Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gyčio Večersko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. B. ir civilinės atsakovės ADB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2018 m. vasario 22 d. nuosprendžio, kuriuo T. B. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 60 MGL (2259,60 Eur) dydžio bauda.

Nukentėjusiojo V. A. pareikštas civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir iš civilinio atsakovo ADB „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiojo V. A. naudai priteista 5 000 Eur (penki tūkstančiai eurų) neturtinės žalos; iš T. B. nukentėjusiojo V. A. naudai priteista 5 000 Eur (penki tūkstančiai eurų) neturtinės žalos. Kita civilinio ieškinio dalis atmesta.

Iš T. B. ir ADB „(duomenys neskelbtini)“ lygiomis dalimis priteista po 22,54 Eur (dvidešimt du eurus penkiasdešimt keturis centus) už advokato pagalbą, pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. B. nuteistas už tai, kad 2017 m. vasario 12 d. apie 20 val., (duomenys neskelbtini), 54 kilometrai 970 metrų kelyje (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino važiavimo greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį, esant tamsiam paros metui neįsitikino, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos jis turėtų praleisti, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 punkto reikalavimus, dėl ko automobilio priekiu partrenkė per pėsčiųjų perėją einantį V. A., kuriam dėl poodinės kraujosruvos dešinėje blauzdoje, dešinio šeivikaulio ir blauzdikaulio skeveldrinio lūžimo, kairės pusės 2 šonkaulio lūžimo, nosies kaulų lūžimo, skeveldrinių kairio gaktikaulio abiejų šakų lūžimo, sėdynkaulio lūžimo, dešinės gūžduobės priekinės sienos kryžkaulio krašto lūžimo, dešinio alkūnkaulio lūžimo, stuburo kaklinės dalies 2 slankstelio lūžimo su panirimu, oro susikaupimo krūtinplėvės kairėje pusėje, padarė nesunkų sveikatos sutrikdymąNuteistasis T. B. skundžia Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. vasario 22 d. nuosprendį ir prašo jį pakeisti – sušvelninti paskirtą bausmę ir nustatyti devynių mėnesių laikotarpį baudai sumokėti bei nepriteisti iš nuteistojo nukentėjusiajam V. A. neturtinės žalos arba sumažinti priteistos žalos dydį, atsižvelgiant į protingumo ir teisingumo principus bei nuteistojo galimybes jį atlyginti.Skunde nuteistasis nurodo, kad nuosprendis dėl jam paskirtos bausmės ir priteisto civilinio ieškinio dydžio yra nepagrįstas. Kaltu nuteistasis prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi ir gailisi, davė išsamius parodymus apie savo padarytą nusikalstamą veiką. Tačiau teismas, priimdamas nuosprendį, neatsižvelgė į kito eismo įvykio dalyvio – pėsčiojo veiksmus: pėstysis staiga išniro iš tamsos ir visiškai neįsitikinęs eismo saugumu įėjo į kelio važiuojamąją dalį, nors ir pėsčiųjų perėjoje, pėstysis buvo apsirengęs tamsiais rūbais, nedėvėjo nei šviesą atspindinčios liemenės nei atšvaitų, buvo nepastebima kliūtis kelyje tamsiu paros metu. Atvažiuojančio automobilio priekinių žibintų šviesos yra tamsoje yra gerai matomos, ko nepasakysi apie tamsoje esantį pėstyjį, kuris apsirengęs tamsiais rūbais, neturi šviesą atspindinčių elementų. Pėstysis yra lygiateisis eismo dalyvis ir privalo laikytis Kelių eismo taisyklėse įtvirtintų reikalavimų; po įvyko nukentėjusiajam buvo nustatytas 3,68 promilės girtumas, t. y. sunkus girtumo laipsnis, todėl jis negalėjo valdyti savo veiksmų, įvertinti situacijos, dėl to pažeidė KET reikalavimus. Nuteistasis pažymi, kad kelių transporto nusikaltimuose, be vairuotojo kaltės, didelį vaidmenį vaidina ir nukentėjusiojo kaltė, todėl sprendžiant vairuotojo atsakomybės klausimą, būtina analizuoti ne tik technines, bet ir realias galimybes, kartu ir vairuotojo asmenines savybes, išvengti eismo įvykio. Pasak nuteistojo, BK 47 straipsnio redakcija, galiojusi iki 2017 m. spalio 6 d., nenumatė minimalios 50 MGL dydžio baudos už nesunkų nusikaltimą. Apeliantas nusikalstamą veiką padarė dar iki šio kodekso naujos redakcijos įsigaliojimo, t. y. 2017 m. vasario 12 d., todėl teismas skyrė per griežtą bausmę. Paskirtoji bauda turi būti proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei.Skunde apeliantas nurodo, kad yra jauno amžiaus, bedarbis, registruotas Darbo biržoje, neturintis pragyvenimo šaltinio, neturintis asmeninio turto ir pajamų, nustatytas tik 70 procentų darbingumo lygis, kas labai apsunkina darbo paiešką ir įsidarbinimo galimybes. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, būtina atsižvelgti, kad pats nukentėjusysis taip pat pažeidė KET, įvykio metu buvo stipriai girtas, po įvykio jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis – 3,86 promilės. Civilinis atsakovas draudimo bendrovė ADB „(duomenys neskelbtini)“ sutiko išmokėti 4 000 eurų neturtinės žalos, o tai jau viršija teismų praktikoje priteisiamų neturtinės žalos sumų maksimumą, t. y. 2896 eurus.Civilinė atsakovė ADB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat skundžia Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. vasario 22 d. nuosprendį ir prašo jį pakeisti – nuosprendžio dalį, kuria iš civilinio atsakovo ADB „(duomenys neskelbtini)“ priteista 22,54 Eur išlaidų už advokato pagalbą, panaikinti.Apeliantės nuomone, teismas netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, reglamentuojančias žalą bei proceso išlaidų atlyginimą, ir nepagrįstai iš ADB „(duomenys neskelbtini)“ priteisė 22,54 Eur proceso išlaidų. ADB „(duomenys neskelbtini)“, kaip draudiko, atsakomybė yra sutartinė, o ne deliktinė, taigi draudimo kompanija atsako tik prisiimtų įsipareigojimų ribose, jos pareiga išmokėti draudimo išmoką kyla draudimo sutarties pagrindu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 103, 104, 105, 106 straipsniais, išlaidos už Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka civiliniam ieškovui suteiktas advokato paslaugas priskiriamos proceso išlaidoms. Procesų išlaidų išieškojimas baudžiamajame procese susietas su nusikalstamos veikos padarymu ir veiką padariusio asmens kalte. Vadovaujantis BPK 106 straipsniu, šios išlaidos gali būti priteistos tik iš kaltinamojo, kadangi proceso išlaidų priteisimo iš civilinio atsakovo BPK nenumato.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.Nuteistojo T. B. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Civilinės atsakovės ADB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinis skundas tenkintinas.

Dėl T. B. paskirtos bausmės

Skirdamas bausmę, teismas turi vadovautis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir laikytis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymą (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skirdamas bausmę T. B., minėtas įstatymo nuostatas apylinkės teismas taikė netinkamai ir nuteistajam paskyrė per griežtą bausmę. Teismas atsižvelgė į nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – nuoširdų prisipažinimą ir gailėjimąsi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad padarytas nesunkus nusikaltimas, nusikalsta iš neatsakingo požiūrio į eismo saugumą, veika baigta, kaltininkas neteistas, administracine tvarka baustas, pinigines baudas sumokėjęs, nevedęs, nedirbantis, tačiau planuojantis įsidarbinti, yra jauno, darbingo amžiaus, turintis mechaniko išsilavinimą, gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabineto įskaitoje neįrašytas. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino šias aplinkybes, kurios iš esmės teigiamai apibūdina nuteistojo asmenybę. Be to, būtina įvertinti ir tai, kad iš nuteistojo priteista nemaža neturtinės žalos suma, kurią jam, turinčiam ribotą darbingumą, esančiam jauno amžiaus ir neturinčiam darbinės patirties, bus sudėtinga atlyginti. Nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo įsigaliojęs BK 47 straipsnio 3 dalies pakeitimas dėl minimalių baudos dydžių nustatymo, taigi nuteistajam skirtina švelnesnė bausmė, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, bus pakankama bausmės tikslams pasiekti ir užtikrins didesnes nuteistojo galimybes atlyginti nukentėjusiajam padarytą neturtinę žalą.Apeliantas skunde prašo nustatyti devynių mėnesių laikotarpį paskirtai baudai sumokėti, todėl, atsižvelgiant į sudėtingą nuteistojo finansinę situaciją, šis prašymas tenkintinas ir, vadovaujantis BPK 352 straipsnio 1 dalimi, nustatytinas devynių mėnesių terminas, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta paskirta bauda.

Dėl priteistos neturtinės žalos dydžio

Nuteistasis skunde teigia, kad nukentėjusiajam priteista per didelė neturtinės žalos suma, tačiau su šiais argumentais sutikti nėra pagrindo. Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama, kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Taigi, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, nukentėjusiojo elgesį ir jo turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo principas įpareigoja, kad asmeniui padaryta žala būtų visiškai atlyginta, tačiau būtina atsižvelgti ir į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir pan. Protingumo principas reiškia, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje būtina vertinti pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo, asmens elgesio adekvačioje situacijoje etaloną (CK 1.5 straipsnis).Vadovaujantis išvardytais vertybiniais kriterijais, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė neturtinės žalos dydį ir pagrįstai iš nuteistojo priteisė 5 000 Eur nukentėjusiajam neturtinei žalai atlyginti. Nors nukentėjusysis V. A. iš dalies yra atsakingas už kilusias pasekmes (įvykio metu buvo visiškai girtas, nepakankamai atsargiai ėjo per pėsčiųjų perėją), tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, nukentėjusysis patyrė labai daug rimtų sužalojimų, tarp jų ir stuburo kaklinės dalies slankstelio lūžimą, ilgą laiką gydėsi ligoninėse ir gydymas dar nėra baigtas, reikalingos papildomos operacijos, nukentėjusiajam iki 2018 m. spalio 30 d. nustatytas keturiasdešimties procentų darbingumas, taigi dėl patirtų sužalojimų mažiausiai vieniems metams jis neteko šešiasdešimt procentų darbingumo, iki šiol jaučia skausmus ir nepatogumus, susijusius su eismo įvykio metu patirta trauma. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą priteisti didesnį neturtinės žalos dydį nei nesunkaus sveikatos sutrikdymo atveju priteisiamo neturtinės žalos dydžio vidurkis.

Dėl proceso išlaidų priteisimo

Apeliantė civilinė atsakovė ADB „(duomenys neskelbtini)“ ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą priteisti iš jos pusę bylinėjimosi išlaidų. Iš bylos duomenų matyti, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2017 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo civiliniam ieškovui V. A. buvo teikta antrinė teisinė pagalba, atleidžiant ieškovą 100 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2017 m. spalio 12 d. patikslinta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą V. A. valstybės patirtas išlaidas sudaro 204,94 Eur advokato užmokestis. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 96 straipsnio 1 dalimi, iš civilinių atsakovų T. B. ir ADB „(duomenys neskelbtini)“ lygiomis dalimis priteisė proporcingą patenkintų ieškinio reikalavimų dydžiui bylinėjimosi išlaidų sumą. Tačiau išlaidų advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti priteisimo klausimus reglamentuoja BPK 106 straipsnio 2 dalis, kurioje numatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti; teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, užuot remdamasis BPK nuostatomis, bylinėjimosi išlaidas paskirstė CPK nustatyta tvarka ir dalį išlaidų advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti priteisė iš civilinio atsakovo. Dėl to civilinio atsakovo ADB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinis skundas tenkintinas ir ši nuosprendžio dalis panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 ir 4 punktais,

nusprendžia:

Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2018 m. vasario 22 d. nuosprendį pakeisti.

Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirti nuteistajam T. B. 30 MGL (1129,80 Eur) baudą ir nustatyti devynių mėnesių terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta paskirta bauda.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje iš ADB „(duomenys neskelbtini)“ priteista į valstybės biudžetą 22,54 Eur (dvidešimt du eurai penkiasdešimt keturi centai) už advokato pagalbą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.