Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras atstovei Agnei Rajeckienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras patikslintą prašymą atsakovei I. P. dėl 63,53 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras prašo iš atsakovės I. P. jai priteisti 63,53 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – vietinė rinkliava).

Prašyme, kurį patikslino (b.l. 3-4) nurodė, jog jai yra pavesta rinkti, administruoti, išieškoti vietinę rinkliavą Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje. Nors atsakovė yra ½ dalies buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, savininke, vietinė rinkliava už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. atsakovei paskaičiuota už visą butą, nes nustatyta, jog nurodytu laikotarpiu atsakovė buvo ir ½ dalies buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), , Klaipėda, kurio savininke tuo metu buvo V. Z., faktine naudotoja. Dalis vietinės rinkliavos yra sumokėta, likusi nesumokėta vietinės rinkliavos dalis sudaro 46,49 Eur. Nurodyta, jog atsakovė buvo ir buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini),, Klaipėda, nuomininke. Už butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, per laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 30 d. atsakovei paskaičiuota 17,04 Eur vietinė rinkliava, kurios atsakovė nėra sumokėjusi. 2013 m. gruodžio 19 d. atsakovė kreipėsi dėl nulinės vietinės rinkliavos taikymo už 2011 ir 2012 metus. Konstatavus, jog prašymas pateiktas, praleidus nustatytus terminus, atsakovei pasiūlyta teikti prašymą praleistam terminui atnaujinti. Kadangi pakartotinai su prašymu atsakovė kreipėsi tik 2016 metais, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija šį prašymą atmetė ir tokio sprendimo atsakovė neginčijo. Prašymo reikalavimas grindžiamas argumentais, jog atsakovė privalėjo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, nes vietinė rinkliava yra atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje, ir ji nesiejama su konkrečios paslaugos suteikimu, o yra privaloma įmoka, reglamentuota viešosios teisės normomis. Pareiškėjos teigimu, vietinė rinkliava apskaičiuota pagal valdytą, faktiškai naudotą turto objektą ir pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, vadovaujantis Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis ir kitais įrodymai.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras atstovė patikslintą prašymą prašo patenkinti visiškai patikslintame prašyme ir teismo posėdžio metu išdėstytų argumentų pagrindu.

Atsiliepime į prašymą (b. l. 17-21, 79-81) atsakovė nurodė, jog su prašymo reikalavimu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, jog įsiskolinimų už butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, nėra, vietinė rinkliava už jai nuosavybės teise priklausiusią buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini),, Klaipėda, dalį yra sumokėta, o už iki 2014 m. liepos 30 d. nuosavybės teise priklausiusią ½ buto dalį yra skolinga ginčo buto bendraturtė V. Z. Pripažįsta, kad nuomojosi Klaipėdos miesto savivaldybei priklausantį butą, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, tačiau nesutinka, jog už nurodytą nekilnojamojo turto objektą yra vietinės rinkliavos įsiskolinimas. Teigia, jog 2011 – 2013 metais ji buvo socialiai remtinas asmuo, todėl pagal Rinkliavų įstatymo nuostatas ji turėjo būti atleista nuo valstybės rinkliavos mokėjimo, be to teigia, jog nuomotu butu nesinaudojo ir jame negyveno. Pažymi, jog aplinkybė, kad ji nėra skolinga, buvo patvirtinta priėmimo-perdavimo akte nuomos sutarties nutraukimo metu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ginčo dalyku yra pareiškėjos UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras reikalavimo priteisti iš atsakovės I. P. 63,53 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, teisėtumo ir pagrįstumo nustatymas.

Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktą, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnį komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms. Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 ir kitose bylose išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies požiūriu. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylose (2011 birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011, 2011 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011, 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 ir kt.).

Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 (su pakeitimais) patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (toliau – Nuostatai), kurių 6 punktas (o 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-246 patvirtintų Nuostatų, galiojusių nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d., 5 punktas) numatė, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – Vietinė rinkliava) yra Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti šiuose Nuostatuose nustatyta tvarka. Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 (su pakeitimais) patvirtintų Nuostatų 7 punkte ir Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-246 patvirtintų Nuostatų 6 punkte nurodyta, kad vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimo Nr. T2-80 12 punkte plačiau nurodyta, jog vietinės rinkliavos mokėtojais laikomi nekilnojamojo turto savininkai ir naudotojai – juridiniai ir fiziniai asmenys. Vietinės rinkliavos mokėtojų registre registruojami nekilnojamojo turto savininkai ar naudotojai, jų valdomas nekilnojamasis turtas, jo plotas, veiklos pobūdis. Iš esmės analogiškos nuostatos apie Registre registruojamus duomenis įtvirtintos ir Tarybos 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-246 patvirtintų Nuostatų 10 punkte. Pagal Vietinės rinkliavos mokėtojų registro duomenis pareiškėja parengia mokėjimo pranešimą apie apskaičiuotas mokėtinas Vietinės rinkliavos įmokas už kalendorinius metus ir pateikia vietinės rinkliavos mokėtojams pagal Registro duomenų bazėje turimą adresą. Nuostatuose numatyti du vietinės rinkliavos administravimo būdai: 1) pagal pagrindinę tikslinę nekilnojamojo turto naudojimo paskirtį ir plotą; 2) pagal deklaruojamų komunalinių atliekų kiekį. Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos mokėtojų komunalinių atliekų deklaravimo procedūros tvarka reglamentuota Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. T2-390 (pakeistu 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-331) patvirtintu Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos mokėtojų komunalinių atliekų deklaravimo tvarkos aprašu (toliau – Tvarkos aprašas), kuris taikomas tik tiems atliekų turėtojams, kurie savo valią išreiškė raštu ir turi galimybę kaupti komunalines atliekas atskirai, tai yra ne viešojo naudojimo erdvėse (2 punktas). Kitiems asmenims vietinė rinkliava skaičiuojama pagal registre nurodytą turimo nuosavybės teise arba naudojamo nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį ir plotą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad nedraudžiama nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar naudojimu ir šio nekilnojamojo turto dydžiu (bendruoju plotu) (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-471/2010). Toks vietinės rinkliavos nustatymo būdas neprieštarauja ir Europos Teisingumo Teismo išaiškinimui, kuriuo atskleista, jog rėmimasis kriterijais, kurie grindžiami dėl atliekų turėtojų veiklos galinčių susidaryti atliekų kiekiu, apskaičiuojamu pagal jų užimamų patalpų plotą bei paskirtį ir (arba) susidariusių atliekų rūšį, gali leisti apskaičiuoti šių atliekų šalinimo išlaidas ir jas paskirstyti skirtingiems atliekų turėtojams, nes šie du parametrai daro tiesioginę įtaką minėtų išlaidų sumai. Europos Teisingumo Teismas sprendė, jog nacionalinės teisės nuostata komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo finansavimo tikslais numatanti mokestį, apskaičiuojamą remiantis galinčių susidaryti atliekų kiekio įvertinimu, o ne faktiškai susidariusių ir perduotų tvarkyti atliekų kiekiu, neturi būti laikoma prieštaraujančia Direktyvos 2006/12/EB 15 straipsnio a punktui (žr. Teisingumo Teismo 2009 m. liepos 16 d. sprendimas Futura byloje Immobiliare srl Hotel Futura). Vietinės rinkliavos objektas yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą.

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (b.l. 7) matyti, kad nuo 2012 m. spalio 23 d. atsakovė buvo ½ dalies buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini),, Klaipėdoje, savininke, o nuo 2014 m. liepos 30 d. – viso buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, savininke, todėl pagal Nuostatų 6 punktą ji laikytina vietinės rinkliavos mokėtoja ir privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Iš pažymos apie atsiskaitymą už vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (b.l. 105) matyti, jog per laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.. už butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, susidarė 46,49 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimas. Duomenų, kad atsakovė nustatyta tvarka kreipėsi į pareiškėją dėl nulinės metinės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą taikymo, byloje nėra.

Byloje esanti informacija apie mokėjimus (b.l. 106) patvirtina, jog 161,16 Eur vietinės rinkliavos suma sumokėta tik už ½ dalį buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 24 d. sprendimas ir Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. liepos 30 d. nutartis (civilinė byla (proceso Nr. 2-06-3-03785-2013-0)) (b.l. 59-60) patvirtina, jog civilinės bylos nagrinėjimo metu buvo konstatuota, jog po E. J. P. mirties – (duomenys neskelbtini), butu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, faktiškai naudojosi tik atsakovė I. P.

Kadangi byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ginčo laikotarpiu atsakovė buvo ne tik ½ dalies buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini),, Klaipėdoje, savininke, bet ir ½ ginčo buto dalies, paveldėtos V. Z. faktine naudotoja, darytina išvada, jog atsakovei vietinė rinkliava pagal viso buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, plotą paskaičiuota pagrįstai.

Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Kadangi nustatyta, jog atsakovė prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nėra įvykdžiusi, likusi nesumokėta 46,49 Eur įsiskolinimo suma pareiškėjai priteistina.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (b.l. 8-9) patvirtina, jog laikotarpiu nuo 2011 m. spalio 5 d. iki 2012 m. rugsėjo 28 d. atsakovė buvo buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nuomininke.

Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatas, tiek galiojančias šiuo metu, tiek Nuostatų priėmimo metu, atliekų turėtojas apibrėžiamas kaip atliekų gamintojas arba asmuo, turintis atliekų. Atitinkamai atliekų gamintojas – asmuo, kurio veiklos metu susidaro atliekų arba kuris atlieka atliekų rūšiavimo, maišymo ar kitokią operaciją, kurios metu pasikeičia atliekų pobūdis ar sudėtis. Iš Nuostatų matyti, kad juose nustatyta bendra pareiga mokėti ginčo rinkliavą iš esmės siejama su aplinkybe (prielaida), jog paprastai atitinkamo nekilnojamojo turto naudojimas (pvz., gyventi, ūkinei veiklai vykdyti ar kitais tikslais) suponuoja komunalinių atliekų susidarymą (atsiradimą, pagaminimą), kurios turi būti tvarkomos Atliekų tvarkymo įstatymo ir jį įgyvendinančių norminių teisės aktų nustatyta tvarka, inter alia savivaldybių organizuotose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose. Tokiu nekilnojamuoju turtu disponuojantys, jį valdantys ar (ir) naudojantys asmenys paprastai atitinka „atliekų turėtojo“ sąvoką minėtų Atliekų tvarkymo įstatymo normų ir, atitinkamai, Nuostatų prasme. Kita vertus, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, jog jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pvz., valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali būti pripažintas atliekų turėtoju minėtų Nuostatų prasme, nes jis neturi ir (ar) nedaro (negamina) atliekų (žr. 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1895-575/2015). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 20 d. nutartyje Nr. A-888-556/2015 konstatuota, jog naudodamasis konkrečiu objektu, nepriklausomai nuo jo valdymo teisinio pagrindo, asmuo sukuria komunalines atliekas, už kurių surinkimą jis privalo atsiskaityti. Tik tokių atliekų nesukūręs, jei įrodo, arba esant sprendimui atleisti nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, asmuo gali būti pripažintas neturintis aptariamos pareigos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, jog jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pvz., valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali būti pripažintas atliekų turėtoju minėtų Nuostatų prasme, nes jis neturi ir (ar) nedaro (negamina) atliekų (žr. 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1895-575/2015).

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. AD1-154 patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės kitos metinės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą taikymo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 4.2 punkte nurodyta, jog tais atvejais, kai nekilnojamasis turtas buvo nenaudojamas visus praėjusius kalendorinius metus, sutampančius su finansiniais metais (nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.), vietinės rinkliavos mokėtojui gali būti taikoma nulinė metinė vietinė rinkliava. Pagal Aprašo 8 punktą pagrindiniai dokumentai, kuriais vadovaujantis nustatomas nekilnojamojo turto nenaudojimo faktas, yra AB LESTO ir AB „Klaipėdos vanduo“ pažymos apie sunaudotą elektros energijos ir vandens kiekį. Sprendimas taikyti Nulinę metinę Vietinę rinkliavą šio Tvarkos aprašo 4.2 punkte nustatyta tvarka priimamas, jei AB LESTO ir AB „Klaipėdos vanduo“ pažymos patvirtina, kad vietinės rinkliavos mokėtojo nuosavybės ar kita teise priklausiančiame nekilnojamajame turte buvo sunaudota ne daugiau nei 120 KWh elektros energijos ir 1 m3 vandens per praėjusius kalendorinius metus (Aprašo 15 punktas).

Iš UAB „Klaipėdos bendrabutis“ pažymos (b.l. 42) matyti, jog laikotarpiu nuo 2011 m. spalio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 30 d. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, elektros energija ir šaltas bei karštas vanduo nebuvo naudojami. Nors nustatyta, jog atsakovės prašymas dėl nulinės metinės vietinės rinkliavos nebuvo patenkintas, aukščiau nurodyta pažyma patvirtina, jog ginčo nekilnojamuoju daiktu nei pati atsakovė, nei kiti asmenys faktiškai nesinaudojo. Esant tokiai aplinkybei vertintina, jog nėra pagrindo atsakovę laikyti „atliekų turėtoja“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1867-556/2016).

Kadangi neįrodytas naudojimosi butu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, faktas, prašymo reikalavimas dalyje dėl 17,04 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimo iš atsakovės priteisimo laikytinas nepagrįstu, todėl netenkintinas.

Atsakovė prašo jai priteisti 300 Eur bylinėjimosi išlaidų (b. l. 71).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 39 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kokios išlaidos laikytinos bylos nagrinėjimo išlaidoms. Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. (ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis).

Kadangi iš prašymo turinio neaišku, kas sudaro iš pareiškėjos prašomą priteisti 300 Eur sumą, nepateikti turėtas išlaidas patvirtinantys įrodymai, prašymas laikytinas nepagrįstu, todėl netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-88 straipsniais,

nusprendžia:

priteisti iš atsakovės I. P. 46,49 Eur (keturiasdešimt šešis eurus 49 ct) pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras,

kitoje dalyje prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Prašymo dėl teismo išlaidų priteisimo netenkinti.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.