- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-26
- Bylos Nr.
- e2S-1767-775/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Šliumpienė
- Pareiškėjas
- V. V.
- Suinteresuotas asmuo
- Plus Plus Capital AS
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Edita Šliumpienė, veikdama Panevėžio apygardos teismo vardu,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. V. (V. V.) atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. V. prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo civilinėje byloje Nr. e2-6778-434/2018, suinteresuotas asmuo Plus Plus Capital AS.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja V. V. (toliau – pareiškėja) prašė išdėstyti 2018 m. liepos 18 d. sprendimo vykdymą, t. y. 1 981,04 Eur sumos mokėjimą 24 mėnesiams, lygiomis dalimis po 88,53 Eur per mėnesį. Prašyme nurodė, kad Panevėžio apylinkės teismas Biržų rūmai 2018 m. liepos 18 d. sprendimu už akių (toliau – sprendimas) iš pareiškėjos suinteresuoto asmens „PlusPlus Capital“ AS (toliau – suinteresuotas asmuo) naudai priteisė 1 359,32 Eur skolą, 20 procentų dydžio sutartines metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 1 076,33 Eur dydžio kredito sumos, skaičiuojant nuo 2018 m. gegužės 10 d. iki visiško kredito grąžinimo ieškovei dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. gegužės 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 31 Eur bylinėjimosi išlaidų. Sprendimą vykdo antstolė N. B. (vykdomoji byla Nr. 0043/18/01702). Pareiškėjos vienintelės pajamos – Ukrainos mokama pensija. Pastaruoju metu pensija sudaro tik 490,02 Eur/tris mėnesius, t. y. 163,34 Eur/mėn. Iš paskutinio 2024 m. sausio 8 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo matyti, kad išieškoti Plus Plus Baltic OU Lietuvos filialui buvo likę 2 124,65 Eur.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėjai geranoriškai nesumokėjus priteistos skolos 2018 m. spalio 9 d. buvo pradėtas priverstinis išieškojimo procesas vykdomojoje byloje Nr. 0043/18/01702. Su pareiškėjos prašymu suinteresuotas asmuo nesutinka. Pareiškėja pripažįsta, jog jos finansinė padėtis yra sunki bei nenurodo jokių aplinkybių, dėl kurių teismo sprendimo vykdymo išdėstymas galėtų sukurti prielaidas šiai padėčiai pagerėti. Pareiškėja nurodė, kad gauna 163 Eur pensiją, iš kurios antstolė teisės aktų nustatyta tvarka gali išieškoti 10 procentų, skaičiuojant nuo visos pajamų sumos (CPK 736 straipsnio 1 dalis), t. y. kiek daugiau nei 16 Eur per mėnesį, likusias lėšas paliekant atsakovės poreikiams. Tuo tarpu teismui pateiktame prašyme prašoma leisti suinteresuotam asmeniui pagal sprendimą mokėti 88,53 Eur sumą. Esant tokiai faktinei situacijai nėra jokios logikos išdėstyti sprendimo vykdymą dalimis, nes, viena vertus, a priori galima teigti, kad išdėstyto sprendimo pareiškėja vis vien nebus pajėgi įvykdyti, kita vertus, net jei pareiškėja sprendimą vykdys, jos pačios turtinė padėtis dar labiau pablogės, kadangi pragyvenimui liks ženkliai mažesnė pinigų suma nei suma, liekanti antstolei atskaičius išieškomą sumą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Panevėžio apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi pareiškėjos prašymą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. liepos 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-6778-434/2018 vykdymo išdėstymo nutarė atmesti.
4. Teismas nustatė, kad pagal įsiteisėjusį sprendimą už akių antstolės N. B. kontoroje yra užvesta vykdomoji byla Nr. 0043/18/01702. Skola 2024 m. liepos 2 d. sudaro 2 469,11 Eur (1 390,32 Eur pradinė skola +1 739,86 Eur palūkanos – 937,77 Eur išieškota suma. Skolos ir palūkanų likutis 2192,38 Eur. Vykdymo išlaidos 276,73 Eur).
5. Teismo sprendimas, kurio įvykdymą prašoma išdėstyti, jau daugiau kaip 5 metai yra vykdomas priverstinai. Teismas, nustatęs, kad priverstinio vykdymo procesas yra prasidėjęs, sprendė, kad nėra išimtinių aplinkybių, dėl kurių tokio sprendimo vykdymas pažeistų pareiškėjos interesus. Pareiškėjos teisė teikti prašymą išdėstyti priverstinai vykdomą teismo sprendimą yra ribota. Neribota pareiškėjos teisė prašyti išdėstyti teismo sprendimo vykdymą sukeltų neapibrėžtumą išieškotojui, kuris, pradėjus priverstinio vykdymo veiksmus, turi pagrįstus lūkesčius į teismo sprendimu priteistų sumų išieškojimą per įmanomai trumpiausią terminą.
Šalies argumentai
6. Pareiškėja nurodo, kad jos vienintelės pajamos – Ukrainos mokama pensija. Pastaruoju metu pensiją sudaro 490,02 Eur per tris mėnesius, t. y. 163,34 Eur per mėnesį. Be to, kaip teismo posėdyje nurodė pareiškėja, ji yra išlaikoma dukters, kuriai ji padeda auginti anūką. Pareiškėja negali dirbti, nes neturi sveikatos. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjos finansinė padėtis yra sunki, todėl išdėsčius teismo sprendimo vykdymą 24 mėnesių laikotarpiui lygiomis dalimis po 88,53 Eur, atsakovė, gaudama 163,34 Eur per mėnesį, nebus pajėgi įvykdyti teismo sprendimo, dėl ko nebus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas pažymėjo, kad priverstinis išieškojimo procesas yra pradėtas 2018 m. spalio 9 d. Iš pareiškėjos kas mėnesį yra išieškoma apie 16 Eur suma, t. y. mažesnė suma nei pareiškėjos prašoma 88,53 Eur suma, todėl esant nurodytoms aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui, pareiškėjos prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo nutarė atmesti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Atskiruoju skundu pareiškėja V. V. (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 19 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – išdėstyti sprendimo vykdymą 24 mėnesiams lygiomis dalimis, po 88,53 Eur per mėnesį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Teismas ignoravo akivaizdžią aplinkybę, kad sprendimas, kurio vykdymą apeliantė prašo išdėstyti, buvo priimtas už akių. Apie pareikštą ieškinį apeliantė nieko nežinojo, jai procesiniai dokumentai buvo siunčiami deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ir po trisdešimties dienų buvo laikomi įteiktais. Apeliantė nekvestionuoja šio įteikimo būdo teisėtumo, tačiau įvertinus tai, kad ji jokių procesinių dokumentų realiai nebuvo gavusi, prašymo dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo ji negalėjo pateikti iki priverstinio vykdymo tvarkos.
8.2. Įstatymas nenumato momento, iki kurio galima prašyti išdėstyti sprendimo vykdymą. Teismų praktikoje suformuota taisyklė, kad atsakovas turėtų prašyti išdėstyti sprendimo vykdymą dar prieš antstoliui pradedant vykdomąją bylą, aiškintina ir taikytina atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Apeliantė sutinka, kad tais atvejais, kai skolininkas dalyvavo procese ir žinojo apie priimtą sprendimą, prašymas išdėstyti sprendimo vykdymą, pareikštas vykdomosios eigos byloje, galėtų būti laikomas pavėluotu. Tačiau besąlygiškai taikant tokį standartą, susidaro padėtis, kad atsakovai/skolininkai, dėl kurių priimami sprendimai už akių jiems apie tai nežinant, iš viso netenka teisės prašyti išdėstyti sprendimo vykdymą CPK 284 straipsnio pagrindu.
8.3. Apeliantė nesutinka su teismo argumentu, kad ji nepajėgi vykdyti teismo sprendimą, jei jo vykdymas būtų išdėstytas 24 mėnesių laikotarpiui. Apeliantė faktiškai atsisakytų skolininko teisių apsaugos, numatytos CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 737 straipsnio 8 punkte ir mokėtų didesnę nei šiuo metu iš jos atskaitoma įmokų sumą išieškotojui, t. y. 88,53 Eur sumą per mėnesį. Toks sprendimo vykdymo išdėstymas neprieštarautų, bet priešingai – pilnai atitiktų ir išieškotojo interesą kuo operatyviau gauti jo naudai priteistas sumas. Apeliantė atsakingai įsivertino savo galimybes mokėti išieškotojui nurodytą įmoką. Šią sumą iš dalies dengtų savo lėšomis bei iš dalies pasikliautų savo pilnametės dukters parama, kuri gauna minimalų darbo užmokestį, tačiau galėtų padėti apeliantei kiekvieną mėnesį mokėti po 88,53 Eur.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo PlusPlus Capital AS prašo atskirojo skundo netenkinti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 19 d. nutartį. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Apeliantė geranoriškai skolos nesumokėjo, todėl 2018 m. spalio 9 d. buvo pradėtas priverstinis išieškojimas antstolės N. B. kontoroje. Apeliantė prašo išdėstyti sprendimo vykdymą 24 mėn. laikotarpiui lygiomis dalimis po 88,53 EUR. Sprendimo vykdymo išdėstymas nereiškia jo pakeitimo, todėl sprendžiant dėl jo išdėstymo turi būti vertinama visa teismo suinteresuoto asmens naudai priteista skolos suma, įskaitant ir mokėtinas palūkanas. Nėra jokio teisinio pagrindo fiksuoti šiai dienai esantį ir antstolės išieškomą apeliantės skolos likutį bei spręsti tik dėl jo išdėstymo, kaip to prašo apeliantė. Todėl apeliantės reikalavimas savaime yra teisiškai ydingas ir negali būti tenkinamas.
9.2. Skolos išieškojimas iš apeliantės jau trunka ilgiau nei 6 metus, tačiau per šį laiką yra pavykę išieškoti tik nedidelę skolos dalį. Apeliantė pripažįsta, jog jos finansinė padėtis yra sunki bei nenurodo jokių aplinkybių, dėl kurių teismo sprendimo vykdymo išdėstymas galėtų sukurti prielaidas šiai padėčiai pagerėti.
9.3. Apeliantė deklaruoja gaunanti 163 Eur pensijos, iš kurios antstolė teisės aktų nustatyta tvarka gali išieškoti 10 procentų, skaičiuojant nuo visos pajamų sumos (CPK 736 straipsnio 1 dalis), t. y. kiek daugiau nei 16 Eur per mėnesį, likusias lėšas paliekant apeliantės poreikiams. Apeliantė prašo leisti suinteresuotam asmeniui pagal sprendimą mokėti 88,53 Eur sumą. Tačiau esant nurodytai situacijai nėra jokios logikos išdėstyti sprendimo vykdymą dalimis, nes, viena vertus, a priori galima teigti, kad išdėstyto sprendimo apeliantė vis vien nebus pajėgi įvykdyti, kita vertus, net jei apeliantė sprendimą vykdys, jos pačios turtinė padėtis dar labiau pablogės, kadangi pragyvenimui jai liks ženkliai mažesnė nei šiuo metu vykdant išieškojimą jai liekanti pinigų suma.
9.4. Apeliantė pažymi, jog mokėtų 88,53 Eur per mėnesį iš dalies padedant dukrai, kuri gauna minimalų atlyginimą, tačiau toks įsipareigojimas grindžiamas tik pažadais ir apeliantės dukters niekaip neįpareigoja, todėl toks mokėjimo galimybių nurodymas neturėtų būti vertinamas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, laikytina, kad nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo tenkinti atskirąjį skundą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai bei išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
11. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl nutarties (ne)teisėtumo
13. Įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumas bei jo res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galia kartu nulemia ir jo vykdymo privalomumą (CPK 18 straipsnis). CPK 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu realizuojamas teismo priimtas sprendimas.
14. Tam tikrais atvejais dėl objektyvių susiklosčiusių aplinkybių teismo sprendimas negali būti įvykdytas nedelsiant po jo įsiteisėjimo. Tokiu atveju teismas, vadovaudamasis CPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatomis, turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.
15. Nagrinėjamu atveju išdėstyti prašoma ne tik įsiteisėjusį, bet ir priverstine tvarka jau vykdomą teismo sprendimą. Atsižvelgiant į priverstinio vykdymo tikslus ir ypatumus, prašymo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą ar jį atidėti pateikimas yra ribojamas. Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, todėl toks prašymas be apribojimų gali būti pateiktas teismui iki priverstinio vykdymo pradžios (vykdomojo dokumento pateikimo ir priėmimo vykdyti momento), o vėlesnis tokio prašymo pateikimas galimas tik išimtiniais atvejais.
16. Nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, turi būti atsižvelgta į 1) abiejų bylos šalių interesus, 2) į tai, ar, atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, 3) ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Be to, sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar įvykdymo išdėstymo, aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015). Kiekvienu atveju vertinant prašymą atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, iškyla poreikis įvertinti, ar prašymo patenkinimas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra ir ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-260-313/2016).
17. Byloje nustatyta, kad Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. liepos 18 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-6778-434/2018 ieškovės „PlusPlus Capital“ AS ieškinys buvo tenkintas visiškai, iš atsakovės V. V. priteista 1 359,32 Eur skola, 20 procentų dydžio sutartinės metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo 1 076,33 Eur dydžio kredito sumos, skaičiuojant nuo 2018 m. gegužės 10 d. iki visiško kredito grąžinimo ieškovei dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. gegužės 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 31 Eur bylinėjimosi išlaidos. Sprendimas įsiteisėjo 2018 m. rugpjūčio 8 d. Vykdomasis raštas dėl skolos, mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovei išduotas 2018 m. rugpjūčio 21 d. Priverstinis išieškojimas antstolės N. B. kontoroje pradėtas 2018 m. spalio 9 d. Antstolės 2024 m. liepos 2 d. pateikta informacija dėl skolinių įsipareigojimų patvirtina, kad atsakovės skola 2024 m. liepos 2 d. sudaro 2 469,11 Eur (t. y. 1 390,32 Eur pradinė skola +1 739,86 Eur palūkanos – 937,77 Eur išieškota suma. Skolos ir palūkanų likutis 2192,38 Eur. Vykdymo išlaidos 276,73 Eur)).
18. Įvertinus nurodytus duomenis darytina išvada, kad teismo sprendimas, kurio įvykdymą prašo išdėstyti apeliantė, priverstinai vykdomas jau šešis metus. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo aplinkybę, kad nustačius, jog priverstinio vykdymo procesas yra prasidėjęs, apeliantės teisė teikti prašymą išdėstyti priverstinai vykdomą teismo sprendimą yra ribota.
19. Apeliantė teigia, kad ji apie pareikštą ieškinį bei priimtą sprendimą už akių nieko nežinojo, kadangi procesiniai dokumentai jai buvo siunčiami deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ir laikomi įteiktais pagal CPK 123 straipsnio 3 dalį. Šio įteikimo būdo apeliantė nekvestionuoja. Apie jos atžvilgiu vykdomą išieškojimą sužinojo tik antstolei nukreipus išieškojimą į jos lėšas esančias banko sąskaitoje.
20. Kaip minėta, prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo ar išdėstymo turi būti pateiktas teisminio nagrinėjimo metu arba po teismo sprendimo priėmimo, bet ne vėliau kaip iki priverstinio vykdymo pradžios. Priešingas aiškinimas pažeistų teisinio tikrumo principą ir neužtikrintų teismo sprendimo privalomumo bei neproporcingai ribotų išieškotojo interesus. Skolininko interesai yra pakankamai užtikrinami suteikiant jam galimybę pasinaudoti teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo ar atidėjimo institutu teisminio nagrinėjimo stadijoje ar iš karto po jos, bet iki priverstinio vykdymo pradžios, pateikiant teismui įrodymus apie turtinę padėtį ar kitas aplinkybes, objektyviai trukdančias įvykdyti teismo sprendimą per įmanomai trumpiausią terminą. Be to, ir vykdymo procese skolininkas turi teisę prašyti vykdomąjį dokumentą vykdančio antstolio atidėti vykdymo veiksmus ar sudaryti taikos sutartį su išieškotoju. Vien skolininko delsimas pateikti prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą gali būti pagrindu tokį prašymą atmesti (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1439-943/2020).
21. Duomenų, kad apeliantė, sužinojusi apie jos atžvilgiu pradėtus vykdymo veiksmus, tuoj pat būtų kreipusis į antstolę dėl vykdymo veiksmų atidėjimo ar taikos sutarties su suinteresuotu asmeniu sudarymo, byloje nėra. Prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo teismui pateiktas tik 2024 m. vasario 26 d., t. y. praėjus daugiau nei 5 metams nuo vykdymo pradžios. Todėl vadovaujantis nurodytu išaiškinimu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad aplinkybė dėl sprendimo už akių priėmimo ir jo įteikimo būdo sudaro pagrindą priimti svarstyti apeliantės prašymą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo jau pradėjus priverstinio vykdymo veiksmus, tačiau pati savaime nėra pagrindas ją vertinti, kaip išimtinę, sprendžiant klausimą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo.
22. Sąlygos, kurioms esant galėtų būti sprendžiami CPK 284 straipsnyje nurodyti klausimai net ir pradėjus priverstinius teismo sprendimo vykdymo veiksmus, turėtų būti siejamos su aplinkybėmis, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos skolininkui bylos nagrinėjimo metu, kai jos atsirado tik po teismo sprendimo įsiteisėjimo bei yra nulemtos objektyvių priežasčių (pavyzdžiui, sunki skolininko liga, netikėtas pajamų šaltinio ne dėl skolininko kaltės praradimas, turto netekimas dėl ne nuo jo valios priklausančių priežasčių – gaisras, vagystė ir pan.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1439-943/2020).
23. Apeliantė prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo grindžia sudėtinga finansine padėtimi, nurodo, kad ji yra pensininkė, jos gaunamas pajamas sudaro 163 Eur pensija. Apeliantės nurodytų aplinkybių pobūdis patvirtina, kad jos finansinė padėtis yra sudėtinga, tačiau duomenų, kad jos prašomu teismo sprendimo išdėstymo laikotarpiu jos finansinė padėtis iš esmės galėtų pasikeiti ar pagerėti, byloje nėra. Nors apeliantė tikisi paramos iš savo dukters, kuri taip pat gauna minimalias mėnesines pajamas bei turi išlaikytinį, byloje nėra jokių realių duomenų, kad minėta parama bus teikiama apeliantei sprendimo vykdymo išdėstymo laikotarpiu. Pažymėtina, kad sunki finansinė padėtis, vadovaujantis nurodyta teismine praktika, negali būti vertinama kaip išimtinė ir sudaranti pagrindą svarstyti prašymą išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą jau prasidėjus priverstiniam vykdymui. Juolab, kad vykdant išieškojimą iš apeliantės, jai galioja CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta sąlygą, pagal kurią iš atsakovei priklausančių pajamų, kurios neviršija MMA dydžio ,išskaitoma tik 10 procentų suma.
24. Kaip minėta, sprendžiant klausimą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo turi būti vertinami abiejų bylos šalių interesai bei aplinkybė, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo metu jau daugiau nei 6 metus vykdomo sprendimo išdėstymas, teismui nenustačius jokių išimtinių sąlygų dėl būtinybės išdėstyti sprendimą, iš esmės pažeistų šalių interesų pusiausvyrą bei suinteresuoto asmens pagrįstą lūkestį atgauti jo naudai priteistą skolą bei palūkanas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), taip pat CPK 7 straipsnyje įtvirtintą proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principą, pagal kurį įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, apeliantės pateikti duomenys apie jos finansinę padėtį nesudaro pagrindo spręsti, kad ji yra pajėgi mokėti jos nurodyto dydžio įmokas. Be to, kaip pagrįstai pažymėjo suinteresuotas asmuo, sprendimu skola iš apeliantės priteista kartu su palūkanomis, kurios yra skaičiuojamos iki visiško skolos išieškojimo, todėl nėra jokio teisinio pagrindo fiksuoti šiai dienai esantį ir antstolės išieškomą apeliantės skolos likutį bei spręsti tik dėl jo išdėstymo. Taip pat pažymėtina, jog pagal įstatymą pradėjus priverstinius vykdymo veiksmus, pradedamos skaičiuoti ir vykdymo išlaidos, kurios skaičiuojamos iki bus baigtas išieškojimas. Jeigu apeliantė nori greičiau grąžinti skolą, ji gali ir savo iniciatyva mokėti ją didesnėmis dalimis arba iš karto grąžinti visą.
25. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, tinkamai įvertino byloje susiklosčiusią faktinę situaciją ir teisingai pritaikė teisės normas, reglamentuojančias šį civilinio proceso klausimą, priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais ir argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, veikdama Panevėžio apygardos teismo vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.