu yra nedirbantis, yra darbingas, neturintis sveikatos problemų ar nustatyto nedarbingumo, byloje nėra duomenų, kad atsakovas negali dirbti ir teikti pakankamo išlaikymo savo nepilnamečiams sūnums. Įvertinus visumą byloje nustatytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų, reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas visiškai, iš atsakovo priteistinas išlaikymas po 100 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1, 3 dalys, 3.200 straipsnis).
Pasikeitus šalių turtinei padėčiai, jos turi teisę kreiptis dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnio nustatytomis sąlygomis ir tvarka.
Dėl turto padalinimo ir kreditorinių įsipareigojimų vykdymo
Proceso įstatymu yra numatyta, kad nutraukiant santuoką yra išsprendžiamas ir sutuoktinių santuokoje įgyto turto padalijimo klausimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 382 straipsnio 4 punktas). Gyvendamos santuokoje šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise neįgijo jokio nekilnojamojo turto, įgijo televizorių „Samsung“, 499,20 Eur vertės (b.l. 12). Ieškovė prašo šį turtą priteisti jai, atsakovas prieštaravimų neišreiškė, todėl ieškovės prašymas tenkinamas.
Ieškovė prašė pripažinti 86,37 Eur skolą kreditorei AB „Telia Lietuva“ už mobilųjį telefoną jos asmenine prievole, kurią ji privalo vykdyti asmeniškai; prievoles kreditoriams AB „Telia Lietuva“ už televizorių 499,20 Eur ir už žaidimų kompiuterį 372,00 Eur, UAB „Cgates“ už televiziją bei internetą, iš viso 557,52 Eur, pripažinti solidaria abiejų sutuoktinių prievole.
Sutuoktinių (vieno iš jų ar abiejų) prisiimtų prievolių tinkamas kvalifikavimas yra reikšmingas tiek sutuoktinių santykiams su kreditoriais, tiek ir tarpusavio sutuoktinių santykiams. Kreditoriaus ir sutuoktinių santykiuose priklausomai nuo to, kokia prievolė atsiranda – asmeninė ar bendroji, kreditorius įgyja vieną arba du skolininkus, net tada, kai sandorį su kreditoriumi yra sudaręs vienas iš sutuoktinių. Sutuoktinių tarpusavio santykiuose prievolės kvalifikavimas yra reikšmingas, pavyzdžiui, asmenines sutuoktinių prievoles vykdant iš bendro turto (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.115 straipsnis), padalijant turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.118 straipsnis). Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Bendroms sutuoktinių prievolėms, kurios turi būti vykdomos iš bendro turto pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktą, priskiriamos prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno iš sutuoktinių, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Šalys turi kreditorių (b.l. 11, 12, 21, 22). Byloje nėra ginčo dėl asmeninės ieškovės 86,37 Eur atsakomybės kreditorei AB „Telia Lietuva“ už mobilųjį telefoną, todėl ši prievolė pripažintina asmenine ieškovės prievole. Kitos šaliu prievolės - AB „Telia Lietuva“ už televizorių 499,20 Eur ir už žaidimų kompiuterį 372,00 Eur, UAB „Cgates“ už televiziją bei internetą, iš viso 557,52 Eur, pripažintinos solidaria abiejų sutuoktinių prievole. I. L. T. pagal jos prašymą priteistinas televizorius „Samsung“, atsižvelgiant į tai, jog būtent jos iniciatyva šeimai buvo įsigytas (rodo į bylą pateikta televizoriaus pirkimo-pardavimo sutartis, b.l. 12), ir šeimos (ieškovės bei jos trijų vaikų) naudojamas šis turtas, atsakovo nesutikimo su šiuo ieškinio reikalavimu nėra, neišdėstyti nesutikimo argumentai.
Dėl pavardžių
Po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina santuokinė pavardė (duomenys neskelbtini) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.69 straipsnis).
Dėl tarpusavio išlaikymo
Šalims po santuokos nutraukimo sau išlaikymo nereikalaujant, buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymas nepriteisiamas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.72 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Ieškinys tenkinamas, ieškovė yra 100 procentų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų, suteikiant jai antrinę teisinę pagalbą (b.l. 29-30), todėl iš atsakovo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos valstybei (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3,6 punktai, 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalis).
Bylinėjimosi išlaidas byloje sudaro: 4,80 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (b. l. 1), 100 Eur (už reikalavimą nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės), 108 Eur (dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis), visi kiti ieškovės reikalavimai yra neapmokestinami žyminiu mokesčiu, nes yra išvestinai sprendžiant klausimą dėl šalių santuokos nutraukimo. Iš atsakovo priteistinos ir 195,06 Eur ieškovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidos (b. l. 40).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 385, straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Nutraukti M. T., (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. T., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo M. T. kaltės.
Po santuokos nutraukimo L. T. palikti santuokoje įgytą pavardę (duomenys neskelbtini).
Nepilnamečių K. T., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) K. T. V., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir H. T., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su motina L. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Nustatyti atsakovo M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimą su nepilnamečiais vaikais: K. T., K. T. ir H. T., telefonu, laiškais, internetu ir pan., išskyrus tiesioginį bendravimą susitinkant, svečiuojantis, kartu vykstant atostogauti. Išaiškinti, jog teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo šalys į teismą galės kreiptis ateityje.
Priteisti iš atsakovo M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečių K. T., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) K. T. V., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir H. T., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 100 Eur (vieną šimtą eurų) kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018 m. vasario 20 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant L. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.
Pripažinti, kad po santuokos nutraukimo prievolė kreditorei AB „Telia Lietuva“ už 86,37 Eur vertės mobilųjį telefoną, yra asmeninė L. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievolė.
Pripažinti, kad po santuokos nutraukimo prievolės kreditorėms AB „Telia Lietuva“ už televizorių 499,20 Eur ir už žaidimų kompiuterį 372,00 Eur, UAB „Cgates“ už televiziją bei internetą, iš viso 557,52 Eur, pripažintinos solidaria abiejų sutuoktinių M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievolės.
Priteisti ieškovei L. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) televizorių „Samsung“, 499,20 Eur vertės.
Priteisti iš atsakovo M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžeto pajamas 208 Eur (dviejų šimtų aštuonių eurų) žyminį mokestį, 4,80 Eur (keturių eurų 80 centų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas (įmokos kodas 5660), ir 195,06 Eur (vieno šimto devyniasdešimt penkių eurų 6 centų) antrinės teisinės pagalbos išlaidas (įmokos kodas 5630), į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.