Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

nedalyvaujant pareiškėjui D. S. , atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui, trečiojo suinteresuoto asmens Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovui,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, tretysis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas D. S. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 1 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas skunde (b.l. 9-10) nurodė, kad Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinės (toliau – Marijampolės AVPK areštinė) pareigūnai, pareiškėjui, 2012 m. kovo 1 d. atvykus į Marijampolės AVPK areštinę ir 2013 m. sausio 10 d. bei 2013 m. balandžio 25 d. išvykstant iš jos, nepateikė šilto maisto (pietų) ar sauso maisto davinio, tuo pažeisdami Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių 62 ir 66 punktų reikalavimus bei Marijampolės AVPK areštinės vidaus tvarkos taisykles. Kadangi maistą gavo tik du kartus per dieną, t. y. pusryčius ir vakarienę, pareiškėjas kentė alkį, patyrė didelį fizinį bei dvasinį diskomfortą. Pareiškėjas nurodė, jog dažnai skųsdavosi skrandžio sutrikimais, todėl jam svarbus tinkamas maitinimosi rėžimas, nes jis serga dvylikapirštės žarnos opalige. Nurodytų aplinkybių pagrindu prašė priteisti neturtinės žalos 1000 Lt atlyginimą.

Atsakovas Marijampolės AVPK atsiliepime (b.l. 36-39) nurodė, kad 2013 m. sausio 10 d. pareiškėjui pusryčiai buvo pateikti dienotvarkėje numatytu laiku, t.y. 9-9.30 val., pietūs pagal dienotvarkę, kuri suderinta su galiojančia areštinėje laikomų asmenų maitinimo paslaugų pirkimo - pardavimo sutartimi, buvo pateikti taip pat laiku, t. y. iki 13.30 val., iki jo etapavimo į Lukiškių tardymo izoliatorių - kalėjimą. Areštinėje laikomiems asmenims pietų išdavimas raštu nefiksuojamas. Kadangi pareiškėjas gavo pietus, todėl atsakovas neturėjo išduoti jam sauso maisto davinio. 2013 m. balandžio 25 d. pagal dienotvarkę pietų laikas numatytas 12.30-13.30 val. Pareiškėjas 2013 m. balandžio 25 d. 12:05 val. iš Marijampolės AVPK areštinės buvo etapuojamas į Lukiškių tardymo izoliatorių - kalėjimą, t.y. iki dienotvarkėje numatyto pietų laiko. Atsakovas pripažino, kad šiuo atveju pietūs pareiškėjui galėjo būti nepateikti. Taip galėjo atsitikti todėl, kad jis buvo perduotas Viešojo saugumo tarnybos Vilniaus dalinio Konvojaus žinion (planiniu konvojumi etapuotas į Lukiškių tardymo izoliatorių - kalėjimą), todėl už tolesnį maitinimą atsakovas nebuvo ir nėra atsakingas. Įrašų apie sauso davinio išdavimą pareiškėjui minėtą dieną nėra. Asmenims, vežamiems iš kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietų, skiriamų maisto produktų kiekis išduodamas kiekvienam išvykstančiajam asmeniui atskirai, jeigu laiko tarpas tarp paskutinio maitinimo ir nuvykimo į pasikeitimo ar paskirties punktą yra ilgesnis nei 6 valandos. 2013 m. sausio 10 d. ir 2013 m. balandžio 25 d., etapuojant pareiškėją iš Marijampolės AVPK į Lukiškių tardymo izoliatorių – kalėjimą, laiko tarpas tarp pareiškėjo paskutinio maitinimo ir nuvykimo neviršijo 6 valandų, todėl nebuvo pareigos išduoti sausą maisto davinį. Dėl pareiškėjo nurodytų skunde aplinkybių buvo atliktas tarnybinis patikrinimas ir tarnybinio nusižengimo nenustatyta. Pareiškėjas 2013 m. sausio 7 d. skundėsi dėl nugaros, kojų raumenų, galvos skausmo, 2013 m. sausio 9 d. skirtas gydymas vaistais, tačiau, atsakovo nuomone, šie skausmai nesusiję su pareiškėjo maitinimu areštinėje ir dėl to negalėjo būti patirta neturinė žala.

Į teismo posėdį neatvyko proceso šalys. Apie teismo posėdį šalims pranešta tinkamai. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla išnagrinėta šalims nedalyvaujant.

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo patirtos neturtinės žalos, susijusios su neteisėtais Marijampolės AVPK veiksmais, atlyginimo.

LR administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis).

Pareiškėjas atlyginti neturtinę žalą prašė remdamasis argumentais, kad Marijampolės AVPK areštinėje buvo nepateikti pietūs 2012 m. kovo 1 d. atvykus į Marijampolės AVPK areštinę ir iš jos išvykstant 2013 m. sausio 10 d. ir 2013 m. balandžio 25 d. Dėl minėtų policijos pareigūnų neteisėtų veiksmų jis patyrė didelį fizinį bei dvasinį diskomfortą - sukeltą alkio jausmą. Pareiškėjas dėl nurodytų aplinkybių prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės AVPK, 1 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Ginčui aktualios Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintos Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato, kad į policijos įstaigų areštines uždaryti asmenys turi būti laikomi tokiomis sąlygomis, kurios užtikrintų jiems saugią aplinką, turi būti užtikrinamos asmenų teisės ir teisėti interesai, o su asmenimis, laikomais policijos areštinėse, turi būti elgiamasi taip, kad būtų išsaugota jų sveikata ir savigarba (6 punktas), šie asmenys turi teisę gauti tinkamą maistą (7.11 punktas). Konkrečias policijos įstaigų areštinėje laikomų asmenų maitinimo taisykles nustato Taisyklių IX skyriuje įtvirtintos teisės normos, kurios detaliai reglamentuoja policijos įstaigų areštinėje laikomų asmenų maitinimo tvarką: asmenims, laikomiems policijos areštinėje, turi būti užtikrinta jų teisė tinkamai maitintis (59 punktas), šie asmenys privalo būti maitinami 3 kartus per dieną, o maitinimo intervalai, išskyrus miegui skirtą laiką, neturi viršyti 7 valandų (62 punktas). Marijampolės AVPK areštinėje laikomi asmenys maitinami pagal dienotvarkę, suderintą su 2012 m. lapkričio 19 d. areštinėje laikomų asmenų maitinimo paslaugų pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 64-IL-3552 (b.l. 45-48), kurios 2.2 punkte nurodyta, jog areštinėje laikomiems asmenims pusryčiai patiekiami nuo 8.00 – 9.00 val., pietūs nuo 12.00 -12.45 val., vakarienė 17.00 – 18.00 val.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtino Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisykles (toliau – Maitinimo organizavimo taisyklės). Šios taisyklės numato, kad asmenims, vežamiems iš kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietų, skiriamų maisto produktų kiekis, patvirtintas Teisingumo ministro įsakymu, išduodamas kiekvienam išvykstančiam asmeniui įpakuotas atskirai, jeigu laiko tarpas tarp paskutinio maitinimo ir nuvykimo į pasikeitimo ar paskirties punktą yra ilgesnis nei 6 val. (31 punktas).

Byloje pareiškėjas nepateikė jokių duomenų apie tai, kada 2012 m. kovo 1 d. pareiškėjui buvo pateikti pusryčiai Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime, kokiu laiku išvyko iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo į Alytaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą su pasikeitimo punktu Marijampolės AVPK, kokiu laiku jis atvyko į Marijampolės AVPK. Šis skundo motyvas yra nepagrįstas jokiais objektyviais ir patikimais įrodymais, nurodytas tik deklaratyviai, todėl atmestinas.

Nors byloje nepateikti tikslūs įrodymai apie pareiškėjo konkretų pusryčiavimo laiką 2013 m. sausio 10 d., tačiau įvertinus tai, jog pagal dienotvarkę Marijampolės AVPK areštinėje laikomų asmenų pusryčių laikas yra nuo 8.00 val. iki 9.00 val. (b.l. 45-48), preziumuojama, jog šią dieną pareiškėjas pusryčiavo 8.30 val., etapuotas į Lukiškių tardymo izoliatorių - kalėjimą – 13.05 val. (pietų laikas nuo 12.00. iki 12.45 val.), į Lukiškių tardymo izoliatorių - kalėjimą pareiškėjas buvo pristatytas 15.55 val. (b.l. 16-17). Akivaizdu, kad 2013 m. sausio 10 d. laiko tarpas tarp paskutinio pareiškėjo maitinimo ir nuvykimo į paskirties punktą buvo ilgesnis nei 6 val. Byloje įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovo atstovas 2013 m. sausio 10 d. išdavė pareiškėjui sausą maisto davinį, nėra pateikta, todėl darytina išvada, jog Marijampolės AVPK areštinės pareigūnai, 2013 m. sausio 10 d. neišduodami pareiškėjui sauso maisto davinio, pažeidė Maitinimo taisyklių 31 punkto reikalavimą.

Pagal Marijampolės AVPK 2013 m. liepos 8 d. raštą Nr. 64-S-5070 matyti, kad 2013 m. balandžio 25 d. pareiškėjui pusryčiai areštinėje buvo pateikti tarp 9.00 val. ir 9.30 val., į Lukiškių tardymo izoliatorių – kalėjimą pristatytas – 15.05 val., t.y. etapuojant pareiškėją iš Marijampolės AVPK areštinės 2013 m. balandžio 25 d. laiko tarpas tarp pareiškėjo paskutinio maitinimo ir nuvykimo į Lukiškių tardymo izoliatorių – kalėjimą neviršijo šešių valandų (b.l. 14-15), todėl atsakovo atstovas neturėjo pareigos išduoti jam sausą maisto davinį.

Dėl šio įvykio pagal pareiškėjo skundą, Marijampolės AVPK atliktas tarnybinis patikrinimas. Patikrinimo metu nustatyta, kad 2013 m. balandžio 25 d. pareiškėjui pusryčiai areštinėje buvo pateikti tarp 9.00 val. ir 9.30 val. D. S. areštinės žinioje buvo iki 12.05 val., tai yra iki pietų laiko, 12.05 val. perduotas Viešojo saugumo tarnybos Vilniaus dalinio Konvojaus žinion (planiniu konvojumi etapuotas į Lukiškių tardymo izoliatorių - kalėjimą), todėl už tolesnį jo maitinimą areštinės viršininkas nebuvo atsakingas. Pažymėjo, kad pareiškėjas į Lukiškių tardymo izoliatorių - kalėjimą buvo pristatytas 15.05 val., tai yra nuo jam suteiktų pusryčių nepraėjus 6 val. (b.l. 53-54).

Tai, kad 2013 m. balandžio 25 d. pareiškėjas buvo maitinamas tik du kartus, t.y. negavo pietų (b.l. 22), taip pažeidžiant jo teisę į tinkamą maitinimą, tačiau įvertinus tai, kad pareiškėjas šią dieną iš Marijampolės AVPK areštinės buvo etapuotas iki dienotvarkėje nustatyto pietų laiko (b.l. 14-15) bei nustačius, kad jam neturėjo būti išduotas sausas maisto davinys, darytina išvada, jog ši teisė buvo pažeista ne dėl Marijampolės AVPK areštinės pareigūnų veiksmų.

Pažymėtina, jog Maitinimo organizavimo taisyklių 4 punktas įpareigoja kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietų administracijas nuolat turėti kaupiamų maisto produktų (negreit gendančių) atsargų ne mažiau kaip 7 dienų suimtųjų ir nuteistųjų maitinimui. Maitinimo organizavimo taisyklių 34 punktas nustatė, kad kalinimo įstaigos, į kurias atvyksta konvojuojami asmenys, užtikrina atvykusių asmenų maitinimą pagal įstaigose patvirtintą dienotvarkę, o asmenims, kuriems dėl objektyvių priežasčių negalima užtikrinti maitinimo pagal dienotvarkę, gali būti išduodamas ne ilgiau kaip vieną parą sausas davinys vienam asmeniui, atvykusiam į kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietą, patvirtintas Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu.

Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246-6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos.

Apibendrindamas nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad byloje yra pakankamai įrodymų konstatuoti atsakovo atstovo veiksmų neteisėtumą, kaip būtiną civilinės atsakomybės sąlygą. Marijampolės AVPK areštinės pareigūnai neužtikrino pareiškėjo teisės į tinkamą maitinimą. Atsakovo atstovo pareigūnų veiksmai, atlikti 2013 m. sausio 10 d. etapuojant pareiškėją be jam skirto sauso maisto davinio į Lukiškių tardymo izoliatorių - kalėjimą, minėtų teisės aktų reikalavimų neatitiko ir pažeidė pareiškėjo teisę gauti tinkamą maitinimą.

Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Konstitucijos 30 str. 2 d.). Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, jog administracinių teismų praktikoje (LVAT bylos Nr. A756-122/2010, A438-121/2009, A502-734/2009) pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva.

Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (LVAT bylos Nr. A14-225/2007, Nr. A575-662/2011). Iš to seka, kad pareiškėjas, paduodamas skundą, teismui turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2006-05-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006 (Teismų įstatymo 33 str.) imperatyviai nurodė, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (CK 6.250 str. 1 d.)

Nagrinėjamu atveju teismas pripažįsta, kad dėl pietų negavimo pareiškėjas galėjo patirti nepatogumų, diskomfortą, kurių jis nebūtų patyręs, jei pietūs jam būtų pateikti. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui pietūs nebuvo pateikti dėl atsakovo kaltės tik 2013 m. sausio 10 d. t.y. tik vieną kartą, jį konvojuojant iš Marijampolės AVPK areštinės į Lukiškių tardymo izoliatorių – kalėjimą, jo patirti neigiami išgyvenimai buvo vienkartinio pobūdžio bei trumpalaikiai, dėl to nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas patyrė, fizinį bei dvasinį diskomfortą, sutriko skrandžio veikla ir dėl to pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Teismas taip pat pažymi, kad pareiškėjo teiginiai dėl jo patirtų nepatogumų yra deklaratyvūs, nėra patvirtinti byloje esančiais įrodymais. Dėl šių aplinkybių pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 57 str., 88 str. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1d. 1 p. teisėja

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.