Kauno apygardos teismo nutartis

2017-06-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-480-348/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2011-10-05Lietuvos apeliacinis teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2017-06-19Kauno apygardos teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2018-04-19Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-06-19
Bylos Nr.
1S-480-348/2017
Teisminio proceso Nr.
1-59-1-00258-2010-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Svetlana Jurgaitienė, Gytis Večerskas, Valdas Vitunskas
Nuteistasis
D. R.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-480-348/2017
Teisminio proceso Nr. 1-59-1-00258-2010-4Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 19 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. R. skundą Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2017 m. kovo 31 d. nutarimą Nr. 95-68 taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė

D. R. 2011 m. gegužės 23 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vienuolikai metų. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2010 m. rugpjūčio 23 d., bausmės pabaiga – 2021 m. rugpjūčio 23 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis 4 metai 4 mėnesiai 23 dienos.Komisijos 2017 m. kovo 31 d. nutarimu nutarta taikyti nuteistajam D. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 12 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam D. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Teismas konstatavo, jog nėra pagrindo išvadai, kad šiuo metu lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos nuteistasis laikytis įstatymų ir nenusikals.Nuteistasis D. R. skunde prašo iš nagrinėti jo skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Komisijos nutarimą dėl jo lygtinio paleidimo.Skunde nurodo, kad Komisija vienbalsiai nutarė, jog jis yra įvykdęs visus nustatytus pataisos plano reikalavimus. Praktiškai yra atlikęs 2/3 dalis paskirtos bausmės. Nors drausmine tvarka buvo baustas vieną kartą, tačiau nuobauda yra negaliojanti. Bausmės atlikimo metu atsikratė priklausomybės alkoholiui ir tabako gaminiams. Propaguoja sveiką gyvenimo būdą. Be to, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Bausmės atlikimo metu įgijo ne vieną specialybę. Apeliantas pažymi, kad nepagrįsta teismo išvada, jog jis nesistengia atlyginti priteisto civilinio ieškinio, nes iš savo gaunamo darbo užmokesčio moka vaikų išlaikymui bei kitas privalomas įmokas. Iš gaunamo darbo užmokesčio likučio, kurį sudaro apie 50 Eur, savanoriškai kas mėnesį atlygina priteistą civilinį ieškinį. Išleistas iš pataisos namų ir pradėjęs dirbti, galėtų greičiau atlyginti priteistą civilinį ieškinį. Skunde nurodo, kad nors jis bausmę atlieka lengvojoje grupėje, tačiau bausmės atlikimo sąlygos iš esmės nesiskiria nuo kitų nuteistųjų, kurie bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, išskyrus tuo, jog turi vieną papildomą pasimatymą. Anot apelianto, jis turi daug gyvenimo siekių, kuriuos norėtų įgyvendinti būdamas laisvėje, rūpinti savo šeima, matyti kaip auga vaikai. Nuteistojo D. R. skundas atmetamas. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal esamą teisinį reguliavimą ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Šiame kontekste pažymima, kad iš minėto straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei arba aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema.BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad D. R. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas leidžia svarstyti sprendimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką 39 balai, tačiau šiuo atveju turi būti nustatyta ir akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nors nuteistasis dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, 11 kartų buvo paskatintas už gerą elgesį ir dalyvavimą visuomeninėje veikloje, sąžiningą darbą, tačiau vien šių aplinkybių lyginiam paleidimui nepakanka. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159. Sutinkama su tuo, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu stengiasi elgtis tinkamai, dirba, už gerą elgesį ir dalyvavimą visuomeninėje veikloje skatintas, tačiau paminėtos aplinkybės negali būti vertinamos kaip besąlygiškas įpareigojimas nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą. Iš pateiktų duomenų matyti, kad nuteistojo pastangos bausmę atlikti tinkamai buvo įvertintos pataisos įstaigoje, nuteistasis D. R. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Be to, kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, net ir po ilgo laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpio nuteistajam vis dar nustatomi kriminogeniniai veiksniai – informacija apie teisės pažeidimus (teistas du kartus); mąstymas ir elgesys, be to, Socialinio tyrimo išvadoje išskiriami ir artimi kriminogeniniams veiksniams – piktnaudžiavimas alkoholiu (nusikalto apsvaigęs nuo alkoholio, pataisos namuose kartą sulaikytas apsvaigęs nuo alkoholio); išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidabinti; lėšų tvarkymas ir pajamos (didelis finansiniai įsipareigojimai); gyvenimo stilius ir draugai. Vertindama visumą aptartų D. R. asmenybę apibūdinančių duomenų, kolegija konstatuoja, jog šiuo metu dar negalima daryti neabejotinos išvados, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs taisytis neizoliuotas nuo visuomenės. Minėta, kad, nors jis galiojančių drausminių nuobaudų ir neturi, tačiau jo elgesys nebuvo nepriekaištingas ir tai patvirtina neigiamų nuteistojo asmenį charakterizuojančių aspektų egzistavimą bei suteikia teismui pagrindą abejoti pakankama jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistasis bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą. Ir nors, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, svarbiausios aplinkybės neturėtų būti susiję su padaryto nusikaltimo sunkumu ir pavojingumu, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamos veikos padarymą nuteistasis atlieka bausmę, taip pat kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. Šiuo atveju apelianto padaryto nusikaltimo pobūdis ir pavojingumas sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui. Kadangi akivaizdu, kad nuteistasis ne visuomet apgalvoja visas savo veiksmų pasekmes, atsižvelgiant į nuteistajam iki šiol nustatomus 8 dinaminius nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balus, kurie priklauso tik nuo nuteistojo elgesio ir jis turi galimybę šiuos balus sumažinti, darytina išvada, jog D. R. pataisos metu pasiekti rezultatai dar nesudaro pagrindo nuspręsti, kad nuteistojo pažanga yra akivaizdi ir įtikinanti.Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl naikinti skundžiamą nutartį pagal nuteistojo skunde nurodytas aplinkybes nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo D. R. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjai Svetlana JurgaitienėGytis VečerskasValdas Vitunskas