- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-07-31
- Bylos Nr.
- AN2-142-606/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00117-2024-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Edita Lapinskienė
- Pažeidėjas
- T. J.
- Advokatai
- Darius Kurpavičius
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto T. J. atstovo advokato Dariaus Kurpavičiaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. gegužės 27 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. gegužės 27 d. nutartimi paliktas nepakeistas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. kovo 12 d. nutarimas, kuriuo T. J. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 5 dalį 800 Eur dydžio bauda ir paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimas 18 mėnesių už tai, kad 2024 m. vasario 24 d. 21 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punkto reikalavimus, vairavo automobilį „AUDI“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės jos vairuoti, kai teisė vairuoti yra atimta ir pažeidimas padarytas pakartotinai.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto T. J. atstovas advokatas D. Kurpavičius prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. gegužės 27 d. nutartį ir priimti naują procesinį sprendimą administracinio nusižengimo byloje – pakeisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 kovo 12 d. nutarimą ir administracinio poveikio priemonės – specialios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo terminą sutrumpinti iki dviejų mėnesių.
2.1. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skiriama nuobauda turi būti teisinga. Lietuvos teisėje yra įtvirtintas teisingumo principas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, jog vienas iš bausmės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas. Kadangi administracinių nusižengimų teisė savo paskirtimi labai artima baudžiamajai teisei, jai keliami tie patys tikslai. Administracinių nusižengimų kodekso prasme teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą. Pažymima, kad ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Tais atvejais, kai padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos.
2.2. Atstovo nuomone, teismas tinkamai neįvertino aplinkybių, susijusių su T. J. teisių suvaržymo proporcingumu siekiamiems tikslams. Nurodoma, kad nusižengimų padarymo metu T. J. dirbo ir šiuo metu dirba, darbovietėje yra charakterizuojamas labai gerai, yra drausmingas, pareigingas, drausminių nuobaudų neturi, skatintas už puikiai atliktą darbą. Minėtų darbo funkcijų atlikimui yra būtina turėti teisę vairuoti transporto priemones, kadangi jis turi važinėti po objektus, susitikti su klientais, dalyvauti derybose, bendrauti su tiekėjais, su jais susitikti ir kt. Ypatingai svarbi aplinkybė yra tai, kad neturėdamas specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones, T. J. negalės atlikti savo pareigų darbovietėje, todėl bus atleistas iš darbo ir neteks savo pragyvenimo šaltinio. Šiuo metu T. J. yra susituokęs, šeima augina mažametę dukrą. T. J. netekus teisės vairuoti ir dėl to netekus darbo minėtoje įmonėje, jis bei jo šeima patirs didelių nepatogumų. T. J. šeimos narių patiriami nepatogumai dėl administracinės nuobaudos taikymo nėra adekvatus jo padaryto pažeidimo rezultatas.
2.3. Skundu nesutinkama su pirmosios instancijos skundžiamos nutarties teiginiais, jog T. J. charakterizuojančios aplinkybės yra reikšmingos tik parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose, tačiau nelaikytinos aplinkybėmis, įgalinančiomis taikyti ANK 34 straipsnio nuostatas. Manoma, jog kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, pažeidėjo asmenybę (tai pažymėjo ir Klaipėdos apygardos teismas 2018-08-09 nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-255-255/2018), skiriamos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, t. y. priimamas procesinis sprendimas turi būti teisingas (2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas).
2.4. Skunde pažymima, kad 2023 metų pradžioje T. J. buvo nubaustas už tai, kad vairuodamas transporto priemonę naudojosi mobiliojo ryšio priemone rankomis (ANK 417 straipsnio 3 dalis), buvo priimtas administracinis nurodymas, kuris buvo išsiųstas T. J. elektroniniu paštu. Kadangi T. J. naudojasi kitu elektroniniu paštu, nei buvo išsiųstas administracinis nurodymas, tai T. J. nurodymo nepastebėjo ir nurodytos baudos nesumokėjo. T. J. neįvykdžius administracinio nurodymo, buvo priimtas nutarimas, kuriuo jam buvo paskirta ne tik bauda, bet ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimas mėnesio terminui. Pažymima, kad administraciniu nurodymu T. J. nebuvo taikyta administracinio poveikio priemonė, t. y. teisės vairuoti atėmimas. T. J. nieko nežinodamas apie priimtą nutarimą, kuris įsiteisėjo 2023 m. kovo 13 d., bei paskirtą baudą ir administracinio poveikio priemonę, toliau naudojosi transporto priemone. Vėliau sužinojęs apie priimtą nutarimą, kuriuo buvo 1 mėnesiui atimta teisė vairuoti, T. J. įvykdė visus reikalavimus bei susigrąžino teisę vairuoti. Pagrįstai manydamas, jog teisė vairuoti jam grąžinta, T. J. toliau naudojosi transporto priemone. Kadangi toliau T. J. naudojantis transporto priemone buvo padaryti teisės pažeidimai, tai buvo priimti nutarimai, nurodant, jog T. J. vairuoja transporto priemonę, kai teisė vairuoti atimta. T. J., gavęs 2024 m. vasario 24 d. administracinio nusižengimo protokolą dėl padaryto teisės pažeidimo, buvo nustebęs, jog jam ir toliau liko atimta teisė vairuoti, kadangi jis manė, kad visus privalomus reikalavimus įvykdė ir priimtas sprendimas grąžinti teisę vairuoti yra galiojantis. Pažymima, jog jokių pranešimų apie padarytus teisės pažeidimus T. J. negavo, jie buvo siunčiami tik elektroniniu paštu, kuriuo T. J. nesinaudoja. T. J. sutinka su skundžiamos nutarties teiginiais, jog asmuo, viešajame registre nurodydamas savo elektroninio pašto adresą, iš esmės patvirtina, jog šiuo elektroniniu paštu jis bus pasiekiamas. Tačiau teismo posėdžio metu T. J. nuoširdžiai nurodė visas aplinkybes, jog minėtu pašto adresu jis nesinaudoja, apie tai, kad reikia nurodyti kitą pašto adresą jis nežinojo, apie tai nepagalvojo. Manoma, jog asmuo neturėtų būti itin stipriai baudžiamas dėl to, jog buvo neatidus bei viešajame registre nenurodė kito elektroninio pašto, kuriuo jis nuolat naudojasi, adreso. Atkreipiamas dėmesys, kad ne visus jam inkriminuotus pažeidimus padarė vien tik T. J., kadangi transporto priemone naudojasi ir kiti asmenys. Tačiau nieko nežinodamas apie jam inkriminuotus pažeidimus, T. J. jų negalėjo ginčyti, nors tikrai tokia teise būtų pasinaudojęs. Pažymima, kad jokio piktybiškumo pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir vairuoti transporto priemonę, kai teisė vairuoti atimta, ignoruoti bei nepaisyti minėtos teisės normos T. J. tikrai nenorėjo, jam inkriminuotą teisės pažeidimą padarė dėl neatidumo, t. y. nežinojo apie taikytas administracinio poveikio priemones. T. J. supranta, jog jis padarė teisės pažeidimą, tačiau, kaip minėta, tai nebuvo tyčinis / piktybiškas veiksmas.
2.5. Skunde taip pat pažymima, kad tuo atveju, jei visi asmenys elgtųsi ypač atidžiai ir rūpestingai, tai nebūtų būtinybės nustatyti įvairių teisinių visuomenės gyvenimo reguliavimo taisyklių, kadangi paprasčiausiai nebūtų padaroma teisės pažeidimų. Tačiau realybė yra kitokia, asmenys daro bei toliau darys teisės pažeidimus ir jiems turi būti taikomos poveikio priemonės, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju atsakomybė turi būti individualizuojama. Be to, įstatymų leidėjas taip pat numatė galimybę paskirti mažesnę baudą, negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Tai nustatyta ANK 34 straipsnio 6 dalyje. Atkreipiamas dėmesys, jog priešingai negu nurodoma skundžiamoje nutartyje, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad administracinė nuobauda gali būti švelninama ir dėl veikos mažareikšmiškumo ar nedidelio jos pavojingumo, išskirtinai teigiamo pažeidėjo asmenybės charakterizavimo, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 7 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. e2AT- 33-303/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-38-303/2016).
2.6. Pažymima, kad tiek protokolo surašymo, tiek nutarimo priėmimo metu T. J. neneigė savo kaltės dėl padaryto pažeidimo, savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, padėjo išaiškinti nusižengimą, pripažino aplinkybę, jog vairavo transporto priemonę, kai teisė vairuoti transporto priemonę buvo atimta. T. J. padarytas pažeidimas buvo atsitiktinio pobūdžio, jis tikrai nėra linkęs piktybiškai pažeidinėti visuomenėje nusistovėjusias elgesio taisykles, anksčiau už analogiškus Kelių eismo taisyklių pažeidimus nėra baustas. T. J. suprato savo elgesio neleistinumą, nuoširdžiai gailėjosi ir gailisi, įvertino neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes bei ateityje pažada laikytis tiek Kelių eismo taisyklių, tiek kitų teisės aktų reikalavimų ir naujų administracinių nusižengimų ar kitų teisės pažeidimų nedaryti. Kartu nurodoma, jog T. J. yra neteistas, nepiktnaudžiauja alkoholiu, be to, nors T. J. nusižengimas buvo neapgalvotas, tačiau savo veiksmais jis žalos niekam nesukėlė. Taip pat atkreipiamas dėmesys, jog T. J. teisės pažeidimą padarė dėl informacijos stokos, iš esmės pažeidimas padarytas negavus informacijos apie padarytus pažeidimus bei taikytas poveikio priemones. T. J. suprato savo elgesio pavojingumą, įvertino neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes, t. y. pasimokė iš praeities klaidų, todėl ateityje laikysis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių. Manoma, jog teismas, atmesdamas T. J. skundą, kuriuo buvo prašoma administracinio poveikio priemonės – specialios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo terminą sutrumpinti, ir, vertindamas T. J. elgesį tik retrospektyviai bei visiškai neatsižvelgdamas į dabartinę T. J. situaciją, elgesio modifikaciją bei ateities perspektyvas, priėmė nepagrįstą nutartį. Pažymima, jog byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tada, kai objektyviai, visapusiškai ir išsamiai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.
3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą laikinai einantis Klaipėdos apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkas G. K. mano, kad skundžiama nutartimi teismas įvertino visus byloje esančius duomenis, apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir turi būti netenkintas.
Motyvuojamoji dalis
4. Apeliacinis skundas atmestinas.
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
6. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto T. J. atstovas advokatas D. Kurpavičius administracinėn atsakomybėn patraukto T. J. kaltės neginčija, prašo, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, administracinio poveikio priemonės – specialios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą sutrumpinti iki dviejų mėnesių.
Žemesnės instancijos teismas
7. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
8. Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, šio kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui (ANK 22 straipsnio 1 dalis). Administracinių nuobaudų paskirtis yra 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis).
9. Mažesnės, nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga.
10. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas ir nuostata, kad teisingumą vykdo teismai. Tai reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi. Kaip ne kartą konstatuota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą.
11. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pažymima, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-54-489/2018). Teismų praktikoje atkreipiamas dėmesys į tai, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-5-303/2017, 2AT-39-1073/2019).
12. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde jokių reikšmingų aplinkybių, į kurias nebuvo atsižvelgta nagrinėjant skundą apylinkės teisme, ir dėl kurių būtų pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, ir sutrumpinti už ANK 424 straipsnio 5 dalyje padarytą administracinį nusižengimą administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą iki dviejų mėnesių, nenustatyta.
13. Apygardos teismas neturi jokio pagrindo nesutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad netekęs teisės vairuoti transporto priemones, T. J. galbūt tinkamai negalės atlikti savo pareigų darbovietėje, taip pat patirs nepatogumų ir jo šeima, kaip teigiama apeliaciniame skunde, jis administracinį nusižengimą padarė dėl nežinojimo, jis žalos niekam nesukėlė, nes nieko nežinodamas apie priimtą nutarimą, kuris įsiteisėjo 2023 m. kovo 13 d., bei paskirtą baudą ir administracinio poveikio priemonę, toliau naudojosi transporto priemone. Taip pat atkreipiamas dėmesys, jog pažeidimas iš esmės padarytas negavus informacijos apie padarytus pažeidimus bei taikytas poveikio priemones.
14. Apygardos teismas pažymi, kad ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, be to, pažeidimas padarytas pakartotinai. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, kad atsakomybė ir kyla būtent už tai, kai asmuo vairuoja transporto priemonę, kai jam ši teisė buvo atimta, ir vairuoja būdamas blaivus, o šiuo atveju T. J. pažeidimą padarė ir pakartotinai, ir tai aiškiai parodo, kad jo padarytas pažeidimas nebuvo atsitiktinio pobūdžio. Aplinkybę, kad T. J. yra linkęs pažeidinėti Kelių eismo taisykles, patvirtina jo ankstesni baustumai administracine tvarka, t. y. T. J. baustas administracine tvarka už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus ypatingai daug kartų (b. l. 70–127), ir ši aplinkybė vienareikšmiškai T. J. kaip vairuotoją charakterizuoja neigiamai. Nors T. J. dirba, ir darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, turi šeimą, tačiau paprastai dauguma asmenų yra dirbantys, turi šeimas, o teisė vairuoti susijusi su atliekamomis darbinėmis funkcijomis ir tiesiogiai, ir ši aplinkybė savaime negali būti vertinama kaip išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti trumpesnį administracinio poveikio priemonės, šiuo atveju teisės vairuoti transporto priemones, terminą nei numatytas ANK 424 straipsnio 7 dalies sankcijoje už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 5 dalyje, padarymą. Pažymėtina, kad T. J., žinodamas, jog jam teisė vairuoti yra būtina, turėjo būti itin apdairus ir ypač suinteresuotas nedaryti tokių nusižengimų, kurie galėtų lemti specialiosios teisės netekimą dar ilgesniam laikui, nei jis buvo netekęs iki padarant šį administracinį nusižengimą.
15. Asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą (ANK 34 straipsnio 3 dalis).
16. Pažymėtina, kad šiuo atveju, nustačius T. J. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir nenustačius jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, netgi esant kaip vairuotoją neigiamai charakterizuojančių duomenų, kad jis linkęs pažeidinėti Kelių eismo taisykles, tačiau atsižvelgus į jo teigiamą kaip asmens charakteristiką, nėra pagrindo abejoti tuo, kad ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti T. J. paskyrus minimalų ANK 424 straipsnio 7 dalyje nustatytą administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą, tai yra vienerių metų šešių mėnesių terminą.
17. Atsižvelgdamas į nustatytų ir aptartų aplinkybių visumą, apygardos teismas konstatuoja, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. gegužės 27 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu, teismas
nutaria:
palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. gegužės 27 d. nutartį nepakeistą ir T. J. atstovo advokato Dariaus Kurpavičiaus apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.