- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-11-08
- Bylos Nr.
- 2A-1274/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Nijolė Piškinaitė, Gintaras Pečiulis
- Ieškovas
- O. L.
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Saurida“
- Kategorijos
- 11.9.10.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 14.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Piškinaitės ir Gintaro Pečiulio,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. L. ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Saurida“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 20 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-1154-603/2011 pagal ieškovės O. L. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Saurida“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė O. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti ieškovės atleidimą iš darbo neteisėtu ir laikyti, kad darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos; priteisti iš atsakovo ieškovei dviejų mėnesių dydžio išeitinę išmoką – 1 918 Lt; priteisti 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą; priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; sprendimo dalį neviršijant vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio priteisimo vykdyti skubiai. Nurodė, kad ieškovė 2007-08-22 buvo priimta į UAB ,,Saurida“ degalinės operatorės pareigas pagal darbo sutartį Nr. 3019. 2009-08-21 ieškovė gavo atsakovo reikalavimą pasiaiškinti raštu iki 2009-09-21. Reikalavime nurodyta, kad degalinėje, kurioje ieškovė dirba, buvo atlikta prekių ir grynųjų pinigų inventorizacija, kurios metu paaiškėjo prekių ir grynų pinigų trūkumas, kad degalinės darbuotojai įvykdė šiurkštų atliekamų pareigų pažeidimą bei neįvykdė įmonės nustatytų tvarkų. Ieškovė 2009-08-28 pateikė atsakovui pasiaiškinimą, o 2009-09-22 sužinojo, kad ji yra atleista iš įmonės už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą remiantis DK 136 straipsnio 3 dalimi nuo 2009-09-14. Su paskirta drausmine nuobauda ieškovė nesutinka. Atsakovas skyrė drausminę nuobaudą nepagrįstai, nesilaikydamas savo įrodinėjimo pareigos, vadovaudamasis tik savo intuicija. Ieškovė dėl darbo drausmės pažeidimo nėra kalta, savo darbą visada stengėsi atlikti maksimaliai apdairiai ir rūpestingai, taip, kad atsakovui būtų kuo daugiau naudos. Atsakovas, skirdamas drausminę nuobaudą, nenustatė ieškovės neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo faktų. Atsakovas elgėsi nesąžiningai, nes 2009-09-14 įsakyme Nr. 543 nenurodė darbo drausmės pažeidimo ir atleidimo pagrindo. Priimant į darbą ieškovė nebuvo supažindinta su kasos ir banko operacijų organizavimo tvarka įmonėje, kitais teisės aktais, reglamentuojančiais ieškovės darbą, pinigų inkasavimą ir su kita tvarka, susijusia su kasos darbu. Pinigų dingimo faktas pats savaime nėra pagrindas ieškovei taikyti drausminę atsakomybę.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. balandžio 20 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovui 2 000 Lt atstovavimo išlaidų ir 16,70 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Teismas, remdamasis bylos duomeninis, nustatė, kad ieškovė darbo sutarties pagrindu nuo 2007-08-22 buvo priimta dirbti UAB ,,Saurida“ operatore ir ieškovės darbinės pareigos buvo nustatytos UAB ,,Saurida“ Zujūnų degalinės naftos produktų operatoriaus pareiginiuose nuostatuose, UAB ,,Saurida“ darbo tvarkos taisyklėse. Teismo teigimu, aplinkybę, kad ieškovė buvo supažindinta su minėtais dokumentais, patvirtina jos pačios parašas minėtuose pareiginiuose nuostatuose. UAB ,,Saurida“ 2009-09-14 įsakymo Nr. 543 pagrindu buvo atleista iš užimamų naftos produktų operatorės pareigų nuo 2009-09-14 pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą už padarytą šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Atsakovas šiurkščiu ieškovės darbo drausmės pažeidimu laikė ieškovei patikėtų materialinių vertybių praradimą, įmonėje nustatytos darbo tvarkos nevykdymą (2009-08-20 inventorizacijos aktas, 2009-08-21 reikalavimas pasiaiškinti). UAB ,,Saurida“ 2009-08-21 pažyma patvirtina, kad 2009-08-20 atlikus grynųjų pinigų ir prekių inventorizaciją UAB ,,Saurida“ degalinėje, adresu (duomenys neskelbtini), nustatyti šie trūkumai: 9 744,75 Lt grynųjų pinigų ir 830,44 Lt prekių trūkumas. Atsakovas nurodė, kad pinigų trūkumą pastebėjo kita darbuotoja rugpjūčio 13 d. po ieškovės pamainos, kuri dirbo rugpjūčio 12-13 d. Atsakovas teigė, kad ieškovė minėtomis pamainos darbo dienomis dirbo netinkamai, t. y. nesuskaičiavusi seife esančių pinigų, savo žinion priėmė-perdavė pamainą. Teismo teigimu, ieškovė šios aplinkybės neneigė ir patvirtino, jog pagal įprastinę susiklosčiusią praktiką pamaina buvo perduodama neskaičiuojant piniginių lėšų, esančių seife, buvo tik perduodamas nuo seifo raktas, šiais aplinkybes patvirtino ir liudytojomis teismo posėdžio metu apklaustos I. B. ir E. Ž. , dirbusios pas atsakovą operatorėmis. Teismas nurodė, kad ieškovė, sudarydama darbo sutartį su atsakovu, 10.1 p. įsipareigojo laikytis pareigybinės instrukcijos, įmonės vidaus darbo tvarkos taisyklių, valdybos nutarimų, taisyklių bei kitų įmonės lokalinių dokumentų, su kuriais supažindinama įstatymų nustatyta tvarka, 10.2 p. dirbti dorai ir sąžiningai, laikytis įmonės vadovybės įsakymų, nurodymų, taisyklių ir nutarimų, darbo drausmės ir etikos normų, ir kt. Ieškovei, apsisprendusiai dirbti degalinėje operatorės darbą, atsirado pozityvios pareigos žinoti su šia darbuotojo pareigybe susijusius reikalavimus ir juos sąžiningai vykdyti. Teismo teigimu, ieškovė nepateikė pagrįstų argumentų, kad įmonėje buvo netinkamos sąlygos materialinių vertybių apsaugai ir apskaitai. Darbo tvarkos taisyklių 59.6 p. numato, kad UAB ,,Saurida“ darbuotojams draudžiama neatidžiai, aplaidžiai pildyti reikalaujamas ataskaitas ar jų visai nepildyti, darbo drausmės pažeidimu pripažįstamas nerūpestingas savo pareigų atlikimas (94.8 p.), tiesioginių pareigų ir darbo užduočių neatlikimas, jų atlikimas nekokybiškai ir ne laiku (94.10 p.), instrukcijų, standartų, būtinų procedūrų, reikalingų teisingam darbo atlikimui atitinkamose darbo vietose, nesilaikymas ar netinkamas laikymasis (94.11 p.). UAB ,,Saurida“ Zujūnų degalinės naftos produktų operatoriaus pareiginių nuostatų 2 p. numatyta, kad degalinės operatorius turi būti susipažinęs su darbo sąlygomis, kitais norminiais dokumentais, reglamentuojančiais jo darbo sąlygas, 8.1.1 p. numatyta, kad priimant-perduodant pamainą, operatorius privalo nustatyti, kiek materialinių vertybių perduota ir priimta, 8.1.8 p. – vykdyti darbo su kasos aparatais Vyriausybės nutarimus ir taisykles, 25 p. – mokėti tiksliai, aiškiai dirbti su kasos aparatais. UAB ,,Saurida“ 2006-07-26 įsakymas Nr. 104 ,,Dėl laikomų grynų pinigų kasoje limito“ numatė, kad degalinių darbuotojai, atsakingi už kasą, turi nuolat stebėti kasos likučius ir kad kasoje negali būti grynų pinigų daugiau nei 500 Lt, kiti pinigai turi būti saugiai padėti seife. Kadangi pagal degalinės operatoriaus pareiginius nuostatus degalinės operatorius turėjo būti susipažinęs su šiuo įsakymu, teismas laikė, jog ieškovė privalėjo juo vadovautis. Teismas nurodė, kad 2004-12-31 įsakymu patvirtinta kasos ir banko operacijų organizavimo tvarka įmonėje numatė, kad pasibaigus darbo dienai (pamainai) kasininkas, dalyvaujant atsakingam asmeniui, privalo suskaičiuoti dienos (pamainos) įplaukas grynaisiais pinigais, todėl ir ieškovė privalėjo šią pareigą vykdyti. Teismo teigimu, aplinkybę, kad ieškovė mokėjo (turėjo mokėti) dirbti su kasa ir kasos aparatu, patvirtina UAB ,,Amatų mokymo centras“ 2011-03-09 raštas, kuriame nurodyta, kad O. L. mokėsi UAB ,,Amatų mokymo centras“ kursuose pagal naftos produktų degalinės operatoriaus mokymo programą bei šiuos kursus baigė. Kadangi pagal minėtą programą ieškovė kursus baigė, teismas laikė, kad jai buvo išaiškinta kasos darbo organizavimo, kasos aparatų naudojimo tvarka, grynų pinigų priėmimas, saugojimas ir išdavimas, tinkamas ieškovės pareigų vykdymas buvo išdėstytas specialiuose kursuose, ieškovei turėjo būti žinoma kasos ir banko operacijų organizavimo tvarka įmonėje, tačiau ieškovė savo pareigų nevykdė – keičiantis pamainoms pinigai nebuvo skaičiuojami. Šių reikalavimų nevykdymas, teismo manymu, yra pagrindas pripažinti, kad ieškovė pažeidė darbo drausmę, nevykdė savo pareigų, todėl jos neveikimas pagrįstai buvo įvertintas kaip šiurkštus darbo drausmės pažeidimas, kvalifikuotinas pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, 235 straipsnio 2 dalies 11 punktą. Teismas sprendė, kad ieškovės veiksmai – netinkamu pareigų atlikimu buvo iš esmės pažeidžiami darbdavio interesai, todėl jis prarado pasitikėjimą darbuotoju, jo sugebėjimais ateityje atlikti pareigas ir dėl to pagrįstai priėmė sprendimą nutraukti darbo sutartį. Taip pat teismas nurodė, kad ieškovė, kaip ir kitos degalinės operatorės, buvo atsakinga ne tik už pinigų, bet ir kitų materialinių vertybių išsaugojimą, 2009-08-20 inventorizacijos aktu nustačius prekių trūkumą, ieškovė, kaip ir kitos degalinės operatorės, nenustačius, kurios iš jų pamainos metu dingo prekės, už jų trūkumą atsakinga solidariai. Bylos duomenimis, ieškovė yra pasirašiusi kolektyvinę visiškos materialinės atsakomybės sutartį, kuri, teismo teigimu, suponuoja ieškovės atsakomybę už inventorizacijos metu nustatytų prekių trūkumą, kadangi operatorės dirbo kartu, keisdamos viena kitos pamainą, materialinės vertybės buvo patikėtos joms visoms, remiantis Darbo tvarkos taisyklių 75.5-7 p. kiekviena yra materialiai atsakinga už netinkamą materialinių vertybių saugojimą, apskaitą, už tai, kad neužkerta kelio materialinėms ar piniginėms vertybėms grobti, remiantis Zujūnų degalinės naftos produktų operatoriaus pareiginių nuostatų 8.4.8 p., degalinės operatorius atsako už jam atsiskaitytinai perduotų materialinių vertybių praradimą. Teismas nurodė, kad inventorizacijos 2009-08-20 metu nustatyto prekių trūkumo atsiradimas sietinas su visų operatorių veiksmais bendrai, todėl už materialinių vertybių trūkumo atsiradimą jos visos atsakingos solidariai. Inventorizacijos metu degalinėje nustatytas prekių trūkumas, teismo manymu, laikytinas savarankišku pagrindu ieškovei taikyti drausminę atsakomybę, nes jo atsiradimo priežastimi laikytinas netinkamas darbo sutartimi prisiimtų pareigų atlikimas (Darbo tvarkos taisyklių 75.5-7 p., operatoriaus pareiginių nuostatų 8.4.8 p.). Dėl bylinėjimosi išlaidų teismas nurodė, kad atsakovo išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos sudėtingumą, procesinio dokumento (atsiliepimo) parengimą bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 patvirtintomis rekomendacijomis ,,Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8 p. 8.2, 8.16, 8.17, 8.18 ir 11 p., pagal pateiktus rašytinius įrodymus yra laikytinos pagrįstomis 2 000 Lt, todėl atsakovui iš ieškovės priteistina 2 000 Lt išlaidų, susijusių su advokato pagalba.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
Ieškovė O. L. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovo ieškovei bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai nurodė, kad degalinės operatorė nevykdė pareigos perduodant pamainas perskaičiuoti lėšas kasoje. Ieškovė vykdė visus teisės aktų, reglamentuojančių darbo su kasa reikalavimus ir pamainoms keičiantis suskaičiavo lėšas kasoje ir seife. Kasos darbo ir lėšų, esančių seife, apskaičiavimo vykdomą tvarką patvirtina byloje esantys įrodymai, t. y. kasos ataskaita už 2009 m. rugpjūčio mėnesį; 2009 m. rugpjūčio 1 d. – 2009 m. rugpjūčio 31 d. kasos knyga; 2009 m. rugpjūčio mėnesio pinigų priėmimo-perdavimo žiniaraščiai ir pamainos apyvartos žiniaraščiai. Iš šių dokumentų matyti, kad degalinėje buvo vedama griežta piniginių lėšų, esančių kasoje ir seife apskaita.
2. Solidari drausminė atsakomybė darbuotojams negali būti taikoma. Drausminė atsakomybė gali būti tik individuali. Teismas, neanalizuodamas darbuotojos neteisėto veikimo ar neveikimo, žalingų pasekmių, kurias sukėlė konkretūs darbuotojos veiksmai, priežastinio ryšio tarp darbuotojos neteisėtų veiksmų ir žalingų pasekmių, bei kaltės formos, netinkamai taikė DK 234 straipsnį ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teismų praktikoje nurodyta, jog darbo drausmės pažeidimas, sukeliantis drausminę atsakomybę, yra tada, kai yra visos šios sąlygos: darbuotojo neteisėti veiksmai arba neveikimas, žalingos pasekmės, priežastinis ryšys tarp darbuotojo neteisėtų veiksmų, darbuotojo kaltė. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, drausminė atsakomybė negalima. Teismas nenagrinėjo šių būtinų sąlygų drausminei atsakomybei atsirasti, dėl to padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė už susidariusį materialinį vertybių trūkumą atsakinga solidariai.
Atsakovas UAB ,,Saurida“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 20 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų tarp šalių paskirstymo – priteisti iš ieškovės atsakovui 7 431,75 Lt atstovavimo išlaidų, taip pat priteisti atsakovui iš ieškovės visas apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Skunde nurodo, kad atsakovas byloje už teisines paslaugas išleido: 2 178 Lt už atsiliepimą į ieškinį, 453,75 Lt už atsiliepimą į patikslintą ieškinį, 1 600 Lt ir 3 200 Lt už atstovavimą teisme, iš viso 7 431,75 Lt. Teismas nurodė, kad pagal pateiktus rašytinius įrodymus yra laikytinos pagrįstomis 2 000 Lt išlaidos, todėl atsakovui iš ieškovės priteistina 2 000 Lt išlaidų susijusių su advokato pagalba. Tačiau teismas nenurodė kaip apskaičiavo šią sumą ir kodėl likusią išlaidų dalį laiko nepagrįsta. Atsakovo patirtų ir prašomų priteisti atstovavimo išlaidų dydis neviršija teismams rekomenduojamo priteisti šių išlaidų maksimalaus dydžio. Ieškovė pasinaudojo įstatyme numatyta lengvata darbuotojams ir ieškinį pateikė ne pagal atsakovo buveinės vietą, o pagal buvusią savo darbovietę. Tokiu atveju visas su bylos nagrinėjimu susijusios kelionės išlaidas teko patirti atsakovui. Atsakovo atstovas iš Šiaulių vykdamas į Vilnių, patyrė kelionės išlaidų, sugaišo savo darbo laiką. Esant tokioms aplinkybėms, teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, turėjo pripažinti atsakovo atstovo kelionei patirtas išlaidas pagrįstomis. Teismas, spręsdamas dėl patirtų išlaidų priteisimo, privalėjo įvertinti bylos sudėtingumą, ieškinio sumą, suteiktų teisnių paslaugų apimtį ir kvalifikacinį lygį, ginčo nagrinėjimo trukmę, pralaimėjusios šalies elgesį piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis ir kt. Spręsdamas dėl priteistino išlaidų dydžio, teismas turėjo įvertinti tai, kad iš gautos honoraro sumos yra padengiamos advokato veiklos išlaidos, mokami mokesčiai valstybei ir tik likusi dalis lieka advokatui kaip darbo užmokestis, todėl atsakovas negalėjo teisinių paslaugų gauti už mažesnę kainą.
Atsiliepimas
Ieškovė O. L. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepime nurodo, kad teismas, išnagrinėjęs bylą atsižvelgė į bylos sudėtingumą, procesinio dokumento parengimą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis rekomendacijomis ,,Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ nuostatomis ir pateiktais rašytiniais įrodymais priteisė išlaidas, kurias laikė pagrįstomis.
Atsakovas UAB ,,Saurida“ atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepime nurodo šiuos nesutikimo su ieškovės skundu argumentus:
1. Ieškovė savo darbo laikotarpiu netinkamai vykdė jai patikėtų materialinių vertybių apskaitą ir apsaugą, dėl ko susidarė sąlygos darbdavio turto grobstymui bei iššvaistymui įmonėje. Ieškovė savo 2009-08-28 paaiškinime darbdaviui nurodė, kad degalinės seife saugomi pinigai nebuvo skaičiuojami ir perduodami keičiantis pamainoms, seifo, kuriame buvo saugomi pinigai, raktas buvo saugomas netinkamai. Tas pačias aplinkybes patvirtino ir kitos darbuotojos. Ieškovė veikė netiesiogine tyčia netinkamai atlikdama pareigas ir iššvaistydama atsakovo turtą. Pats ieškovei patikėtų materialinių vertybių trūkumo nustatymo faktas suponuoja ieškovės kaltę, kurią šį galėtų paneigti tik įrodžiusi nors vieną įstatymais numatytą pagrindą, kai atsakovo turtui padaryta žala yra pateisinama ir atsakomybė netaikoma. Dėl atsakomybės už ieškovei patikėtų materialinių vertybių praradimą ieškovė buvo supažindinta pasirašytinai.
2. Teismas, konstatuodamas tai, kad inventorizacijos 2009-08-20 metu nustatyto prekių trūkumo atsiradimas sietinas su visų operatorių veiksmais bendrai, todėl už materialinių vertybių trūkumo atsiradimą jos visos atsakingos solidariai, pasisakė ne apie drausminę, o apie materialinę ieškovės ir kitų operatorių atsakomybę.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo argumentai
Ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, atsakovo apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, taip pat visais atvejais patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).
Byloje keliamas ginčas dėl atleidimo iš darbo teisėtumo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą.
Dėl pažeidimo fakto nustatymo ir jo kvalifikavimo šiurkščiu
Darbuotojo drausminės atsakomybės taikymo pagrindas yra darbo drausmės pažeidimas, t. y. darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234 str.).
Žemesnės instancijos teismas
Pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį su darbuotoju, vieną kartą šiurkščiai pažeidusiu darbo pareigas.
DK 235 straipsnio 1 dalyje pateikta šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo sąvoka: tai darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai tvarkai.
DK 235 straipsnio 2 dalyje nurodytas šiurkščių darbo pareigų pažeidimų sąrašas, kuris nėra baigtinis, t. y. gali būti ir kitokių nusižengimų, kuriais šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka ar pareigos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktą šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomas ir nusižengimas, kuris, atsižvelgiant į DK 235 straipsnio 2 dalies 1-10 punktuose išdėstytą įstatymų leidėjo poziciją dėl darbo drausmės pažeidimų vertinimo, pagal savo pobūdį, padarinius, darbuotojo kaltės laipsnį ir kitas reikšmingas aplinkybes kvalifikuotinas kaip nusižengimas, kuriuo šiurkščiai pažeista darbo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. S. v. UAB Rokiškio autobusų parkas, bylos Nr. 3K-3-624/2004; 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje J. C. v. individuali L. Š. įmonė ,,Meškėnas“, bylos Nr. 3K-3-560/2007; kt.). Sprendžiant klausimą, ar darbo drausmės pažeidimas priskirtinas prie šiurkščių, būtina analizuoti darbo drausmės pažeidimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius – darbuotojo neteisėto elgesio pobūdį, dėl šio pažeidimo atsiradusius nuostolius bei kitokius neigiamus padarinius, darbuotojo kaltę ir jos formas, kitų asmenų veiksmų įtaką šiam pažeidimui bei kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje R. K. v. Zarasų rajono savivaldybės taryba, bylos Nr. 3K-3-59/2006). Kai darbuotojas, atleistas iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą teismine tvarka, darbdavys turi pateikti įrodymus (teisinius argumentus), pagrindžiančius nusižengimo kvalifikavimą šiurkščiu, o teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, kiekvienu atveju turi įvertinti, ar padarytą nusižengimą darbdavys pagrįstai kvalifikavo kaip šiurkštų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. K. v. AB ,,Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-532/2005; 2005 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. P. v. VšĮ Radviliškio ligoninė, bylos Nr. 3K-3-669/2005).
Taigi, darbuotojui ginčijant drausminės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą, darbdaviui tenka pareiga įrodyti, jog drausminė nuobauda skirta teisėtai ir pagrįstai. Vykdydamas šią pareigą darbdavys gali teismui išdėstyti papildomus argumentus dėl padaryto pažeidimo, jo kvalifikavimo, drausminės nuobaudos parinkimo, pateikti įrodymus, patvirtinančius pažeidimo padarymo faktą, kurie nenurodyti įsakyme dėl atleidimo iš darbo (CPK 226 straipsnis, 230 straipsnio 1 dalis, 415 straipsnio 2 dalis). Tačiau naudodamasis šia teise darbdavys negali pakeisti ar papildyti (nurodyti naujų) darbuotojo veikų, už kurias, jo teigimu, paskirta nuobauda, tačiau tai neatsispindi įsakyme (ar kitokiame dokumente) dėl nuobaudos skyrimo.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas 2009 m. rugsėjo 14 d. įsakymu atleido ieškovę iš darbo nuo 2009 m. rugsėjo 14 d. už jos padarytą šiurkštų darbo drausmės pažeidimą (DK 136 str. 3 d. 2 p.) (t. 1, b. l. 38). Įsakyme nedetalizuota, ką darbdavys laikė šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu. Tačiau iš reikalavimo pasiaiškinti raštu (t. 1, b. l. 9) matyti, kad šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu atsakovas įvardijo inventorizacijos metu nustatytą prekių ir grynųjų pinigų trūkumą degalinėje. Iš inventorizacijos akto (t. 1, b. l. 66-69) matyti, kad 2009 m. rugpjūčio 20 d. nustatytas 830,44 Lt prekių ir 9 744,75 Lt grynųjų pinigų trūkumas. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad už prekių ir grynųjų pinigų trūkumą atsakingos visos keturios degalinės operatorės, tarpe jų ir ieškovė O. L. , ir šią aplinkybę laikė jos padarytu šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu, suteikiančiu pagrindą darbdaviui atleisti ieškovę iš darbo.
Teisėjų kolegija su tokia pozicija nesutinka. Minėta, kad atleisdamas darbuotoją iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, darbdavys turi individualizuoti pažeidimą, nurodyti, kokių darbo pareigų ar konkrečių funkcijų darbuotojas nevykdė ar vykdė jas netinkamai. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį ir pritardamas atsakovo pozicijai, nurodė, kad ieškovė buvo supažindinta su UAB ,,Saurida“ direktorės įsakymu ,,Dėl laikomų grynų pinigų kasoje limito“, su Zujūnų degalinės naftos produktų operatoriaus pareiginiais nuostatais, su kasos ir banko operacijų organizavimo tvarka įmonėje. Tačiau konstatuodamas šias aplinkybes, teismas nekonkretizavo, kaip šie aktai buvo pažeisti. Vien trūkumų nustatymo faktas, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad ieškovė šiurkščiai pažeidė darbo drausmę. Zujūnų degalinės naftos produktų operatoriaus pareiginių nuostatų 8.1. 1.p (t. 1, b. l. 55), kurį darbdavys nurodė ieškovę pažeidus, įpareigoja operatorę priimti (perduoti) pamainą: išmatuoti naftos produktų lygį rezervuaruose, užrašyti kolonėlių skaitiklių parodymus, nustatyti rezervuaruose esančių naftos produktų likutį ir kitas vertybes, degalinės turtą, įrengimus ir inventorių.
Ieškovė paaiškino, kad priimant (perduodant) pamainą kitai operatorei, dirbusi operatorė perduodavo kasoje buvusių grynųjų pinigų likutį, ir suskaičiavusi, pasirašiusi kasos operacijų žurnale ir pasirašiusi kasos čekį, atitinkantį grynųjų pinigų kiekį kasoje, pinigus uždarytame maišelyje dėdavo į seifą. Taip pat patikrindavo, ar visi pinigai (kitų pamainų maišeliai) buvo seife, o už galutinį pinigų likutį atsakinga buvo vyresnioji operatorė J. B. , kuri ir pasirašydavo kasos operacijų žurnalo paskutinėje grafoje. Visų seife (maišeliuose) buvusių grynųjų pinigų niekada neperskaičiuodavo, nes tai buvo vyresniosios operatorės, atsakingos už pinigų inkasavimą, pareiga. Be to, pinigų perskaičiavimui niekada nebuvo skirta laiko ir tokių galimybių operatorė neturėjo, nes vienai operatorei baigus darbą, jį turėjo pradėti kita, o degalinės prekybines patalpas uždaryti operatorėms buvo griežtai draudžiama. Šias ieškovės nurodytas aplinkybes visiškai patvirtino liudytojomis apeliacinės instancijos teisme apklaustos kitos buvusios degalinės operatorės I. B. ir E. Ž. , o taip pat jos atitinka ir įrašus Kasos operacijų žurnale, kurio originalą teisėjų kolegija apžiūrėjo apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Apžiūrint Kasos operacijų žurnalo originalo įrašus, jo 75 puslapyje matyti, kad 2-oje eilutėje, 4-oje eilutėje, 6-oje ir 7-oje eilutėse, 11-oje, 12-oje, 14-oje eilutėje 21-oje grafoje ,,inkasuota“ pakeisti įrašai apie pinigų sumas (arba juos perbraukiant ir įrašant kitą sumą, arba buvusią sumą užtušuojant korektoriumi), žurnalo paskutinėje eilutėje ,,iš viso lape nuo 1 iki 15“, grafoje ,,inkasuota“ taip pat pakeista suma, ją užtušuojant korektoriumi. Šie pakeitimai ar taisymai neaptarti. Nei ieškovė, nei apklaustos liudytojos, nei atsakovo atstovas teismui negalėjo paaiškinti, kaip šie taisymai atsirado, kas juos padarė ir kokią įtaką jie galėjo turėti galutiniam pinigų likučiui, atliekant inventorizaciją. Paskutinėje žurnalo grafoje ,,įrašą patikrinau/pinigus priėmiau“ yra vyresniosios operatorės J. B. parašas (ieškovės ir liudytojų teigimu). Pati J. B. į teismo posėdžius nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinėje instancijoje neatvyko, todėl nei patvirtinti, nei paneigti minėtų aplinkybių nėra galimybės.
Todėl esant šioms aplinkybėms, negalima neginčytinai konstatuoti, kad materialinių vertybių trūkumas degalinėje atsirado dėl operatorių, tame tarpe ir ieškovės, kaltės – dėl to, kad jos netinkamai vykdė savo darbo pareigas. Šiuo atveju, svarbu, kad darbdavys sudarytų tinkamas sąlygas ir užtikrintų darbuotojams tinkamą pareigų atlikimą. Minėta, kad darbuotojoms (operatorėms) nebuvo sudarytos sąlygos perskaičiuoti pinigus seife, joms tam nebuvo skirta laiko, tokia padėtis tęsėsi ilgą laiką ir tai administracijos buvo toleruojama.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad šiurkštus darbo pareigų pažeidimas darbo teisiniuose santykiuose kvalifikuojamas kaip vienas sunkiausių darbo drausmės pažeidimų, todėl darbuotojas, kurio darbo sutartis pasibaigia tokiu pagrindu, darbo rinkoje vertinamas nepalankiai ir turi blogas sąlygas konkuruoti su kitais pretendentais į darbo vietas. Dėl šios priežasties darbdavys atleisti darbuotoją šiuo pagrindu gali tik tada, kai yra pakankamai duomenų, patikimai patvirtinančių, kad toks atleidimas bus pagrįstas ir teisėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. K. v. UAB ,,Baltijos parkai“, bylos Nr. 3K-3-351/2006; kt.).
Nagrinėjamoje byloje tokių duomenų, teisėjų kolegijos nuomone, nepakako, dalis atsakomybės už pažeidimus, kurių pasekoje įmonėje nustatyti materialinių vertybių trūkumai, teko pačiam darbdaviui, todėl nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad ieškovė padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, esantį pagrindu atleisti ją iš darbo.
Todėl ieškovės atleidimas iš darbo pripažintinas neteisėtu ir jai priteistinas atlyginimas už visą priverstinės pravaikštos laiką ir išeitinė išmoka (DK 140 str. 1 d., 297 str. 4 d.). Remiantis CPK 282 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostata, nukreipiama skubiai vykdyti sprendimo dalis neviršijanti vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
DK 250 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą, kurios dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas DK 250 straipsnio taikymo ir aiškinimo praktiką, yra konstatavęs, jog asmens darbo veikla yra itin jautri menkiausiems pažeidimams ir neabejotinai gali sukelti bet kuriam darbuotojui neturtinės žalos, ypač jei darbdavio neteisėti veiksmai susiję su tokiomis kraštutinėmis teisinio poveikio darbuotojui priemonėmis, kaip atleidimas iš darbo be įspėjimo už darbo drausmės ar kitus darbo veiklos pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje A. K. v. AB „Vievio paukštynas“, bylos Nr. 3K-3-10/2006; 2007 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje V. S. v. Lietuvos kariuomenė, bylos Nr. 3K-3-204/2007). Teismų praktikoje taip pat suformuluota, jog konstatavus įstatymo saugomos asmens teisės ar teisėto intereso pažeidimą teismas gali įpareigoti atlyginti neturtinę žalą, tačiau vien neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje V. S. v. Lietuvos kariuomenė, bylos Nr. 3K-3-204/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje A. S. v. SR UAB „Alsa“, bylos Nr. 3K-3-442/2008). Teisės pažeidimo pripažinimo faktas atskirais atvejais yra pakankama satisfakcija už patirtą skriaudą, o teisės pažeidimo pripažinimas yra savarankiškas pažeistų teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas. Neturtinė žala priteisiama tuo atveju, kai nustatoma, jog teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. Š., V. Š. v. UAB „Lietuvos rytas“, bylos Nr. 3K-7-2/2008; 2008 m. liepos 29 d. nutartis civilinėje byloje A. G. v. UAB ,,Skuodo komunalinis ūkis“, bylos Nr. 3K-3-400/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl DK 250 straipsnio aiškinimo ir taikymo, yra išaiškinęs, kad neteisėto atleidimo atveju neturtinė žala atlyginama tais atvejais, kai atleidimo aplinkybės ir darbuotojo atleidimo pagrindas yra tokie, kurie pateisintų neturtinės žalos atlyginimą, nes kitomis darbuotojų teisių gynybos priemonėmis, tokiomis kaip turtinės žalos atlyginimas (kompensacija), pripažinimas atleidimo iš darbo neteisėtu ar grąžinimas į darbą, darbuotojui padaryta skriauda nėra teisingai atlyginama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje A. M. v. AB „Smiltynės perkėla“, bylos Nr. 3K-3-551/2007; 2008 m. rugpjūčio 18 d. nutartis civilinėje byloje I. T. v. UAB „Šiaulių lyra“, bylos Nr. 3K-3-373/2008). Taigi pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamą praktiką vien neteisėto atleidimo iš darbo faktas nėra pakankamas pagrindas neturtinei žalai priteisti, nes turi būti sprendžiama, kokios pažeistų teisių gynimo priemonės laikytinos būtinomis ir pakankamomis kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į reikšmingas bylos aplinkybes.
Pagal bylos įrodymus negalima daryti išvados apie tai, kad ieškovė patyrė neturtinę žalą, įvertintiną pinigais, pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įvardytus kriterijus (fizinį ar dvasinį skausmą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą ir pan.), nes ji nepateikė įrodymų, kad dėl atleidimo iš darbo ji patyrė neigiamus fizinio ar dvasinio pobūdžio išgyvenimus. Kai nenustatyta nurodytų įstatymuose ir teismų praktikoje pripažintų būtinųjų atsakomybės sąlygų, ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1, 2 d.). Atsakovas UAB ,,Saurida“ apeliaciniu skundu prašo priteisti iš ieškovės atsakovui 7 431,75 Lt atstovavimo išlaidų, taip pat visas apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Tačiau šiuo atveju laikytina, kad ieškovės ieškinys iš esmės yra patenkintas, todėl atsakovo apeliacinis skundas netenkintinas ir bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo. Šioje byloje ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už ieškinį bei apeliacinį skundą (CPK 83 str. 1 d. 1 p.). Tačiau pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Dėl nurodytų aplinkybių iš atsakovo priteistinas 389 Lt dydžio žyminis mokestis valstybei.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 2 punktu,
nusprendžia:
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti ieškovės O. L. atleidimą iš darbo neteisėtu ir laikyti, kad darbo sutartis su atsakovu UAB ,,Saurida“ nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos.
Priteisti iš atsakovo UAB ,,Saurida“ (į. k. 266916280) ieškovei O. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) dviejų mėnesių dydžio išeitinę išmoką – 1 918 Lt bei vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos 2009 m. rugsėjo 14 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Sprendimo dalį neviršijant vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio priteisimo vykdyti skubiai.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš atsakovo UAB ,,Saurida“ 389 Lt žyminio mokesčio valstybei.