- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-10
- Bylos Nr.
- 2A-740-153/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-00968-2011-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Galina Blaževič (pirm.), Albina Rimdeikaitė, Egidijus Tamašauskas
- Ieškovas
- A. A.
- Atsakovas
- akcinės bendrovės ,,Achema“
Procesinio dokumento kategorijos: 11.9.13, 14.7., 11.9.10.8., 15.3.2.44.2.4.2.
2012 m. gegužės 10 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Galinos Blaževič, kolegijos teisėjų Albinos Rimdeikaitės, Egidijaus Tamašausko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. A., atsakovės akcinės bendrovės ,,Achema“ apeliacinius skundus dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1373-722/2011 pagal ieškovo A. A. ieškinį dėl atleidimo iš darbo, grąžinimo į darbą, darbo užmokesčio išmokų ir kt. priteisimo iš atsakovės akcinės bendrovės ,,Achema“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas A. A. į teismą kreipėsi su ieškiniu prašydamas pripažinti jo atleidimą iš atsakovės įmonės AB „Achema“ pagal LR DK 235 str. 2 d. 11 p., 136 str. 3 d. 2 p. neteisėtu, panaikinant atsakovės akcinės bendrovės „Achema“ generalinio direktoriaus 2011 m. kovo mėn. 17 d. įsakymą Nr. 24. Terminą nuo atleidimo 2011-03-22 iki grąžinimo į pareigas pripažinti kaip prastovą ne dėl darbuotojo kaltės ir priteisti piniginę kompensaciją už visą priverstinės prastovos laikotarpį, taip pat ieškovui iš atsakovės priteisti 5 metinių procentų dydžio procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo iki prievolės visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas ieškinio pareiškime nurodė, kad atsakovė paskyrė ieškovui už darbo drausmės pažeidimą griežčiausią įstatyme numatytą drausminę nuobaudą, nors jos skirti nebuvo pagrindo. Skirdama drausmės nuobaudą ieškovui, atsakovė neatsižvelgė į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę ir aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau.
Ieškovas ieškinio pareiškime tvirtino, kad 2011-02-24 apie 9 val. 45 min. automobilis, valst. Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo pakrautas, o tik pradėtas krauti atsakovės įmonėje pagaminta produkcija. Ieškovas tuo metu ženklino maišus, jam nesant darbininkai pradėjo krauti maišus su įmonės produkcija. Vairuotojas, atvykęs su automobiliu paimti iš atsakovės įmonės krovinį, šioje įmonėje buvo pirmą kartą, todėl nežinojo įmonėje nustatytos tvarkos. Ieškovo manymu, automobilis galėjo patekti į įmonės saugomą teritoriją turėdamas tam reikalingus dokumentus, todėl, ieškovo nuomone, darytina prielaida, jog darbuotojai dėl to pradėjo krauti į automobilį produkciją. Paaiškėjus, kad krovinys pakrautas pažeidus įmonėje nustatytą tvarką, krovinys buvo iškrautas, žala atsakovei dėl ieškovo veiksmų nepadaryta. Ieškovas ieškinio pareiškime akcentavo, kad automobilis net nebuvo pajudėjęs, darbuotojų pradėtas pakrovimas ir vėlesnis automobilio iškrovimas negali būti atsakovės vertinamas kaip sunkias pasekmes sukėlęs pažeidimas. Kraunant automobilį ieškovas nedalyvavo, todėl nėra ieškovo tiesioginės tyčios. Automobilis buvo atvykęs legaliai ir stovėjo saugomoje teritorijoje, kur patekimas ir išvažiavimas yra griežtai kontroliuojamas. Taikant drausminę nuobaudą turi būti atsižvelgta į DK 238 str., kad ieškovas yra darbo veteranas, drausminių nuobaudų neturi, jam liko mažiau nei 6 mėnesiai iki pensijos, atsakovė ne kartą skatino ieškovą už gerą darbą, todėl ieškovo teisės turi būti ginamos pagal analogiją taikant DK 135 str., tik išimtiniu atveju ieškovas gali būti atleistas iš darbo. Teismo posėdyje ieškovo atstovas pareiškė prašymą priteisti ieškovui neturtinę žalą, nes ieškovas labai išgyveno dėl atleidimo iš darbo.
Šalies argumentai
Atsakovė akcinė bendrovė ,,Achema“ su ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinio reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus. Atsakovė nesutiko su ieškovo motyvais, kad automobilio vairuotojas įmonėje buvo pirmą kartą, priešingai – automobilio vairuotojas ne kartą buvo atsakovės įmonėje, pirkdamas įmonės produkciją ir anksčiau darė pažeidimus, susijusius su produkcijos pirkimu. Ieškovas apie įvykusį pažeidimą iš pradžių aiškino, jog vairuotojas sumaišė sandėlius, dėl to pakrovė ne tos rūšies krovinį, vėliau ieškovas paaiškinimą pakeitė ir pažeidimo aplinkybes aiškino kitaip. Atsakovė dėl 2011-02-24 apie 9 val.45 min. įmonėje nustatyto prekių pardavimo pažeidimo kreipėsi į policiją, laikydama, jog buvo pasikėsinta pagrobti įmonės produkcijos – 21 t amonio salietros. Atsakovė nesutiko su ieškovo motyvais, kad automobilis pateko į įmonės saugomą teritoriją turėdamas tam reikalingus dokumentus, nes tokių dokumentų nebuvo, be to, atvykusiems į sandėlį vairuotojams turi būti išduotas PVM sąskaitos faktūros priedas, ant kurio uždėtas svėrėjo antspaudas su įrašytu tuščios mašinos ir priekabos svoriu. Be svėrėjo antspaudo produkcijos ir kitų materialinių vertybių krauti negalima, už šių reikalavimų vykdymą atsako sandėlio darbininkas- brigadininkas, be to, ieškovas privalėjo patikrinti, ar atvykusios pakrovai transporto priemonės būklė yra tvarkinga ir atitinka ADR standartus. Visų šių reikalavimų ieškovas neįvykdė. Taip pat ieškovas, būdamas sandėlio darbuotoju-brigadininku, privalėjo įvykdyti gatavos produkcijos eksploatacijos instrukcijos T-121-13 3.9.4.6. punkte nurodytus reikalavimus, kuriuose nurodyta, kad kraunamos į autotransporto priemones amonio salietros indentifikavimo dokumentas yra prekių gabenimo važtaraštis ir kokybes pasas. Visų nurodytų aplinkybių visuma, atsakovės nuomone, patvirtina, kad ieškovas, eidamas amonio salietros cecho sandėlio darbininko-brigadininko pareigas, būdamas atsakingas už produkcijos išdavimą vartotojui, nepareikalavo pirkimo dokumentų, nepatikrino atvykusio pakrovai automobilio dokumentų, ar jis atitinka ADR reikalavimus, bei faktiškai jo nepatikrino, nepranešė pamainos inžinieriui, kad automobilis neatitinka ADR reikalavimų, taip šiurkščiai pažeidė darbo tvarką, numatytą generalinio direktoriaus 2010-03-04 įsakymo Nr. 22V&1,,Dėl produkcijos ir materialinių vertybių išdavimo ir pervežimo tvarkos“ 25 punkte, gatavos produkcijos sandėlio eksploatacijos instrukcijos Nr. T-121-13 3.9.2., 3.9.4.6., 3.13., 3.15. p. sandėlio darbininko-brigadininko pareigų saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. T-121-15 1.6., 3.1.8., 3.1.28., 3.1.30. punktų reikalavimus, sudarydamas sąlygas produkcijai grobstyti. Remiantis DK 136 str. 3 d. 2 p., darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį su darbuotoju, vieną kartą pažeidusiu darbo pareigas (LR DK 235 str.). Ieškovas prarado atsakovės pasitikėjimą, nes netinkamai vykdė savo pagrindines darbo funkcijas – produkcijos išdavimą, priėmimą, apskaitą, saugojimą. Skirdama darbo drausmės nuobaudą, atsakovė įvertino ieškovo veiksmus kaip šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, ieškovo kaltę, taip pat tai, kad vykdomas pažeidimas buvo nutrauktas įsikišus atsakovės administracijai. Per paskutinius šešis mėnesius ieškovas penkis kartus buvo neskatintas už darbo pareigų pažeidimus. Taikant atleidimą iš darbo, atsakovės manymu, taikomos LR DK 238 str. nuostatos, o ne vadovaujamasi LR DK 135 str., nes yra norma, reglamentuojanti darbo teisinį santykį. Atsakovės atstovas baigiamosiose kalbose nurodė, kad ieškovas padarė dar vieną šiurkštų darbo tvarkos pažeidimą, kuris pasireiškė tuo, kad produkciją kartu su atsakovės darbuotojais iškrovė automobilio vairuotojas, kuris neturi teisės atsakovės įmonėje užsiimti iškrovimo darbais.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nesutinka su atsakovės įsakymu, nes ieškovui taikyta per griežta nuobauda. Ieškovas dirba įmonėje 40 metų, yra darbo veteranas, ne kartą ieškovės skatintas už gerą darbą. Ieškovas nedavė nurodymo pakrauti automobilį, automobilio techninė būklė atitiko ADR lentelės reikalavimus. Ieškovo atleidimas yra neteisėtas, todėl prašė ieškovo ieškinį patenkinti – sugrąžinti ieškovą į darbą į buvusias pareigas ir išmokėti darbo užmokestį už laikotarpį nuo atleidimo iki sugrąžinimo į darbą.
Žemesnės instancijos teismas
Jonavos rajono apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 13 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir pripažino neteisėtu ieškovo atleidimą iš darbo ir darbo sutarties nutraukimą pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p., 235 str. 2 d. 11 p. už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. Teismo sprendimu buvo panaikintas AB „Achema“ generalinio direktoriaus 2011-03-17 įsakymas Nr. 24 V i dėl drausminės nuobaudos skyrimo ir pakeistas ieškovo atleidimo iš darbo formulavimas LR DK 136 str. 3 d. 2 p. ir 235 str. 2 d. 11 p. į LR DK 127 str. S d. ir nuspręsta, kad darbo sutartis su darbdaviu nutraukta darbuotojo pareiškimu pagal LR DK 127 str. 1 d. nuo teisino sprendimo įsigaliojimo dienos. Teismas ieškovui priteisė 23 045,64 Lt dydžio išeitinę išmoką ir 29 506,50 Lt kompensaciją už priverstinės pravaikštos laikotarpį skaičiuojant nuo atleidimo dienos 2011-03-22 iki teismo sprendimo priėmimo dienos 2011-12-13, ir po 177,75 Lt už kiekvieną darbo dieną nuo kitos darbo dienos po 2011-12-13 iki teismo sprendinio įsigaliojimo dienos, ir toliau po 177,75 Lt už kiekvieną darbo dieną iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Ieškovui priteistos 660 Lt bylinėjimosi išlaidos. Taip pat iš šalių priteistos bylinėjimosi išlaidos valstybei.
Pirmosios instancijos teismas byloje nustatė, kad ieškovas A. A. pradėjo dirbti pagal neterminuotą darbo sutartį AB „Achema“ amonio salietros ceche pamainos viršininku nuo 1973-08-03 (1 t., b. l. 61 – priėmimo raštas), tačiau visose instrukcijose, įsakymuose ieškovo pareigos nurodytos sandėlio darbininkas-brigadininkas. Nuo 2010-01-01 A. A. drausminių nuobaudų skirta nebuvo (1 t., b. l. 60), jis charakterizuojamas teigiamai, tačiau paskutiniu metu darbe pasitaikė nesklandumų (1 t., b. l. 62), ieškovas yra bendrovės veteranas, skatintas, jam pareikštos padėkos (1 t., b. l. 4–14), darbo sutartis nuo 2011-03-22 su ieškovu nutraukta pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p., 235 str. 2 d. 11 p. (1 t., b. l. 6–7), A. A. nuo 2002-12-31 yra darbininkų sąjungos narys (1 t., b. l. 5), ieškovas pasirašytinai supažindintas su instrukcijomis T-121-15 ir T-121-13, 2010-03-04 įsakymu dėl produkcijos ir materialinių vertybių išdavimo ir pervežimo tvarkos (1 t., b. l. 46–48, 63–64, 33–45).
Ieškovui 2010-10-29, 2011-01-10 2011-01-17, 2011-01-21, 2011-02-24 buvo sumažinti priedai, premijos dėl blogos apskaitos, dėl amonio salietros trūkumo, dėl produkcijos pakrovimo 2 maišais daugiau, dėl stūmtraukio sugadinimo, dėl pusvagonio perkrovimo 2011-02-19 (1 t., b. l. 49–54), tačiau drausminės nuobaudos, numatytos LR DK 237 str., A. A. paskirtos nebuvo.
Ieškovas buvo atleistas iš darbo pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p., 235 str. 2 d. 11 p. (kai darbuotojas padaro nusižengimus, kuriais šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka) už šiurkščius darbo tvarkos pažeidimus: už produkcijos išdavimą pirkėjui nepareikalavus pirkimo dokumentų, nepatikrinus automobilio dokumentų, ar jis atitinka ADR reikalavimus, ir faktiškai jo nepatikrinus, nepranešus pamainos inžinieriui, kad automobilis neatitinka ADR reikalavimų, už šiurkštų darbo tvarkos pažeidimą, numatytą 2010-03-04 įsakymo 25 p., gatavos produkcijos sandėlio eksploatacijos instrukcijos T-121-13 p. 3.9.2, 3.9.4.6, 3.13, 3.15, sandėlio darbininko-brigadininko pareigų instrukcijos T-121-15 punktuose 1.6, 3.1.8, 3.1.28, 3.1.30, ieškovui skirta griežta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo (1 t., b. l. 6–7).
Liudytojo S. Š. parodymais (2 t., b. l. 136–142) teismas nustatė, kad liudytojas pats savavališkai, be brigadininko ieškovo A. A. leidimo, pakrovė automobilį, netikrinęs jo dokumentų, supratęs, kad jei automobilis įvažiavo, ant borto yra padėta maišų, automobilis vizualiai atitinka ADR reikalavimus, viskas tvarkoje, reikia krauti. Maišai buvo padėti ant automobilio borto, kas padėjo maišus, liudytojas nežinojo, maišus iš sandėlio atveža ieškovas A. A., sandėlis didelis, darbininkai maišų pasiima kiek reikia, maišus ant borto galėjo susidėti ir vairuotojas. Liudytojų S. Š., K. V., K. B. ir R. J. B. (1 t., b. l. 168–182) parodymais teismas nustatė, kad jei brigadininkas ženklina maišus sandėlyje, jis iš šios uždaros patalpos atvykusių automobilių nemato. Liudytojai R. J. B. ir K. V. (1 t., b. l. 175–182) parodė, kad brigadininko instrukcijoje rado netikslumų, trūkumų, juos dabar pašalino, padarė papildymus, po šio įvykio pakeistos sandėlio darbininkų instrukcijos, ir nustatyta, kad dokumentus turi tikrinti ne tik brigadininkas, bet ir patys darbininkai. Taip pat liudytojo K. V. parodymais (1 t., b. l. 168–172) nustatyta, kad sandėlis didelis, yra keli pakrovimo taškai, ženklinimo prietaisas dažnai genda, darbininkai turi iš anksto pasidarę pažymėtų maišų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatavo, kad pagal instrukcijos Nr. T-121-15 3.1.9 ir 3.1.10 punktus į ieškovo pareigas įeina maišų žymėjimas. Sandėlio darbininkas-brigadininkas pagal instrukcijos 3.1.8 p. atsako už materialinių vertybių priėmimą, saugojimą, apskaitą, apdirbimą, išdavimą. Teismas, remdamasis liudytojo R. J. B. (1 t., b. l. 175–182) parodymais teisme ir darbo ginčų komisijos posėdyje (1 t., b. l. 124), nustatė, kad neįmanoma vienu metu tikrinti automobilių dokumentų, viską registruoti, todėl ieškovas, atlikdamas savo tiesiogines pareigas, nematė atvykusio automobilio, netikrino jo dokumentų, nes tuo pat metu negalėjo žymėti maišų ir matyti automobilių. Dėl to ieškovas negalėjo laikytis 2010-03-04 Įsakymo Nr. 22 V§ 1 (1 t., b. l. 33–45) 25 p. nurodytų pareigų patikrinti vairuotojo turimą PVM sąskaitą faktūrą ir kitus dokumentus, nurodytus šio įsakymo 6 p., be svėrėjo antspaudo produkcijos į mašiną nekrauti.
Teismas taip pat nustatė, kad byloje nepateikta įrodymų apie tuščių maišų išdavimo iš sandėlio ir saugojimo tvarką.
Teismas nustatė prieštaravimų tarp ieškovo ir liudytojo R. J. B. parodymų. Tačiau remdamasis surinktais byloje įrodymais laikė įrodyta, kad ieškovas, būdamas tiesiogiai pavaldus pamainos inžinieriui R. P., nepranešė jam apie grėsmes ir avarines situacijas (instrukcijos T-121-15 2.1, 3.11), o apie incidentą pranešė gatavos produkcijos inžinieriui A. S., gavo nurodymą, į kokį sandėlį produkciją iškrauti. Teismas, nustatydamas šią aplinkybę, vadovavosi A. S. parodymais ikiteisminio tyrimo medžiagoje, kurioje nustatyta, kad inžinieriui A. S. 2011-02-24 A. A. pranešė apie automobilio, neturinčio ADR, pakrovimą be dokumentų, ir produkcija buvo iškrauta. Kad automobilis iškraunamas, A. S. pranešė cecho viršininkui (2 t., b. l. 164).
Teismas laikė įrodyta, kad ieškovas nepranešė apie incidentą saugos tarnybai (instrukcijos T-121-15 8 p.), nes skubėjo iškrauti be leidimo įvažiavusį transportą. Teismo nuomone, ėjimas skambinti telefonu saugos tarnybai būtų pavojingas tuo, kad vairuotojas būtų paliktas su kroviniu be priežiūros. Vėliau pranešimas saugos tarnybai nebuvo tikslingas, nes saugos darbuotojai atėjo patys (liudytojų L. ir I. parodymai teisme (2 t., b. l. 142–149), kai vairuotojas dar nebuvo išvažiavęs iš teritorijos.
Teismas nustatė, kad į sandėlio darbininko-brigadininko pareigas įeina nustatyti, ar automobilis atitinka ADR reikalavimus, tačiau teismas konstatavo, kad byloje nenustatyta, jog automobilis neatitiko ADR reikalavimų.
Teismas, remdamasis byloje surinktais įrodymais, nustatė, kad vairuotojas padėjo ieškovui iškrauti maišus užkabindamas maišus ant kablio, stovėdamas automobilio priekaboje. Dėl to teismas konstatavo, kad ieškovas nevykdė sandėlio darbininko-brigadininko pareigų, saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. T-121-15, kurios 7.3 p. nustatyta pareiga užtikrinti darbų saugą, 7.3.8 p. nustatytas imperatyvus reikalavimas dirbant šalia kėlimo ir transportavimo priemonių, nejungti jų, kol nebus įsitikinęs, kad po jais ar šalia jų nėra pašalinių žmonių, 7.3.10 p. nustatyta, kad negalima patikėti ar užleisti savo darbo vietos, darbo priemonių, pareigų vykdymo kitam asmeniui be pamainos inžinieriaus leidimo. Teismas, vertindamas ieškovo veiką, nustatė, kad ieškovas 2011-02-24 pasinaudojo vairuotojo pagalba norėdamas greičiau iškrauti automobilį, neigiamų padarinių dėl šio pažeidimo neatsirado, niekas nebuvo sužalotas, produkcija buvo grąžinta į sandėlį.
Teismas atmetė ieškovo paaiškinimą, kad ieškovas neteisingai išgirdo užduotą jam klausimą dėl maišų iškrovimo aplinkybių, nes blogai girdi, konstatavęs, kad ieškovas teismo posėdyje maišų iškrovimo aplinkybes paaiškino savo iniciatyva, o ne atsakė į klausimus, todėl ieškovo bloga klausa, teismo nuomone, neturi reikšmės.
Teismas, nustatydamas ieškovo padarytų pažeidimų sunkumą, jų kvalifikaciją vadovavosi kasacinės ir apeliacinės instancijos teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2006, 2011-11-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424-2011, Lietuvos apeliacinio teismo 2011-11-08 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-1274/2011).
Teismas atmetė atsakovės atstovės motyvus, kad tik saugos darbuotojų, o ne ieškovo A. A. dėka buvo sustabdytas pasikėsinimas pagrobti produkciją, mašina buvo skubiai iškraunama, nes vairuotojui žinomas asmuo pranešė apie saugos tarnybų darbuotojų vykdomą kontrolę, teismas laikė nepagrįstu. Teismas laikė nenustatyta, kad ieškovo A. A. dalyvavimas pasikėsinant pagrobti produkciją įrodytas. Teismas, įvertinęs ieškovo padaryto darbo drausmės pažeidimo – darbų saugos taisyklių pažeidimo, objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius (ieškovo elgesio pobūdį, į tai, kad neatsirado neigiamų padarinių, kt. aplinkybes) konstatavo, kad nėra pagrindo tokį darbo drausmės pažeidimą kvalifikuoti kaip šiurkštų darbo pareigų nevykdymą pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktą. Darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų, darbų organizavimo ir vykdymo taisyklių, instrukcijų reikalavimų nesilaikymas yra darbo drausmės pažeidimas (DK 264 str. 4 d.), tačiau nebūtinai šiurkštus darbo drausmės pažeidimas. Dėl darbų saugos taisyklių pažeidimo, dėl kurio darbdaviui neatsirado neigiamų pasekmių, teismo nuomone, nebuvo pagrindo laikyti ieškovą visiškai netekusiu pasitikėjimo. Teismas įvertino tai, kad atsakovės bendrovės instrukcijos po šio įvykio buvo tikslinamos ir tobulinamos, AB „Achema“ galiojantys įsakymai dėl produkcijos, vertybių įvežimo / išvežimo neatitinka reikalavimų, vaizdo sistemos netobulos arba jų visai nėra, todėl ieškovo pareigų netinkamam atlikimui galėjo turėti įtakos jo pareigų ir veiksmų neapibrėžtumas, nesuderinimas, pvz.: reikalavimai tikrinti dokumentus, žiūrėti, ar automobiliai atitinka ADR reikalavimus, vadovauti krovimui ir viską tuojau pat registruoti žurnale.
Taigi teismas konstatavo, kad ieškovas A. A. nepadarė šiurkščių darbo drausmės pažeidimų, už kuriuos jam taikyta griežčiausia drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo. Ieškovas nedavė leidimo S. Š. krauti produkcijos į automobilį be dokumentų, sukontroliuoti šio proceso negalėjo, nes tuo metu sandėlyje ženklino maišus, tuo pačiu metu dviejose darbo vietose būti negalėjo, nenustatyta, kad automobilis neatitiko ADR reikalavimų, nenustatyta, kad ieškovas prisidėjo prie galimai organizuoto pasikėsinimo pagrobti produkciją. Liudytojo S. Š. veiksmai tiesiogiai turėjo įtakos tam, kad automobilis buvo kraunamas be dokumentų, be atsakingo brigadininko A. A. leidimo. Ieškovo nepranešimas tiesioginiam savo vadovui pamainos inžinieriui R. P. apie grėsmę bendrovės turtui, nustatyta darbo tvarka ir darbų saugos taisyklių pažeidimas, teismo manymu, nevertinami kaip šiurkštūs darbo drausmės pažeidimai, už kuriuos ieškovą būtina atleisti iš darbo. Ieškovas, skubėdamas greičiau iškrauti automobilį, kad nekiltų grėsmė bendrovės turtui, pranešė vadovams vėliau. Atsakovei nepateikus teismui įrodymų apie nustatytą tarnybiniams tikslams skirtų telefonų aparatų nešiojimo tvarką darbo metu, teismas nelaikė, kad ieškovas šią tvarką pažeidė nedelsiant nepasinaudojęs telefonu ir nepranešęs telefonu vadovams ir saugos tarnybai apie incidentą. Teismas visas abejones byloje vertino silpnesniosios darbo santykių šalies – ieškovo A. A. – naudai. Teismas, nustatęs, kad žala atsakovei ieškovo veiksmais nepadaryta, laikė neįrodyta, kad ieškovas atliko veiksmus, turinčius šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo požymių, todėl sprendė, kad griežčiausia nuobauda – atleidimas iš darbo – ieškovui paskirta neteisėtai, taip pat neteisėtu laikė ir ieškovo atleidimą iš darbo dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo. Ieškovo atleidimą iš darbo 2011-03-22 ir darbo sutarties nutraukimą pripažino neteisėtu, 2011-03-17 AB „Achema“ generalinio direktoriaus įsakymą Nr. 24 V §1 panaikino.
Šalies argumentai
Teismas nustatė, kad ieškovas 2011-03-21 pateikė atsakovei prašymą atleisti jį iš darbo nuo 2011-03-21 paties prašymu, tačiau toks prašymas patenkintas nebuvo (1 t., b l. 89). Nors ieškovas neprašė pakeisti jo atleidimo iš darbo formuluotės, teismas, savo iniciatyva pakeitęs ieškinio dalyką, tenkino daugiau reikalavimų, nei buvo pareikšta, pasirinko alternatyvų darbuotojo teisių gynimo būdą (LR CPK 417, 418 str.). Teismas, nustatęs, kad ieškovas yra pensinio amžiaus, gauna senatvės pensiją, įvertinęs, kad iki 2011-02-24 įvykio ieškovui dėl netinkamai atliekamų pareigų 2010–2011 metais penkis kartus buvo taikomi priedų prie atlyginimo, premijų sumažinimai, taip pat dėl ieškovo santykių su cecho viršininku, laikė, kad ieškovą grąžinus į darbą, jam bus sudarytos nepalankios sąlygos dirbti (DK 297 str. 4 d.). Todėl teismas nusprendė negrąžinti ieškovo į darbą, į amonio salietros cecho sandėlio darbininko-brigadininko pareigas, pakeisti jo atleidimo iš darbo formuluotę ir laikyti, kad jis atleistas iš darbo pagal LR DK 127 str. 1 d. darbuotojo pareiškimu ir priteisti 140 str. 1 d. 6 p. numatytą 6 mėnesių (3 840,94 Lt x 6 mėn. = 23 045,64 Lt) vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką ir DK 297 str. 4 d. numatytą vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad ieškovo darbo užmokesčio duomenys už 2010 m. gruodžio–2011 m. vasario mėn., apie vidutinį vienos valandos darbo užmokestį ir vidutinį vienos dienos darbo užmokestį yra 177,75 Lt (1 t., b. l. 132). Todėl teismas apskaičiavo, kad vidutinis ieškovo darbo užmokestis yra 3 840,94 Lt neatskaičius mokesčių (12 067,44 Lt – ligos pašalpa 215,67 Lt – dovanos 328,95 Lt = 11 522,82 Lt: 3 mėn. = 3 840,94 Lt).
Išspręsdamas ginčą iš esmės (remdamasis LR DK 297 str. 3 d) teismas nustatė sumą išmokėtino ieškovui vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo ieškovo atleidimo iš darbo, t. y. nuo 2011-03-22, iki teismo sprendimo priėmimo t. y. iki 2011-12-13, skaičiuodamas už kiekvieną darbo dieną po 177,75 Lt. Tuo pagrindu priteisė ieškovui pagal darbuotojų, dirbančių pamainomis, darbo grafiką Nr. 2 (1 t., b. l. 59) 29 506,50 Lt (166 darbo dienos x 177,75 Lt) neatskaičius mokesčių.
Ieškovui iš atsakovės teismas priteisė išmokas už priverstinės pravaikštos laiką po 177,75 Lt už kiekvieną darbo dieną nuo kitos dienos po teismo sprendimo priėmimo (nes už 2011-12-13 dieną jau priskaičiuota) iki sprendimo įsigaliojimo dienos (DK 297 str. 4 d.) ir už kiekvieną darbo dieną po 177,75 Lt nuo teismo sprendimo įsigaliojimo iki jo įvykdymo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas netenkino ieškovo prašymo dėl neturtinės žalos priteisimo iš atsakovės. Teismas nurodė, kad ieškovas neįrodė konkrečių neteisėtų darbdavio veiksmų, dėl kurių galėjo kilti neturtinės žalos, ir neturtinės žalos fakto, t. y. nepateikė tinkamų įrodymų, pagrindžiančių, jog jo sveikata pablogėjo dėl atleidimo iš darbo, priimdamas sprendimą teismas vadovavosi kasacinės instancijos praktika (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-07-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2010, 2011-10-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2011, 2008-01-02 išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008).
Teismas netenkino ieškovo prašymo dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo nuo priteistos sumos iš atsakovės, skaičiuojant nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo remiantis LR CK 6.37 str. ir 6.210 str. 1 d., kadangi šis įstatymas netaikytinas darbo santykiams, o naudojamas prievolių teisėje.
Teismas, nepatenkinęs ieškovo reikalavimo dėl grąžinimo į darbą, nepatenkino ieškovo prašymo dėl skubaus šios teismo sprendimo dalies vykdymo (DK 299 str. 1 d. 2 p., CPK 282 str. 1d. 6 p.). Pakeitus ieškovo atleidimo iš darbo formuluotę, šią teismo sprendimo dalį teismas savo iniciatyva leido vykdyti skubiai (DK 299 str. 2 d. 1 p., CPK 283 str. 1 d. 3 p.). Pagal DK 299 str. 1 d. 1 p., CPK 282 str. 2 d., sprendimo dalis dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio – 3840,94 Lt – išmokėjimo taip pat teismo sprendimu vykdytina skubiai.
Teismas nurodė, kad sprendimo vykdymo procese iš priteistinų pinigų sumų įstatymo nustatyta tvarka turi būti išskaičiuoti mokesčiai.
Taip pat teismas išsprendė klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir šias išlaidas priteisė proporcingai teismo patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (55 proc.) – iš atsakovės priteisė 660 Lt bylinėjimosi išlaidas ieškovui (CPK 93 str. 2 d., 98 str.) .
Iš atsakovės AB „Achema“ teismas priteisė bylinėjimosi išlaidas; valstybei 1 577 Lt (3 procentai nuo priteistos sumos – nuo 52 552,14 Lt ) žyminį mokestį, nuo kurio mokėjimo ieškovas atleistas ( LR CPK 83 str.1 d. 1 p.), ir 20,94 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (LR CPK 88 str.1 d. 3 p., 93 str. 2 d., 96 str.).
Iš ieškovo A. A. valstybei teismas priteisė bylinėjimosi išlaidas proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (45 proc.) – 17,14 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str.1 d. 3 p., 93 str. 2 d., 96 str.).
Apeliaciniais skundais teismo sprendimą skundžia ieškovas ir atsakovė.
Šalies argumentai
Ieškovas apeliaciniame skunde prašė Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 13 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1 373-722/2011 iš dalies pakeisti priimant naują sprendimą –pakeičiant atleidimo iš darbo formulavimą iš LR DK 127 str. 1 d. į LR DK 129 str. 1 d. Atmesti darbdavio pretenzijas dėl galimo darbo saugos taisyklių pažeidimo, pakeitus teismo sprendimą perskirstyti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas skunde nurodė, kad atsakovė atleido 2011 m. kovo 17 d. ieškovą už produkcijos išdavimą vartotojui (pirkėjui) nepareikalavus pirkimo dokumentų, nepatikrinus atvykusios pakrovai automašinos dokumentų dėl atitikimo ADR reikalavimams ir faktiškai jos nepatikrinus, būnant atsakingu už produkcijos išdavimą vartotojui (pirkėjui) nepranešus pamainos inžinieriui, kad automobilis neatitinka ADR reikalavimų, už šiurkštų darbo tvarkos pažeidimą, numatytą generalinio direktoriaus 2010-03-04 įsakymo Nr. 22V1 „Dėl produkcijos ir materialinių vertybių išdavimo ir pervežimo tvarkos“ 25 punkte, gatavos produkcijos sandėlio eksploatacines instrukcijos T-121-13 punktuose 3.9.2, 3.9.4.6, 3.13, 3.15, sandėlio darbininko-brigadininko pareigų, saugos ir sveikatos instrukcijos T-121-15 punktuose 1.6, 3.1.8, 3.1.28, 3.1.30. Dėl to pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą negalėjo išplėstai aiškintis visų darbdavio pateikinėjamų versijų, o turėjo aiškintis, ar buvo darbdavio įsakyme nurodytų instrukcijos punktų pažeidimas, jei buvo, ar ieškovas pažeidė instrukcijas savo kaltais veiksmais, kokios kilo pasekmės ir ar teisingai parinkta drausminė nuobauda už ieškovo veiką.
Ieškovas atleistas už tai, kad pakrovė produkciją į automobilį, kuris neatitiko ADR reikalavimų, ir vadovybei nepranešė, kad atvykęs pasikrauti automobilis neatitinka šių ADR reikalavimų. Ieškovo manymu, šia apimtimi teismas ir privalėjo nagrinėti bylą ir priimti sprendimą, tačiau nors atsakovė parengiamajame ir vėlesniuose teismų posėdžiuose pripažino, kad nebuvo nustatyta, jog automobilis neatitiktų ADR reikalavimų, teismas nagrinėjo įvairias kitas atsakovės keliamas galimo ieškovo atleidimo iš darbo versijas (tai ir galima vagystė, saugos taisyklių pažeidimas, nepranešimas vadovybei ir kt.). Teismas sprendimo aprašomojoje dalyje pasisakė dėl naujų atleidimo aplinkybių, jų nepripažindamas šiurkščiomis, tačiau tuo jis pažeidė teismų taikomą principą, kad „..darbdavys negali pakeisti ar papildyti (nurodyti naujų) darbuotojo veiksmų, už kuriuos, jo teigimu, paskirta drausminė nuobauda.“ Dėl to apeliacinės instancijos teismo ieškovas prašė iš dalies pakeisti pirmosios instancijos sprendimą ir nurodyti, kad naujos darbdavio nurodomos aplinkybės nesvarstytinos.
Ieškovas, sutikdamas su teismo priimtu sprendimu pripažinti neteisėtu ieškovo atleidimą iš darbo ir panaikinti AB „Achema“ generalinio direktoriaus įsakymą bei su taikytu alternatyvų darbuotojo teisių gynimo būdu, nesutiko su atleidimo iš darbo formuluote, kad ieškovas atleistas pagal DK 127 str. 1 d., t. y. darbuotojo pareiškimu. Ieškovas, veikiamas darbdavio atstovo, buvo parašęs pareiškimą, kuriame prašė atleisti iš darbo paties prašymu, tačiau darbdavys su tuo nesutiko. Pareiškimas nesutikus vienai iš šalių tampa niekiniu. Ieškovą atleidus iš darbo jis pareiškė ieškinį, kuriame be kitų reikalavimų prašė teismo pripažinti jo atleidimą neteisėtu, panaikinti darbdavio įsakymą dėl atleidimo ir grąžinti į darbą, t. y. ieškovas siekė ne tik atstatyti neteisėtai darbdavio nutrauktus darbinius santykius, bet ir juos tęsti. Teisiškai teisinga formuluotė būtų taikant alternatyvų darbuotojo teisių gynimo būdą pripažinti, kad ieškovas buvo atleistas ne pagal LR DK 127 str. 1 d (savo noru), o pagal LR DK 129 str. 1 d. (darbdavio noru), t. y. pripažįstant, kad iniciatyva nutraukti darbinius santykius buvo darbdavio.
Dėl to apeliacinės instancijos teismo ieškovas prašė iš dalies pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą pripažinti, kad ieškovas atleidžiamas iš darbo vadovaujantis ne LR DK 127 str. 1 d., o LR DK 129 str. 1 d., paliekant pirmosios instancijos teismo priteistas kompensacijas.
Atsiliepimas
Atsakovė AB „Achema“ apeliaciniame skunde nurodė, kad prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2011-12-13 sprendimo dalį dėl priteisimo ieškovui iš atsakovo 52 552,14 Lt nuo 2011-12-14 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos po 175,75 Lt, pripažino ieškovo A. A. atleidimą iš darbo ir darbo sutarties nutraukimą pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. ir 235 str. 2 d. 11 p. už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą neteisėtu, taip pat panaikino 2011-03-17 AB „Achema“ generalinio direktoriaus įsakymą Nr. 24V§1 dėl drausminės nuobaudos skyrimo A. A., pakeitė ieškovo A. A. atleidimo iš darbo formulavimą iš DK 136 str. 3 d. 2 p. ir 235 str. 2 d. 11 p. į DK 127 str. 1 d. ir nusprendė laikyti, jog A. A. darbo sutartis su darbdaviu AB „Achema“ nutraukta darbuotojo pareiškimu pagal DK 127 str. 1 d. nuo teismo sprendimo įsigaliojimo datos, iš ieškovui priteistų sumų nurodė išskaityti mokesčius bei priteisė 660 litų bylinėjimosi išlaidas, 1 577 Lt žyminį mokestį ir 20,94 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidas ir priimti naują sprendimą – ieškovo reikalavimus apeliantės atžvilgiu atmesti.
Šalies argumentai
Apeliantė prašė sustabdyti šios bylos nagrinėjimą iki bus pabaigtas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vykdomas ikiteisminis tyrimas Nr. 61-1-0254-11. Šio tyrimo duomenys leis nustatyti ieškovo vaidmenį vykdant pasikėsinimą pagrobti produkcijos iš atsakovės. Ieškovas šiuo metu yra pensininkas ir gauna senatvės pensiją. Kaip pats nurodo, yra blogos sveikatos, todėl mažai tikėtina, kad patikrinus jo sveikatą, jam apskritai būtų galima dirbti tą patį darbą. Šios aplinkybės įrodo, kad bylos išnagrinėjimas skubos tvarka nėra būtinas. Tuo atveju, jeigu teismas atsisakytų sustabdyti bylos nagrinėjimą, apeliantė prašė teismo išreikalauti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vykdomo ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 61-1-0254-11 bei prijungti ją prie šios civilinės bylos. Tai leis tinkamai apginti atsakovės teises. Atsakovė šį prašymą dėl ikiteisminio tyrimo medžiagos prijungimo prie bylos jau buvo pateikusi pirmosios instancijos teismui. Atsakovė prašė paskirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, nes yra būtinybė pateikti žodinius paaiškinimus dėl ikiteisminio tyrimo medžiagos, taip pat pašalinti abejones dėl faktinių įvykio aplinkybių užduodant papildomus klausimus ieškovui.
Apeliantė nurodė, kad byloje nustatyta, jog automobilis nebuvo iki pakrovimo pasvertas svarstyklinėje, o jo vairuotojas J. V. daug kartų buvo atvykęs į atsakovės AB „Achema“ teritoriją pirkti produkcijos, todėl žinojo atsakovės nustatytą produkcijos pirkimo tvarką. 2004-04-14 iš atsakovės AB „Achema“ pirko 7 t amonio salietros ir dar bandė išvežti 14,9 t amonio salietros nesumokėjęs, dėl to buvo sulaikytas. 2007-04-16 pirko 22,98 t amonio salietros, 2007-12-06 pirko l,01 t neatitiktinės amonio salietros, 2008-04-09 pirko 24,038 t amonio salietros, 2008-07-09 pirko 10,38 t neatitiktinės kalcio amonio salietros, 2009-12-07 pirko 11 t neatitiktinės kalcio amonio salietros, neturėjo pirkimo ir kitų būtinų dokumentų: PVM sąskaitos faktūros priedo su svėrėjo antspaudu, kuriame turėjo būti įrašytas tuščio automobilio ir priekabos svoris. Pagal 2010-03-04 bendrovės generalinio direktoriaus įsakymo Nr.22§l 25 punktą visų automobilių vairuotojams, atvykusiems į sandėlį produkcijos ar nefasuotų materialinių vertybių pakrauti, reikia turėti PVM sąskaitos faktūros priedą, ant kurio uždėtas svėrėjo antspaudas su įrašytu tuščio automobilio ir priekabos svoriu (be vairuotojo ar jį lydinčių asmenų), be svėrėjo antspaudo produkcijos ir kitų materialinių vertybių į automobilį nekrauti (t l, b. 1. 33–41). Už šio punkto reikalavimų vykdymą atsakingi asmenys, išduodantys produkciją, šiuo atveju ieškovas, kuris dirbo atsakovės įmonėje sandėlio darbininku-brigadininku (Pareigų, saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. T-121-15 punktas 3.1.8.).
Ieškovas A. A., būdamas atsakingas už produkcijos išdavimą vartotojui (pirkėjui), nepareikalavo pirkimo dokumentų (PVM sąskaitos faktūros priedo su svėrėjo antspaudu, kuriame turėjo būti įrašytas tuščio automobilio ir priekabos svoris), nepatikrino atvykusio pakrovai automobilio dokumentų, ar jis atitinka ADR reikalavimus, ir faktiškai jo netikrino, t. y. nepatikrino, ar yra tvarkingas, turi priekinį bortą, metalinius šoninius bortus, kurių papildomų išilginių atramų aukštis ne žemesnis nei 2/3 kraunamų maišų aukščio. Tarpai tarp išilginių atramų negali būti didesni kaip 35 cm, ar autotransporto vairuotojas turi reikiamą kiekį sutvirtinimo diržų (Gatavos produkcijos sandėlio eksploatacijos instrukcijos p. 3.13).
Ieškovas, išaiškėjus, kad produkcija kraunama neturint dokumentų, nepranešė nei savo tiesioginiam vadovui pamainos inžinieriui, nei gatavos produkcijos inžinieriui, nei cecho vadovui, nors Pareigų, saugos ir sveikatos instrukcijos 2.1 p., 3.1.11 punkte nurodyta nedelsiant pranešti tiesioginiam vadovui pamainos inžinieriui apie grėsmes ir avarines situacijas.
Netinkamas darbo organizavimas išduodant produkciją, atsakovės manymu, sukėlė grėsmę neteisėtai pasisavinti bendrovės turto. Išvardytų darbo pareigų nevykdymas laikytinas šiurkščiu, suteikiantis pagrindą ieškovu nepasitikėti, nes jo pagrindinė funkcija ir yra bendrovės produkciją išduoti vartotojui, o šių pareigų nevykdymas įrodo darbuotojo kaltę.
Bylos nagrinėjimo iš esmės metu prokurorai leido susipažinti su nedidele dalimi ikiteisminio tyrimo medžiagos, kurios pagrindu atsakovas padarė išvadą, jog gatavos produkcijos inžinierius A. S., darbininkas K. V., būtent tą dieną paprašęs leisti nebūti darbe, automobilio vairuotojas J. V., saugos darbuotojas A. G. bei galimai darbininkas S. Š. ir brigadininkas A. A. veikė organizuotai, siekdami pagrobti produkcijos, kurios vertė apie 30 tūkstančių litų. Atsakovė prašė prijungti ikiteisminio tyrimo medžiagą (t. 2, b. 1. 152), tačiau teismas atsisakė. Vėliau teismas leido prijungti A. S. apklausos protokolą, tačiau tai nesudaro galimybės atskleisti viso įvykio eigos.
Priėmus sprendimą pirmosios instancijos teisme, ieškovas, atvykęs į atsakovės bendrovę dėl dalies sprendimo skubaus įvykdymo, jos direktoriui pašaipiai pasakė, jog iš Pardavimo skyriaus jam skambino A. S. ir paaiškinęs „esmę“ liepė skubiai automobilį iškrauti, tačiau teisme melavo, nes yra dagiau susijusių asmenų.
Atsakovė savo sprendimą atleisti ieškovą iš darbo grindžia keletu faktinių aplinkybių, kurių visetą sudaro pasikėsinimas įvykdyti vagystę. Tačiau atskiri veiksmai vertinti kaip konkrečios darbo tvarkos pažeidimas, kurie ir buvo nurodyti AB „Achema“ generalinio direktoriaus įsakyme. Vidaus darbo tvarka ir taisyklės skirtos užtikrinti kontrolę ir efektyvią prekybą įmonės gaminama produkcija. Būtent kontrolės procedūros turi užtikrinti, kad iš įmonės nebus grobstoma produkcija, nepaisant fakto, jog darbuotojai iš principo turi pareigą būti lojalūs ir sąžiningi bendrovės darbuotojai ir veikti bendrovės interesais.
Atsakovės manymu, civilinėje byloje ginčo aplinkybių visuma, vertinant vidutiniškai normalaus ir protingo asmens požiūriu, suponuoja kelias išvadas: (1) darbuotojas veikė organizuotoje grupėje su kitais grobėjais, arba, (2) jeigu ir neveikė išvien, tuomet turėjo žinoti apie vykdomą pasikėsinimą ar negalėjo nesuprasti, paprasčiausiai brigadininkui, tą patį darbą dirbančiam daugiau kaip 20 metų, turėjo kilti įtarimas, (3) ieškovo veiksmai vertintini kaip bandymas nuslėpti pasikėsinimą įvykdyti vagystę, o ne priešingai, padėjimas jį atskleisti. Pastarosios išvados ir lėmė atitinkamą drausminės nuobaudos parinkimą.
Nagrinėjant teisme bylą iš esmės, pats ieškovas atskleidė aplinkybes, jog yra padarytas ir dar vienas pažeidimas – Darbų saugos ir sveikatos taisyklių pažeidimas, kuris pagal savo pobūdį laikytinas pavojingu žmogaus sveikatai ir gyvybei, todėl laikytinas šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo pozicija, esą teismų praktika neleidžia bylos nagrinėjimo metu nurodyti naujų aplinkybių (šiuo atveju tariamai buvo nurodytas dar vienas pažeidimas – darbų saugos ir sveikatos), yra neteisingai taikoma, nes skiriasi ratio decidenti. Pirma, ši teismo nuostata skirta apsaugoti darbuotoją, kai, kilus ginčui, darbdavys, nenubaudęs darbuotojo dėl tam tikrų pažeidimų (t. y. jų nevertinęs kaip pažeidimų), vėliau neapsigalvotų, siekdamas sustiprinti savo poziciją teisme. Šiuo atveju pats ieškovas atskleidė tokias papildomas aplinkybes, kurios vien dėl savo pobūdžio laikytinos šiurkščiu pažeidimu. Antra, atskleistos aplinkybės yra to paties įvykio sudedamosios dalys, o ne iš esmės nauji pažeidimai, nesusiję su nagrinėjamuoju įvykiu. Trečia, teismas, vertindamas aplinkybes viešojo intereso byloje, turi ne tik pareigą priimti teisingą sprendimą remdamasis aplinkybėmis, bet ir teisę išeiti už ginčo ribų. Tad šiuo atveju to paties įvykio atskiri veiksmai, sudarantys įvairių teisės normų pažeidimus, tik sustiprina išvadą, jog darbdavio paskirta drausminė nuobauda yra adekvati padarytiems pažeidimams.
Teismas, vertindamas aplinkybes, kuriomis ieškovas pažeidė darbo drausmę, pripažino, jog dokumentai ir kraunamas automobilis faktiškai patikrinti nebuvo. Sutiko, jog tokią pareigą ieškovas turėjo. Tačiau motyvuodamas darbo drausmės pažeidimo nebuvimą, pasisakė, jog ieškovas pagrįstai tuo metu buvo kitoje vietoje atlikdamas savo pareigas, o tiksliau – ženklindamas maišus. Tačiau atsakovė mano, kad teismo išvados yra nepagrįstos, nes nėra pagrindo tikėti ieškovo ir liudytojo S. Š. parodymais, kad ieškovas esą tuo metu ženklino maišus, nes tai yra tik ieškovo ir su nusikalstama veika galimai susijusio darbininko S. Š. parodymai, kurie yra prieštaringi. Darbininkas S. Š. niekuo nerizikuoja dėl tokio liudijimo, ir tikėtina, yra suinteresuotas liudyti ieškovo naudai (būtent pats ieškovas liudytoją ir pasikvietė). Byloje be paties ieškovo paaiškinimo nėra jokių įrodymų, jog ženklinimo prietaisas buvo sugedęs ar buvo būtinybė eiti prie kito ženklinimo prietaiso.
Šalies argumentai
Ieškovas, nurodydamas aplinkybes dėl automobilio iškrovimo, pateikia skirtingus paaiškinimus. Šiuose paaiškinimuose ieškovas nurodo, kad pats liepė iškrauti, tada sėdo su vairuotoju ir nuvažiavo išsikrauti. Vėlesniuose paaiškinimuose ieškovas teigia, kad nuėjo į gatavos produkcijos inžinieriaus A. S. kabinetą, pranešė apie automobilį be dokumentų ir paklausė kur iškrauti. Tarp ieškovo paaiškinimo ir R. B., A. S. paaiškinimų dėl automobilio pakrovimo ir ieškovo paaiškinimo dėl pranešimo atsakovės vadovams apie produkcijos pakrovimą yra prieštaravimų. Dėl to atsakovė mano, kad ieškovas šioje situacijoje elgėsi netinkamai – skubėjo iškrauti automobilį, iškrovęs neužtikrino, jog transporto priemonė ir vairuotojas būtų sulaikyti, o manė, jog automobilis išvažiavo, pranešė asmeniui, kuris yra įtariamas taip pat prisidėjęs prie nusikalstamos veikos organizavimo. Šie ieškovo veiksmai tik patvirtina jo sąmoningus, priešingus sąžiningam ir lojaliam bendrovės darbuotojui veiksmus. Apeliantės vertinimu, ieškovo skubėjimas iškrauti gali reikšti tik siekį nuslėpti įvykį nuo vadovybės, nors, kaip nurodė pats ieškovas, nebuvo jokio reikalo skubėti. Ieškovo nepranešimas tiesioginiam viršininkui, įtarimo dėl nusikalstamos veikimo nekilimas atsižvelgiant į aplinkybes, tariamas pranešimas ne savo virškinimui, o kitam asmeniui, kuris taip pat įtariamas dalyvavęs organizuojant pasikėsinimą pavogti produkciją, įrodo, jog ieškovas, jeigu ne aktyviais veiksmais prisidėjo prie pasikėsinimo įvykdyti nusikalstamą veiką, tai žinojo apie ją arba negalėjo nesuprasti ir nežinoti. Toks ieškovo elgesys vertintinas kaip nesąžiningas ir prieštaraujantis jo pareigoms.
Apeliantė mano, kad ieškovas apie pakrautą automobilį, neturintį tokius veiksmus leidžiančių dokumentų, sužinojo tik po iškrovimo ir kai automobilis tariamai buvo išvažiavęs. Įvykio metu ieškovas A. A. buvo įsitikinęs, jog automobilis neatitiko ADR reikalavimų, šias išvadas apeliantė padarė remdamasi 2011-06-17 parengiamojo posėdžio metu išklausytais ieškovo A. A. paaiškinimais (1 t., b. l. 99), kad jis neturi supratimo, kas yra ADR, ir buvusio sandėlio inžinieriaus paaiškinimu, kuris ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad ieškovas liudytojui pasakė, jog krovinį iškrovė į sandėly, nes nebuvo ADR ir dokumentų, leidžiančių pasikrauti produkciją.
Ieškovas 2011-03-11 pateikė prašymą atleisti iš darbo paties prašymu, todėl nėra jokio pagrindo daryti išvadą, esą ieškovui buvo daromas spaudimas pateikti prašymą nutraukti darbo santykius paties prašymu, kadangi prieš keturias dienas jau buvo priimtas atsakovo bendrovės vadovo įsakymas dėl darbo sutarties nutraukimo, apie kurį ieškovas puikiai žinojo. Taigi ieškovas, niekieno neverčiamas ir žinodamas ginčo situaciją, priėmė sprendimą nutraukti darbo santykius. Atsižvelgiant į tai, ginčas faktiškai vyksta dėl darbo sutarties nutraukimo teisinio pagrindo. Esant tokiai situacijai, remiantis teismų praktika (LAT c. b. 2011-10-27, Nr. 3k-3-390/2011, LAT c. b. 2010-06-22, Nr. 3K-3-282/2010), teismas neturėjo priteisėti kompensacijos už priverstinę pravaikštą.
Teismas atsisakė išreikalauti Jonavos apylinkės prokuratūros kuruojamo ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vykdomo ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 61-1-0254-11 (t 2., b. l. 125, 126, 151) ir taip užkirto atsakovei kelią apginti savo teisėtą sprendimą. Ieškovas nėra ikiteisminio tyrimo dalyvis, nukentėjęs ar civilinis ieškovas baudžiamojoje byloje, todėl pats negali susipažinti su byla ir jos duomenimis ginti savo teises. Tačiau tiek, kiek atsakovei yra žinoma, byloje pakanka duomenų įrodyti, jog ieškovas A. A. žinojo apie vykdomą nusikalstamą veiką. Tokio fakto konstatavimas, atsakovės nuomone, yra visiškai pakankamas jo veiksmus laikyti šiukščiai pažeidusiais darbo pareigas, darbo metu nesutrukdžius nusikalstamos veikos prieš darbdavį tinkamu ir savalaikiu informavimu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo pozicija, esą teismų praktika neleidžia bylos nagrinėjimo metu nurodyti naujų aplinkybių (šiuo atveju tariamai buvo nurodytas dar vienas pažeidimas – darbų saugos ir sveikatos), yra taikoma neteisingai. Pirma, ši teismo nuostata skirta apsaugoti darbuotoją, kad kilus ginčui darbdavys, nenubaudęs darbuotojo dėl tam tikrų pažeidimų (t. y. jų nevertinęs kaip pažeidimų), vėliau neapsigalvotų, siekdamas sustiprinti savo poziciją teisme. Šiuo atveju pats ieškovas atskleidė tokias aplinkybes, kurios vien dėl savo pobūdžio laikytinos šiurkščiu pažeidimu.
Atsiliepimus į apeliacinius skundus parašė ieškovas ir atsakovė.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė iš esmės pakartojo apeliacinio skundo motyvus. Su ieškovo apeliaciniu skundu atsakovė nesutiko ir atsiliepime nurodė, kad ieškovas norėjo iš darbo išeiti savo noru, spaudimo jam niekas nedarė. Įstatyme (DK 297 str. 4 d.) nurodyta, kad jeigu teismas nustato, jog darbuotojas negali būti grąžinamas į pirmesnį darbą, teismas priteisia darbuotojui išmokas remdamasis DK 140 str. 1 d. Šiuo atveju laikoma, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos. Prašė skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, ieškovo apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą teismo sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą, ieškovo ieškinį atmesti.
Atsiliepime į atsakovės apeliacinį ieškovas nurodė, kad atsakovės skundas yra visiškai nepagrįstas.
Šalies argumentai
Ieškovo nuomone, apeliantė be pagrindo nurodė, kad ieškovas yra atsakingas už produkcijos išdavimą. Tik ieškovo dėka buvo operatyviai išspręstas nesusipratimas. Ikiteisminio tyrimo medžiaga nesusijusi su šiuo ginču, šioje medžiagoje ieškovas nedalyvauja. Teismų praktika numato, kad darbdavys teisme gali išdėstyti papildomus argumentus dėl padaryto pažeidimo, jo kvalifikacijos, drausminės nuobaudos parinkimo, pateikti pažeidimo faktą patvirtinančius įrodymus, kurie nenurodyti įsakyme dėl atleidimo iš darbo, tačiau naudodamasis šia teise darbdavys negali pakeisti ar papildyti (nurodyti naujų) darbuotojo veiksmų, už kuriuos, jo teigimu, paskirta drausminė nuobauda (Lietuvos apeliacinio teismo 2011-11-08 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-3274/2011). Atsakovė, keldama vis naujus, neteisėtus prašymus, siekia bylą vilkinti tikėdamasi surasti neteisėtą veiksmą – darbuotojo atleidimą – pateisinančius įrodymus. Atsakovės apeliacinio skundo V skyriuje išdėstyti prašymai yra neteisėti, su byla nesusiję ir netenkintini. Ieškovas prašė bylą nagrinėti kaip nurodyta CPK 321 str. – rašytinio proceso tvarka, ir atsakovo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovo A. A. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, atsakovės AB „Achema“ apeliacinis skundas netenkintinas.
DK 235 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šiurkštus darbo pareigų pažeidimas yra darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ar kitų norminių aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai. DK 235 straipsnio 2 dalies 1–10 punktuose išvardyti darbo pareigų pažeidimai yra laikomi šiurkščiais. Be šių atvejų, šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomi ir kiti nusižengimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiamos darbo pareigos ar darbo tvarka (DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktas).
Aiškindamas ir taikydamas DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punkto normą, kasacinis teismas konstatavo, kad šiurkščiais pažeidimais gali būti laikomi ir sąraše nenurodyti atvejai, todėl dėl konkretaus pažeidimo pobūdžio sprendžia darbdavys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 22 d. nutartis priimta civilinėje byloje I. J. v. VšĮ Plungės rajono pirminės sveikatos priežiūros centras, bylos Nr. 3K-3-208/2004). Pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktą šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomas: a) kituose norminiuose arba lokaliniuose teisės aktuose, profesinės etikos kodeksuose ir taisyklėse nurodytas ir šiurkščiu įvardytas nusižengimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka; b) kitas nusižengimas, kuris, atsižvelgiant į DK 235 straipsnio 2 dalies 1–10 punktuose išdėstytą įstatymo leidėjo poziciją dėl šiurkščių darbo drausmės pažeidimų vertinimo, pagal savo pobūdį, padarinius, darbuotojo kaltės laipsnį ir kitas reikšmingas aplinkybes kvalifikuotinas kaip nusižengimas, kuriuo šiurkščiai pažeista darbo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 22 d. nutartis priimta civilinėje byloje G. S. v. UAB Rokiškio autobusų parkas, bylos Nr. 3K-3-624/2004; 2005 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. T. v. AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“, bylos Nr. 3K-3-109/2005; 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. K. v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-532/2005; 2005 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. P. v. VšĮ Radviliškio ligoninė, bylos Nr. 3K-3-669/2005; 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. C. v. Individuali L. Š. įmonė „Meškėnas“, bylos Nr. 3K-3-560/2007; 2009 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Z. v. UAB „Rovasta“, bylos Nr. 3K-3-144/2009). Sprendžiant klausimą, ar darbo drausmės pažeidimas, nepatenkantis į DK 235 straipsnio 2 dalies 1–10 punktuose išvardytus atvejus, yra priskirtinas prie šiurkščių darbo tvarkos pažeidimų, būtina aiškinti darbo drausmės pažeidimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius – darbuotojo neteisėto elgesio pobūdį, dėl šio pažeidimo atsiradusius nuostolius bei kitokius neigiamus padarinius, darbuotojo kaltę ir jos formas, kitų asmenų veiksmų įtaką šiam pažeidimui bei kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. Zarasų rajono savivaldybės taryba, bylos Nr. 3K-3-59/2006; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. B. v. UAB „Tokvila“, bylos Nr. 3K-3-305/2010). Iš DK 235 straipsnyje nustatyto reglamentavimo ir atskirai šio straipsnio 2 dalies 11 punkto nuostatą bei formuojamos teismų praktikos, kasacinio teismo manymu, darytina išvada, kad darbdaviui nesuteikta teisė vien savo subjektyvia nuožiūra bet kokias darbuotojo veikas (neveikimą) priskirti prie kitų šiurkščių darbo tvarkos pažeidimų, nes pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą darbuotojui taikoma griežčiausia drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo, ir ji taikoma būtent už vienkartinį darbo drausmės pažeidimą (DK 237 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 136 straipsnio 3 dalis).
Prie tokių galima priskirti kitas veikas (neveikimą), neišvardytas DK 235 straipsnio 2 dalies 1–10 punktuose, kurių padarymas yra aiškiai nesuderinamas su ją padariusio darbuotojo darbo pareigų netinkamu atlikimu. Taigi pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktą darbo drausmės pažeidimo pripažinimas ar nepripažinimas šiukščiu yra vertinamojo pobūdžio, kurį turi teisę įvertinti darbdavys. Taip pat kasacinis teismas konstatavo, kad darbdavio vertinimas apie pažeidimo šiurkštumą nėra galutinis ir neginčijamas, nes esant ginčui, teisę vertinti pažeidimo pobūdį turi teismas, nagrinėjantis darbo ginčą (DK 238, 242 straipsniai).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas, dirbdamas sandėlio darbininku-brigadininku, buvo atleistas iš darbo pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p., 235 str. 2 d. 11 p. (kai darbuotojas padaro nusižengimus, kuriais šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka): už produkcijos išdavimą pirkėjui nepareikalavus pirkimo dokumentų, nepatikrinus automobilio dokumentų, ar jis atitinka ADR reikalavimus ir faktiškai jo nepatikrinus, nepranešus pamainos inžinieriui, kad automobilis neatitinka ADR reikalavimų, už šiurkštų darbo tvarkos pažeidimą, numatytą 2010-03-04 įsakymo 25 p., gatavos produkcijos sandėlio eksploatacijos instrukcijos T-121-13 p. 3.9.2, 3.9.4.6, 3.13, 3.15, sandėlio darbininko-brigadininko pareigų instrukcijos T-121-15 punktuose 1.6, 3.1.8, 3.1.28, 3.1.30, ieškovui skirta griežta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo nuo 2011-03-22 (1 t., b. l. 6–7). Byloje kilo ginčas ne tik dėl ieškovo darbo drausmės pažeidimo kvalifikavimo, tačiau ir dėl paskirtos nuobaudos pagrįstumo. Ieškovas teigia, jog tyčia nepažeidė atsakovės generalinio direktoriaus įsakymu patvirtintų lokalinių aktų, o aprašyti atsakovės 2011-03-17 įsakyme darbo drausmės pažeidimai įvyko ne dėl ieškovo kaltės, o dėl kitų asmenų neapsižiūrėjimo, nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, o dalis visiškai neįrodyta. Atsakovė yra kitos nuomonės. Ji mano, kad ieškovas tyčia pažeidė atsakovės įmonėje nustatytas darbo taisykles, nes ieškovas, veikdamas su kitais asmenimis, norėjo pagrobti įmonės produkcijos, tačiau to nepadarė, nes buvo pastebėtas.
Bylos medžiaga patvirtina, to neneigia ir ieškovas, kad 2011-02-24 automobilis, valst. Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtas krauti be dokumentų ne ieškovo, o kitų atsakovės įmonės darbuotojų iniciatyva. Taip pat nėra paneigtas ieškovo paaiškinimas, kad tuo metu, kai automobilis buvo atvažiavęs, ieškovas dirbo jam pavestą darbą – žymėjo maišus, o iš patalpos, kurioje buvo ieškovas, nesimatė į sandėlį atvykusių automobilių. Visos nurodytos aplinkybės pirmosios instancijos teisme patikrintos teismo posėdyje liudytojų S. Š., K. V., B., R. J. B. parodymais. Todėl visiškai pagrįstai pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas negalėjo patikrinti vairuotojo turimų dokumentų, patvirtinančių teisę pradėti produkcijos pakrovimo darbus. Taip pat nėra paneigtas liudytojo S. Š. paaiškinimas, kad ant automobilio borto buvo maišų produkcijai krauti, todėl darbininkai, pastebėję maišus automašinoje, pradėjo krauti produkciją. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje nesurinkta įrodymų, kas būtent išdavė vairuotojui maišus produkcijai pakrauti. Liudytojo V. V. parodymais teismas nustatė, kad maišų yra daug ir jie žymimi iš anksto, tam, kad esant žymėjimo prietaiso gedimui turėtų maišų produkcijai pakrauti. Šios aplinkybės atsakovė nenuginčijo, tad pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, jog esant daugiau paženklintų maišų nei būtina sukrauti produkcijai, jų apskaita nėra tiksli, tad nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovas išdavė maišus vairuotojui ir taip pradėjo produkcijos pakrovimo procedūrą. Todėl atmestinas apeliantės motyvas, kad ieškovas buvo susitaręs su kitais asmenimis įvykdyti atsakovės pagamintos produkcijos grobstymą, nes tokiai išvadai padaryti nėra jokių objektyvių įrodymų. Taip pat nėra pagrindo sutikti su ieškovės motyvais, kad liudytojo S. Š. parodymais byloje negalima vadovautis, kadangi liudytojas tariamai suinteresuotas neteisingai paaiškinti bylos aplinkybes, nes jis buvo nepavykusio produkcijos grobstymo dalyvis. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai yra tik atsakovės prielaidos, pagrįstos jos pačios samprotavimais. Liudytojas S. Š. byloje apklaustas, teisme davė parodymus prisiekęs, prisiekė sąžiningai ir teisingai paaiškinti ginčo aplinkybes, atsakovė nepateikė byloje įrodymų, kad minėtas asmuo sulaužė priesaiką ir melavo duodamas parodymus teismui (2 t., b. l. 135). Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo nesivadovauti liudytojo S. Š. parodymais byloje ir vertina šiuos parodymus kartu su kitais esančiais byloje įrodymais (CPK 185 str.), o apeliantės prielaidą apie liudytojo suinteresuotumą bylos baigtimi atmeta kaip neįrodytą.
Taip pat byloje nėra paneigtas pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo motyvas, kad ieškovas pagal priskirtas jam funkcijas privalėjo atlikti nemažai įvairių darbų skirtingose vietose. Ieškovas tikrino produkcijos pirkimo dokumentus, ar automobilis atitinka ADR reikalavimus, vadovavo produkcijos krovimui, atliko produkcijos judėjimo registraciją žurnale, žymėjo maišus produkcijai krauti. Tai, kad atsakovė netinkamai paskirstė darbo funkcijas ir jas sureglamentavo lokaliniuose aktuose atsižvelgiant į konkrečių darbuotojų darbo sąlygas ir jų atlikimo specifiką, teismas nustatė iš ieškovo, liudytojų K. V., R. J. B. paaiškinimų (1 t., b. l. 124), taip pat iš paaiškėjusios aplinkybės, kad po ginčo įvykio atsakovė savo lokalinius aktus keitė ir tobulino. Taigi teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė tinkamai nesureguliavo darbo proceso, todėl ieškovo pareigų ir veiksmų neapibrėžtumas atsakovės lokalinėse aktuose prisidėjo prie ginčo situacijos, dėl ko vėliau ieškovui buvo taikyta nuobauda už darbo drausmės pažeidimą. Atsakovė šių aplinkybių nenuginčijo, todėl teisėjų kolegija šias pirmosios instancijos teismo išvadas laiko įrodytomis ne tik ieškovo, liudytojų parodymais, bet ir atsakovės pateiktais byloje rašytiniais įrodymais (įsakymu, taisyklėmis, 1 t, b. l. l.33–44, 66–84).
Atsakovė, remiantis ikiteisminio tyrimo medžiagos dalimi, ieškovo paaiškinimu, padarė išvadą, kad ieškovas nebuvo pakankamai susipažinęs su ADR sistema ir ginčo įvykio metu suvokė, kad automobilis neatitinka ADR reikalavimų. Tačiau šios atsakovės nurodytos aplinkybės nėra įrodytos, kadangi, kaip nustatyta byloje, automobilis iš įvykio vietos pasišalino, todėl ar jis atitinka ADR reikalavimus, buvo nustatoma remiantis filmuota medžiaga (1 t., b. l. 126–127), kurią išnagrinėjus nustatyta, kad automobilis atitiko ADR reikalavimus. Kaip nustatyta anksčiau, ieškovas automobilio nepatikrino, nes automobiliui atvažiavus pasikrauti, ieškovo toje vietoje nebuvo ir jis automobilio nematė, todėl ne tik netikrino, ar automobilis atitinka ADR reikalavimus, bet apskritai netikrino jokių dokumentų, kurios privalėjo turėti automobilio vairuotojas. Vėliau nustatęs, kad vairuotojas negali išvežti produkcijos, ieškovas liepė vairuotojui automobilį iškrauti. Šios aplinkybės, kaip nurodyta anksčiau, byloje nenuginčytos, ieškovo tyčia pakrauti atsakovės produkciją į tam techniškai nepritaikytą automobilį byloje neįrodyta, todėl ir šis atsakovės argumentas atmestinas.
Atsakovės motyvai, kad ieškovas privalėjo aiškintis, ar automobilis teisėtai įvažiavo į atsakovės patalpas, nėra pagrįsti, kadangi, kaip nustatyta byloje, automobilių įvažiavimą į atsakovės teritoriją kontroliuoja saugos posto UAB „Budrus sakalas“ darbuotojai, o ne ieškovas – priešingai nei apeliaciniame skunde nurodė atsakovė. Tai, kad UAB „Budrus sakalas“ darbuotojai atliko transporto įvažiavimo aplinkybių tyrimo darbą, patvirtina bendrovės darbuotojo A. I. paaiškinimas (1 t., b. l. 135–137, 138–139), kuriame nurodyta, kad apsaugos darbuotojas A. G. nežinojo, kaip automobilis įvažiavo į atsakovės teritoriją. Kitos tiriamo įvykio aplinkybės patvirtina, kad saugos darbuotojai palydėjo automobilį iki realizacijos kontrolės posto, paėmę iš vairuotojo paaiškinimą, automobilį išleido iš teritorijos, tad tikėtina, kad padarytų pažeidimų ginčo automobiliui įvažiuojant į atsakovės įmonę nenustatė. Todėl atmestinas atsakovės motyvas dėl ieškovo pareigos patikrinti transporto priemonės įvažiavimo teisėtumą į atsakovės patalpas.
Taip pat negalima sutikti su atsakovės motyvais, kad pakrovimo darbai buvo nutraukti ne ieškovo iniciatyva, nes tokių įrodymų byloje nėra. Kaip nustatyta byloje, ieškovas nurodė iškrauti ginčo produkciją iš automobilio iki kitų asmenų įsikišimo į ginčo įvykio tyrimo aplinkybes, tai patvirtina UAB „Budrus sakalas“ informacija teismui (1 t., b. l. 133–134). Vėliau, po to, kai automobilis buvo iškrautas, atvyko iškviesti saugos darbuotojai, kurie apklausė automobilio MAN, valst. Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoją. Tačiau byloje nepateikta jokių įrodymų, jog pakrovimo ar iškrovimo darbai buvo inicijuoti ne ieškovo, o kitų asmenų, todėl ir šis apeliantės motyvas atmestinas kaip neįrodytas. Taip pat atmestinas apeliantės motyvas, kad ieškovui nebuvo būtina skubėti ir tuoj pat iškrauti automobilį, nes ieškovo nurodymas iškrauti produkciją ir terminas, per kurį atlikti paminėti darbai, atsakovės įsakyme nėra kvalifikuotas kaip padarytas darbo drausmės pažeidimas, už kurį ieškovui taikyta drausminė nuobauda. Todėl atsakovės motyvai apie skubotą produkcijos grąžinimą į sandėlį nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant ginčo nuobaudos taikymo teisėtumą ir pagrįstumą.
Atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai dėl automobilio vairuotojo J. V. ankstesnių nesklandumų perkant atsakovės produkciją, atsakovės darbuotojų S. Š., A. S. (liudijimai ieškovo naudai), K. V. (nebuvimas darbe) veiksmų ginčo situacijoje nepagrįstai atsakovės įvertinti kaip ieškovo darbo funkcijų vykdymo netinkamumą charakterizuojančios aplinkybės ir minėtų asmenų susitarimą įvykdyti nusikalstamą veiką. Kadangi byloje nėra duomenų, jog ankstesni vairuotojo J. V. padaryti pažeidimai perkant atsakovės produkciją būtų susiję su ieškovo darbu įmonėje. Taip pat byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad atsakovės darbuotojai S. Š. ir A. S. savarankiškai, neįtakojami ieškovo vykdė jiems paskirtas darbo funkcijas, liudytojas S. Š. pakrovė transporto priemonę esant automobilyje atsakovės vardu paženklintiems maišams, liudytojas A. S. informavo apie nustatytus pažeidimus vieną iš atsakovės vadovų, taigi priėmė savarankiškus sprendimus jų kompetencijos ribose. Todėl atsakovės skundo motyvai dėl kitų atsakovės darbuotojų veiksmų vykdant darbo funkcijas bei automobilio vairuotojo nepatvirtina ieškovo nesąžiningumo, nepatikimumo ir ieškovo susitarimo įvykdyti nusikaltimą su šiais asmenimis, tad be pagrindo atsakovės procesiniuose dokumentuose akcentuojami kaip įrodyti. Teisėjų kolegija šiais atsakovės motyvais nesivadovauja, nes laiko juos visiškai neįrodytais.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškovo veiksmai likviduojant produkcijos ginčo pakrovimo darbų pasekmes buvo pakankamai racionalūs, praktiški ir operatyvūs. Ieškovas savo iniciatyva organizavo produkcijos iškrovimą nustatęs, kad produkcija pakrauta be dokumentų, ir pranešė darbo vietoje esančiam sandėlio inžinieriui A. S., o ne cecho viršininkui R. B., kuris tariamai buvo pasitarime. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės motyvu, kad ieškovas pažeidė pranešimo vadovui apie pažeidimo faktą tvarką, tačiau esant nustatytai aplinkybei, kad vairuotojas apskritai neturėjo teisės išvežti produkcijos iš sandėlio, šis pažeidimas nėra reikšmingas vertinant darbo drausmės pažeidimo sunkumą.
Atsakovės motyvai dėl tariamų prieštaravimų tarp skirtingų asmenų paaiškinimų apie tuos pačius faktus, tarp jų ir atsakovės hipotetinės prielaidos apie tariamai garaže buvusius automobilius (iš Lenkijos, Lietuvos), dėl kurių atvykimo ir išvykimo duoti skirtingi atsakovės darbuotojų paaiškinimai, nepaneigia ieškovo motyvų, kad jis automobilių atvykimo vietoje nuolat nebūna, taigi skirtingai nuo esančių šalia automobilių darbininkų negali matyti ir dėl to negali nuosekliai paaiškinti visų aplinkybių dėl automobilių atvykimo ir išvykimo iš sandėlio patalpų.
Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo motyvais, kad teismas neturėjo pagrindo aiškinti darbo drausmės pažeidimų aplinkybių, apie kurias paaiškino pats ieškovas, kad iškraunant produkciją dalyvavo automobilio vairuotojas, tačiau dėl kurių ieškovui nebuvo taikyta drausminė nuobauda. Todėl atmestinas atsakovės motyvas, kad ieškovo veiksmai vertinant pažeidimus, kurie nepaminėti įsakyme, taip turi būti vertinami kaip to paties pažeidimo tęstiniai veiksmai, susiję su darbo drausmės pažeidimu, kurį padarė ieškovas.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškovo veiksmai išskirtinai pagal savo pobūdį negali būti pripažinti itin netoleruotini ir aiškiai nesuderinami su juos padariusio darbuotojo darbo pareigų atlikimu, taip pat tyčiniai ir nukreipti į atsakovės turto pasisavinimą. Pirmosios instancijos teismas nurodė sprendime keletą aplinkybių, kurios, jo nuomone, sudaro pagrindą nesutikti su atsakovės padaryta ieškovo veiksmų kvalifikaciją – įvertinus ieškovo veiksmus ginčijamame įsakyme kaip itin šiurkščius (DK 235 str. 2 d. 11 p.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos išvadomis, todėl jų nekartoja ir vadovaujasi pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis (CPK 176 str.). Tad konstatuoja, kad ieškovas atleistas iš darbo neteisėtai, nesant tam įstatyminio pagrindo, neteisingai kvalifikuojant ieškovo veiką.
Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo motyvais, kad susiję su darbo pažeidimu įrodymai yra pateikti civilinėje byloje, todėl nėra pagrindo sustabdyti bylos nagrinėjimą laukiant tyrimo rezultatų baigties ikiteisminio tyrimo institucijoje arba išreikalauti šią medžiagą nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegijos vertinimu, tiriamos ikiteisminio tyrimo institucijoje aplinkybės yra susijusios su kitų asmenų veika, tai akcentuoja ir pati atsakovė aiškindama, kad nėra baudžiamojo proceso dalyvė ikiteisminiame tyrime, o ne ginčo šalių šioje byloje, todėl ikiteisminio tyrimo medžiaga nėra teisiškai reikšminga tiriant ieškovo tariamai padaryto darbo drausmės pažeidimo faktą. Todėl, kaip pagrįstai nurodė ieškovas, bylos nagrinėjimo sustabdymas būtų civilinės bylos vilkinamas, todėl šis ieškovės prašymas netenkintinas. Teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių šį byla negalėtų būti išnagrinėta iš esmės remiantis byloje esančia medžiaga (CPK 162 str.{3}).
Taip pat netenkintinas atsakovės prašymas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, nes atsakovė nenurodė, kokios būtent aplinkybės liko neišaiškintos nagrinėjant civilinę bylą pirmosios instancijos teisme, dėl kurių šalys davė paaiškinimus žodinio proceso metu. Teisėjų kolegijos vertinimu, civilinė byla gali būti išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, tad žodinis apeliacinio skundo nagrinėjamas nėra būtinas (CPK 322 str.).
Kiti šalių procesinių dokumentų argumentai iš esmės pakartoja tas pačias aplinkybes, todėl teisėjų kolegija dėl šių motyvų nutartyje pakartotinai nepasisako.
Ieškovas ir atsakovė skundžia teismo sprendimą dėl, apeliantų manymu, netinkamai kvalifikuoto darbo santykių nutraukimo pagrindo. Teisėjų kolegijos vertinimu, darbo santykiai tarp ieškovo ir atsakovės nutraktini ne, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovo prašymu, o teismo sprendimu, remiantis DK 297 str. 4 d., todėl ši skundžiamo teismo sprendimo dalis keistina dėl netinkamai pritaikytos materialinės teisės normos (CPK 330 str.), nurodant kitą (DK 297 str.) ieškovo atleidimo iš darbo pagrindą, negu nurodė pirmosios instancijos teismas. Dėl šių motyvų ieškovo apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas, skundžiamas teismo sprendimas keistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.). Atsakovės apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
nuta r ė:
Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 13 d. sprendimą pakeisti, panaikinti sprendimo dalį, kuria nustatyta, kad darbo sutartis tarp A. A. ir AB „Achema“ nutraukta darbuotojo pareiškimu pagal DK 127 str. 1 d., dėl šios dalies priimti naują sprendimą nurodant, kad darbo sutartis tarp A. A. ir AB „Achema“ nutraukta remiantis Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 13 d. sprendimo – DK 297 str. 4 d. – pagrindu.
Kitos sprendimo dalies nekeisti.