Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nerijaus Meilučio, Egidijaus Tamašausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Indikacija“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-380-191/2017 pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Skaitmeninis kodas ir Ko“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Indikacija“, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Green Works Industry“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

10. Byloje kilo ginčas dėl ieškovės BUAB „Skaitmeninis kodas ir Ko“ teisės reikalauti atlyginimo už atliktus statybos nuotekų valymo įrengimo darbus (duomenys neskelbtini).

11. Nagrinėjamoje byloje nustatytos šios faktinės aplinkybės:

- trečiasis asmuo UAB „Greenworks industry“ (rangovė) ir ieškovė UAB „Skaitmeninis kodas ir Ko“ (subrangovė) 2012 m. spalio 25 d. sudarė subrangos darbų sutartį Nr. 2012(2)-92, pagal kurią UAB „Skaitmeninis kodas ir Ko“ įsipareigojo pilnai, tinkamai ir laiku atlikti nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcijos lauko elektros instaliavimo ir automatizavimo dalių darbus (duomenys neskelbtini) (sutarties 1.1 p.); (duomenys neskelbtini) nuotekų valymo įrenginių technologinių pastatų vidaus elektros instaliacijos darbai nebuvo šios sutarties objektas (sutarties 1.2 p.) (prijungta Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-458-466/2015, T.1, b.l. 6-13);

- ieškovė UAB „Skaitmeninis kodas ir Ko“ 2012 m. sausio 5 d. buvo sudariusi generalinės subrangos sutartį Nr. 20120105-1 su UAB „Comprana“ dėl elektrotechnikos, automatikos ir programavimo darbų atlikimo; taip pat 2013 m. gegužės 13 d. ieškovė sudarė generalinės subrangos sutartį su UAB „Promatik“ Nr. 20130513-1 dėl elektrotechnikos, automatikos ir programavimo darbų atlikimo;

- trečiasis asmuo UAB „Greenworks industry“ (rangovė) 2013 m. balandžio 22 d. sudarė susitarimą su ieškove UAB „Skaitmeninis kodas ir Ko“ ir atsakove UAB „Indikacija“ (subrangovais), pagal kurį šalys pripažino, kad ieškovė UAB „Skaitmeninis kodas ir Ko“, darbams pagal 2012 m. spalio 25 d. subrangos sutartį Nr. 2012 (2)-92 atlikti buvo pasamdžiusi atsakovę UAB „Indikacija“ (susitarimo A ir B punktai); pagal šį susitarimą šalys susitarė pakeisti subrangos darbų apimtis, darbų atlikimo terminus (grafiką), pagal subrangos sutartį prieš rangovą teisiškai atsakingą šalį (subrangovą) (Susitarimo 3 p., 5 p.);

- pagal 2013 m. balandžio 22 d. susitarimą UAB „Indikacija“ turėjo atlikti dalį darbų pagal 2012 m. spalio 25 d. subrangos sutartį Nr. 2012 (2)-92: atsakovė iš karto turėjo pradėti vykdyti elektros dalies (su įrenginių elektromechaniniais bandymais ir prasukimai, rankiniu būdu), signalizacijos ir automatikos darbus, o kartu perėmė visas UAB „Skaitmeninis kodas ir Ko“ teises, pareigas, įsipareigojimus bei atsakomybę prieš rangovę UAB „Green works industry“;

- atsakovės pateiktuose atliktų darbų aktuose Nr. 6, Nr. 7 ir Nr. 8 nurodyti darbai ir medžiagos naudotos darbams (duomenys neskelbtini) atlikti, kurie buvo priimti ir pasirašyti rangovo UAB „Green works industry“; statybos darbų žurnale nurodyti atlikti darbai, priimti rangovės ir UAB „Green works industry“;

- rašytinė sutartis dėl rangos darbų atlikimo tarp atsakovės UAB „Indikacija“ ir ieškovės UAB „Skaitmeninis kodas ir Ko“ nebuvo sudaryta.

Dėl subrangos sutarties sudarymo fakto

13. Rangos sutarties samprata įtvirtinta CK 6.644 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. CK 6.645 straipsnio 1 dalyje apibrėžtas rangos sutarties dalykas – rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui. Taigi rangos sutarties dalykas yra tam tikro darbo rezultatas, turintis materialią išraišką. Kadangi rangos sutartimi įsipareigojama sukurti tam tikrą darbo rezultatą, tai rangos santykius reglamentuojančiose CK normose nustatytas medžiagų ir darbų rezultato atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizikos paskirstymas šalims (CK 6.649 str.), šalių pareigos, susijusios su atliktų darbų priėmimu (CK 6.662 str.), darbų kokybės garantija (CK 6.663-6.666 str.). Taigi, rangos sutarties dalyką sudaro tam tikro darbo rezultatas, kuris šios sutarties atveju turi esminę reikšmę.

14. Byloje nėra ginčo dėl to, jog jokios kitokios rašytinės rangos (subrangos) sutarties ieškovė su atsakove nėra sudariusios. Tačiau apeliantė UAB „Indikacija“ nesutikdama su teismo sprendimu teigė, jog teismas netinkamai įvertino įrodymus, nes ieškovė toliau negalėjo tęsti darbų pagal sudarytą subrangos sutartį, ir tos aplinkybės buvo patvirtintos byloje, kuri buvo išnagrinėta Vilniaus apylinkės ir Vilniaus apygardos teismuose. Teisėjų kolegija šiuos argumentus pripažįsta nepagrįstais.

15. Teisėjų kolegija pažymi, jog vien ta aplinkybė, jog rangos sutartis nebuvo sudaryta rašytine forma, savaime nedaro tokios sutarties (jei tokia buvo sudaryta) negaliojančia, neatleidžia šalių nuo prisiimtų įsipareigojimų vykdymo. Kasacinio teismo išaiškinta, jog šalys, nesilaikydamos įstatyme nustatytos rašytinės sandorio formos, prisiima riziką, kad kilus ginčui, sandorio pagrindu atsiradusius teisinius santykius įrodyti bus sudėtingiau abiem šalims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-508-313/2016). Kolegija atkreipia dėmesį, jog kitų pasekmių, kurias gali sukelti įstatymo reikalaujamos formos sutarties nesudarymas, nėra numatyta.

16. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad faktinės iš statybos rangos santykių kilusios ginčo aplinkybės turi būti nustatomos laikantis įstatymo ir teismų praktikos nuostatų dėl įrodinėjimo taisyklių. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pagal CPK 185 straipsnį teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Teismai turi įsitikinti, kad pakanka duomenų daryti išvadą, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Svarbu, kad faktiniai duomenys (informacija) būtų patikimi. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Nešališka išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo turi būti daroma vadovaujantis logikos taisyklėmis, pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-469/2015; kt.).

17. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šios nutarties 12 punkte nurodytus įrodymus, konstatavo, kad atsakovės užsakymu ginčo objekte darbus atliko ieškovė BUAB „Skaitmeninis kodas“ (subrangovė) savo ir kitų subrangovų jėgomis, todėl turi teisę reikalauti atlyginimo už faktiškai atliktus darbus. Atkreiptinas dėmesys, jog šalys 2013 m. balandžio 22 d. susitarime pripažino faktą, jog daliai darbų atlikti pagal 2012 m. spalio 25 d. subrangos sutartį Nr. 2012(2)-92 ieškovė buvo pasamdžiusi atsakovę, nors byloje ir nėra pateikta rašytinės ieškovės ir atsakovės subrangos sutarties, kas leidžia daryti išvadą, jog tarp šalių buvo nusistovėjusi tokia bendravimo praktika. Aplinkybes, kad atsakovė atliko dalį darbų nesant rašytinės sutarties nei su ieškove, nei su rangove UAB „Green works industry“ patvirtina ir statybos darbų žurnalas, kuriame taip pat nurodyti darbai iki 2013 m. balandžio 22 d., t. y. iki trišalio susitarimo pasirašymo.

18. Nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju, nėra reikšmingas Vilniaus apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-458-466/2015 nustatytos aplinkybės, nes tai nėra tiesiogiai susiję su šioje byloje sprendžiamu ginču. Net ir pripažinus pagrįstomis apeliantės nurodytas aplinkybes, jog ieškovė nekokybiškai atliko darbus, kuriuos reikėjo perdaryti, kad ieškovė pasirašiusi trišalį susitarimą negalėjo pati atlikti darbų, nėra pagrindo išvadai, kad dalies darbų negalėjo atlikti kitos subrangovės UAB „Comprana“ ar UAB „Promatik“, su kuriomis ieškovė buvo sudariusi subrangos sutartis. Pažymėtina ir tai, jog apeliantė nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde nuosekliai ir argumentuotai negalėjo paaiškinti darbų priėmimo aktuose nurodytų UAB „Indikacija“ ir UAB „Comprana“ atliktų identiškų darbų (duomenys neskelbtini), bei nepateikė jokių įrodymų paneigiančių šiuos faktus, nors tokią galimybę turėjo (CPK 314 str.).

19. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas, iš bylos duomenų darydamas teisiškai reikšmingą išvadą, kad ieškovė ir atsakovė buvo sudariusios žodinę rangos sutartį dėl statybos darbų Kūlupėnuose atlikimo, pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176-178 str., 185 str.). Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantė iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Todėl nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik apeliantės nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga.

Dėl atliktų darbų apimties ir kainos

20. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškinį visiškai ir priteisė ieškovei 8,685,16 Eur skolos už atliktus darbus. Teismas spręsdamas dėl priteistinos sumos dydžio rėmėsi liudytojo G. S. parodymais ir jo administratoriui pateiktu paaiškinimu dėl atliktų darbų (duomenys neskelbtini) ir konstatavo, jog iš viso ieškovė yra atlikusi darbų atsakovei iš atliktų darbų akto Nr. 6 (apsauginė ir gaisrinė signalizacinė įrangą) pozicijos nuo 1 iki 13 ir montavimo darbus nuodytus pozicijose nuo 1 iki 14, bei darbus, nurodytus atliktų darbų akte Nr. 7 4, 5, 7, 8, 18, 19 pozicijose bei montavimo darbus nurodytus nuo 1 iki 23 pozicijose, UAB „Comprana“ pasirašytu paslaugų ir darbų priėmimo – perdavimo aktu PVM sąskaitomis faktūromis.

22. Pagal CK 6.644 straipsnio 1 dalį rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. CK 6.653 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog rangos sutartyje turi būti nurodyta darbų kaina arba jos apskaičiavimo būdas ir kriterijai. Jeigu sutartyje kaina nenurodoma, ji nustatoma pagal CK 6.198 straipsnio nustatytas taisykles. Pagal šio straipsnio 1 dalį, kai kaina ar jos nustatymo tvarka sutartyje neaptarta ir šalys nėra susitarusios kitaip, laikoma, kad šalys turėjo omenyje kainą, kurią sutarties sudarymo metu toje verslo srityje buvo įprasta imti už tokį pat įvykdymą atitinkamomis aplinkybėmis, o jeigu ši kaina neegzistuoja, – atitinkančią protingumo kriterijus kainą. Pagal šią teisės normą įprasta yra kaina yra ta, kuri sutarties sudarymo metu ir sudarymo vietoje atitinkamoje verslo srityje buvo imama už tokį pat įvykdymą (tokius pačius darbus, paslaugas, prekes ir panašiai) atitinkamomis aplinkybėmis. Konkrečioms (atitinkamoms) įvykdymo aplinkybėms esant skirtingoms, įprasta kaina gali būti skirtinga. Protingumo kriterijus atitinkančia gali būti vertinama kaina, kuri neleidžia nepagrįstai praturtėti nė vienai sutarties šaliai ir, atsižvelgiant į visas konkrečias aplinkybes, tikrai yra verta mokėti už tam tikrą įvykdymą. Tuo atveju, kai kyla šalių ginčas dėl teisės normose nustatytų kainos nustatymo taisyklių taikymo, jį nagrinėjant teisme, abi šalys, pagrįsdamos savo reikalavimus ir atsikirtimus, turi teikti teismui įrodymus dėl, jų nuomone, taikytinos kainos ir jos taikymo pagrindimo (CPK 178 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2010).

23. Pažymėtina, kad nutarties 20 punkte ieškovės pateikti įrodymai iš tiesų kelia abejonių dėl jų (įrodymų) objektyvumo ir kartu įrodomosios galios bei pirmosios instancijos teismo išvados dėl ginčo objekte atliktų darbų apimties ir kainos. Kaip jau minėta, ieškovė, už ginčo objekte atliktus darbus prašydama priteisti iš atsakovės 8 685,16 Eur sumą, argumentus dėl atliktų darbų apimties ir kainos grindė atliktų darbų aktais, PVM sąskaitomis faktūromis, G. S. paskaičiavimais. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje ieškovės pateiktų įrodymų nepakanka pagrįsti visos ieškovės prašomos priteisti sumos. Byloje pateikti dokumentai galėtų patvirtinti tik 7 158,37 Eur sumą. Pažymėtina, jog pati ieškovė ieškinyje pripažįsta, jog neturi kitų dokumentų, kurie leistų pagrįsti visą prašomą priteisti sumą. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas nevertindamas į bylą pateiktų įrodymų dėl atliktų darbų apimties ir kainos, remdamasis vien tik bankroto administratoriaus pateiktu G. S. paskaičiavimu padarė nepagrįstą išvadą dėl darbų apimties ir kainos.

24. Kaip jau minėta, iš UAB „Comprana“ pasirašyto paslaugų ir darbų priėmimo – perdavimo akto nustatyta, jog jame nurodyti identiški darbai, kurie buvo įvardinti ir atsakovės su UAB „Green works industry“ pasirašytame perduodamų atliktų darbų akte Nr. 7. Įvertinus šią aplinkybę ir atsižvelgiant į tai, jog ieškovė su UAB „Comprana“ buvo pasirašiusi generalinės subrangos sutartį, yra pagrindas spręsti, jog UAB „Comprana“ atliko darbų 2 405,77 Eur (8 306,65 Lt) sumai, pagrįstą darbų priėmimo – perdavimo akto, 2013 m. rugpjūčio 8 d. PVM sąskaita faktūra CPR Nr. 760 bei UAB „Comprana“ direktoriaus paaiškinimu.

25. Byloje taip pat nustatyta, jog UAB „Promatik“ su ieškove buvo pasirašiusi generalinės subrangos sutartį. Į atsakovės ir UAB „Green works industry“ pasirašytą perduodamų atliktų darbų aktuose Nr. 6 ir Nr. 7 įrašyti paleidimo derinimo darbai, kas suponuoja labiau tikėtiną išvadą, jog dalį šių darbų atliko UAB „Promatik“ ir darbų apmokėjimui buvo išrašytos sąskaitos faktūros 665,84 Eur (2 299,00 Lt) sumai.

26. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, bei byloje surinktus įrodymus – darbų pridavimo aktus, statybos darbų žurnalą, UAB „Comprana“ ir UAB „Promatik“ paaiškinimus, pateiktas sąskaitas faktūras, ieškovės su UAB „Comprana“ ir UAB „Promatik“ generalinės subrangos sutartis, faktinius subrangos santykius, susiklosčiusius tarp ieškovės ir atsakovės, teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal 2013 m. balandžio 22 d. susitarimą ieškovei su atsakove susikeitus vietomis (dėl atsakomybės prieš rangovą UAB „Green works industry“), ir įvertinus tai, kad atsakovė turėjo atlikti dalį darbų (elektros dalis, signalizacija, automatika), kurie buvo numatyti 2012 m. spalio 25 d. subrangos sutartyje Nr. 2012(2)-92 ir kuriuos labiau tikėtina pagal su ieškove sudarytas sutartis atliko UAB „Comprana“ ir UAB „Promatik“, o atsakovė šiuos darbus pridavė rangovei UAB „Green works industry“, pirmosios instancijos teismui buvo pagrindas iš atsakovės ieškovei priteisti skolą už šiuos atliktus darbus, t. y. 3 071,61 Eur (2 405,61+665,84).

27. Iš byloje pateiktų generalinių subrangos sutarčių ieškovės sudarytų su UAB „Comprana“ ir UAB „Promatik“ nustatyta, jog subrangovės UAB „Comprana“ ir UAB „Promatik“ įsipareigojo savo jėgomis ir rizika atlikti darbus (sutarčių 1.1 p.). Sutartyje nėra aiškiai aptarta kieno medžiagos bus naudojamos atliekant darbus, tačiau sutarties 4.3.2 punkto turinys (<...> subrangovas naudoja netinkamas medžiagas, gaminius ar kitus darbų komponentus <...>) leidžia teigti, jog subrangovės turėjo naudoti savo medžiagas.

28. Tokiu būdu, teisėjų kolegija, įvertinusi darbų atlikimo aktuose nurodytas panaudotas medžiagas, bei UAB „Siemtecha“, UAB „Lemona“ ir UAB „Kompleksinės apsaugos sistemos“ išrašytose sąskaitose faktūrose nurodytas prekes, sprendžia, jog nėra pagrindo vienareikšmiškai išvadai, kad šios ieškovės UAB „Indikacija“ įsigytos prekės (medžiagos) pagal pateiktas UAB „Siemtecha“, UAB „Lemona“ ir UAB „Kompleksinės apsaugos sistemos“ išrašytas sąskaitas faktūras bendrai 4 083,86 Eur (14 100,76 Lt) sumai buvo panaudotos nuotekų valymo įrenginių (duomenys neskelbtini) atliekamiems darbams, todėl teisėjų kolegijos nuomone, nebuvo pagrindo šios sumos priteisti iš atsakovės.

29. Pažymėtina ir tai, jog ieškovė nepateikė jokių įrodymų (CPK 178 str.), kurie pagrįstų prašomą priteisti 1 526,79 Eur sumą ir pati pripažino, jog jokių įrodymų, pagrindžiančių šią sumą neturi, todėl pirmosios instancijos teismas be teisinio pagrindo šią sumą priteisė iš atsakovės.

30. Teisėjų kolegija pagrįstomis pripažįsta pirmosios instancijos teismo išvadas dėl apeliantės skolos ieškovei už ginčo objekte atliktus darbus. Byloje iš tiesų nėra pateikta objektyvių duomenų apie atsiskaitymą už atliktus darbus. Sprendžiant klausimą dėl įsiskolinimo fakto ir dydžio, aktualu priminti pagrindinę šalių poziciją dėl ieškovę ir apeliantę siejusių rangos teisinių santykių. Ją sudarė atsakovės argumentai, jog šalių tokie santykiai esą apskritai nesiejo, jog darbus objekte atliko pati atsakovė, bei ieškovės argumentai, jog dalį darbų atliko kiti asmenys (UAB „Comprana“ ir UAB „Promatik“). Todėl byloje nustačius, kad šalis siejo subrangos santykiai, o dalį darbų atliko UAB „Comprana“ ir UAB „Promatik“ pagal generalinės subrangos sutartis su ieškove, teisėjų kolegija sutinka, jog ginčo objekte ieškovė (per kitus asmenis) atliko atsakovės naudai darbų už ne mažiau kaip 3 071,62 Eur, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas ir iš atsakovės ieškovei priteistinos sumos dydis mažintinas iki 3 071,62 Eur (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

31. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi įtakos skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

32. Pirmosios instancijos teismas iš atsakovės UAB „Indikacija“ ieškovės BUAB „Skaitmeninis kodas ir Ko“ naudai priteisė 799,81 Eur teisinės pagalbos išlaidų, valstybės naudai – 195,00 Eur žyminio mokesčio ir 4,64 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

33. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Pakeistus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir patenkinus ieškinį tik iš dalies – teismas patenkino 35 procentus pareikštų ieškinio reikalavimų (likusioje dalyje ieškinio reikalavimai atmestini), atitinkamai perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos pagal nustatytą patenkintų ir atmestų (nepatenkintų) ieškinio reikalavimų santykį.

34. Iš pateiktų duomenų nustatyta, kad ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 799,81 Eur, o atsakovė – 1 000,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas teisinės pagalbos išlaidas, šalys nepateikė. Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų santykį, ieškovei atlygintina 35 procentų dydžio teisinės pagalbos išlaidų dalis – 280,00 Eur, o atsakovei – 75 procentų dydžio teisinės pagalbos išlaidų dalis – 750,00 Eur. Atlikus priešpriešinių reikalavimų įskaitymą atsakovei iš ieškovės priteistina 470,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų pirmosios instancijos teisme (CPK 93 str.).

35. Ieškovė yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo. Už ieškinį ir apeliacinį skundą valstybei turėtų būti sumokėta 390,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 str.). Ieškinį ir apeliacinį skundą patenkinus iš dalies atsakovė turėtų sumokėti 136,50 Eur žyminio mokesčio (CPK 96 str.). Byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 8,53 Eur. Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų santykį – iš atsakovės valstybei priteistina 2,99 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme (CPK 92 str.). Atsakovė valstybei yra sumokėjusi 390,00 Eur žyminio mokesčio, iš atsakovės priteistina suma valstybei sudaro 139,49 Eur. Pagal pateiktus dokumentus atsakovė valstybei yra sumokėjusi 195,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl į šią sumą įskaičius iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos dydį, atsakovei grąžintina permokėta valstybei žyminio mokesčio dalis – 55,51 Eur (CPK 87 str.)

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 11 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti sekančiai:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Indikacija“, juridinio asmens kodas 163725340, ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Skaitmeninis kodas ir Ko“, juridinio asmens kodas 301790917, 3 071,62 Eur (tris tūkstančius septyniasdešimt vieną eurą 62 ct) skolos už atliktus statybos darbus, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos (3 071,62 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (nuo 2016 m. gegužės 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Skaitmeninis kodas ir Ko“, juridinio asmens kodas 301790917, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Indikacija“, juridinio asmens kodas 163725340, 470,00 Eur (keturis šimtus septyniasdešimt eurų) teisinės pagalbos išlaidų.

Pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai grąžinti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Indikacija“, juridinio asmens kodas 163725340, permokėtą valstybei žyminio mokesčio dalį – 55,51 Eur (penkiasdešimt penkis eurus 51 ct) (sumokėta 2017 m. gegužės 15 d. dokumento Nr. 2632, Swedbank, AB).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.