Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijaus Tamašausko ir Linos Žemaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės NEO Finance apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-18515-840/2020 pagal ieškovės akcinės bendrovės NEO Finance ieškinį atsakovui Ž. P. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Atsakovui Ž. P. ieškinys su priedais ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pareikšti, įteikti 2020 m. liepos 28 d. pasirašytinai. Atsakovas per teismo nustatytą 14 dienų terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai

12. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

13. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

14. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų (nuostolių), kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų dalies priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

15. Byloje nustatyta, kad ieškovė NEO Finance, AB ir atsakovas Ž. P. 2019 m. gegužės 8 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K581268060, pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 2 520 Eur vartojimo kreditas 48 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 640.32 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma: 11.58 proc.), 186.46 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2023 m. gegužės 8 d. Atsakovas laiku nemokėjo mėnesinių įmokų bei nereagavo į ieškovės siųstus raginimo laiškus. Ieškovė 2020 m. liepos 8 d. atsakovui siųstu išankstiniu raštišku pranešimu vienašališkai nuo 2020 m. liepos 14 d. nutraukė su atsakovu sudarytą vartojimo kredito sutartį ir 2020 m. liepos 20 d. kreipėsi į teismą.

16. Apeliantė prašė priteisti 11,58 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. gegužės 9 d.).

17. Pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo atmetė nurodęs, kad ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo ir detalaus paskaičiavimo, nes reikalavimą išdėstė nurodydama tik nuostolių skaičiavimo būdą (procentais nuo nesumokėtos sumos). Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka.

18. Iš ieškovės 2020 m. lapkričio 11 d. pateikto vartojimo kredito grąžinimo grafiko nustatyta, kad ieškovė kiekvieną mėnesį planavo gauti kredito mokestį arba, kitaip tariant, mokėjimo palūkanas, skaičiuojamas kiekvieną mėnesį nuo negrąžintos kredito sumos taikant 11,58 proc. metinių palūkanų normą. Sutarties nutraukimo metu atsakovo negrąžinto kredito suma sudarė 2 131,51 Eur.

19. Sutiktina, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Vartojimo kredito gavėjas turi teisę bet kuriuo metu įvykdyti visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį. Tai padaręs, jis turi teisę į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą, kurį sudaro likusio vartojimo kredito sutarties trukmės laikotarpio, skaičiuojamo nuo vartojimo kredito ar jo dalies grąžinimo dienos, palūkanos ir išlaidos. Pažymėtina, kad šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties bendrosios dalies 3.6.3 punkte buvo numatyta, jog kredito gavėjas turi teisę grąžinti vartojimo kreditą anksčiau nustatyto termino ir pasinaudoti teise į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą.

20. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, atsakovui pažeidus vartojimo kredito sutartį, sutartis 2020 m. liepos 14 d. buvo nutraukta. Sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja CK 6.221 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Pagal šio straipsnio 2 dalį, sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Pagal šio straipsnio 3 dalį sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Taigi, sutartį nutraukus jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018, 37 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

21. Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).

22. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006).

23. Todėl spręstina, kad ieškovės negautų pajamų faktas yra įrodytas, nes ieškovė už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinusi atsakovui pinigus ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nutraukusi vartojimo kredito sutartį iki šiol neatgavo nei šių paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų. Pagal apeliantės pateiktus duomenis, ieškovės negautų pajamų suma nuo sutarties nutraukimo (2020 m. liepos 14 d.) iki vartojimo kredito sutarties pabaigos (2023 m. gegužės 8 d.) sudarytų 334,17 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė nagrinėjamoje byloje taip pat įrodė, kad jos negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) yra realios.

24. Ieškovės reikalavimas priteisti 11,58 metinių palūkanų procentus negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2 131,51 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. gegužės 8 d.) yra tenkintinas iš dalies. Įvertinama, kad vartojimo kredito sutarties tinkamo vykdymo atveju kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų. Atsakovui taikytina civilinė atsakomybė iš jo priteisiant ieškovės negautas pajamas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų vykdoma tinkamai, t. y. priteistina po 11,58 procentų metinių palūkanų kiekvieną mėnesį nuo 2020 m. liepos 14 d. nuo 2 131,51 Eur negrąžinto kredito sumos ir atitinkamai kiekvieną mėnesį skaičiuojant nuo likusios negrąžinto kredito sumos iki visiško grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos 2023 m. gegužės 8 d.

25. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovui išlieka teisė pasinaudoti VKĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta teise grąžinti kreditą anksčiau termino ir tokiu būdu pasinaudoti teise mokėti mažiau palūkanų. Atsakovui įvykdžius dalį savo prievolės, grąžinamos sumos ir atitinkamai mokėtina nuostolių suma pasikeistų, todėl turėtų būti skaičiuojama iš naujo pagal naują hipotetinį paskolos grąžinimo grafiką įvedant negrąžinto kredito sumą ir mėnesių skaičių iki paskolos termino pabaigos (2023 m. gegužės 8 d.) (naudojantis, pavyzdžiui, www.bankai.lt teikiama skaičiuokle).

26. Apeliaciniu skundu yra skundžiama ir ta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria buvo atmestas reikalavimas dėl kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos priteisimo.

27. Pirmosios instancijos teismas atmetė reikalavimą dėl 11,58 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2 131,51 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. gegužės 9 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos priteisimo, atsižvelgdamas į VKĮ 11 straipsnio 8 dalį, kuri numato, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ne daugiau kaip už 180 dienų ir jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Nurodė, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs kad kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o VKĮ 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).

28. Atmestini kaip nepagrįsti ieškovės apeliacinio skundo argumentai, kad jos reikalavimas priteisti kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos yra pagrįstas ir neprieštaraujantis naujai formuojamai teismų praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

29. Nagrinėjamu atveju ieškiniu ieškovė prašė priteisti kompensacines palūkanas už laikotarpį po sutarties termino pabaigos (2023 m. gegužės 9 d.), t. y. palūkanas, mokėtinas tuo atveju, jeigu įvyks sutarties pažeidimas ir kreditas nebus grąžintas sutartyje įtvirtintais terminais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformuota teisės aiškinimo taisyklė, pagal kurią nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl po sutarties nutraukimo nebegali būti skaičiuojamos mokestinę (pelno) funkciją atliekančios palūkanos, tačiau savo teises kredito davėjas gali ginti reikšdamas reikalavimą dėl kompensacinių palūkanų (netesybų) priteisimo arba reikalaudamas taikyti civilinę atsakomybę (priteisti nuostolių, siejamų su negautomis pajamomis, atlyginimą). Tuo tarpu atmesdamas ieškinio reikalavimą dėl priteisimo kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2 131,51 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. gegužės 9 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020 pateiktais išaiškinimais. Šioje nutartyje kasacinis teismas, siekdamas užkirsti galimybes vartojimo kredito davėjams apeiti VKĮ kuriamą imperatyvų teisinį reglamentavimą, išaiškino (75 punktas), kad kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra tokia pati kaip ir sutartinių netesybų, kurių dydis ir skaičiavimo terminas turi atitikti VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas maksimalias ribas (0,05 proc. dydį už kiekvieną vėlavimo vykdyti prievolę dieną, bet ne daugiau kaip už 180 dienų). VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo.

30. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad vartotojo teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-149-706/2015). Pagal kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką teismas ex officio (iš lot. savo iniciatyva) turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje išdėstytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-611/2017, 32 punktas, kt.).

31. Teisėjų kolegijos nuomone, vartojimo kredito sutartį nutraukus, sutarties sąlygos, nustatančios tarpininkavimo mokesčio skaičiavimo tvarką ir dydį, taip pat sąlygos, nustatančios kompensuojamųjų palūkanų dydį, neteko galios ir negalės būti taikomos, todėl jos atskirai nevertintinos ir atitinkamai nėra būtina pripažinti jas negaliojančiomis ab initio (iš lot. nuo pradžios) (CK 6.284 straipsnio 3 dalis, 9 dalis).

32. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, todėl ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių pakeistinas – ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo už negrąžintą vartojimo kredito sumą tenkinamas iš dalies, priteisiant ieškovei iš atsakovo papildomai 334,17 Eur nuostolių. Pažymėtina, kad nuo šios sumos taip pat skaičiuotinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos.

33. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Patenkinus ieškovės apeliacinį skundą iš dalies buvo pakeistas pirmos instancijos teismo sprendimas, todėl apeliacinės instancijos teismas turi spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo.

34. Byloje nustatyta, kad ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 277 Eur (77 Eur žyminis mokestis už ieškinį ir 200 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti) bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškinio patenkintų reikalavimų dalį, iš atsakovo ieškovei priteisė 164,54 Eur bylinėjimosi išlaidų. Iš dalies patenkinus ieškovės apeliacinį skundą, proporcingai tenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, o taip pat įvertinus jau priteistą išlaidų sumą, ieškovei iš atsakovo papildomai priteistina 15 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Įvertinus tai, kad ieškovė ieškinyje neįvardijo konkrečios negautų pajamų (nuostolių) sumos, o pateikė tik jų apskaičiavimo būdą ir šio reikalavimo žyminiu mokesčiu neapmokėjo, trūkstama 15 Eur žyminio mokesčio dalis priteistina iš atsakovo valstybei (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 4 punktas, 86 straipsnio 1 dalis). Paduodama apeliacinį skundą ieškovė patyrė 275 Eur (75 Eur žyminis mokestis už ieškinį ir 200 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti) bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinį skundą tenkinus 30 procentų, iš atsakovo ieškovei priteistina 83 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Ieškovei iš atsakovo papildomai priteistina iš viso 98 Eur (15 + 83 = 98) bylinėjimosi išlaidų.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą už akių iš dalies ir papildomai priteisti iš atsakovo Ž. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei NEO Finance, AB, juridinio asmens kodas 303225546, po 11,58 procentų metinių palūkanų kiekvieną mėnesį nuo 2020 m. liepos 14 d. nuo 2 131,51 Eur negrąžinto kredito sumos ir atitinkamai kiekvieną mėnesį skaičiuojant nuo likusios negrąžinto kredito sumos iki visiško grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos – 2023 m. gegužės 8 d., ir 98 Eur (devyniasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš atsakovo iš atsakovo Ž. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 15 Eur (penkiolika eurų) žyminio mokesčio, jį sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.