- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-11
- Bylos Nr.
- e2S-2910-560/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02726-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Pareiškėjas
- D. Ž.
- Suinteresuotas asmuo
- V. T., S. P.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo D. Ž. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. T. ir S. P. dėl proceso atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas (atsakovas pagal ieškinį civilinėje byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą) D. Ž. kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo, kuriuo prašė atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-7485-1134/2021 ir pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 21 d. sprendimą, priteisiant ieškovui V. T. solidariai iš atsakovų D. Ž. ir S. P. 1 744,82 Eur už patalpų remonto/atstatymo darbus, 118 Eur neapmokėtos sumos už komunalines paslaugas, 200 Eur už antstolės V. M. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo surašymą ir 100 Eur už atsakovams 2020 m. liepos 9 d. siųsto rašto dėl skolos sumokėjimo ir žalos atlyginimo parengimą, o kitoje dalyje ieškinį atmesti.
2. Nurodė, kad priimdamas sprendimą teismas netinkamai vertino reikšmingas bylos aplinkybes, padarė aiškias materialiosios ir proceso normų taikymo klaidas, kas suponavo nepagrįsto ir neteisėto sprendimo priėmimą. Pareiškėjas laiko, kad teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovų 520 Eur už nesumokėtą nuomos mokestį už 2020 m. gegužės mėn., neatsižvelgdamas į tai, kad pasirašant sutartį atsakovai buvo sumokėję ieškovui 520 Eur avansą. Teismas, priteisdamas skolą už patalpų nuomą, neatliko atsakovų avansu sumokėtos 520,00 Eur sumos užskaitos. Priimdamas sprendimą, teismas rėmėsi prieštaraujančiais vienas kitam ieškovo pateiktais įrodymais. Iš antstolės V. M. 2020 m. birželio 3 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad butas yra užfiksuotas iš karto po to kai atsakovai nutraukė sutartį. Jame yra užfiksuotos purvinos grindjuostės, durų stakta, lova ir naktinės užuolaidos, purvinos bei apgadintos buto sienos, išpurvinti baldai, apgadintas grindų laminatas, bei apgadinti baldų paviršiai. Ieškovo 2020 m. rugsėjo 9 d. papildoma fotofiksacija įrodo, po to, kai 2020 m. rugpjūčio 29 d. atsakovas atliko buto kapitalinį valymą, po kurio neliko pagrindo keisti grindjuostes, perdažyti dalį sienų, keisti kaitlentę, durų staktą ir baldus, nes minėtų pažeidimų neliko. Šalių 2019 m. vasario 27 d. pasirašytos nuomos sutarties 5.1 punktu šalys sutarė, kad atsakovai turi atlyginti nuostolius atsižvelgus į natūralų buto ir daiktų susidėvėjimą, kuris šiuo atveju sudarė nuo 7,5 proc. iki 30 proc., teismas priteisė buto remonto/atstatymo ieškovo turėtas išlaidas, neatimant iš šios sumos nusidėvėjimo, tokiu būdu pažeisdamas tarp šalių pasirašytos sutarties sąlygas. Pareiškėjas laiko, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir dėl to, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog buvo būtina atlikti visus ieškovo nurodytus darbus jo nurodytoje apimtyje. Vadovaujantis pridedama eksperto T. M. žalos remonto kaštų skaičiavimo ataskaita, būtini atlikti bute darbai yra įvertinti 1 744 Eur, kas yra net tris kartus mažiau nei prašė priteisti ieškovas. Atsakovas laiko, kad ieškovo pateiktos remonto/atstatymo darbų kainos jos nuo 2 iki 4 kartų didesnės nei rinkos kainos. Pareiškėjas laiko, kad teismo sprendimu pažeistos įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančios proceso teisės normos, taip pat netinkamai taikytos materialiosios teisės normos, dėl ko priimtas sprendimas yra neteisėtas.
3. Apie jo atžvilgiu priimtą teismo sprendimą už akių sužinojo tik 2021 m. birželio 8 d., kai buvo gautas antstolių V. M. ir Irmanto Gaidelio pranešimas apmokėti skolą pagal vykdomąjį raštą. Teismo sprendimas nei atsakovui, nei jo giminaičiams jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu įteiktas nebuvo. Ieškovas, pateikdamas ieškinį bei apmokėjimą už rangovų atliktus darbus net 5 638,10 Eur sumai, natūralaus nusidėvėjimo iš bendrai apskaičiuotos remonto/atstatymo sumos netaikė. Teismas, priimdamas sprendimą, neįsitikino, ar remonto/atstatymo darbai ieškovo bute apskritai buvo atlikti. Atsakovui pareiškus, jog jis nemato pagrindo dažyti visas sienas bei keisti viso buto laminatą dėl apgadintų keleto laminato plokščių, kurias galima pakeisti atskirai, šalių derybos dėl buto remonto atstatymo darbų pasibaigė. Priešingai nei nustatė teismas, net iš ieškovo pateiktų įrodymų buvo akivaizdu, kad dalis ieškovo nurodytų apgadinimų buvo pašalinta atsakovo pastangomis, tačiau teismas vertindamas įrodymus formalia, bei tinkamai neįsigilindamas į bylos aplinkybes, šių faktinių aplinkybių nevertino. Yra pagrindas procesui atnaujinti, t. y. kaip aiški proceso teisės normų taikymo klaida. Atsakovas taip pat laiko, jog jam procesiniai dokumentai buvo įteikti netinkamai. Kaip matosi iš bylos medžiagos procesiniai dokumentai jam buvo siųsti net tris kartus (įskaitant teismo sprendimą), tačiau faktiškai nei vienas pranešimas apie įteiktinus dokumentus jam įteiktas nebuvo. Teismas esant didelei ieškinio sumai privalėjo imtis papildomų jam prieinamų priemonių ir išnaudoti visas turimas galimybes informuoti pareiškėją.
Atsiliepimas
4. Ieškovas V. T. pateikė atsiliepimą į atsakovo prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuriuo prašo teismą atsisakyti atnaujinti procesą. Nurodo, kad ieškinio 3 dalyje yra nurodyta, kad nuomos sutarties sudarymo dieną atsakovai sumokėjo ieškovui 1 040 Eur, kurie panaudoti 520 Eur nuomos mokesčio mokėjimui už 2019 m. kovo mėnesį, o ieškovui sumokėtas 520 Eur avansas panaudotas atsakovų nuomos mokesčiui už 2020 m. gegužės mėnesį padengti. Buto valymas nėra tapatus buto atstatymui nuo sugadinimų ir pažeidimų, nes buto valymas per se nepanaikina mechaninių buto vidaus ir įrangos sugadinimų ir mechaninių pažeidimų. Pareiškėjas teigia, kad išvalė grindjuostes, todėl jokių trūkumų nėra, tačiau ieškinio priedai parodo, kad grindjuostės turi aiškius mechaninius pažeidimus, kurių valymo būdu pašalinti neįmanoma. Žala atsirado ne dėl natūralaus nusidėvėjimo, o dėl atsakovo neginčijamo nuomos sutarties 3.4.6 punkto pažeidimo, be to nuomos sutartyje nėra jokios sąlygos, nustatančios ribotą atsakovų atsakomybę. Ieškovas perdavė atsakovams nuomoti naujas patalpas. Nuomos sutartimi atsakovai įsipareigojo pilnai atlyginti nuomotojui nuostolius, susijusius su nuomojamų patalpų pabloginimu, jei tai įvyksta dėl nuomininko kaltės. Pareiškėjas nepateikė jokių argumentų ir įrodymų, kad patalpos ir įranga pablogėjo ne dėl atsakovų kaltės, o dėl kitų priežasčių. Nuomotą butą atsakovai buvo pavertę girtaujančių asmenų landyne, nuomos metu kaimynai ne kartą kvietė policiją. Pareiškėjas neteikė argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, kad ieškovas samdė asmenis buto remonto atstatymo darbams nesąžiningos konkurencijos sąlygomis, todėl pareiškėjo samprotavimai, kad remonto/atstatymo darbų kaina neatitiko rinkos kainos yra nepagrįsti. Pareiškėjas yra atsakingas dėl savo pašto dėžutės netvarkingumo. Galimai pareiškėjui pašto pranešimai buvo palikti, tačiau pareiškėjas teismo siųstų procesinių dokumentų iš pašto neatsiėmė. Teismas nepažeidė procesinės teisės normų, reglamentuojančių procesinių dokumentų įteikimą. Teismas nepadarė jokios aiškios teisės normos taikymo klaidos, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą už akių ir dėl kurios būtų pagrindas proceso atnaujinimui civilinėje byloje.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 10 d. nutartimi atmetė pareiškėjo D. Ž. prašymą dėl proceso atnaujinimo ir priteisė iš pareiškėjo ieškovui 800 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodė, kad atsakovas nepateikė įrodymų, patirtinančių proceso atnaujinimo pagrindo buvimą. Pareiškėjas nurodo, jog teismas padarė aiškią materialinių ir procesinių teisės normų taikymo klaidą: pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo pareigą (CPK 178 straipsnis), įrodymų vertinimą (CPK 185 straipsnis ), nustatančias reikalavimą priimtą teismo sprendimą pagrįsti tinkamai ištirtais ir įvertintais įrodymais bei aplinkybėmis (CPK 263, 265 straipsniai), tinkamai jį motyvuoti (CPK 270 straipsnio 4 dalis). Taip pat teismas sprendimu priteisęs iš atsakovų remonto bei atstatymo išlaidas netaikydamas šalių sutarties 5.1 p. numatytą natūralų nusidėvėjimą iš esmės pakeitė tarp šalių sudarytos 5.1 p., tokiu būdu pažeisdamas CK 6. 189 straipsnio 1 dalies imperatyvią nuostatą, kurioje nurodyta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, bei CK 6.59 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, jog draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Nagrinėjamu atveju egzistavo pagrindas atsakovo D. Ž. atžvilgiu priimti sprendimą už akių, nes ieškovas ieškinyje buvo pareiškęs prašymą priimti abiejų atsakovų atžvilgiu sprendimą už akių, jeigu atsakovai per teismo nustatytą terminą nepateiks atsiliepimo į ieškinį, o atsakovai per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį.
Atsiliepimas
6. Ieškovo ieškinys bei jo priedai ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 2 d. pranešimas, kuriuo nustatytas terminas atsakovams pateikti atsiliepimą į ieškinį atsakovui D. Ž. neįteiktas jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, todėl 2021 m. vasario 18 d. išsiųstas pakartotinai deklaruotos gyvenamosios vietos adresu su 30 dienų įteikimo žyma. Praėjo trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo skolininko deklaruotoje gyvenamojoje vietoje pagal CPK 123 straipsnio 3 dalį procesiniai dokumentai laikytini įteiktais (2021 m. kovo 30 d.). Teismo sprendimas už akių priimtas pasibaigus teismo nustatytam 20 dienų terminui atsiliepimui į ieškinį pateikti, t. y. 2021 m. balandžio 21 d. Atsakovas prašyme dėl proceso atnaujinimo nenurodė aplinkybių bei nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog egzistavo reali galimybė procesinius dokumentus jam įteikti kitais būdais (darbovietėje, teisme ir pan.). Pareiškėjas į bylą nepateikė įrodymų, patvirtinančių netinkamas pašto paslaugas. Pareiškėjas nurodo, kad apie jo atžvilgiu priimtą teismo sprendimą už akių sužinojo tik 2021 m. birželio 8 d., tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Pareiškėjas taip pat nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog minėtas antstolio pranešimas jam buvo siųstas kitokiu būdu ar kitu adresu, negu civilinės bylos procesiniai dokumentai, tačiau minėtą pranešimą pareiškėjas gavo. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjui pašto pranešimai buvo palikti, tačiau pareiškėjas teismo siųstų procesinių dokumentų iš pašto neatsiėmė, todėl pavėluoto sužinojimo apie teismo atliktus procesiniu veiksmus nepalankios pasekmės tenka pareiškėjo rizikai. Atsakovo argumentą, jog formaliai vertindamas ieškovo pateiktus įrodymus teismas padarė aiškią įrodinėjimo procesą reglamentuojančių procesinių teisės normų taikymo klaidą, teismas laikė nepagrįstu ir nesudarančiu proceso atnaujinimo pagrindo. Atsakovo prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai nepaneigia sprendime už akių pateiktų teismo išvadų dėl sutarties sąlygų aiškinimo bei taikymo tinkamumo, taip pat nenustatyta akivaizdaus CK 6.189 straipsnio 1 dalies pažeidimo, t. y. jog teismas būtų padaręs išvadas, paneigiančias šalių sudarytos ir galiojančios sutarties privalomumą jos šalims.
Žemesnės instancijos teismas
7. Iš ieškinio turinio ir teismo sprendimo už akių turinio matyti, kad ieškovas neprašė teismo priteisti 520 Eur nuomos mokesčio už 2020 m. gegužės mėnesį, o 520 Eur suma priteista ne už nesumokėtą nuomos mokestį už 2020 m. gegužės mėnesį, o kaip nuostolių atlyginimas ieškovui, atsakovams pažeidus įstatymo reikalavimą ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį raštu pranešti ieškovui apie nuomos sutarties nutraukimą. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, paneigiančių teismo sprendime už akių padarytas išvadas, jog nuomojamas turtas nuomotojui buvo grąžintas apgadintas. Priešingai, pareiškėjas pripažįsta, jog antstolės V. M. 2020 m. birželio 3 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole apgadintos buto sienos, apgadintas grindų laminatas bei apgadinti baldų paviršiai. Aplinkybė, jog atsakovas 2020 m. rugpjūčio mėn. išvalė butą nepatvirtina minėtų apgadinimų pašalinimo, nes buto valymas nėra tapatus buto remontui ir negali pašalinti buto vidaus apdailos ir įrangos sugadinimų ir mechaninių pažeidimų. Iš ieškovo pridedamų nuotraukų, darytų 2020 m. rugsėjo 9 d. matyti, kad sienos nebuvo nuglaistytos ir jų pažeidimai nepašalinti taip, jog atitiktų būklę buto perdavimo nuomininkui metu. Iš minėtų nuotraukų taip pat matyti, jog lova ir lovos čiužinys nebuvo išvalyti, o grindjuostės ir durų varčia yra mechaniškai pažeisti, todėl valymo paslaugos nėra tinkamas būdas jų trūkumams pašalinti. Ieškovo pateikti ir teismo sprendime už akių aptarti rašytiniai įrodymai patvirtina išnuomoto daikto būklės pablogėjimą, jam esant nuomininko dispozicijoje, o žala atsirado ne dėl natūralaus nusidėvėjimo, bet dėl atsakovo neginčijamo nuomos sutarties 3.4.6 punkto pažeidimo. Pareiškėjas nepateikė argumentų ir įrodymų, kad patalpos ir įranga pablogėjo ne dėl atsakovų kaltės, o dėl kitų priežasčių. Būtinybė dažyti visas apgadintas sienas kilo dėl to, kad būtų užtikrintas į iki apgadinimo buvęs spalvos vientisumas. Ieškovo atlikti remonto darbai atitiko rinkos kainą. Pareiškėjo pateikta žalos remonto kaštų skaičiavimo ataskaita sudaryta remiantis apytiksliais duomenimis, nesant buto plano su matmenimis.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Pareiškėjas D. Ž. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 10 d. nutartį ir atnaujinti procesą.
Atsiliepimas
9. Nurodo, kad teismas be jokio teisinio pagrindo rėmėsi ieškovo atsiliepime nurodytais argumentais. Teismo išvados pagrįstos tik tokiais įrodymais, kurie naudingi ieškovui. Teismas padarė paviršutinišką išvadą, neįsigilinęs į atsakovo pateiktus įrodymus bei žalos remonto kainos skaičiavimo ataskaitą. Ieškovas, būdamas akivaizdžiai nesąžiningas, nuslėpė nuo teismo faktines aplinkybes, jog atsakovas 2020 m. rugpjūčio mėnesį pašalino dalį buto apgadinimų (išvalė grindjuostes, kurių visų keisti neliko jokio pagrindo, išvalė durų staktą, minkštus baldus ir užuolaidas, kaitlentę, nuvalė dalį buto sienų kurių perdažyti neliko jokio pagrindo, atliko kapitalinį viso buto valymą). Teismas nurodo, kad grindjuostės ir durų varčia yra mechaniškai pažeisti, todėl valymo paslaugos nėra tinkamas būdas jų trūkumams pašalinti. Atsakovas iš dalies sutinka su šiuo teismo argumentu, tačiau atkreipia dėmesį, jog išvalius grindjuostes neliko poreikio keisti net 22 metrus grindjuosčių. Ieškovo pateiktos nuotraukos bei faktinių aplinkybių protokolas nepatvirtina, kad apgadinta buvo net 22 metrai grindjuosčių. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog sienos visame bute buvo nudažytos ta pačia spalva, taip pat duomenų kad kitos sienos kurių faktiškai nereikėjo perdažyti per pusantrų metų išbluko dėl ko galėtų skirtis nuo naujai suremontuotos sienos. Apeliantas nesutinka ir su teismo išvada, jog ieškovo atlikti remonto darbai atitiko rinkos kainą. Atsakovas sutinka, kad iš jo turi būti priteistas žalos atlyginimas ieškovui, tačiau ne kelis kartus daugiau nei darbai iš tikrųjų yra verti. Teismo sprendimu iš atsakovo yra priteista pernelyg didelė suma. Ieškovas negali tikėtis atgauti buto po pusantrų metų naudojimo tokioje būklėje kokioje jis buvo iki sutarties pasirašymo. Patalpų remonto nusidėvėjimas turėjo būti skaičiuojamas už vienerius metus ir šešis mėnesius. Teismas neįsitikino ar remonto darbai ieškovo bute apskritai buvo atlikti. Sąskaitų apmokėjimas bei darbų priėmimo aktų pasirašymas, nesant konkrečių duomenų, kad visi nurodyti darbai buvo atlikti, neįrodo faktinių darbų atlikimo.
10. Suinteresuotas asmuo V. T. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad pareiškėjas į atskirąjį skundą atskiromis pastraipomis perkėlė teiginius, nurodytus prašyme atnaujinti procesą, kuriuos teismas nagrinėjo, apskųstoje nutartyje juos vertino ir dėl jų pasisakė. Byloje nėra ginčo, kad bute buvo atlikti remonto darbai - sienų taisymas, gruntavimas, dažymas, virtuvės fasadų dažymas, laminato demontavimas, klojimas ir kiti darbai. Užbaigus remonto darbus buvo reikalinga išvalyti butą po remonto, todėl ieškovo išlaidų dalis (265 Eur) buvo skirta buto valymo paslaugoms apmokėti. Pareiškėjas neginčija, kad šias išlaidas ieškovas faktiškai patyrė, ginčija išlaidų pagrįstumą. Pareiškėjas teigdamas, kad jis išvalė kaitlentę ir atliko kitą buto valymą, nepateikė jokių duomenų, kad ieškovui buvo priimtina buto, įskaitant kaitlentės, valymo kokybė. Prievolė įrodyti, kad pareiškėjas tinkamai išvalė butą, įskaitant ir kaitlentę, tenka pareiškėjui. Pareiškėjas argumentų dėl grindjuosčių apgadinimo masto nebuvo nurodęs prašyme atnaujinti procesą, dėl šių argumentų ieškovas neturėjo galimybės pasisakyti atsiliepime į prašymą atnaujinti procesą, o teismas neturėjo pagrindo šių argumentų vertinti priimdamas apskųstą nutartį. Ieškovui demontuojant laminatą ir klojant jį iš naujo, tų darbų neįmanoma padaryti nenumontavus grindjuosčių, kurios sumontuotos ant grindų dangos, o paklojus grindų dangą, grindjuostes reikia vėl sumontuoti. Pareiškėjas nekritikuoja apskųstoje nutartyje teismo nurodytų argumentų, kritikos nesieja su materialinės ar proceso teisės normų pažeidimu, netinkamu pritaikymu ar išaiškinimu, atskirajame skunde pakartojo savo teiginius, nurodytus prašyme atnaujinti procesą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
12. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. balandžio 21 d. sprendimu už akių tenkino ieškovo V. T. ieškinį ir priteisė ieškovui V. T. solidariai iš atsakovų D. Ž. ir S. P. 6 576,79 Eur nuostolių atlyginimą ir 5 proc. dydžio metinės procesines palūkanas už priteistą (6 5796,79 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. vasario 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisė ieškovui lygiomis dalimis iš atsakovų 148 Eur bylinėjimosi išlaidas.
13. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė atnaujinti procesą. Proceso atnaujinimo institutas – išimtinis įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimo būdas. Jį galima taikyti tik konstatavus vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas baigtinis. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais. Dėl to procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014).
14. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas sprendime už akių teismas padarė teisės taikymo klaidą. Procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, įstatyme neatskleista, ši sąvoka vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-611/2018).
15. Šiuo atveju apeliantas įrodinėja, kad iš ieškovo pateiktų įrodymų buvo akivaizdu, kad dalis ieškovo nurodytų apgadinimų buvo pašalinta atsakovo pastangomis, tačiau teismas vertindamas įrodymus formaliai bei tinkamai neįsigilindamas į bylos aplinkybes, šių faktinių aplinkybių nevertino, tai yra padarė teisės taikymo klaidą. Apeliacinės instancijos teismas su šiais atskirojo skundo argumentais nesutinka. Kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas aplinkybė, jog atsakovas išvalė butą, nepatvirtina byloje minimų apgadinimų pašalinimo, nes buto valymas nėra tapatus buto remontui ir negali pašalinti buto vidaus apdailos ir įrangos sugadinimų ir mechaninių pažeidimų. Iš bylos medžiagos matyti, jog teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi visais byloje esančiais įrodymais, juos vertino ir pagrįstai sprendė, jog yra pagrindas tenkinti ieškovo ieškinį. Atsakovo į bylą pateikti įrodymai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų ir nepatvirtina, kad byloje būtų buvusi padaryta teisės taikymo klaida, kas leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo nesant proceso atnaujinimo pagrindo, numatyto CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte.
16. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad teismas be jokio teisinio pagrindo rėmėsi ieškovo atsiliepime nurodytais argumentais ir teismo išvados pagrįstos tik tokiais įrodymais, kurie naudingi ieškovui. Apeliacinės instancijos teismas su šiais atskirojo apeliacinio skundo argumentais nesutinka ir pažymi, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, iš esmės kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neįsitikino ar remonto darbai ieškovo bute apskritai buvo atlikti, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, jog remonto atlikimas yra grindžiamas įrodymais. Iš atskirojo skundo matyti, kad apeliantas iš esmės nesutinka su tokiu teismo sprendimu ir siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu faktinės aplinkybės būtų nustatytos kitaip, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas, kitokia apelianto nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio ir vertinimo neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik apeliantės nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga. Nuodugni pirmosios instancijos teismui pateiktų procesinių dokumentų, teismo išdėstytų motyvų analizė neleidžia daryti išvados, jog kažkurios reikšmingos aplinkybės arba su jomis susiję įrodymai, pagrindžiantys ieškovo ieškinio reikalavimus, teismo nebuvo įvertinti. Teismo sprendimas yra išsamiai motyvuotas ir priimtas išanalizavus bylos medžiagą ir grindžiamas byloje esančiais įrodymais.
17. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, pagrindo tenkinti atskirojo skundo nėra, todėl jis atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme
18. Kadangi apeliacinės instancijos teismas atmetė pareiškėjo atskirąjį skundą, todėl suinteresuoto asmens V. T. patirtos 500 Eur bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš pareiškėjo D. Ž..
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Pareiškėjo D. Ž. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti suinteresuoto asmens V. T. naudai iš pareiškėjo D. Ž. 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.