Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Simona Dementavičienė, veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens E. M. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo 2025 m. liepos 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-5739-1008/2025 pagal pareiškėjo antstolio T. U. pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys – E. M., skolininkas V. D. ir išieškotoja akcinė bendrovė „NEO Finance“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies patenkintas prašymas dėl baudos skyrimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

7. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas toliau pasisako tik dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo argumentų pagrindu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis).

Dėl faktinių aplinkybių, reikšmingų apeliacinės instancijos teisme

8. Antstolio kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), užvesta pagal Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. kovo 13 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-1667-291/2023 dėl 2 972,70 Eur skolos, metinių procesinių palūkanų ir 125,15 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko išieškotojos naudai.

9. Skolininko darbovietei 2025 m. balandžio 7 d. patvarkymu nurodyta iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų ir davinių kiekvieną mėnesį išskaityti 10 proc. nuo skolininko darbo užmokesčio, neviršijančių Vyriausybės nustatyto minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA), ir 30 proc. nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios MMA, bei 50 proc. nuo atlyginimo dalies, viršijančios dviejų MMA dydį.

10. Antstolis 2025 m. gegužės 28 d. patvarkymu įpareigojo darbovietę per 5 dienas pateikti pažymą arba darbo užmokesčio žiniaraštį, kuriame būtų matoma, koks darbo užmokestis skolininkui buvo priskaičiuotas, kokie išskaitymai ir kokio dydžio vykdomi iš jo darbo užmokesčio.

11. Darbovietė skolininkui 2025 m. gegužės 15 d. pervedė 3 218,83 Eur, nurodant, kad tai atlyginimas už balandžio mėnesį. Taip pat skolininkui į tą pačią banko sąskaitą 2025 m. birželio 25 d. pervestas atlyginimas už gegužės mėnesį.

Dėl ginčo esmės

12. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmuo, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar neteikia informacijos apie skolininko turtinę padėtį, nesant įstatymo pagrindo ar teismo sprendimo, pripažįstamas atlikusiu neteisėtus veiksmus ir pažeidusiu įstatymo reikalavimus (CPK 18, 585 straipsniai). CPK normos, reglamentuojančios antstolio ir kitų asmenų veiksmus vykdymo procese, yra įsakmaus pobūdžio ir turi būti vykdomos arba turi būti ginčijami antstolio veiksmai. Jeigu neįvykdytas teisėtas antstolio reikalavimas, tai yra pagrindas šio reikalavimo nevykdžiusio asmens veiksmus vertinti kaip neteisėtus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-270/2011).

13. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad antstolis 2025 m. balandžio 7 d. priėmė patvarkymą (žr. nutarties 9 punktą). Šį patvarkymą darbovietė gavo, tai patvirtina darbovietės 2025 m. balandžio 15 d. atliktas pavedimas antstoliui ir šios aplinkybės apeliantas (suinteresuotas asmuo) neginčija. Antstolis 2025 m. gegužės 28 d. priėmė patvarkymą (žr. nutarties 10 punktą). Lietuvos pašto ataskaita už suteiktas paslaugas patvirtina, kad šis antstolio patvarkymas 2025 m. birželio 5 d. buvo įteiktas skolininko darbovietei. Taigi, apeliantui (suinteresuotam asmeniui) buvo žinomas antstolio įpareigojimų turinys, t. y. patvarkymuose nustatyti atitinkami įpareigojimai, jų vykdymo tvarka ir nevykdymo teisiniai padariniai.

14. Apeliantas (suinteresuotas asmuo) pirmosios instancijos nutartį ginčija motyvuodamas tuo, kad 2025 m. gegužės-birželio mėn. įmonėje vyko vidinė pertvarka, pasikeitė atsakingas asmuo už darbo užmokesčio išmokėjimą, o dėl laikinų techninių nesklandumų (personalo valdymo sistemos atnaujinimo) nebuvo gauta dalis AIS pranešimų. Antstolio 2025 m. gegužės 28 d patvarkymo gavimo metu atsakingas buhalteris atostogavo ir grįžo tik birželio pabaigoje. Darbovietė nuo 2025 m. liepos 1 d. visiškai atnaujino visų antstolio patvarkymų vykdymą – išskaitas vykdo kas mėnesį reguliariai.

15. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad, sprendžiant klausimus dėl atsakomybės taikymo pagal CPK 585 straipsnio 2 dalį, asmuo gali būti nepripažintas kaltu, jei atsisakė teikti informaciją dėl svarbių priežasčių, t. y. svarbios priežastys, dėl kurių informacija nebuvo ir negali būti pateikta: faktinės ar teisinės aplinkybės, dėl kurių objektyviai informacija negali būti pateikta, pavyzdžiui, asmuo tokios informacijos neturi, jos neliko, ji neišsaugota ir pan. Svarbia priežastimi nelaikoma aplinkybė, kad, asmens, atsisakančio teikti informaciją, nuomone, antstoliui perduodama informacija gali būti šio panaudota pažeidžiant įstatymus ar tam tikrų asmenų teises ar teisėtus interesus. Asmuo, privalantis pagal įstatymą teikti informaciją pagal antstolio reikalavimą, turi įstatymą vykdyti ir neturi teisės atsisakyti ją teikti antstoliui, spręsdamas už antstolį, ar jam informacija reikalinga, ar ji bus pagal įstatymus panaudota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-270/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340-469/2021).

16. Pagal CPK 585 straipsnio 1 dalį, antstolio teisėti reikalavimai yra privalomi visiems asmenims ir turi būti vykdomi per nustatytą terminą. Asmuo nuo atsakomybės gali būti atleistas tik tada, kai pateikia įrodymus, kad egzistavo objektyvios, nuo jo valios nepriklausančios priežastys, dėl kurių reikalavimo nebuvo įmanoma įvykdyti. Asmuo privalantis pagal įstatymą suteikti informaciją ar įvykdyti įpareigojimą, neturi teisės atsisakyti to daryti argumentuodamas priežastis deklaratyviai. Skundžiamos nutarties priėmimo metu nebuvo duomenų, kad darbovietė ar apeliantas (suinteresuotas asmuo) būtų nurodęs antstoliui patvarkymo nevykdymo priežastis, kitaip bendradarbiavęs su antstoliu (CPK 178 straipsnis). Priešingai, nei darbovietė, nei apeliantas (suinteresuotas asmuo), nebendradarbiavo su antstoliu aptartu klausimu, iki pat ginčo teisme neteikė antstoliui patvarkymų nevykdymo argumentų, nors tokią pareigą turėjo.

17. Darbovietės 2025 m. balandžio 15 d. pervesta 50 Eur išskaita patvirtina, kad darbovietė vykdė antstolio 2025 m. balandžio 7 d. patvarkymą (reikalavimą) iš dalies. Antstolio teisėtų reikalavimų privalomumas reiškia tai, kad įstatymas nesuteikia teisės asmeniui, kurio atžvilgiu atitinkami dokumentai yra priimti, pasirinkti, ar jis vykdys atitinkamus teismo ar antstolio reikalavimus, ar nevykdys, ar vykdys iš dalies. Be kita ko, asmuo neturi teisės atsisakyti teikti antstoliui reikalaujamos informacijos ir turi pateikti šią informaciją antstolio nurodytu būdu per nustatytą terminą, negalint įvykdyti, turi būti nurodytos antstoliui pagrįstos nevykdymo priežastys. Įrodymų, kad darbovietė nesiekė vilkinti išieškojimo, o iš tiesų patyrė laikinus trikdžius, byloje nėra. Šių įrodymų apeliantas (suinteresuotas asmuo) nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui. Vien tik bendro pobūdžio teiginiai apie techninius nesklandumus, darbuotojų pasikeitimus ar vidinę pertvarką, kurie nepagrįsti įrodymais, negali būti vertinami kaip svarbios priežastys nevykdyti antstolio įpareigojimų.

18. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad skolininko darbovietė neįvykdė antstolio 2025 m. balandžio 7 d. ir 2025 m. gegužės 28 d. patvarkymų ir taip savo neveikimu apsunkino išieškojimo procesą, pateisinančių antstolio įpareigojimų nevykdymą įrodymų nepateikė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, darbovietė savo neveikimu trukdė antstoliui per kiek įmanoma trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau įvykdyti vykdomąjį dokumentą.

19. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, antstolio prašymu, turėjo teisinį pagrindą antstolio reikalavimo neįvykdžiusiam asmeniui, šiuo atveju darbovietės vadovui, pritaikyti įstatyme įtvirtintą procesinio poveikio priemonę – baudą.

Dėl baudos proporcingumo

20. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad baudos skyrimas yra teismo teisė, o tai reiškia, kad teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, turi teisę ne tik nustatyti baudos dydį, bet ir nuspręsti, ar kiekvienu konkrečiu atveju reikia skirti baudą. Tokiu atveju teismas privalo vadovautis bendraisiais CPK taikymo principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu nutarties nevykdymas darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017).

21. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skirdamas apeliantui (suinteresuotam asmeniui) 200 Eur baudą, vadovavosi teisingumo ir protingumo kriterijais, tokį sprendimą motyvavo atsižvelgdamas į išieškotinos sumos dydį, patvarkymo nevykdymo trukmę, į tai, kad antstolis pirmą kartą kreipiasi į teismą dėl baudos už antstolio patvarkymų nevykdymą skyrimo skolininko darbovietei. Pažymėtina, kad išieškotinos skolos dydis siekia 2 972,70 Eur, antstolio patvarkymai priimti 2025 m. balandžio 7 d. ir 2025 m. gegužės 28 d., darbdavio gauti 2025 m. balandžio 15 d. ir 2025 m. birželio 5 d., nuo įteikimo iki pirmosios instancijos teismo 2025 m. liepos 16 d. nutarties praėję atitinkamai 92 d. ir 41 d. Atsižvelgiant į tai, kad darbdavys per minėtas 92 d. ir 41 d. nevykdė dviejų aiškių antstolio patvarkymų, neįrodė objektyvių kliūčių ir nesiekė bendradarbiauti, 200 Eur dydžio bauda atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad darbdavio nevykdyti antstolio patvarkymai tiesiogiai trikdo vykdymo proceso eigą ir pažeidžia tiek išieškotojo, tiek skolininko turtinius interesus. Dėl reikalavimų nevykdymo išieškojimas buvo vilkinamas, o skolos suma liko nesumažinta. Toks darbdavio neveikimas pakenkė išieškotojo teisei gauti jam priklausančias lėšas per protingą terminą (CPK 634 straipsnio 2 dalis) ir apsunkino skolininko padėtį, nes delsiant vykdymą didėja vykdymo išlaidos. Todėl darbdavio neveikimas turėjo neigiamų turtinių pasekmių abiem vykdymo proceso šalims, o 200 Eur dydžio bauda, paskirta apeliantui (suinteresuotam asmeniui), atsižvelgiant į aukščiau išvardytas aplinkybes, yra proporcinga.

22. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos apeliacijos rezultatui, todėl plačiau dėl jų nėra pasisakoma.

Dėl bylos procesinės baigties

23. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą 2025 m. liepos 16 d. nutartį, tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, todėl apeliacine tvarka patikrinta nutartis nekeistina (CPK 338 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Telšių apylinkės teismo 2025 m. liepos 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti antstoliui T. U..

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.