Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Domus lanae“, suinteresuoto asmens antstolio S. U. atskiruosius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Domus lanae“ skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis S. U., uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Antstolis S. U. 2017 m. lapkričio 16 d. patvarkymu netenkino pareiškėjos skundo ir skundą kartu su vykdomųjų bylų Nr. 0034/17/00931 ir Nr. 0034/17/00932 kopijomis persiuntė Kauno apylinkės teismui. Antstolis nurodė, kad vykdomosiose bylose esantys įrodymai patvirtina, jog antstolis taikė priverstinio poveikio priemones pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 624 straipsnį, po šių priemonių taikymo pareiškėja sumokėjo išieškotojai skolą. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 (toliau – Sprendimų vykdymo instrukcija), nuostatas, antstoliui išieškant didesnę nei 28 962 Eur skolą, jo atlygis skaičiuotinas, taikant 4 procentus nuo išieškotos sumos, ir tokiu atveju atlygis negali būti mažesnis nei 1 737,72 Eur, tačiau tai nereiškia, kad antstolio atlygis turi būti 1 737,72 Eur dydžio, nes atlygio dydis priklauso nuo išieškotos sumos dydžio. Skola buvo sumokėta praėjus daugiau kaip mėnesiui po raginime nustatyto termino pabaigos, o skolininkės atstovas atvyko pas antstolį po to, kai buvo pritaikytos priverstinio vykdymo priemonės. Nėra norminio akto, kuriame būtų numatyta antstolio pareiga mažinti vykdymo išlaidas. Antstolio priimti patvarkymai atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

Nepagrįsta išvada, kad pareiškėja savo veiksmus, siekdama atsiskaityti su išieškotoja, suaktyvino tik po antstolio priverstinų vykdymo veiksmų pradėjimo, neįvertintos pareiškėjos pastangos tinkamai įvykdyti paskolos sutartis be priverstinių vykdymo veiksmų. Pareiškėja nuo pat paskolos gavimo siekė kuo greičiau atsiskaityti su išieškotoja. Apie atsiskaitymą išieškotoja buvo informuota dar 2017 metų gegužės mėnesį, pateikiant jai AB „Kamvol“ 2017 m. gegužės 25 d. raštą Nr. 37-9/27. Vėliau šalys reguliariai bendravo, pareiškėjai siekiant tinkamai įvykdyti paskolos sutartis. Skunde pareiškėja nurodė, kad susitarti dėl skolos grąžinimo siekė nuo 2017 m. birželio 26 d. notaro pranešimų apie išieškotojo kreipimąsi dėl vykdomųjų įrašų. Tokių teiginių išieškotoja neneigia ir atsiliepime į skundą nurodo, kad po antstolio priverstinio vykdymo veiksmų pradžios pareiškėja ir išieškotoja skolos grąžinimo klausimus bandė išspręsti taikiai dar kartą. Taigi skolos grąžinimo klausimus pareiškėja pradėjo spręsti iki antstolio priverstinių vykdymo veiksmų pradžios.

Nepagrįsta išvada, kad byloje esantys įrodymai nei paneigia, nei patvirtina, jog su išieškotoja pareiškėja negalėjo atsiskaityti dėl Baltarusijos valstybės pareigūnų veiksmų ir sprendimų. Pareiškėja paskolas pas išieškotoją ėmė konkrečiam tikslui – nupirkti žaliavas, jas parduoti Baltarusijos AB „Kamvol“ ir iš pastarosios bendrovės gautomis lėšomis atsiskaityti su išieškotoja. Baltarusijos pareigūnams pakeitus sprendimus dėl AB „Kamvol“ sandorio su pareiškėja finansavimo, atsiskaitymas su išieškotoja vėlavo ne dėl pareiškėjos tyčios ir ne dėl nuo pareiškėjos nepriklausančių aplinkybių. Antstolis neatliko nei vieno veiksmo, kuris būtų paspartinęs pareiškėjos atsiskaitymą su kreditoriumi.

Nepagrįstai suabsoliutinti antstolio lūkesčiai dėl atlyginimo gavimo. Kai kuriuos vykdymo veiksmus antstolis galbūt atliko skubotai ir neteisėtai, t. y. turto arešto aktą surašė pažeisdamas CPK 658 straipsnį, nesulaukęs termino skolas sumokėti geruoju pabaigos. Be to, šios bylos kontekste abejotina, kad antstolis pagrįstai vykdė savo veiklą kito antstolio veiklos teritorijoje. Teisės aktai neturėtų būti aiškinami kaip suteikiantys antstoliui pagrindą tikėtis gauti atlyginimą už vykdymo procesą, kurį jis vykdė nesilaikydamas CPK reikalavimų ir kurio eigai jis neturėjo įtakos. Be to, nevertinta paties antstolio pozicija ginčijamu klausimu. Pats antstolis pripažino, jog atlyginimas jam gali būti sumažintas – 2017 m. lapkričio 3 d. mokėjimo nurodymu jis grąžino pareiškėjai dalį (2 683,22 Eur) nusirašyto savo atlygio. Tai reiškia, kad teisėtas lūkestis gauti visą Sprendimų vykdymo instrukcijoje numatytą atlyginimą antstoliui nebuvo susiformavęs.

Nustatant antstoliui 20 000 Eur atlyginimą, nenurodyta, kuo remiantis nustatyta tokio dydžio atlyginimo suma, kodėl ji atitiks teisėtus antstolio lūkesčius, neatsižvelgta, ar nepažeidžiamas teisingo apmokėjimo už darbą principas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies patenkintas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad antstolis S. U. 2017 m. rugpjūčio 10 d. patvarkymais vykdomosiose bylose Nr. 0034/17/00931 ir Nr. 0034/17/00932 priėmė vykdyti Vilniaus miesto savivaldybės 45-ojo notaro biuro notarės J. K. vykdomuosius įrašus dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą. Vykdomojoje byloje Nr. 0034/17/00931 buvo išieškoma 70 080 Eur skola, 1 087,41 Eur palūkanos, 5 509,5 Eur delspinigiai ir 192,53 Eur notaro išlaidos, o vykdomojoje byloje Nr. 0034/17/00932 buvo išieškoma 570 469,51 Eur skola, 3 611,39 Eur palūkanos, 29 381,56 Eur delspinigiai, 328,8 Eur notaro išlaidos, palūkanos. Antstolis vykdomosiose bylose 2017 m. rugpjūčio 10 d. surašė raginimus sumokėti skolą, nustatydamas 30 dienų terminą nuo raginimo gavimo dienos, apskaičiavo vykdymo išlaidas (CPK 651, 655 straipsniai). Procesiniai dokumentai pareiškėjai buvo įteikti 2017 m. rugpjūčio 14 d. Taigi, skola turėjo būti sumokėta iki 2017 m. rugsėjo 14 d. Skola išieškotojai buvo grąžinta 2017 m. spalio 9 d. (664 925,67 Eur) ir 2017 m. spalio 23 d. (24 806 Eur).

Byloje nėra ginčo dėl to, kad skola išieškotojai buvo sumokėta pasibaigus raginime nustatytam 30 dienų terminui, todėl antstolis turi teisę į atlygį pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 68 punktą. Nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs dėl atlygio antstoliui dydžio – pareiškėja prašo nustatyti antstoliui minimalų 1 737,72 Eur atlygį abiejose vykdomosiose bylose, iš viso 3 475,44 Eur atlygį, o antstolis prašo nustatyti jam maksimalų 27 597,91 Eur atlyginimą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. birželio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-283-313/2017 išaiškino, kad atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą apskaičiuojamas Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka, tačiau pagal kasacinio teismo praktiką yra galimi ir atlyginimo mažinimo atvejai. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, analizuoti ir vertinti konkrečios bylos aplinkybes ir dėl antstoliui priteistino atlyginimo dydžio spręsti siekdamas tiek skolininko, tiek antstolio teisėtų interesų pusiausvyros. Tuo atveju, kai skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį) pasibaigus raginime (siūlyme) nustatytam terminui ir teismas nusprendžia, kad, atsižvelgiant į konkrečios nagrinėjamos bylos aplinkybes, šis atlyginimas mažintinas, tai antstoliui priteisiamas atlyginimas už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą neturi būti mažesnis už Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytą minimalų šio atlyginimo dydį. Siekiant nustatyti konkretų atlyginimo dydį turi būti įvertintos faktinės bylos aplinkybės: skolininko pastangos atsiskaityti su išieškotoju iki priverstinio vykdymo pradėjimo, iki raginime nurodyto termino, ar skolininkas bendradarbiavo su antstoliu, išieškotojo ir antstolio veiksmai priverstinio vykdymo metu ir kt.; prieš sprendžiant apie konkretų atlyginimo dydį visų pirma turėtų būti nustatyta išieškotina ir išieškota suma, kurios pagal Sprendimų vykdymo instrukciją yra pagrindas apskaičiuoti atlyginimo dydį, tada pagal pateiktą išaiškinimą, atsižvelgiant į nustatytas bylos aplinkybes, spręsti, ar yra pagrindas šį atlyginimą sumažinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-5/2007).

Vadovaujantis šiais kasacinio teismo išaiškinimais, kaip nepagrįsti atmestini antstolio S. U. atskirojo skundo argumentai dėl galimybės mažinti atlygį antstoliui nebuvimo, pažeistų imperatyvių procesinės teisės normų, pirmosios instancijos teismui sumažinus atlygio jam dydį, nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad šiuo atveju yra pagrindas sumažinti Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytą procentinės išraiškos atlygio antstoliui dydį, tačiau sprendžia, kad faktinės bylos aplinkybės, pareiškėjos elgesys sudarė pagrindą atlygį antstoliui sumažinti didesne suma.

Pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, kad pareiškėja ėmėsi aktyvių skolinių įsipareigojimų vykdymo derinimo su išieškotoja ir antstoliu veiksmų tik suėjus raginimuose nurodytam skolos sumokėjimo terminui, pareiškėjos elgesio iki priverstinio vykdymo veiksmų pradžios nevertino kaip atlygio antstoliui mažinimo pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su pareiškėjos atskirojo skundo argumentu, kad tokia išvada padaryta nepagrįstai.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad Baltarusijos įmonės „Kamvol“ 2017 m. gegužės 25 d. rašte išieškotojai UAB Medicinos bankui nurodyta, jog pasikeitė įmonės „Kamvol“ apyvartinių lėšų finansavimo šaltiniai, todėl būtina pakeisti dokumentą, akredityvas žaliavos (vilnos) pirkimui įmonei UAB „Domus lanae“ bus išstatytas 2017 m. birželio 25 d. UAB Medicinos banke. Bylos duomenimis akredityvas nebuvo pateiktas nurodytu laiku (2017 m. birželio 25 d.). Ši aplinkybė, pirmosios instancijos teismo vertinimu, sudarė pagrindą išvadai, kad iki vykdymo proceso pagal vykdomuosius įrašus pareiškėja negalėjo įvykdyti savo sutartinių įsipareigojimų UAB Medicinos bankui dėl nuo jos nepriklausančių aplinkybių (įmonė „Kamvol“ nepateikė akredityvo UAB Medicinos bankui, nors žadėjo tai padaryti). Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Baltarusijos įmonei „Kamvol“ nepateikus akredityvo, skolininkė turėjo imtis aktyvių veiksmų dėl skolos sumokėjimo, tačiau byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog pareiškėja pradėjo aktyviai veikti prasidėjus priverstinio vykdymo veiksmams. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, šią aplinkybę patvirtina pačios pareiškėjos teiginys, kad ji persiuntė išieškotojai akredityvo sumos patvirtinimą 2017 m. rugsėjo 21 d., t. y. suėjus raginimuose nurodytam skolos sumokėjimo terminui. Apeliacinio teismo nuomone, nors pareiškėja persiuntė išieškotojai akredityvo sumos patvirtinimą 2017 m. rugsėjo 21 d., tačiau ši aplinkybė nepatvirtina, jog iki šios datos pareiškėja neatliko jokių veiksmų, kad atsiskaitytų su išieškotoja. Priešingai, jei pareiškėja nebūtų atlikusi jokių aktyvių veiksmų, ji 2017 m. rugsėjo 21 d. nebūtų galėjusi persiųsti išieškotojai akredityvo sumos patvirtinimo. Nors Baltarusijos Respublikos Valstybinio turto komiteto Valstybinio prekybos-gamybos susivienijimo „Belresursy“ – holdingo „Belresursy“ valdančiosios kompanijos 2017 m. rugpjūčio 17 d. pranešimo turinys, nežinant visų su jame nurodytomis aplinkybėmis susijusių faktų, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad tik dėl Baltarusijos valstybės pareigūnų veiksmų ir sprendimų pareiškėja negalėjo įvykdyti įsipareigojimų UAB Medicinos bankui, tačiau leidžia spręsti, kad ir po 2017 m. birželio 25 d. buvo atliekami veiksmai, jog būtų gautos lėšos, reikalingos atsiskaityti su UAB Medicinos banku. Kadangi konkrečių duomenų apie pareiškėjos veiksmus, siekiant atsiskaityti su išieškotoja, nėra pateikta, apeliacinės instancijos teismas negali spręsti, kiek aktyvi buvo pareiškėja, tačiau, įvertinęs byloje esančius įrodymus, daro išvadą, jog visiško pareiškėjos neveikimo iki priverstinio vykdymo veiksmų negalima konstatuoti. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pareiškėjos atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog pareiškėja su išieškotoja bandė spręsti skolos grąžinimo problemą taikiai tik po antstolio priverstinio vykdymo veiksmų pradžios. Aplinkybę, kad pareiškėja bendradarbiavo su išieškotoja dar iki priverstinio vykdymo veiksmų pradžios patvirtina išieškotojos atsiliepimai į skundą dėl antstolio veiksmų ir atskiruosius skundus, kuriuose nurodoma, kad po antstolio priverstinio vykdymo veiksmų pradėjimo pareiškėja ir išieškotoja dar kartą bandė skolų grąžinimo klausimus išspręsti taikiai, todėl išieškotoja 2017 m. spalio 3 d. raštu paprašė antstolio sustabdyti vykdymo veiksmus priverstinai realizuojant įkeistą turtą.

Vertindamas antstolio atliktų darbų apimtį vykdomosiose bylose, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad vykdomojoje byloje Nr. 0034/17/00931 antstolis, priėmęs vykdomąjį dokumentą, 2017 m. rugpjūčio 10 d. išsiuntė pareiškėjai, A. P. ir R. U. raginimus sumokėti išieškomą skolą, apskaičiavo vykdymo išlaidas, areštavo R. U., A. P. priklausantį turtą, surašydamas turto arešto aktą, išsiuntė turto arešto aktą vykdymo proceso dalyviams, 2017 m. rugsėjo 10 d. pranešė kitiems antstoliams ir Kauno apylinkės teismui dėl vykdymo veiksmų atlikimo kito antstolio aptarnaujamoje veiklos teritorijoje, 2017 m. rugsėjo 15 d. priėmė patvarkymą dėl turto arešto, patvarkymą dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo, parengė vykdymo išlaidų apskaičiavimą, nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas, pranešimą dėl areštuoto turto pardavimo (antstolis nepagrįstai nurodo, kad šis pastarasis jo veiksmas pirmosios instancijos teismo nebuvo įvertintas), 2017 m. spalio 3 d. priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos sustabdymo. Taip pat antstolis 2017 m. spalio 10 d. parengė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas, 2017 m. spalio 24 d. priėmė patvarkymus dėl arešto turtui panaikinimo, patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, parengė vykdymo išlaidų paskaičiavimą, nurodymą priverstinai nurašyti lėšas, 2017 m. lapkričio 9 d. priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo. Vykdomojoje byloje Nr. 0034/17/00932 antstolis, priėmęs vykdomąjį dokumentą, 2017 m. rugpjūčio 10 d. išsiuntė pareiškėjai ir A. P. raginimus sumokėti išieškomą skolą, apskaičiavo vykdymo išlaidas, areštavo pareiškėjai ir A. P. priklausantį turtą, surašydamas turto arešto aktą, išsiuntė turto arešto aktą vykdymo proceso dalyviams, 2017 m. spalio 3 d. priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos sustabdymo, 2017 m. spalio 24 d. priėmė patvarkymus dėl arešto turtui panaikinimo ir patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, parengė vykdymo išlaidų paskaičiavimą, nurodymą priverstinai nurašyti lėšas, 2017 m. lapkričio 9 d. priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo.

Nors pirmosios instancijos teismas sprendė, kad antstolis atliko didelės apimties vykdymo veiksmus, apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su pareiškėjos atskirojo skundo argumentu, jog antstolio vykdomosiose bylose atliktų veiksmų negalima vertinti kaip didelės apimties ir reikalaujančius itin didelių antstolio darbo sąnaudų, dalis antstolio veiksmų buvo atliekami priimant vieną patvarkymą abiejose vykdomosiose bylose, jose antstolio atliekami veiksmai dubliavosi. Visgi pareiškėja nepagrįstai teigia, kad antstolis dalį vykdymo veiksmų atliko neteisėtai, kadangi pareiškėja neskundė konkrečių antstolio veiksmų, todėl jų neteisėtumas nėra konstatuotas.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su pareiškėjos atskirojo skundo argumentu, kad antstoliui turi būti nustatytas minimalus atlygis, nes jis neatliko nei vieno veiksmo, kuris būtų paspartinęs pareiškėjos atsiskaitymą su kreditoriumi. Kasacinio teismas yra išaiškinęs, kad atlyginimo antstoliui suma negali būti skaičiuojama kaip atlyginimas už konkrečiai atliktą darbą, įvertinus darbo sąnaudas, sugaištą laiką, kitus konkrečius vykdymo veiksmus, nes antstolio atlyginimo dydis procentine išraiška pagal išieškotiną iš skolininko sumą reglamentuotas Sprendimų vykdymo instrukcijoje; antstolio atlikti vykdymo veiksmai gali būti pagrindas spręsti dėl jo atlyginimo mažinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283-313/2017). Be to, kaip minėta, sprendžiant antstolio atlygio mažinimo klausimą, vertinama ne tik antstolio atliktų veiksmų apimtis, bet ir kitos aplinkybės, susijusios su skolos išieškojimu.

Apeliacinės instancijos teismas kaip nepagrįstą atmeta pareiškėjos atskirojo skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė, kuo remiantis nustatyta tokio dydžio atlygio antstoliui suma. Pirmosios instancijos teismas argumentavo, kad, jo vertinimu, vienintelė byloje nustatyta aplinkybė, sudaranti pagrindą sumažinti atlygį antstoliui, yra santykinai trumpas gana didelės įsiskolinimo sumos sumokėjimo išieškotojai laikotarpis (suėjus vienam mėnesiui po raginime nustatyto termino), nurodė, kad, nustatydamas atlygio antstoliui dydį, atsižvelgia į atlygio antstoliui paskirtį, jo teisėtus lūkesčius tikėtis tam tikro rezultato, kai skolininkas laiku nevykdys raginime nurodytos prievolės, o antstolis veiks teisėtai, tai, kad pareiškėja nesumokėdama skolos per raginime nurodytą terminą, turėjo numatyti galimas to neigiamas pasekmes. Šiuo atveju aritmetinis nustatytinos atlygio antstoliui sumos pagrindimas nėra įmanomas, todėl pareiškėjos reikalavimas nurodyti konkretų atlygio antstoliui paskaičiavimą vertintinas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies nepagrįstai sprendė, jog pagrindą sumažinti atlygį antstoliui sudaro tik pakankamai neilgas gana didelės įsiskolinimo sumos sumokėjimo išieškotojai laikotarpis, kadangi bylos duomenys leidžia daryti išvadą apie pareiškėjos bendradarbiavimą su išieškotoja iki ir po vykdymo veiksmų pradėjimo, pareiškėjos pastangas atsiskaityti su išieškotoja, ne tik suėjus raginimuose nurodytam skolos sumokėjimo terminui, ne itin didelės apimties antstolio atliktus veiksmus. Atsižvelgęs į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėjos ir antstolio teisėtų interesų pusiausvyrą, Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatas nagrinėjamos bylos atveju labiau atitiktų ne 20 000 Eur, o 13 000 Eur atlygio antstoliui už vykdomųjų dokumentų įvykdymą nustatymas. Tuo pagrindu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis pakeistina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartį ir ją išdėstyti taip:

„Pareiškėjos UAB „Domus lanae“ skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti antstolio S. U. 2017 m. spalio 24 d. patvarkymo dėl vykdymo išlaidų išieškojimo dalį, pagal kurią iš UAB „Domus lanae“ (j. a. k. 133717124) turi būti išieškotas 27 597,91 Eur atlygis antstoliui, nustatant, kad šis atlygis yra 13 000 Eur.

Panaikinti 2017 m. spalio 24 d. antstolio nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas dalį, pagal kurią iš UAB „Domus lanae“ (j. a. k. 133717124) sąskaitos turi būti nurašyta 27 683,22 Eur, nurodant, kad iš UAB „Domus lanae“ sąskaitos nurašytina 13 085,31 Eur.

Įpareigoti antstolį S. U. grąžinti UAB „Domus lanae“ (j. a. k. 133717124) nurašytą 11 914,69 Eur sumą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.