Kauno apygardos teismo nutartis

2018-04-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-305-594/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2011-10-05Lietuvos apeliacinis teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2017-06-19Kauno apygardos teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2018-04-19Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-04-19
Bylos Nr.
1S-305-594/2018
Teisminio proceso Nr.
1-59-1-00258-2010-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis, Evaldas Gražys
Nuteistasis
D. R.
Kategorijos
  • 2.5.14Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)
Baudžiamoji byla Nr. 1S-305-594/2018Teisminio proceso Nr. 1-59-1-00258-2010-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.; (S) 2.5.19.
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 19 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Evaldo Gražio, Daivos Jankauskienės,

apeliacine tvarka, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo D. R. (toliau – D. R.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2018 m. kovo 21 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. vasario 12 d. nutarimą Nr. 95-27 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra taikymo D. R..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

D. R. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 11 (vienuolikos) metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2010 m. rugpjūčio 23 d., bausmės pabaiga – 2021 m. rugpjūčio 23 d.2018 m. vasario 12 d. Komisijos nutarimu Nr. 95-27 nutarta taikyti nuteistajam D. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, tačiau Kauno apylinkės teismas 2018 m. kovo 21 d. nutartimi patvirtinti šį Komisijos nutarimą atsisakė.Skundu apygardos teismui nuteistasis D. R. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 21 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – patvirtinti 2018 m. vasario 12 d. Komisijos nutarimą Nr. 95-27 ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Nuteistojo teigimu, jis neneigia, jog būdamas vos 16 metų įvykdė nusikaltimą, tačiau jis buvo vaikiškas, kadangi šiuo atveju su savo draugu iš kaimyno avilio pavogė medų. Įvykdęs šį nusikaltimą jis suvokė, kad pasielgė blogai, dėl ko su kaimynu susitaikė ir žalą jam atlygino. Už minimo nusikaltimo padarymą jis buvo nuteistas lygtine laisvės atėmimo bausme (Ignalinos rajono apylinkės teismo 1999 m. kovo 25 d. nuosprendis), jos vykdymo laikotarpiu jam nustatytų sąlygų nepažeidė. Tuo tarpu iki nusikaltimo, už kurio padarymą šiuo metu atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, jis mokėsi, tarnavo Lietuvos Respublikos kariuomenėje, sukūrė šeimą. Atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, iš jo priteistą civilinį ieškinį dengia, pataisos namuose dirba. Nors jis ir buvo baustas drausmine tvarka už alkoholio vartojimą, tačiau tokius savo veiksmus paaiškina išgyvenimais dėl šeimos iširimo. Nuteistojo teigimu, po šio įvykio ir jam paskirtos nuobaudos, jis lankė anoniminių alkoholikų 12 žingsnių programą. Skundu pažymima, kad per visą D. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką jis įgijo net tris specialybes, šiuo metu baiginėja ir ketvirtąją, mano, kad įgytos specialybės jam bus naudingos laisvėje. Be to, 2017 m. lapkričio 21 d. jis sukūrė naują šeimą, jo sutuoktinė laisvėje vykdo individualią veiklą, kuri iš esmės atitinka net dvi D. R. pataisos namuose įgytas specialybes, todėl išėjęs į laisvę jis planuoja dirbti kartu su savo sutuoktine. Nuteistojo D. R. skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad D. R. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas iš esmės sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, vien šių formalių aplinkybių D. R. lygtiniam paleidimui vertinamu atveju nepakanka. Sutinkamai su aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, viena iš esminių lygtinio paleidimo taikymo sąlygų – tai manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Nors atlikus nuteistojo D. R. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimą pagal „OASys“ metodiką nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sudaro 30 balų, kas prilyginama žemai rizikos grupei, tačiau įvertintus dar ir tai, kad analizuojamu atveju D. R. siekia lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikant jam intensyvią priežiūrą, būtina įvertinti ir jo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti itin akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. galiojanti teisės akto redakcija), 15.2 punktas). Nors skundu nuteistasis teigia, jog iš esmės jis jau yra pasirengęs integruotis į visuomenę, kadangi dirba, pataisos namuose sukūrė naują šeimą, padarė tinkamas išvadas iš savo nusikalstamo elgesio, tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, vien tik šių aplinkybių visuma bei nuteistojo noras būti lygtinai paleistam, vis dar nesudaro pakankamo pagrindo jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Akivaizdžių D. R. pažangos veiksnių, lėmusių jo nusikalstamą elgesį, byloje nenustatyta, ką pagrįstai skundžiama nutartimi konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, visų pirma pažymėtina, kad 2018 m. vasario 6 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar išskiriamas vienas D. R. asmenybę neigiamai apibūdinantis kriminogeninis rizikos veiksnys – ankstesni nuteistojo teisės pažeidimai, bei keli artimi kriminogeniniams veiksniai – mąstymas ir elgesys, piktnaudžiavimas alkoholiu, išsilavinimas bei galimybės įsidarbinti, nuteistojo lėšų tvarkymas bei pajamos. Jie nustatyti vertinant tiek D. R. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Šių duomenų kontekste įvertinus D. R. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nagrinėjamu atveju, priešingai nei savo skundu teigia nuteistasis, teisinio pagrindo vis tik nėra.Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, šis teistumas D. R. nėra pirmasis. Praeityje jis buvo teistas dar vieną kartą, pirmojo teistumo metu buvo sulaukęs vos 16 metų. Nors skundu apygardos teismui teigiama, jog praeityje D. R. įvykdytas nusikaltimas nebuvo sunkus – jis su draugu iš kaimyno pavogė medų, ir galimai buvo sąlygotas nuteistojo nebrandumo, tačiau vien tik šis faktas, atsižvelgiant į tai, kad nuteistojo atžvilgiu praeityje jau buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, pagal kurį jis buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant (sprendžiant iš nuteistojo skundo argumentų), leidžia pagrįstai teigti, jog asmuo nebuvo linkęs laikytis visuomenėje priimtų bendrų moralės normų net ir būdamas labai jauno amžiaus, o jo nusikalstamas elgesys pasikartojo ir vėliau, t. y. nuteistajam įvykdžius labai sunkų smurtinį nusikaltimą, sukėlusį negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį. Esant šių duomenų visumai, praeityje buvęs nuteistojo teistumas, nors ir nelaikytinas pakankamu pagrindu atsisakyti D. R. atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau vis tik neturėtų būti sumenkinamas. Ir nors bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pakartotiniu nusikalstamu elgesiu D. R. nepasižymėjo, tačiau, įvertinus tai, kad net ir praėjus 12 metų, jis įvykdė naują sunkų nusikaltimą, leidžia pagrįstai spęsti, jog teismo parodyto pasitikėjimo jis vis tik nepateisino. Šių duomenų visuma neabejotinai atskleidžia antivisuomenines D. R. nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu jo atžvilgiu. Šią išvadą sustiprina dar ir tai, kad net ir atlikinėdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, nuteistasis net 3 kartus nesilaikė pataisos namuose nustatytų režimo reikalavimų, drausmine tvarka buvo baustas 1 kartą už itin šiurkštų drausmės pažeidimą – alkoholio vartojimą, kas nuteistąjį neabejotinai charakterizuoja labiau neigiamai. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad paskutinį kartą drausminėje komisijoje D. R. elgesys buvo svarstomas dar 2017 m. birželio 21 d. Ir nors šiuo atveju drausminė nuobauda jam paskirta nebuvo, tačiau teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, jog nuteistojo elgesys išimtinai teigiama linkme, kaip to reikalaujama iš asmens, siekiančio lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikant jam intensyvią priežiūrą, kurios metu nuteistajam taip pat taikomi griežti ribojimai, teigiama linkme yra koreguojamas tik nuo šio laiko, t. y. 2017 m. birželio 21 d. Esant šių duomenų visumai manyti, jog D. R. laikysis įstatymų imperatyvų lygtinio paleidimo laikotarpiu, įvertinus jo asmenybę ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, priešingai nei tai konstatuojama nuteistojo skundu, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Juo labiau, kad asmenį paleidžiant lygtinai siekiama, jog jis laikytųsi įstatymų imperatyvų ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu, bet ir toliau rinktųsi socialiai pozityvius savo elgesio veikimo būdus. Atmetant nuteistojo skundą atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nusikaltimas, už kurio padarymą D. R. atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, buvo padarytas jam esant neblaiviam, todėl nuteistojo alkoholio vartojimo problemos, kiek jos susijusios su galimu jo pakartotiniu nusikalstamumu vėlgi neturėtų būti sumenkinamos. Remiantis komentuojamos Socialinio tyrimo išvados duomenimis, pats nuteistasis sutinka, jog alkoholio vartojimas skatina jį nusikalsti, siekdamas atisakyti šios problemos pataisos namuose jis baigė motyvacinę programą Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas, skatinančią atsisakyti žalingų įpročių, sistemingai dalyvauja užsiėmimuose apie alkoholio žalą, atrodo motyvuotas atsisakyti alkoholio vartojimo, tačiau įvertinus tai, kad už alkoholio vartojimą jis buvo baustas ir pataisos namuose, leidžia pagrįstai abejoti pakankama jo motyvacija atsisakyti šio žalingo įpročio. Nors skundu apygardos teismui teigiama, kad pataisos namuose alkoholį jis vartojo tik dėl savo neigiamų išgyvenimų skiriantis su savo sutuoktine, tačiau vien tik ši aplinkybė fakto, jog net ir būdamas izoliuotas nuteistasis negeba atsisakyti alkoholio, neabejotinai skatinančio jo nusikalstamą elgesį, nemenkina ir nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog nuteistajam išėjus į laisvę jo alkoholio vartojimo problemos nepasikartos. Juo labiau, kad D. R. piktnaudžiavimas alkoholiu vis dar priskiriamas artimiems nuteistojo kriminogeniniams rizikos veiksniams, neabejotinai galintiems paskatinti jo pakartotinį nusikalstamą elgesį. Abejonių pakankama nuteistojo elgesio korekcija kelia ir D. R. lėšų tvarkymas ir pajamos. Remiantis nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, D. R. turi vos 10 klasių išsilavinimą (10 – ą klasę baigė jau būdamas pataisos namuose), laisvėje mokslus metė, nes jam reikėjo pinigų, tačiau iki suėmimo ne tik, kad niekur nebesimokė, bet ir oficialiai nedirbo, jokių oficialių pajamų neturėjo. Šių duomenų visumoje pataisos namuose nuteistojo įgytos specialybės neabejotinai jį charakterizuoja labiau teigiamai, tačiau vien tik ši aplinkybė, atsižvelgiant į laisvėje buvusį nuteistojo elgesį – nedarbą, vengimą mokytis, pakankamo pagrindo manyti, jog laisvėje savo tikslų jis sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis, vis dar nesudaro. Juo labiau, jog net ir lygtinio paleidimo atveju D. R. darbo paieškoms ketina pasitelkti Darbo biržą, tačiau jokių savarankiškų pastangų, siekdamas įsidarbinti, susirasti darbą lygtinio paleidimo taikymo atveju nuteistasis, akivaizdu, nededa. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir D. R. skundo teiginiai, jog jo sutuoktinė, esanti laisvėje, užsiima individualia veikla, prie kurios, paleistas lygtinai, prisidės ir jis, kadangi jokių objektyvių jo sutuoktinės darbo pobūdį patvirtinančių duomenų skundo nagrinėjimui nuteistasis nepateikė, o, remiantis komentuojamos Socialinio tyrimo išvados duomenimis, lygtinio paleidimo atveju nuteistasis grįš gyventi pas savo mamą (apie jo ketinimus su savo sutuoktine vesti bendrą ūkį neužsimenama). Kartu pažymėtina, jog net ir egzistuojant šiai aplinkybei, vien tik šis faktas, įvertinus aukščiau aptartas nuteistojo elgesį charakterizuojančias aplinkybes, nesudaro pakankamo pagrindo D. R. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje. Juo labiau, jog pagal pataisos namuose gautus vykdomuosius dokumentus nuteistasis turi išmokėti 13463,03 eurus žalos atlyginimui. Esant tokiems dideliems nuteistojo finansiniams įsipareigojimams, nesant jokių duomenų apie galimą D. R. įdarbinimą jam išėjus į laisvę, aukštesniajam teismui leidžia pagrįstai abejoti nuteistojo pasiryžimu savo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.Netaikant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tiek Socialinės tyrimo išvados duomenimis, tiek ir nuteistojo skunde išdėstytomis aplinkybėmis, savo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo jis pripažįsta visiškai. Ir vis tik, kaip matyti iš D. R. skundo nagrinėjimui pateiktų duomenų, nors bylos duomenimis ir buvo nustatyta tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo kilusi konfliktinė situacija, net ir šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje nuteistasis teigia, jog jokio konflikto nebuvo, kas suponuoja pagrįstą išvadą, jog nuteistojo požiūris į savo neteisėtus veiksmus bei jais sukeltas negrįžtamas pasekmes, vis dar nėra nuoširdus. Konstatuojant šią išvadą atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors D. R. įvykdytas nusikaltimas, už kurio padarymą jis šiuo metu atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, yra smurtinio pobūdžio, įvykdytas nuteistajam tyčia rankomis bei kastuvo kotu sudavus nukentėjusiajam smūgius į įvairias kūno vietas, tačiau pats D. R., remiantis Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotais duomenimis, teigia, jog jo savitvardos praradimo atvejų nėra buvę. Esant šioms aplinkybėms, abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimu atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti D. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti pataisos namuose nuteistajam skirtų 14 paskatinimų. Ši aplinkybė analizuojamu atveju tik patvirtina, jog nuteistasis jam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą, kuriame, be viso ko, įtvirtinta ir nuteistojo pareiga dalyvauti pozityvaus užimtumo priemonėse bei neturėti galiojančių nuobaudų, vykdo, tačiau tai, atsižvelgiant į aukščiau aptartas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, vis dar nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog ir būdamas laisvėje D. R. laikysis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių ir savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Todėl žema ir nuosekliai mažėjanti nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, įvertinus jo asmenybę bei elgesį pataisos namuose, vis dar nesudaro pakankamo pagrindo jo lygtiniam paleidimui. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog nors Komisijos nutarime išdėstytos išvados iš esmės atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad D. R. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam D. R. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, dėl ko, Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 21 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais, teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo D. R. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. kovo 21 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Albinas AntanaitisEvaldas GražysDaiva Jankauskienė