- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-02-22
- Bylos Nr.
- 1-30-876/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-06959-2017-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Judita Sungailaitė
- Kaltinamasis
- T. B.
- Nukentėjusysis
- V. A.
- Kategorijos
teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, turintis profesinį išsilavinimą, gyvenamosios ir deklaruotos vietos adresas: (duomenys neskelbtini), neteistas;
kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalies padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. B. 2017 m. vasario 12 d. apie 20 val., Kidulių kaime, Kidulių seniūnijoje, Šakių rajone, 54 kilometrai 970 metrų kelyje Pilviškiai – Šakiai – Jurbarkas, vairuodamas automobilį „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino važiavimo greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį, esant tamsiam paros metui neįsitikino, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos jis turėtų praleisti, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 punkto reikalavimus, dėl ko automobilio priekiu partrenkė per pėsčiųjų perėją einantį V. A., kuriam dėl poodinės kraujosruvos dešinėje blauzdoje, dešinio šeivikaulio ir blauzdikaulio skeveldrinio lūžimo, kairės pusės 2 šonkaulio lūžimo, nosies kaulų lūžimo, skeveldrinių kairio gaktikaulio abiejų šakų lūžimo, sėdynkaulio lūžimo, dešinės gūžduobės priekinės sienos kryžkaulio krašto lūžimo, dešinio alkūnkaulio lūžimo, stuburo kaklinės dalies 2 slankstelio lūžimo su panirimu, oro susikaupimo krūtinplėvės kairėje pusėje, padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Šiuose T. B. veiksmuose yra požymiai nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 1 dalyje.
2018 m. sausio 17 d. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras pateikė prašymą patikslinti kaltinimą baudžiamojoje byloje. Prokuroras nurodė, kad pirminiame kaltinime padaryta techninė klaida ir neteisingai nurodyta, jog įvykis įvyko 2017 m. vasario 13 d., nors teisinga įvykio data buvo 2017 m. vasario 12 d. pateiktame prašyme prokuroras nurodė tokį patikslintą kaltinimą:
„T. B. kaltinamas tuo, kad vairuodamas automobilį pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, tai yra 2017 m. vasario 12 d. apie 20 val. Kidulių kaime, Kidulių seniūnijoje, Šakių rajone, 54 kilometrai 970 metrų kelyje Pilviškiai – Šakiai – Jurbarkas, vairuodamas automobilį „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino važiavimo greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį, esant tamsiam paros metui neįsitikino, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos jis turėtų praleisti, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 punkto reikalavimus, ko pasėkoje automobilio priekiu partrenkė per pėsčiųjų perėją einantį V. A., kuriam dėl poodinės kraujosruvos dešinėje blauzdoje, dešinio šeivikaulio ir blauzdikaulio skeveldrinio lūžimo, kairės pusės 2 šonkaulio lūžimo, nosies kaulų lūžimo, skeveldrinių kairio gaktikaulio abiejų šakų lūžimo, sėdynkaulio lūžimo, dešinės gūžduobės priekinės sienos kryžkaulio krašto lūžimo, dešinio alkūnkaulio lūžimo, stuburo kaklinės dalies 2 slankstelio lūžimo su panirimu, oro susikaupimo krūtinplėvės kairėje pusėje padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą“ (2 t., b. l. 81).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu kaltinamasis T. B. nurodė, kad 2017 m. vasario 12 d. apie 20 val. jis važiavo iš Jurbarko namo į Valenčiūnus, privažiavęs Kidulių gyvenvietę, pravažiavo sankryžą Sudargas - Gelgaudiškis, kuri buvo apšviesta, toliau apšvietimo nebuvo. Privažiavus pėsčiųjų perėją, iš medžių šešėlių išlindo nukentėjusysis, jis jį pamatęs, iš karto pradėjo stabdyti, bandė išvengti susidūrimo, suko į kelkraštį dešinėje pusę, tačiau pėsčiasis pasitraukė į tą pačią pusę, todėl jį kliudė ir numušė. Sustojęs išlipo, paskambino greitajai pagalbai. Važiavo 50 km/h greičiu. Nurodė, kad kai pamatė žmogų, pradėjo stabdyti, suko į dešinę, o žmogus į tą pačią pusę metėsi. Jam atstumas buvo porą metrų iki perėjos, o asmuo buvo jau įėjęs į perėją apie metrą. Jo automobilio dešinės pusės žibintas nešvietė, gal tai turėjo įtakos matomumui. Jis nuo Jurbarko link Šakių atvažiavo, pėsčiasis atėjo iš tos pačios pusės, jam iš kairės. Žmogus ne per visą kelią perėjo, tik išėjo pora metrų ir grįžo atgal, per visą kelią nebuvo perėjęs. Buvo tamsus paros metas, žmogus buvo be atšvaitų, apsirengęs tamsiai, su kamufliažiniu drabužiu, jokių žibintų nebuvo. Tai buvo maskuojantys rūbai, kurių šiaip tikrai nepamatysi, todėl nepastebėjo jo. Transporto priemonė yra drausta. Nurodė, jog darys viską, kad galėtų padėti ir atlyginti žalą. Šiuo metu yra nedirbantis, bet pradės dirbti. Negali pasakyti, kokią žalos dalį pripažįsta, nežino, kiek sutinka atlyginti. Mano, kad penkis tūkstančius eurų įmanoma atlyginti. Draudimas atlygintų 5000 Eur ir jis atlygintų 5000 Eur. Iš pradžių neigė kaltė, nes jam taip atrodė, buvo šokas. Mano, kad atsiprašymas nieko nebūtų pakeitęs, norėjo sulaukti bylos. Jam 22 metai, turi automechaniko specialybę. Negali vairuoti sunkiasvorių mašinų, nes neturi teisių. Dirbo pagal verslo liudijimą, buvo laisvai samdomas statybose. Darbo užmokestis – 400-500 Eur per mėnesį. Asmeniškai iš savo lėšų sutinka atlyginti 5000 Eur neturtinę žalą per metus laiko.
Teismo posėdžio metu nukentėjusysis V. A. nurodė, kad jis nuėjo į parduotuvę, nusipirko alaus, išgėrė prie parduotuvės ir ėjo namo. Apie 20 val. ėjo per pėsčiųjų perėja, kaltinamojo greitis buvo nemažas, buvo apie 2 (du) metrus likę pėsčiųjų perėjos pereiti. Po smūgio buvo be sąmonės. Pažiūrėjo į vieną ir į kitą pusę, nieko nebuvo. Po įvykio atsigavo ligoninėje. Kaltinamasis nebendravo su juo. Nesikreipė į draudimą, nes nežinojo. Darbo biržoje registruotas ir dabar. Skolinosi pinigų maistui ir vaistams. Kvitų nerašė, čekių nerinko. 2017 m. rugpjūčio 26 d. išėjo iš ligoninės. Gulėjo ligoninėje Kaune ir Jurbarke. Skausmai išlikę, judėjimo galimybės yra apribotos, judėti labai sunku. Nurodė, kad alkūnę vėl reikės operuoti naujai, nes atsiranda vandenys. 2017 m. rugsėjo 18 d. į Jurbarką reikės važiuoti pas traumatologą. Neturtinė žala 15 000 Eur yra todėl, kad jam reikia išgyventi, negauna jokių pajamų. Nei mamos, nei tėvo neturi, su broliu dviese gyvena, dirbti neturi galimybės. Dubuo sutrupėjęs, stuburo slankstelis yra pažeistas, kenčia skausmus. Abejoja, ar galės dar dirbti. Iki įvykio dirbo nelegaliai, pajamos buvo apie 500-600 Eur į mėnesį. Dešinės kojos padarytos dvi operacijos, metalai sudėti. Stuburo slankstelis pasislinkęs, nes jo negalima judinti, gali pažeisti stuburo nervą. Buvo dvi dešinės kojos operacijos ir viena dešinės rankos alkūnės operacija. Dubuo sutrupėjęs, dabar yra įtvarai. Negalėjo vaikščioti keturis mėnesius, buvo ant basono lovoje. Dabar be vaistų, be skausmo negali išbūti nė vienos dienos. Pragulos buvo atsiradę ant kairės pusės. Dar laukia dvi kojos ir rankos operacijos. Toks, koks buvo, jau niekada nebus. Nurodė, kad ieškinį turtinei žalai atlyginti pateiks tada, kai visi kvitai bus surinkti ir gydymas baigtas. Palaiko pilnai neturtinės žalos ieškinį.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu liudytojas J. M. nurodė, kad byloje yra vienintelis vaizdo įrašas. Tokia buvo kokybė, nes buvo filmuota tamsoje. Apšvietimas truputį nuo lempos matosi, tai ne dienos įrašas. Įraše nėra viskas labai aišku. Kabinete darbinio kompiuterio monitoriuje pakankamai matėsi, kad ateina pėsčiasis, artėja prie perėjos. Kiek pamena, matosi, kad tuo metu atvažiuoja automobilis. Asmuo lyg tą automobilį pastebi, lyg traukiasi į šoną, atšoka, tada smūgis. Po ko automobilis sustoja, įsijungia avarinį signalą, išlipa vairuotojas. Vairuotojas pasilenkia prie priekinio dešinio automobilio kampo, kažką ten žiūri, eina prie bagažinės. Matėsi, kad kažkoks daiktas pusiaukelėje tarp mašinos ir pėsčiųjų perėjos guli, tą daiktą vairuotojas su koja nuspiria į priekį prie automobilio. Iš automobilio vienas žmogus išlipo. Matėsi, kai atvažiavo tuo automobiliu, tai vienas priekinis artimųjų šviesų žibintas nedega, tik gabaritas dega. Tas akivaizdžiai matėsi. Taip pat matėsi, kad žmogus ateina prie pėsčiųjų perėjos. Medžiagoje perėja buvo apšviesta tiek, kad artėjantis prie perėjos ir einantis žmogus matėsi. Vaizdo įrašas esantis byloje, toks ir yra. Jis vaizdo įrašą žiūrėjo kelis kartus, stabdė, sekundes surašė. Jis filmuotoje medžiagoje mato ateinantį žmogų, artėjantį automobilį. Mano, kad jeigu būtų abi automobilio lempos degę, jis būtų geriau matęs, nes kada dešinys žibintas nedega, nėra nuokrypio į dešinę, tai gal dėl to artėjantį žmogų iš dešinės prasčiau matė.
Specialisto išvadoje Nr. G125/2017 (10) nurodoma, kad V. A. nustatyta poodinė kraujosruva dešinėje blauzdoje, dešinio šeivikaulio ir blauzdikaulio skeveldriniai, kairės pusės 2 šonkaulio, nosies kaulų, skeveldriniai kairio gaktikaulio abiejų šakų, sėdynkaulio, dešinės gūžduobės priekinės sienos, sėdynkaulio, kryžkaulio krašto, dešinio alkūnkaulio, stuburo kaklinės dalies 2 slankstelio su panirimu lūžimai, oro susikaupimas krūtinplėvės ertmės kairėje pusėje. Remiantis medicinos dokumentų duomenimis, sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, kuo galėjo būti kokios tai atsikišusios automobilio dalys, paveikus V. A., buvusio vertikalioje ar jai artimoje padėtyje, dešinę blauzdą, galimai iš priekio ar šono. Po to kontaktuota su automobilio priekinėmis viršutinėmis dalimis dubeniu, dešine ranka. Dėl kūno persilenkimo gavosi stuburo kaklinės dalies slankstelio lūžimas, panirimas. Nosies kaulų lūžimas galėjo gautis tiek nuo poveikio automobilio dalimis, tiek kokiu tai pagrindu (kelio danga). Tačiau tai nėra kategoriška. Sužalojimai galėjo gautis ir užduotyje nurodomu laiku. Nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimų sveikata sutrikdoma ilgiau nei 10 dienų (1 t., b. l. 61-62).
Teismo posėdžio metu ekspertas nurodė, kad nustatyti sužalojimai į sunkių sveikatos sutrikdymų eilę nepatenka, nors jų yra ne vienas ir ne du. Kiek jam teko peržiūrėti vėliau pateiktus medicinos dokumentus, gydymas buvo tęsiamas iki 2017 m. rugpjūčio 25 d. stacionare, o toliau ambulatorinis gydymas. Toliau numatyta atlikti operacinį gydymą, negali pasakyti dėl ko, nes nėra nurodyta medicinos dokumentuose. Šiuo metu negali atsakyti, koks sveikatos sutrikdymo mastas šiuo metu yra padarytas, koks bus ateityje. Reikėtų, kad asmuo atliktų gydymo eigą iki pabaigos, nes yra apsunkintas vaikščiojimas, o tik tada spręsti, koks sveikatos sutrikdymo mastas yra padarytas. Atlikęs nukentėjusiojo apžiūrą, galėtų pasakyti, ar kas keičiasi. Iš tiesų asmuo bus gydomas traumatologijos skyriuje, pas savo šeimos gydytoją, gali būti nukreiptas į darbingumo ir neįgalumo nustatymo komisiją. Tokia yra galimybė, nes vadovaujantis matytais dokumentais, matyti, kad yra užtrukęs kaulų gijimas. Reikia susipažinti su visa medicinos dokumentacija.
Eksperto išvadoje Nr. G 313/2017 (10) nurodoma, kad V. A. padaryta poodinė kraujosruva dešinėje blauzdoje, dešinio šeivikaulio ir blauzdikaulio skeveldriniai, besikomplikavę supūliavimu, kairės pusės 2 šonkaulio, nosies kaulų, skeveldriniai kairio gaktikaulio abiejų šakų, sėdynkaulio, dešinės gūžduobės priekinės sienos, sėdynkaulio, kryžkaulio krašto, dešinio alkūnkaulio, stuburo kaklinės dalies 2 slankstelio su panirimu lūžimai, oro susikaupimas krūtinplėvės ertmės kairėje pusėje. Pagal savo pobūdį minima sužalojimų visuma ar kiekvienas atskirai neatitinka sunkaus sveikatos sutrikdymo masto kriterijų. Šiuo metu, kaip nurodoma Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – NDNT) Marijampolės teritorinio skyriaus darbingumo lygio vertinio akte 2017 m. spalio 31 d. Nr. DL-3095, asmeniui nustatytas darbingumo lygis 40 (keturiasdešimt) procentų ir galioja nuo 2017 m. spalio 31 d. iki 2018 m. spalio 30 d., tai yra vieneriems metams laiko. V. A. yra gydymo stadijoje, į ką nurodo nustatyti kai kurie pakitimai – kaip nesugijęs, be konsolidacijos dešinės blauzdos kaulų lūžimas, tam tikro laipsnio dešinio kelio sąnario, čiurnos sąnario kontraktūros, atsiradę gijimo stadijoje. Asmuo turi praeiti atitinkamą aktyvų gydymo, reabilitacijos kursą, kad būtų stabilizuota būklė. Todėl, vadovaujantis aukščiau išdėstytu, sveikatos sutrikdymo mastas nėra keičiamas. Padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimų (dešinio šeivikaulio ir blauzdikaulio skeveldrinių, kairės pusės 2 šonkaulio, nosies kaulų, skeveldrinių kairio gaktikaulio abiejų šakų, sėdynkaulio, dešinės gūžduobės priekinės sienos, sėdynkaulio, kryžkaulio krašto, dešinio alkūnkaulio, stuburo kaklinės dalies 2 slankstelio su panirimu lūžimų, oro susikaupimo krūtinplėvės ertmės kairėje pusėje) sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. Sužalojimai yra susiję su eismo įvykiu, įvykusiu 2017 m vasario 13 d. Pateiktuose medicinos dokumentuose teismo medicinos duomenų, nurodančių į tai, kad V. A. iki 2017 m. vasario 13 d. sirgo osteoporoze, nenustatyta. 2017 m. rugpjūčio 23 d. atliktose dešinio kelio sąnario, blauzdos kaulų rentgenogramose nurodoma, „būklė po blauzdikaulio proksimalinės dalies skeveldrinio lūžimo, IFA nuėmimo, bendrinė kaulų porozė, blauzdikaulio ašis tiese, konsolidacijos požymių nematyti“. Bendrinę kaulų porozę vertinti kaip atskirą susirgimą negalima, nes paprastai, kaulų lūžgaliuose šis požymis sutinkamas kaip traumos, sutrikusios kraujotakos, kaulo struktūrinių elementų pasišalinimo iš kaulo dėl traumos padarinys (2 t., b. l. 65-69).
Šalies argumentai
N. V. A. byloje pateikė patikslintą civilinį ieškinį, kuriame prašė iš atsakovų ADB „Gjensidige“ ir T. B. subsidiariai priteisti 15 000 Eur neturtinės žalos. Iš atsakovo ADB „Gjensidige“ priteisti 2326 Eur turtinės žalos. Iš atsakovo ADB „Gjensidige“ nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. spalio 31 d. priteisti V. A. turtinę žalą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 279,20 Eur kas mėnesį. Ieškinyje nurodoma, kad iki 2017 m. vasario 13 d. eismo įvykio, kurio metu buvo sužalotas, ieškovas buvo sveikas ir darbingas, užsidirbdavo pajamų pragyvenimui. Po eismo įvykio patirtų sužalojimų jis tapo nedarbingas ir jam buvo mokama socialinė pašalpa po 102 Eur per mėnesį. Nuo 2017 m. balandžio mėnesio iki 2017 m. spalio 31 d. jam išmokėta 714 Eur. Būdamas sveikas atsakovas, turėjo galimybę užsidirbti minimalią mėnesinę algą, kuri yra 380 Eur per mėnesį. Tokiu būdu per laikotarpį nuo 2017 m. vasario 13 d. iki 2017 m. lapkričio 1 d. jis negalėdamas dirbti neteko 2326 Eur (3040 Eur -714 Eur = 2326 Eu)r pajamų ir patyrė žalą, kurią privalo atlyginti atsakovai. 2017 m. spalio 31 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės teritorinis skyrius ieškovui nustatė nuo 2017 m. spalio 31 d. iki 2018 m. spalio 30 d. darbingumo lygį 40 procentų bei pateikė išvadą Nr. DPS-1706 dėl darbo pobūdžio ir sąlygų. Susipažinus su išvadoje pateiktais nurodymais akivaizdu, kad ieškovas gyvendamas kaimo vietovėje praktiškai neturės jokių galimybių susirasti darbą leidžiantį jam dirbti pagal jo sveikatos būklę. Atsižvelgiant į nurodytą bei į ieškovo neįgalumą, Šakių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. spalio 31 d. ieškovui paskyrė šalpos neįgalumo pensiją po 100,80 Eur mėnesiui. Akivaizdu, kad šios sumos neįgaliam ieškovui tikrai nepakaks išgyventi ir turėtų gauti bent minimalią mėnesinę algą. Todėl atsakingi asmenys dėl ieškovui padarytos žalos nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. spalio 31 d. privalo mokėti po 279,20 Eur (380 Eur – 100,80 Eur = 279,20 Eur) kas mėnesį. Turtinę žalą ieškovui privalo atlyginti transporto priemonės draudikas – atsakovas ADB „Gjensidige“. Taip pat ieškinyje nurodoma, kad nusikaltimas ieškovo atžvilgiu buvo įvykdytas 2017 m. vasario 13 d. ir iki šiol jis jaučia sužalojimo pasekmes, tai yra jam nuolat skauda sužalotas vietas, jis negali savarankiškai judėti, atsirado baimės jausmas, tai yra jis nėra tokioje psichinėje bei fizinėje būklėje, tai yra sveikas, kokioje buvo iki sužalojimo, todėl ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas ir pilnai įrodytas (2 t., b. l. 48-52).
Civiliniu atsakovu į procesą įtraukta ADB „Gjensidige“ (1 t., b. l. 82).
Civilinis atsakovas ADB „Gjensidige“ pateikė rašytinius paaiškinimus byloje, kur nurodoma, kad 2017 m. vasario 13 d. eismo įvykio metu įmonėje ADB „Gjensidige“ buvo apdrausta transporto priemonės „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo T. B. atsakomybė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Civilinis atsakovas paaiškino, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nukentėjusysis V. A. į ADB „Gjensidige“ iki teisminio bylos narinėjimo pradžios dėl jam padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nesikreipė, patirtos žalos faktą ir dydį patvirtinančių dokumentų nepateikė, tai yra neišnaudojo ikiteisminės ginčų sprendimo tvarkos, todėl ADB „Gjensidige“ neturėjo galimybės iki teisminio bylos nagrinėjimo pradžios įvertinti nukentėjusiojo patirtos žalos fakto bei išmokėtinų draudimo išmokų.
Civilinis atsakovas nurodė, kad Kauno teritorinė ligonių kasa yra pareiškusi pretenziją atlyginti PSDF biudžetui padarytą žalą, kuri patirta apmokant nukentėjusiojo V. A. gydymo išlaidas – 2839,20 Eur. Nurodyta suma gali būti išmokėta tik nustačius kaltinamojo T. B. civilinę atsakomybę dėl 2017 m. vasario 13 d. kelių eismo įvykio ir nesant kitų aplinkybių, šalinančių draudiko pareigą atlyginti patirtą neturtinę žalą. Taigi teismui nustačius, jog dėl eismo įvykio yra atsakingas ADB „Gjensidige“ apdraustos transporto priemonės vairuotojas, nurodyta suma būtų išmokėta Kauno teritorinei ligonių kasai.
Išanalizavęs gautus nukentėjusiojo 2017 m. vasario 13 d. eismo įvykio metu patirtus sužalojimus patvirtinančius dokumentus, civilinis atsakovas paskaičiavo bei sutinka išmokėti civiliniam ieškovui 4000 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti. Tačiau nurodyta suma gali būti išmokėta tik nustačius kaltinamojo T. B. atsakomybę dėl eismo įvykio. Vadovaujantis turimais dokumentais, duomenų apie ilgalaikius, nepataisomus sveikatos sutrikimus, apie ilgai trunkantį gydymą, apie numatomas atlikti ateityje medicinines procedūras, apie tai, jog padaryti sužalojimai būtų sukėlę negrįžtamų pasekmių bei, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusiajam emociniai išgyvenimai būtų peraugę į mediciniškai patvirtintus emocinius susirgimus, nesama. Įvertinus visa tai, nėra jokio teisinio pagrindo priteisti V. A. visos jo prašomos neturtinės žalos sumos. Dėl išvardintų priežasčių bei vadovaujantis nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančiais dokumentais, taip pat atsižvelgiant į nustatytą V. A. nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą, teismų praktikoje suformuotus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus civilinis atsakovas sutinka išmokėti 4000 Eur draudimo išmoką neturtinei žalai atlyginti, kuri yra pakankama, adekvati patirtai neturtinei žalai, visiškai atitinka galiojančiuose teisės aktuose bei teismų praktikoje suformuotus atlygintinos neturtinės žalos principus ir dydžius, todėl pagrindo priteisti visą, civilinio ieškovo reikalaujamą sumą neturtinei žalai atlyginti, nėra. Taip pat atsakovai nurodė, kad atsakingas draudikas moka per eismo įvykį nukentėjusiajam trečiajam asmeniui tik įrodymais pagrįstos per eismo įvykį padarytos žalos dydžio išmoką ir turi teisę atmesti nepagrįstus reikalavimus dėl žalos, padarytos per eismo įvykį, atlyginimo. Vadovaujantis šia įstatymo nuostata bei susiformavusia teismų praktika, civiliniam ieškovui V. A. pateikus ADB „Gjensidige“ patirtą žalą patvirtinančius dokumentus, šie bus išanalizuoti, įvertinti bei apskaičiuota draudimo išmoka (1 t., b. l. 138-140).
Papildomai civilinis atsakovas paaiškino, kad nesutinka dėl negautų pajamų priteisimo. Nors civilinis ieškovas nurodė, kad jog turėjo galimybę užsidirbti minimalią mėnesinę algą, tačiau nepateikė jokių įrodymų apie iki eismo įvykio gautas pajamas. Vien tik teigimas, kad civilinis ieškovas turėjo galimybę užsidirbti minimalią mėnesinę algą, neįrodo, kad jos tokias pajamas iki eismo įvykio gavo, ir tai negali būti priežastis jam kompensuoti šiuos nuostolius. Priešingai pateikta Šakių rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus 2017 m. spalio 3 d. pažyma apie pajamas Nr. 15481, tai yra išmokėtą socialinę pašalpą, įrodo, jog civilinis ieškovas iki eismo įvykio nedirbo ir darbo užmokesčio ar kitų pajamų su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais negavo, kitokiu atveju jam būtų mokėta ligos pašalpa. Jokių konkrečių įrodymų apie gautas pajamas civilinis ieškovas nepateikė, taigi šis jo reikalavimas yra grindžiamas prielaidomis, hipotetiniais skaičiavimais ir neatitinka negautų pajamų realumo kriterijaus (2 t., b. l. 59-62).
T. B. charakterizuojanti medžiaga patvirtina, jog kaltinamasis neteistas (1 t., b. l. 94), gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitoje nėra (1 t., b. l. 96), neigiamai charakterizuojančios informacijos negauta (1 t., b. l. 98), nedirbantis (1 t., b. l. 100), administracine tvarka baustas penkis kartus (1 t., b. l. 102-104).
Motyvuojamoji dalis
T. B. kaltę patvirtina jo pačio visiškas prisipažinimas ir kiti byloje surinkti įrodymai:
2017 m. vasario 13 d. tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kur nurodoma, kad Marijampolės apskrities vyriausiajame policijos komisariate Šakių rajono policijos komisariate (toliau – Marijampolės AVPK Šakių RPK) gautas pranešimas, kad įvyko eismo įvykis, kurio metu vairuotojas T. B. kliudė pėsčiųjų perėjoje ėjusį V. A. (1 t., b. l. 6);
2017 m. vasario 12 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, foto nuotraukos ir schema prie šio protokolo, kur aprašyta ir nufotografuota įvykio viena, surašyti kelio važiuojamosios dalies duomenys, ženklinimo linijos, pėsčiųjų perėja, kelio ženklai, transporto priemonės padėtis po eismo įvykio, kraujo dėmių buvimo vieta, automobilio apgadinimai, iš kurių matosi, kad pirminis kontaktas buvo beveik arti automobilio priekinės dalies viduriu (t. 1, b. l. 11-23);
2017 m. vasario 12 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas, kuriame nurodoma, kad transporto priemonei „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas variklio dangtis, įlinkimas jo priekyje, nuo centrinės dalies link kairės pusės skilęs priekinis stiklas, skilimo pradžia stiklo centras. Nurodoma, kad apšvietimo signalų prietaisų būklės gera, išskyrus nedegė priekinis dešinės pusės ilgų šviesų žibintas (1 t., b. l. 24-28);
specialisto išvada Nr. T-A 1530/2017 (01), kurioje nurodoma, kad V. A. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 3,68 promilės etilo alkoholio (1 t. , b. l. 35);
2017 m. vasario 12 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodoma, kad buvo pateikti nukentėjusiojo V. A. įvykio metu dėvėti rūbai (1 t., b. l. 36-38). Paimti rūbai buvo apžiūrėti ir nufotografuoti (1 t., b. l. 39-41) bei grąžinti savininkui (1 t., b. l. 42-44);
2017 m. vasario 20 d. buvo gautas vaizdo įrašas iš UAB „Gelvybė“, kurį peržiūrėjus matyti užfiksuotos eismo įvykio aplinkybės (1 t., b. l. 46-51);
2017 m. balandžio 4 d. apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, jog peržiūrėjus UAB „Gelvybė“ priklausančios degalinės, esančios adresu: Nemuno g. 63A, Kidulių kaime, Kidulių seniūnijoje, Šakių rajone, esančios vaizdo kameros 2017 m. vasario 12 d. filmuotą medžiagą, joje matosi, kad degalinės vaizdo kamera, filmuoja iš degalinės teritorijos, nuo dujų kolonėlės pagrindinio kelio Pilviškiai-Šakiai-Jurbarkas kryptimi, matosi minėtas kelias ir pėsčiųjų perėją žymintis kelio ženklas. Filmuotoje medžiagoje matosi, kad 20:00:55 val., kairėje kelio Pilviškiai-Šakiai-Jurbarkas pusėje, ties pėsčiųjų perėją žyminčiu kelio ženklu pasirodo žmogus, kuris žengia į pėsčiųjų perėją ir pradeda eiti per gatvę, tuo metu jį apšviečia automobilio šviesos, 20:00:58 val. žmogus pamatęs į jį važiuojantį automobilį šoką keletą žingsnių atgal ir 20:00:59 val. jį kliudo automobilis, kuris staigiai stabdo, matosi, kad automobiliui nuvažiuojant nuo susidūrimo vietos ant kelio važiuojamosios dalies nukrenta kažkoks objektas, automobilis kiek pavažiuoja ir sustoja. Matosi, kad prieš susidūrimą šio automobilio dešinėje pusėje dega tik gabaritinis priekinis žibintas. 20:01:08 val. įsijungia sustojusio automobilio avarinės šviesos, 20:01:12 val. iš automobilio išlipa vairuotojas, kuris eina link automobilio priekio, po to grįžta link automobilio galo, atsisuka ir vėl grįžta prie priekio, eidamas rankoje laiko kažką šviečiančio, galimai mobiliojo ryšio telefoną, apžiūri automobilio priekį ir 20:01:43 val. atsitupia prie priekinio dešinio kampo, kur galimai guli numuštas žmogus ir kažką šviesdamas žiūri. 20:01:49 val. vairuotojas atsistoja, kiek pastovėjęs vėl pasilenkia, žiūri, deda prie ausies telefoną ir galimai kalbėdamas vaikšto, o 20:02:59 val. vėl pasilenkia prie galimai gulinčio žmogaus, taip būna iki 20:03:28 val., po to eina link automobilio galo ir atsidaręs jo bagažinę kažką veikia, po to vėl eina link žmogaus, visą laiką kalba telefonu, vaikštinėja. Pro šalį važiuoja automobiliai, tačiau nei vienas jų nesustoja, automobilių šviesos pusiaukelėje tarp automobilio galo ir pėsčiųjų perėjos apšviečia kažkokį gulintį objektą, galimai tą patį, kuris nukrito susidūrimo metu. Vairuotojas, pamatęs šį objektą 20:05:09 val. prie jo prieina ir kalbėdamas telefonu, kaire koja tą objektą per kelis kartus nuspiria iki automobilio galo, o po to nuspiria pro automobilio dešinį šoną iki jo priekio, kur galimai yra numuštas žmogus (1 t. b. l. 49).
Dėl įrodymų vertinimo
Bylos nagrinėjimo metu prokuroras pateikė prašymą patikslinti kaltinimą (2 t., b.l. 80), nurodydamas, kad pirminiame kaltinime padaryta techninė klaida ir netiksliai nurodyta eismo įvykio data. Susipažinus su bylos medžiaga, matyti, kad eismo įvykis įvyko 2017 m. vasario 12 d. (1 t., b.l. 1, 6-20), tad pirminis kaltinimas tikslintinas, nurodant nusikaltimo padarymo datą 2017 m. vasario 12 d.
Ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais įrodymais nustatyta, kad T. B. vairuodamas transporto priemonę padarė kelių eismo taisyklių pažeidimus dėl ko buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo V. A. sveikata. Pats kaltinamasis prisipažino padaręs šią veiką, nurodė veikos aplinkybes, pripažino, kad galimai dėl prasto apšvietimo nepastebėjo nukentėjusiojo ėjusio per pėsčiųjų perėją, jį kliudė ir partrenkė. N. V. A. taip pat patvirtino kaltinime nurodytas aplinkybes. Ekspertizės akte nustatyta, kad nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kaltinamasis įvykio metu buvo blaivus, todėl jo veiksmai kvalifikuotini pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.
BK 281 straipsnyje numatytų nusikaltimų sudėtys yra materialios, todėl teismas turi nustatyti priežastinį ryšį tarp kelių transporto eismo saugumo ir numatytų padarinių. Kaip matyti eismo įvykis įvyko dėl to, kad T. B. nepastebėjo per pėsčiųjų perėją ėjusio žmogaus ir jį partrenkė. Nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nustatant, ar kaltinamojo padarytas kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga būtina nustatyti ar konkrečioje situacijoje jis turėjo objektyvią galimybę išvengti eismo įvykio. Iš bylos duomenų galima daryti išvada, kad jei T. B. būtų buvęs atidesnis ir atsargesnis važiuodamas per pėsčiųjų perėją, būtų galėjęs pamatyti pėsčiąjį ir turėjęs galimybę laiku sustabdyti automobilį iki atsiradusios kliūties kelyje. Taigi, konstatuota, kad T. B. veiksmai turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu ir atsiradusiomis pasekmėmis. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad T. B. veiksmai buvo sąlyga atsirasti BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytoms pasekmėms, tai yra dėl kaltinamojo veiksmais pažeistų kelių eismo taisyklių buvo padarytas nukentėjusiajam nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Inkriminuojant BK 281 straipsnį taip pat būtina nustatyti ir kaltinamojo kaltę. BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas yra neatsargus, tai yra gali būti padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo. BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas dėl nusikalstamo pasitikėjimo tada, kai kaltininkas suvokia rizikingą savo veikos pobūdį numatydamas, kad jo padarytas kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimas gali sukelti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti BK 281 straipsnyje numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikisi tokių padarinių išvengti. Tai reiškia, kad kaltininkas minėtus padarinius numato kaip mažai tikėtinus ir tikisi, kad šiomis aplinkybėmis jie nekils. Nusikalstama veika dėl nusikalstamo nerūpestingumo padaroma tada, kai kaltininkas nesuprato daromos veikos rizikingumo ir nenumatė, kad jos padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas gali sukelti eismo įvykį, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Iš bylos duomenų matyti, kad T. B. nusikalstamos veikos padarymo kaltės forma yra nusikalstamas pasitikėjimas, nes kaltinamasis lengvabūdiškai tikėjosi išvengti kilusių padarinių. Pasitikėjimas yra lengvabūdiškas, jeigu kaltininkas netinkamai įvertino ar pervertino konkrečias objektyvias aplinkybes, kuriomis jis rėmėsi pažeisdamas kelių eismo taisykles ir kurios, jo manymu, turėjo užkirsti kelią padarinių atsiradimui.
Įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, pripažintina, kad T. B. įvykdė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, kurios metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.
Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Lengvinančia aplinkybe teismas laiko tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo padaryta nusikalstama veika yra priskiriama prie neatsargių nusikaltimų. Teismas pažymi, kad kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra tada, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, o nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius. Nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė tik tada, kai kaltininkas tai daro savo noru. Kaip matyti iš bylos duomenų, T. B. teismo proceso metu savo kaltę pripažino, parodymų nekeitė, teigė, jog gailisi dėl padarytų veiksmų.
Dėl bausmės skyrimo
Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamojo T. B. advokatas atsiėmė prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, motyvuodamas tuo, kad teismo procese nepavyko susitarti dėl žalos atlyginimo. Vadovaujantis BK 40 straipsnio 2 dalimi, į tai, kad asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visoms būtinoms sąlygoms, apibūdinančioms nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jo elgesį padarius tokią veiką: a) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; b) jis visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir c) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir d) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šios bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad nei kaltinamasis, nei draudimo bendrovė net iš dalies neatlygino padarytos žalos. Nors nukentėjusysis gydėsi ilgą laiką, ne kartą gulėjo ligoninėje, buvo atlikta ne viena operacija, kas akivaizdžiai leidžia suprasti, kad jis patyrė žalą. Tuo tarpu kaltinamasis per beveik metu laiku nesiėmė jokių priemonių bent minimaliai padėti nukentėjusiajam ir sumažinti jo patiriamas išlaidas. Todėl atsižvelgiant į tai, kad nėra atlyginta žala, bei į tai, kad prašymas dėl laidavimo bylos nagrinėjimo metu buvo atsiimtas, teismas dėl kaltinamojo T. B. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą toliau nepasisako.
Skiriant bausmę būtina laikytis BK 54 straipsnyje numatytų bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų. Šio straipsnio antroje dalyje nurodoma, kad skiriant bausmę būtina atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas nesunkus nusikaltimas, kaltės formą ir rūšį – formali nusikaltimo sudėtis, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus – nusikalsta iš neatsakingo požiūrio į eismo saugumą, nusikalstamos veikos stadiją – veika baigta, į kaltininko asmenybę – neteistas, administracine tvarka baustas, pinigines baudas sumokėjęs, nevedęs, nedirbantis, tačiau planuoja artimiausiu metu įsidarbinti, yra jauno, darbingo amžiaus, turintis mechaniko išsilavinimą, gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabineto įskaitoje neįrašytas (1 t., b. l. 96), į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių.
BK 281 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmių rūšys yra – bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. BK 55 straipsnyje nurodoma, kad pirmą kartą teisiamam asmeniui skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, padarė vieną neatsargų nusikaltimą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, kas teismo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, neigiamai charakterizuojančių duomenų byloje nėra, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, todėl jam skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė - piniginė bauda.
Inkriminuotos nusikalstamos veikos sankcijoje nėra nurodytos baudos dydžio ribos, tad jos dydis nustatytinas atsižvelgiant į BK 47 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytą dydį. Šiame straipsnyje nurodoma, jog už neatsargius nusikaltimus skirtina bauda nuo 20 iki 750 MGL dydžio. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam T. B. paskyrus 60 MGL (2259,60 Eur) baudą.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo
Nagrinėjamoje byloje įstatymas numato galimybę kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), nes kaltinamasis, naudodamasis šia teise, padarė nusikalstamą veiką (BK 68 straipsnis).
BK 68 straipsnyje nurodoma, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamiesi šiomis teisėmis jis padaręs nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą.
T. B. įvykdyta nusikalstama veika yra neatsargus nusikaltimas, įvykio metu kaltinamasis buvo blaivus, nusikaltimas įvyko dėl paties kaltinamojo netinkamai įvertintų aplinkybių. Byloje nėra duomenų, kad po šio nusikaltimo padarymo jis būtų baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus. Anksčiau paskirtos nuobaudos buvo paskirtos už kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurie nepriskirtini šiurkštiems pažeidimams, paskirtas pinigines baudas sumokėjęs. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, negalima daryti išvados, kad kaltinamasis sistemingai pažeidinėja kelių eismo taisykles. Šios aplinkybės sudaro pagrindą teismui padaryti išvadą, kad kaltinamasis nėra piktybinis kelių eismo taisyklių pažeidėjas, kad jo padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas, dėl kurio įvyko eismo įvykis ir buvo sutrikdyta žmogaus sveikata, nebuvo jo ankstesnio gyvenimo būdo ir elgesio pasekmė, ir netaikyti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones.
Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, jog bylos nagrinėjimas ir padarytos žalos atlyginimas bus pakankama bausmė T. B. ir šiomis priemonėmis bus pasiekti BK numatyti bausmės tikslai, todėl baudžiamojo poveikio priemonė netaikytina.
Dėl civilinių ieškinių
N. V. A. baudžiamojoje byloje pareiškė patikslintą civilinį ieškinį dėl 2326 Eur turtinės žalos atlyginimo ir periodinių išmokų nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. spalio 31 d. mokamų po 279,20 Eur kas mėnesį priteisimo iš atsakovo ADB „Gjensidige“ bei 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo subsidariai iš atsakovų ADB „Gjensidige“ ir kaltinamojo T. B. (2 t. b. l. 48-52).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnis nustato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla.
Nukentėjusiojo V. A. patikslintas civilinis ieškinys turtinei ir neturtinei žalai atlyginti tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis T. B. vairuodamas automobilį, t. y. valdydamas padidinto pavojaus šaltinį, suvokdamas, kad tokioje situacijoje jam taikomi itin dideli atsargumo ir atidumo reikalavimai, pažeidė teisės aktų nuostatas ir taip sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo V. A. sveikata.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 6 d. nutartyje Nr. 2K-108/2007 nurodyta, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio nuostatas turtinė žala yra ne tik asmens turto netekimas, sužalojimas, turėtos išlaidos, bet ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų įvykdyti nusikalstami veiksmai. Negautos pajamos yra nukentėjusiojo numatyta ir realiai tikėtina gauti pinigų suma, kurią sutrukdė gauti neteisėti nusikalstamą veiką padariusio asmens veiksmai. Šie nuostoliai atsiranda dėl žalos, padarytos pagrindiniam objektui, kuris naudojamas pajamoms gauti, arba pareigos nedelsiant atlyginti padarytą žalą nevykdymo.
Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašė priteisti negautas pajamas, kaip dėl nusikalstamos veikos prarastą minimalų darbo užmokestį. Ieškinyje nurodė, kad po eismo įvykio jis tapo nedarbingas ir jam buvo mokama socialinė pašalpa po 102 Eur per mėnesį. Nuo 2017 m. balandžio mėnesio iki 2017 m. spalio 31 d. jam išmokėta 714 Eur. Būdamas sveikas atsakovas, turėjo galimybę užsidirbti minimalią mėnesinę algą, kuri yra 380 Eur per mėnesį. Tokiu būdu per laikotarpį nuo 2017 m. vasario 13 d. iki 2017 m. lapkričio 1 d. jis negalėdamas dirbti neteko 2326 Eur (3040 Eur -714 Eur = 2326 Eur pajamų ir patyrė žalą. Kadangi nuo 2017 m. spalio 31 d. iki 2018 m. spalio 30 d. jam nustatytas darbingumo lygis 40 procentų, Šakių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. spalio 31 d. ieškovui paskyrė šalpos neįgalumo pensiją po 100,80 Eur mėnesiui, todėl ieškovas mano, kad dėl padarytos žalos atsakingi asmenys nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. spalio 31 d. privalo mokėti jam po 279,20 Eur (380 Eur – 100,80 Eur = 279,20 Eur) kas mėnesį.
Pagal CK 6.283 straipsnio 2 dalį nuostolius sveikatos sužalojimo atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad negautos pajamos apskaičiuojamos kaip pajamų, kurias nukentėjusysis realiai gavo arba realiai galėjo gauti iki ir po sveikatos sužalojimo, skirtumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2009). Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnį šalis turi tiksliai įrodyti nuostolių dydį, bet jeigu negali to padaryti, tai jų dydį nustato teismas. Žala nėra preziumuojama, todėl žalą ir jos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad ją patyrė. Įrodinėjimo priemonės civiliniame procese yra šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai, daiktiniai įrodymai ir ekspertų išvados (CPK 177 straipsnis). Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalykų konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2013).
Nors nukentėjusysis V. A. prašė priteisti minimalias pajamas, kurios galimai būtų gautos, jei nebūtų atsakovo atlikti priešingi teisei veiksmai – nesunkiai sutrikdyta sveikata, tačiau nukentėjusysis nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog iki patirto sužalojimo jis realiai gavo arba realiai galėjo gauti minimalias pajamas. Nukentėjusysis nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog jis realiai turėjo darbą, jog dėl patirtų sužalojimų jis jo neteko arba negalėjo dirbti ir pan. Bylos nagrinėjimo teisme metu nukentėjusysis nurodė, kad jis dirbo nelegaliai ir gaudavo apie 500-600 Eur per mėnesį, tačiau jokių patvirtinančių duomenų nepateikė. Minėta, kad negautos pajamos turi būti ne spėjamos, o realiai galimos. Pažymėtina, kad nagrinėjant klausimą dėl negautų pajamų, teismas gali remtis tik objektyviais duomenimis, o ne numanomomis ar tikėtinomis aplinkybėmis. Atitinkamai, jei asmuo būtų turėjęs pajamų, taip pat būtų mokėjęs mokesčius valstybei, jam šiuo metu mokama netekto darbingumo socialinė išmoka būtų skaičiuojama pagal buvusias pajamas, tad jos dydis būtų kitoks. Negalima preziumuoti, jog asmuo būdamas sveikas, galimai gautų jo nurodomo dydžio pajamas. Tai, negali būti laikoma preziumuojamu faktu, kurio nereikia įrodinėti. Nes net ir šios bylos aplinkybės parodo, kad ne visais atvejais sveikas žmogus turi galimybę gauti minimalų atlyginimą. Tai, kad asmuo galimai gaudamas neoficialias pajamas, nemokėdavo valstybės nustatytų mokesčių, nesiėmė priemonių užtikrinti savo socialinių garantijų, leidžia konstatuoti, jog asmuo pats prisiėmė riziką negauti socialinių garantijų, kurios yra skiriamos dirbantiems ir nustatytus mokesčius mokantiems asmenims.
Šioje nagrinėjamoje byloje todėl konstatuotina, kad ieškinys yra neįrodytas, o pati pajamų uždirbimo galimybė tėra hipotetinė, o ne pagrįsta faktinėmis aplinkybėmis. Ieškovo paskaičiuotos negautos pajamos yra tik tikėtinos, o ne realios, nes nėra pateikta jokių jų praradimo įrodymų. Pačios žalos (uždirbamų pajamų netekimo) kilimo faktas nėra įrodytas. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teismas konstatuoja, kad nukentėjusiojo V. A. civilinis ieškinys dėl 2326 Eur turtinės žalos atlyginimo ir periodinių išmokų nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. spalio 31 d. mokamų po 279,20 Eur kas mėnesį priteisimo, yra atmestinas kaip nepagrįstas.
Baudžiamosios teisės teorijoje ir praktikoje vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio nuostata – neturtinė žala - tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir pan. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nustatyta, jog sprendžiant nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, privalu atsižvelgti į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, į padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala gali pasireikšti tiek fizinio pobūdžio (fizinis skausmas, kūno sužalojimas, juos lydintys nepatogumai ir pan.), tiek dvasinio pobūdžio (dvasiniai išgyvenimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, ir pan.) padariniais. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kokią įtaką jie turės nukentėjusiojo visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai, šeiminiams santykiams ir pan. Asmens sužalojimo ar susargdinimo atveju įvertinamas ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-200/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2K-551/2013).
Baudžiamosios bylos medžiaga objektyviai nustatyta, jog kaltinamojo T. B. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam V. A. padaryti kūno sužalojimai, ko pasėkoje, nukentėjusiojo sveikata buvusi sutrikdyta nesunkiai. N. V. A. nurodė, kad dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų patyrė didelį skausmą tiek paties įvykio metu, tiek po įvykio patirtais nepatogumais, tiek dėl dabartinės sveikatos būklės, tiek dėl sveikatos būklės ateityje, kilusiais nepatogumais, išgyvenimus, buvo visiškai apribotos galimybės dirbti, privalėjo prašyti kitų asmenų pagalbos, skolintis pinigų gydymui.
Vertinant nukentėjusiajam padarytus kūno sužalojimus, jų kiekį, lokalizaciją, konstatuotina, jog dėl patirtų kūno sužalojimų nukentėjusysis V. A. neabejotinai patyrė fizinį skausmą ir patyrė jį tiek eismo įvykio metu, tiek ir po įvykio. Tai suponuoja nukentėjusįjį patyrus ir dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, neigiamą emocinę būseną. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad nukentėjusysis šiuo atveju dėl patirtų sužalojimų patyrė tokios apimties pasekmių, kurios turi lemiamą įtaką nukentėjusiojo visuomeninei, kasdienei veiklai, dėl kurių itin ženkliai pablogėjo jo gyvenimo būdas. Spręsdamas priteistinos neturtinės žalos dydžio klausimą, teismas atsižvelgia ir į tai, kad ši nusikalstama veika padaryta neatsargia kaltės forma. Teismų praktikoje ir teorijoje laikytina, jog neatsargios veikos atveju padaroma mažesnė neturtinė žala, nei asmeniui veikiant tyčia, nes neatsargiais asmens veiksmais sąmoningai sukelti dvasinių išgyvenimų ar fizinių kančių nesiekiama.
Vertinant tai kas išdėstyta, atsižvelgiant į susiformavusią praktiką tokio pobūdžio bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-350/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-320/2009) ir nustatant neturtinės žalos dydį, laikytina, jog šiuo atveju nukrypti nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos ir priteisti nukentėjusiojo V. A. įvardintą 15 000 Eur sumą neturtinei žalai atlygini nėra pagrindų, todėl ši prašoma priteisti suma laikytina per didele. Mažinant pareikšto civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos dydį, turint omenyje, jog veika padaryta neatsargia kaltės forma, taip pat atsižvelgiant į turtinę kaltinamojo padėtį, kaltinamojo asmenybę, tuo pačiu ir nukentėjusiajam kilusius padarinius – padarytą nesunkų sveikatos sutrikdymą, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijais, siekiant skirtingų interesų pusiausvyros, nukentėjusiajam V. A. priteistina 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui. Tokio dydžio žalos nustatymą sąlygoja ir šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, būtinybė atsižvelgti į visuomenės interesą, išlaikyti tam tikrą nukentėjusiojo asmens ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyrą.
Kadangi T. B. civilinė atsakomybė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo apdrausta ADB „Gjensidige“, nustatant neturtinės žalos atlyginimo klausimą iš draudimo bendrovės yra vadovaujamasi Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsniu. Šio straipsnio 1 dalis nustato, jog transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2012 m. birželio 11 d. yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. Kadangi draudimo bendrovė turi atlyginti tiek turtinę, tiek neturtinę žalą, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsniu, konstatuotina, kad nukentėjusiajam V. A. priteistina iš draudimo bendrovės ADB „Gjensidige“ 5 000 Eur neturtinės žalos ir 5 000 Eur neturtinės žalos iš kaltinamojo T. B..
Dėl bylinėjimosi išlaidų
BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-605/2011, 2K-210/2014 ir kt.).
Byloje yra Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2017 m. rugpjūčio 9 d. sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, kurio pagrindu civiliniam ieškovui V. A. buvo teikta antrinė teisinė pagalba, atleidžiant ieškovą 100 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų (1 t., b. l. 127). Teismui pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2017 m. spalio 12 d. patikslinta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, Nr. NTP-7-9932, pagal kurią teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą V. A. valstybės patirtas išlaidas sudaro - 204,94 Eur advokato užmokestis (2 t., b. l. 31). Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas dėl savo socialinio statuso ir materialinės padėties buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai.
Atsižvelgiant į tai, kad civilinio ieškovo V. A. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies – 22 procentai (dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą patenkinta 67 proc. - iš prašomų 15 000 Eur priteista 10 000 Eur, dėl reikalavimų priteisti 2326 Eur turtinės žalos – 0 proc. ir dėl reikalavimų priteisti periodines išmokas mokamas po 279,20 Eur kas mėnesį – 0 proc.), iš civilinių atsakovų T. B. ir ADB „Gjensidige“ lygiomis dalimis priteistina 45,08 Eur suma (204,94 x 22 proc. = 45,08 Eur), tai yra po 22,54 Eur, į valstybės biudžetą.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 60 MGL (2259,60 Eur) dydžio baudą.
Nukentėjusiojo V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš civilinio atsakovo ADB „Gjensidige“, juridinio asmens kodas 110057869, nukentėjusiojo V. A. naudai priteisti 5 000 Eur (penkis tūkstančius eurų) neturtinės žalos.
Nukentėjusiojo V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nukentėjusiojo V. A. naudai priteisti 5 000 Eur (penkis tūkstančius eurų) neturtinės žalos.
Kitoje dalyje civilinį ieškinį neturtinei ir turtinei žalai atlyginti, atmesti.
Priteisti lygiomis dalimis iš T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir ADB „Gjensidige“, juridinio asmens kodas 110057869, po 22,54 Eur (dvidešimt du eurus penkiasdešimt keturis centus), už advokato pagalbą, pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą (Nr. (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB, įmokos kodas – 5630, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmuose.