Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Zigmo Kavaliausko, Vidmanto Mylės (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Jolantos Steponavičiūtės ir nuteistojo K. J. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. spalio 10 d. nuosprendžio, kuriuo K. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį (dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo V. E. G.) ir nuteistas 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme; pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo O. K.) ir nuteistas 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausme; pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (dėl fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo D. R.) ir nuteistas 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme; pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo A. S.) ir nuteistas 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir K. J. paskirta subendrinta 1 (vienų) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, K. J. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžią K. J. nuspręsta skaičiuoti nuo sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos. Nukentėjusiojo A. S. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkintas visiškai ir priteista iš K. J. nukentėjusiajam A. S. 230,00 Eur (du šimtai trisdešimt eurų 00 euro centų) turtinei žalai atlyginti. Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui tenkintas visiškai ir iš K. J. priteista 87,43 Eur (aštuoniasdešimt septyni eurai 43 euro centai) Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. K. J. pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už tai, kad mušdamas nežymiai sužalojo V. E. G., o būtent: 2022 m. vasario 25 d., laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 23.30 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė V. E. G. kumščiu vieną smūgį į veido sritį, po ko ji nuo smūgio nukrito ir susitrenkė kairę galvos pusę, taip padarė nukentėjusiajai V. E. G. nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą – poodinę kraujosruvą kairiame momenyje ir poodinę kraujosruvą dešinės akies viršutiniame voke, pereinančią į vidinį vokų kampą.

2. Be to, K. J. pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už tai, kad mušdamas nežymiai sužalojo O. K., o būtent: 2022 m. vasario 25 d., laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 23.30 val., (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė O. K. kumščiu vieną smūgį į galvos sritį ir taip jai nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą – muštinę žaizdą kairiame smilkinyje.

3. Be to, K. J. pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už tai, kad mušdamas nežymiai sužalojo ir sukėlė fizinį skausmą D. R., o būtent: 2022 m. vasario 26 d., apie 17.30 val., (duomenys neskelbtini), virtuvėje, tyčia sudavė D. R. alkūne ir kumščiais į veido sritį ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą kiekį smūgių, bet ne daugiau 14 kartų bei, paėmęs nuo viryklės metalines groteles, vieną kartą jomis trenkė D. R. į galvos sritį, tokiais veiksmais nukentėjusiajam D. R. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą – kraujosruvą dešinės akies apatiniame voke bei sukėlė fizinį skausmą.

4. Be to, K. J. pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už tai, kad padarė nežymų sveikatos sutrikdymą A. S., o būtent: 2022 m. kovo 8 d., apie 23.30 val. (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu tyčia suduodamas vieną smūgį kumščiu A. S. į veido sritį, tuo padarė jam viršutinio žandikaulio kairės pusės trečio danties vainiko lūžį, kraujosruvą kairės akies apatiniame voke, tai yra padarė nukentėjusiajam A. S. nežymų sveikatos sutrikdymą.

II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo argumentai

5. Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorė Jolanta Steponavičiūtė prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. spalio 10 d. nuosprendį ir K. J. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje (dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo V. E. G.) padarymą skirti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje (dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo O. K.) padarymą skirti 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje (dėl fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo D. R.) padarymą skirti 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje (dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo A. S.) padarymą skirti 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir K. J. paskirti subendrintą 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę K. J. paskirti laisvės atėmimą 1 metams.

8. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras Vytautas Budris prašė prokurorės Jolantos Steponavičiūtės apeliacinį skundą tenkinti ir nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis K. J. ir jo gynėja advokatė Irma Bekerė prašė prokurorės apeliacinį skundą atmesti ir nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Prokurorės ir nuteistojo apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies

9. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, o dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamu atveju prokurorė apeliaciniu skundu neginčija pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytų faktinių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių bei jų kvalifikacijos, keliami bausmių individualizavimo ir bendrinimo klausimai. Nuteistojo K. J. apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl nustatytų nusikalstamos veikos pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nukentėjusiojo D. R. atžvilgiu faktinių aplinkybių, taip pat bausmės individualizavimo klausimas.

Dėl kaltės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nukentėjusiojo D. R. atžvilgiu

10. Nuteistasis apeliaciniu skundu iš esmės neginčija kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, dėl fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajam D. R., tačiau nesutinka su faktinėmis aplinkybėmis, kad jis nukentėjusiajam iš viso sudavė ne mažiau 14 kartų smūgių į veido sritį ir dar metalinėmis grotelėmis trenkė į galvos sritį. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad ištyrus byloje surinktų įrodymų visumą, dalis kaltinime nurodytų aplinkybių nepasitvirtino.

11. Neginčijamai nustatyta, kad D. R. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tą patvirtina specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad D. R. padaryta kraujosruva dešinės akies apatiniame voke ir šiam sužalojimui padaryti reikėjo vieno smūgio buku kietu daiktu į veidą. Specialisto išvadoje taip pat konstatuota, kad rastas kūno sužalojimas nėra būdingas griuviminei ar kritiminei traumai bei atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (2 t., b. l. 9). Protokole-pareiškime nukentėjusysis D. R. nurodė, kad jį sumušė K. J., tuo sukeldamas fizinį skausmą (1 t., b. l. 154). Asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad D. R. veide po dešine akimi matyti mėlynos spalvos kraujosruva (1 t., b. l. 179-184). Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis D. R. paaiškino, kad įvykio metu K. J. jam tris kartus kumščiu trenkė į veido sritį, po šių smūgių jis nukrito ant žemės, tada K. J. du kartus spyrė iš kojos į jo veido sritį ir, pasiėmęs nuo viryklės metalines groteles, vieną kartą jomis trenkė į pakaušio sritį. Taip pat nurodė, kad įvykio metu buvo labai neblaivus, o sukeltą skausmą vertina 5 iš 10 balų (1 t., b. l. 186-187). Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra virtuvėje, kurioje ant viryklės matomos juodos metalinės grotelės (1 t., b. l. 161-168). Pastebėtina, kad specialisto išvados tiriamojoje dalyje užfiksuota, jog D. R. nustatyta dešinės akies apatiniame voke melsva kraujosruva 0,8 x 2,5 cm dydžio, tačiau galvos plaukuotoje dalyje ir smakre, nukentėjusiojo nurodytose vietose sužalojimų žymių nėra. Taigi, nustatytas tik vienas nukentėjusiajam D. R. padarytas kūno sužalojimas. Įtariamuoju apklaustas K. J. pirmosios apklausos metu kaltę neigė, nurodydamas, kad pas nukentėjusįjį tą dieną iš viso nebuvo (2 t., b. l. 77), antrosios apklausos metu jis kaltu prisipažino visiškai, tačiau išsamių parodymų apie įvykio aplinkybes nedavė (3 t., b. l. 21). Apklausiamas pirmosios instancijos teisme K. J. iš pradžių pripažino tik vieną smūgį dešinės rankos kumščiu į kaktą, po to pripažino visus kaltinime nurodytus veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu (4 t., b. l. 14-19). Įvykio vietoje kartu su nukentėjusiuoju D. R. ir nuteistuoju K. J. buvusi nukentėjusiojo sugyventinė V. E. G., kviesdama greitąją medicinos pagalbą, Bendrajam pagalbos centrui nurodė, kad K. J. sudavė D. R. kelis smūgius per veidą ir, paėmęs metalines groteles nuo dujinės viryklės, trenkė jomis per veidą (1 t., b. l. 172-174). Iš pareigūnų „Body“ kameros vaizdo įrašų apžiūros protokolo matyti, kad atvykusiems pareigūnams V. E. G. jau teigė, kad nukentėjusiajam K. J. sudavė 5 ar 7 smūgius ranka į veido sritį, tada spyrė iš kojos, sudavė iš alkūnės ir numetė D. R. ant žemės (1 t., b. l. 176). Apklausta kaip liudytoja V. E. G. ikiteisminio tyrimo metu nurodė kitokias įvykio aplinkybes, kad K. J. sudavė D. R. iš alkūnės į galvą, taip pat kumščiais į galvą, po to koja spyrė į kairės pusės šonkaulius, buvo daugiau nei 5 smūgiai, po to dar 4 ar 5 kartus sudavė kumščiu į galvą, tada, paėmęs nuo viryklės metalines groteles, su jomis trenkė du kartus į galvą (2 t., b. l. 12-13). Papildomos apklausos metu parodė, kad K. J. sudavė D. R. ne mažiau 5 smūgius į galvos sritį, kliuvo ir į veidą, ir į pakaušį, po to dar 5 smūgius į galvos sritį, tada pasiėmė groteles ir dar kartą trenkė nukentėjusiajam į galvą (2 t., b. l. 18-19). Akistatos metu V. E. G. teigė, kad K. J. kumščiu ir alkūne trenkė D. R. į veido sritį apie 5-7 smūgius, po to dar trenkė į veido ir galvos sritį 5-7 smūgius ir su grotelėmis į galvos sritį vieną kartą. Įtariamasis K. J. akistatos metu nesutiko su liudytojos V. E. G. parodymais ir teigė, kad galėjo vieną kartą trenkti smūgį D. R. į akį, bet ne 15 smūgių, su grotelėmis netrenkė (2 t., b. l. 84-86). Daugiau asmenų, mačiusių šį įvykį, nėra.

12. Kaip matyti iš aukščiau aptartų įrodymų visumos, neginčijamai nustatyta, kad nukentėjusiajam D. R. buvo suduotas vienas smūgis į veido sritį kietu buku daiktu, po kurio dešinės akies apatiniame voke atsirado melsva 0,8 x 2,5 cm dydžio kraujosruva. Tiek nukentėjusysis D. R., tiek liudytoja V. E. G. patvirtino aplinkybę, kad K. J. metalinėmis viryklės grotelėmis sudavė nukentėjusiajam D. R. į veidą, viryklės grotelės užfiksuotos ir įvykio vietos apžiūros protokole. Tačiau dėl kitų smūgių sudavimo nukentėjusiojo ir liudytojos V. E. G. parodymai nėra nuoseklūs bei prieštarauja tarpusavyje. Pastebėtina ir tai, kad nukentėjusiojo sugyventinė V. E. G. proceso metu kaskart nurodė vis daugiau K. J. smurtinių veiksmų nukentėjusiojo D. R. atžvilgiu, tuo tarpu nukentėjusysis patvirtino, kad įvykio metu buvo itin neblaivus, nesiorientavo aplinkoje, todėl tiksliai apibūdinti K. J. veiksmų jo atžvilgiu negalėjo. Nuteistasis proceso metu iš esmės pripažino tik vieno smūgio sudavimą nukentėjusiajam D. R. į veido sritį. Todėl apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje esančių įrodymų visuma neginčijamai patvirtina kaltinime nurodytas faktines aplinkybes, kad K. J. alkūne ir kumščiais sudavė D. R. į veido sritį ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą kiekį smūgių, bet ne daugiau 14 kartų. Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barbera, Messegué and Jabardo v. Spain, judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/9620, 20 March 2001 ir kiti). Iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo kyla draudimas grįsti nuosprendį abejonėmis. Bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Šis principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia, esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių, priimti apkaltinamąjį nuosprendį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-510/2012, 2K-315/2012, 2K-205/2012 ir kt.). Šiuo atveju abejonės dėl K. J. alkūne ir kumščiais suduotų smūgių nukentėjusiajam D. R. į veido sritį bylos nagrinėjimo metu nebuvo pašalintos, todėl kaip nepasitvirtinusios šalinamos iš kaltinimo. Pašalinus minėtas aplinkybes iš kaltinimo, veikos kvalifikacija pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nesikeičia.

Dėl bausmės

13. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 1, 2 dalyse taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171-697/2019).

14. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalies sankciją, asmuo, padaręs šią nusikalstamą veiką, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

15. Nagrinėjamu atveju vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinį matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę K. J., įvertino visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. K. J. padarė keturias tyčines baigtas nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (11 straipsnio 4 dalis), iki nusikalstamų veikų padarymo jis buvo teistas 13 kartų ir dar du kartus teistas po šių nusikalstamų veikų padarymo, daugiausia teistas už smurtines nusikalstamas veikas, du kartus – už analogiškas nusikalstamas veikas (3 t., b. l. 77-94, informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys), naujas nusikalstamas veikas padarė teistumui neišnykus, todėl pagal BK 27 straipsnio 1 dalį yra laikomas recidyvistu. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmuose taip pat išnagrinėtos dar dvi baudžiamosios bylos, kuriose K. J. nuteistas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje, padarymo, tačiau nuosprendžiai yra neįsiteisėję (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Iš šių duomenų matyti, kad K. J. išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, nesiekia laikytis visuomenėje priimtų bendro gyvenimo normų ir nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. K. J. taip pat turi galiojančių administracinių nuobaudų, kadangi paskirtų baudų nemoka (3 t., b. l. 103-106), vykdo individualią veiklą (3 t., b. l. 75). Kadangi K. J. prisipažino kaltu padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi nusikaltęs, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šią aplinkybę pripažino pastarojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nuteistojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pagrįstai pripažinta tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimų padarymui ir būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).

16. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumą paminėtų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti K. J. už jo padarytus nusikaltimus pagal BK 140 straipsnio 1 dalį paskyrus sankcijoje numatytą griežčiausią bausmę – terminuotą laisvės atėmimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad ankstesniais nuosprendžiais apeliantui buvo skirtos ne tik laisvės atėmimo bausmės, bet ir laisvės apribojimo bausmė, areštas, taip pat buvo taikytas jo teisinę padėtį lengvinantis institutas – laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau akivaizdu, kad tai nuteistajam teigiamo poveikio nepadarė – jis ir toliau daro smurtines nusikalstamas veikas, tarp jų ir analogiškas. Dėl to nėra pagrindo manyti, kad paskyrus K. J. švelnesnes nei terminuotas laisvės atėmimo bausmes, jis pakeis savo nusikalstamus polinkius ir daugiau nebenusikals. Apelianto nurodytos aplinkybės, kad jis yra dirbantis, turi pastovią gyvenamąją vietą, vedęs ir su žmona augina vaiką, nesudaro pagrindo pakeisti skundžiamu nuosprendžiu paskirtas laisvės atėmimo bausmes. Neabejotina, kad minėtos aplinkybės egzistavo ir iki jam padarant nusikalstamas veikas, tačiau akivaizdu, kad jos pastarojo nuo nusikalstamų veikų nesulaikė. Taigi tai, kad K. J. ne pirmą kartą pablogina savo bei savo artimųjų padėtį, yra tik jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų reikalavimų rezultatas. Tuo tarpu ankstesni apelianto teistumai, aplinkybė, kad ankstesniais nuosprendžiais paskyrus pačias griežčiausias bausmes – laisvės atėmimą, tai nuteistajam teigiamo poveikio nepadarė, teisėjų kolegijos nuomone, rodo, kad K. J. teiginys, jog jis niekada nebenusikals, yra deklaratyvaus pobūdžio.

17. Nuteistajam už jo padarytus nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 1 dalyje (4 veikos), paskirtos bausmės – atitinkamai laisvės atėmimas 4, 5, 6 ir 7 mėnesiams – dydžiu yra mažesnės nei sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis (7 mėnesiai 15 dienų). Tačiau daryti išvadą, kad nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės savo dydžiu yra aiškiai per griežtos ar per švelnios, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija – viena iš sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį. Šioje byloje K. J. paskirtos bausmės už atskiras nusikalstamas veikas yra teisingos, proporcingos padarytoms nusikalstamoms veikoms ir nėra aiškiai per griežtos ar per švelnios. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai taikė apeliantui palankesnį ir švelnesnį bausmių bendrinimo būdą, t. y. dalinį, o ne visišką bausmių sudėjimo būdą ir subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, pagrįstai sumažinta vienu trečdaliu. Tačiau pirmosios instancijos teismas, pasirinkdamas pridedamų bausmių dalis, neatsižvelgė į tai, kad pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis. Pagal BK 50 straipsnio 2 dalį terminuoto laisvės atėmimo bausmė skiriama nuo trijų mėnesių. Taigi šiuo atveju prie griežčiausios paskirtos bausmės (7 mėnesiai) galėjo būti pridedama mažiausiai po 3 mėnesius laisvės atėmimo. Aptartos aplinkybės rodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė BK 63 straipsnio 4 dalį. Taip pat bausmės už nusikalstamas veikas dėl nukentėjusiųjų V. E. G. ir O. K. nežymaus sveikatos sutrikdymo nepagrįstai subendrintos dalinio sudėjimo būdu, o ne apėmimo, nors šios nusikalstamos veikos padarytos esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Remiantis tuo, kas išdėstyta, prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto įstatymo ir neteisingai paskirtos galutinės bausmės (BPK 328 straipsnio 1, 2 punktai).

18. Priešingai, nei nurodo nuteistasis, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas bei nustatydamas jų dydžius, atsižvelgė į visas jį charakterizuojančias aplinkybes. Nors nuteistasis akcentuoja, kad jis prisipažino kaltu padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs, tačiau pirmosios instancijos teismas jau atsižvelgė į nurodytą aplinkybę, taigi dar kartą vertinti tą pačią aplinkybę ir šiuo pagrindu švelninti K. J. paskirtą bausmę, nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis ne pirmą kartą teisiamas už analogiškas nusikalstamas veikas, paskirtų laisvės atėmimo bausmių dydžiai nėra aiškiai per dideli, juolab, kad ankstesniais nuosprendžiais paskirtos trumpesnės laisvės atėmimo bausmės teigiamos įtakos nuteistajam neturėjo. Dar kartą pažymėtina ir tai, kad pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, K. J. paskirta subendrinta bausmė pagrįstai buvo sumažinta vienu trečdaliu. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad švelninti ar skirti kitos rūšies bausmes už jo padarytas nusikalstamas ir taip tenkinti nuteistojo apeliacinio skundo dalį dėl bausmių sušvelninimo, nėra jokio pagrindo

19. BK 75 straipsnio 2 dalis numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų. Minėto straipsnio 4 dalis numato, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Apeliantas nuteistas už keturių nesunkių nusikaltimų padarymą, jam skiriama laisvės atėmimo bausmė neviršija 4 metų ir dėl to yra formalus pagrindas taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Tačiau atsižvelgus į visumą paminėtų aplinkybių (15-18 punktai), į tai, kad nuteistasis teisiamas jau 16 kartą, anksčiau jam jau buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai teigiamos įtakos nepadarė, teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo išvadai, jog nėra pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Dėl to atidėti nuteistajam paskirtos bausmės vykdymą nėra tikslinga.

20. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Tai, kad valstybės patirtos proceso išlaidos, gali būti atlyginamos jas priteisiant iš nuteistojo, pripažįstama tiek tarptautinių, tiek nacionalinių teismų naujausioje formuojamoje praktikoje (Europos žmogaus teisių teismo 2015 m. lapkričio 5 d. sprendimas byloje Chukayev prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 36814/06); Europos žmogaus teisių teismo 2011 m. birželio 21 d. sprendimas byloje Orlov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 29652/04); Europos žmogaus teisių teismo 1992 m. rugsėjo 25 d. sprendimas byloje Croissant prieš Vokietiją (pareiškimo Nr. 13611/88); Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-274-654/2020, 1A-314-307/2020, 1A-310-318/2020).

21. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog minėtos nuostatos taip pat galioja bylą nagrinėjant apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-452/2009, 2K-271/2010, 2K-20/2011).

22. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Šiaulių apygardos teismo 2022 m. lapkričio 28 d. nutartimi nuteistajam K. J. buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinkta gynėja advokatė Irma Bekerė. Apeliacinės instancijos teisme 2022 m. gruodžio 13 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad už nuteistajam K. J. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 153,33 Eur išlaidų.

23. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės ir nuteistojo K. J. apeliacinius skundus tenkina iš dalies. Tačiau, atsižvelgusi į tai, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis buvo skundžiamas ne visa apimtimi, į tai, kad byla apeliacine tvarka išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu, nebuvo atliekamas įrodymų tyrimas, apsiribota baigiamosiomis kalbomis ir nuteistojo paskutiniu žodžiu, šiuo atveju apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą K. J. apeliacinės instancijos teisme netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais,

nusprendžia:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. spalio 10 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, K. J. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinus iš dalies jas sudedant, paskirta subendrinta 1 (vienų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, K. J. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, K. J. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir paskirti subendrintą laisvės atėmimo bausmę 1 (vieniems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir K. J. paskirti galutinę laisvės atėmimo bausmę 10 (dešimčiai) mėnesių.

Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti aplinkybes, kad K. J. alkūne ir kumščiais į veido sritį sudavė D. R. tiksliai nenustatytą kiekį smūgių, bet ne daugiau 14 kartų.

Kitą skundžiamo nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Neišieškoti iš nuteistojo K. J. valstybės naudai 153,33 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.