Kauno apygardos teismo nutartis

7.2. Skunde pažymima, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Be to, klausimą dėl Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos. Tuo tarpu sprendžiant klausimą dėl galimybės nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą, įstatymas nereikalauja, kad nuteistasis jau būtų pasitaisęs, tiesiog pakanka išvados, jog toliau jį galima taisyti prižiūrimą, bet neizoliuotą nuo visuomenės. Apie bausmę atliekančio asmens pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159, 15.2 punktas).

7.4. Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio redakciją lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos siejamos išimtinai tik su nuteistojo laisvės atėmimo bausmės atlikimu pataisos įstaigose. Aplinkybės, susijusios su kriminogenine nuteistojo praeitimi, gali ir netgi turi būti vertinamos, tačiau tik tiek, kiek jos atskleidžia nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir leidžia įžvelgti jo pažangą koreguojant savo elgesį teigiama linkme (Kauno apygardos teismo. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-479- 317/2022). Be to, teismų praktikoje, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą nurodoma, jog nusikalstamos veikos pavojingumas, pobūdis ir likusi neatliktos bausmės dalis galėtų būti vertinami tik kitų nuteistojo elgesį ir asmenybę charakterizuojančių duomenų kontekste, vadovaujantis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet, visų pirmiausiai, ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji neskatinami pasitaisyti (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-219-485/2022). Taigi, pirmosios instancijos teismas, svarstydamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo galimybę, visiškai nepagrįstai vertino ir nuteistajam likusios atlikti laisvės atėmimo bausmės dalies dydį. Pažymint, kad nuteistajam paskirtos ir atliktos bausmės dalis atitinka įstatymo reikalavimus, todėl ji negali būti traktuojama kaip per maža ar prieštaraujanti teisingumo principo bei bausmės tikslų įgyvendinimui (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-479-317/2022).

7.6. Skunde pabrėžiama, kad sprendžiant B. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, esminę reikšmę įgauna jo socialinės reabilitacijos plano įgyvendinimas bei pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri šiuo atveju pagal „OASys“ metodiką yra žema. Tuo tarpu apie nuteistojo pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, iš esmės spręstina pagal konkrečius nuteistojo veiksmus bausmės atlikimo metu. O jie rodo, kad B. V. vykdo individualų socialinės reabilitacijos planą bei įvykdė Komisijos skirtas rekomendacijas. Nuteistasis bausmės atlikimo metu nėra padaręs drausmės pažeidimų ir nėra baustas, tačiau jis 9 kartus buvo paskatintas, kas leidžia daryti išvadą, kad jo elgesio korekcija vertintina kaip teigiama. B. V. nuo 2019 m. lapkričio 29 d. bausmę atlikinėja Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) sektoriuje, 2020 m. vasario 15 d. buvo įdarbintas ūkio dalyje, nuo 2020 m. liepos 30 d. jam buvo suteikta teisė vykti be sargybos ir be palydos už pataisos įstaigos ribų, 2020 m. rugsėjo 7 d. įsidarbino ir iki šiol dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, o išėjęs į laisvę toliau vadovaus savo įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis turi pakankamą išsilavinimą yra įgijęs profesinę kvalifikaciją. B. V. tiek būdamas laisvėje tiek ir pataisos namuose yra pakankamai motyvuotas darbui už kurį gauna pajamas, nuteistojo išsilavinimas bei galimybės įsidarbinti nėra susiję su nusikalstama veika ir jo darbinė motyvacija gali būti vertinama kaip apsauginis veiksnys galintis palengvinti nuteistojo integracijos į visuomenę procesą. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, nepalaiko kriminalinės subkultūros, požiūris į priežiūrą teigiamas. Jis taip pat palaiko socialinius ryšius su šeima, bendrauja telefono skambučių pagalba. Jam 2021 m. liepos 30 d. buvo suteikta 3 parų išvyka į namus, o 2021 m. rugpjūčio 13 d. buvo išleistas 10 parų atostogų į namus pas savo šeimą. Dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse: 2020 m. balandžio 17 d. dalyvavo viktorinoje „Ką žinome apie Lietuvą“ ir su komanda laimėjo 3 vietą, 2020 m. balandžio 28 d. dalyvavo pozityvaus užimtumo užsiėmime „Meditacija ir kvėpavimo praktikos“, 2020-05-12 dalyvavo protų mūšyje ir su komanda laimėjo 1 vietą, 2020 m. gegužės 28 d. (duomenys neskelbtini) viktoriną „Lietuvos istorijos labirintuose“, 2020 m. birželio 26 d. dalyvavo viktorinoje „Menu mįslę...“ ir laimėjo 3 vietą, 2020 m. birželio 27 d. dalyvavo šaškių turnyre, liepos 16 d. dalyvavo Vilniaus arkivyskupijos „(duomenys neskelbtini)“ socialinio darbuotojo paskaitoje „Priklausomybės ligos: biologiniai, psichologiniai ir socialiniai veiksniai“, 2020 m. liepos 17 d. dalyvavo kryžiažodžių turnyre ir užėmė 1 vietą, 2020 m. liepos 28 d. dalyvavo „Žinių viktorinoje“ ir užėmė 3 vietą, 2020 m. rugpjūčio 18 d. sėkmingai baigė „Sveikatingumo programos“ 4 paskaitų kursą, o rugsėjo 27 d. dalyvavo užsiėmime „Geografijos viktorina“. Atsižvelgiant į nuteistojo teigiamą elgesį bausmės atlikimo metu bei dedamas pastangas koreguoti savo elgesį teigiama linkme, jam buvo švelninamos bausmės atlikimo sąlygos: šiuo metu nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, nuo 2020 m. liepos 30 d. suteikta teisė vykti be sargybos ar be palydos už pataisos įstaigos ribų. Nuteistojo požiūris į jo atžvilgiu taikomą priežiūrą - pozityvus, nusiteikęs ir toliau laikytis vidaus tvarkos taisyklių bei įstatymų. B. V. elgesys bausmės atlikimo metu šiuo metu vertinamas kaip nepriekaištingas, ji koreguoja savo elgesį pagal nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad bausmės atlikimo metu stebima, jog jis suvokia aplinkos įtaką savo elgesiui. Šiuo metu vertinant atsparumo aplinkai ar įtakai veiksnius manytina, jog ateityje jis nepatirs sunkumų pasiduodant neigiamai įtakai. Bausmės atlikimo metu B. V. geba išvengti rizikingų situacijų bei geba save realizuoti priimtinais būdais bei priemonėmis. Teigia turintis daug draugų kurie nėra linkę į nusikalstamą veiką. Sėkmingą pasiruošimą integracijai į visuomenę patvirtina ir nuteistojo teigiamas požiūris į darbą, pakankamai stabili finansinė padėtis ir turimi socialiniai ryšiai bei tinkamos gyvenimo sąlygos laisvėje.

7.7. Skunde nurodoma, kad nors lygtinis paleidimas iš pataisos įtaigos nuteistajam ir buvo panaikintas, tačiau B. V. tinkamai vykdė du įpareigojimus iš paskirtų trijų, t. y. per likusį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei per likusį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką dalyvauti elgesio pataisos programoje. Jis taip pat laikėsi įstatymų ir nedarė teisės pažeidimų, jo atžvilgiu nebuvo pradėti ikiteisminiai tyrimai, tačiau jis neįvykdė vieno iš nustatytų įpareigojimų — B. V. vienam (nors prievolė buvo solidari) atlyginti 25 000 Eur žalos „L. R. T.“.Ir nors B. V. po paleidimo iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos, visada dirbo, gavo pajamas ir iš jo pajamų buvo daromos išskaitos žalai atlyginti, tačiau jo darbinės pajamos nebuvo tokio dydžio, kad realiai suponuotų galimybę atlyginti teismo nustatytą 25000 Eur sumą, dėl ko ir buvo panaikintas lygtinis paleidimas. Tačiau apylinkės teismas nevertino Komisijos nutarime nurodytų aplinkybių, kad B. V. šiuo metu visas skolas yra gražinęs.

7.8. Skunde teigiama, kad nors apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į nuteistajam nustatomus kriminogeninius veiksnius, tačiau išsamiau jų neanalizavo, nevertino kokios nuteistojo savybės, jo elgesio ypatumai lėmė jų priskyrimą, juos apylinkės teismas tiesiog tik išvardijo. Tačiau, nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad absoliuti dauguma jų yra priskirti įvertinus nuteistojo praeityje įvykusius faktus, kurių B. V. negali ir negalės pakeisti (pvz. lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas). Todėl visiškai nepagrįstas pirmosios instancijos teismo teiginys, kad kriminogeniniai veiksniai nuteistajam nustatyti įvertinus tiek B. V. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu.

7.9. Pasak apeliantės, aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad teigiamai B. V. apibūdinančių duomenų visuma šiuo metu akivaizdžiai nusveria neigiamus faktus. Nuteistasis yra vyresnio amžiaus - jam šiuo metu šešiasdešimt du metai, nusikaltimai už kurių padarymą jis atlieka bausmę padaryti 2003 metas, t. y. prieš 19 metų, jokių kitų teisės pažeidimų jis nėra padaręs, nei iki tol, nei po nuosprendžio priėmimo, nuteistasis savo elgesį pakeitė pakankamai, todėl toliau jį galima taisyti ir ne struktūruotoje aplinkoje. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, šiuo atveju neprieštaraus teisingumo principui bei bausmės paskirčiai. Pažymint ir tai, kad vykdoma probacija likusios bausmės laikotarpiu taip pat didina teigiamos nuteistojo reintegracijos į visuomenę galimybę. Tuo tarpu tiek iš Europos Žmogaus Teisių Teismo, tiek iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos seka, kad laisvės atėmimo bausmė neturi būti suprantama kaip savitikslis procesas, o šiuo atveju nėra priežasčių toliau taikyti B. V. laisvės atėmimą, nes nėra aišku kokią didesnę naudą tiek pačiam nuteistajam, tiek visuomenei tai duotų (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-479-317/2022). Lygtinis paleidimas nėra visiškas asmens atleidimas nuo bausmės atlikimo. Paleidus nuteistąjį lygtinai, jam ir toliau iki paskirtos laisvės atėmimo bausmės pabaigos yra taikomi tam tikri ribojimai ir suvaržymai (vykdoma probacija), kurių nuteistasis privalo laikytis, o jų nesilaikymas gali būti pagrindas lygtinį paleidimą panaikinti ir pasiųsti nuteistąjį atlikti likusią bausmę pataisos įstaigoje.

9. BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kuriems iš dalies atidėtas bausmės vykdymas buvo panaikintas, taip pat kuriems lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos buvo panaikintas ir jie teismo nutartimi buvo nukreipti atlikti likusios nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų, jei jų nusikalstamo elgesio rizika žema arba jie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką ir yra atlikę vienerius metus laisvės atėmimo bausmės nuo teismo nutarties dėl bausmės vykdymo atidėjimo ar lygtinio paleidimo panaikinimo ir nukreipimo į pataisos įstaigą vykdymo pradžios. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Pažymėtina, jog bet koks sprendimas, taigi ir Komisijos nutarimas, yra laikomas teisėtu, kai jis yra priimtas ir surašytas laikantis teisės normų reikalavimų. Tuo tarpu pagrįstu sprendimas laikomas tuomet, kai jame padarytos išvados yra pagrįstos išsamiai ir nešališkai bei teisingai įvertintais objektyviais duomenimis.

10. Pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Sprendžiant, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, kad būtų galima pagrįstai spręsti, jog laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

14. Šiame kontekste teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad B. V. nustatomi ir trys apsauginiai veiksniai, skatinantys nuteistąjį nenusikalsti. Tai ir palaikančių socialinių ryšių su artimaisiais buvimas, gyvenamosios vietos turėjimas, taip pat aukšta motyvacija darbinei veiklai, kurią patvirtina byloje esantys duomenys. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis tik atvykęs į pataisos įstaigą iš karto pradėjo dirbti ūkio aptarnavimo brigadoje, o vėliau buvo įdarbintas į VĮ „(duomenys neskelbtini)“ biokuro cechą. Būdamas laisvėje B. V. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, o po lygtinio paleidimo panaikinimo darbinę veiklą tęsė pataisos įstaigoje ūkio dalyje statybininko pareigoje. Nuo 2020 m. rugsėjo 7 d. iki dabar nuteistasis yra dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“. Po bausmės atlikimo B. V. teigia grįš dirbti į UAB „(duomenys neskelbtini)“, o tai tikėtina, kad padės nuteistajam sėkmingai integruotis ne tik į darbo rinką, bet ir į visuomenę.