Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėja R. Cemnolonskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-919-81/2012

Teisėja S. Girdenienė Teisminio proceso Nr. 1-55-1-00127-2012-7

2012 m. gruodžio 20 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Cemnolonskienės, teisėjų Nerijaus Meilučio ir Viktoro Preikšo, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, nuteistojo A. S. gynėjai advokatei Ramutei Budrytei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 9 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 178 str. 4 d., 140 str. 1 d., 286 str. ir 290 str., ir nuteistas:

- už nusikaltimo, numatyto LR BK 178 str. 4 d., padarymą - 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme,

- už nusikaltimo, numatyto LR BK 140 str. 1 d., padarymą - 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausme,

- už nusikaltimo, numatyto LR BK 286 str., padarymą - 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- už nusikaltimo, numatyto LR BK 290 str., padarymą - 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis LR BK 63 str., bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas vieneriems metams trims mėnesiams, paskiriant atlikti pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. nuteistas už tai, kad jis 2012 m. sausio 18 d., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir būdamas A. S. gyvenamajame name, pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą - A. S. priklausantį televizorių GRUNDIG - 150 Lt vertės ir kompiuterio monitorių - 200 Lt vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. S. bendrą 350 Lt turtinę žalą;

Be to, jis įžeidė savo pareigas einančius valstybės tarnautojus ir grasindamas panaudoti smurtą bei panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojams, tai yra:

2012 m. sausio 18 d. (duomenys neskelbtini), savo namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo pareigas einančius valstybės tarnautojus - Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų skyriaus vyriausiąjį postinį V. S. ir Varėnos rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyresniąją tyrėją D. A., besiaiškinančius aplinkybes dėl A. S. daiktų vagystės, vartodamas tyrėjos D. A. atžvilgiu keiksmažodžius, nepadorius ir žeminančius žodžius, ją įžeidė ir užsimojęs ranka siekdamas suduoti tyrėjai smūgį, tokiu būdu grasino pavartoti smurtą, dėl ko vyr. postiniui V. S. raminant A. S., pastarasis, panaudodamas fizinį smurtą - suduodamas kumščiu smūgį į veidą, tuo sukeldamas fizinį skausmą, pasipriešino valstybės tarnautojui - Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų skyriaus vyriausiajam postiniui V. S., sulaikant jį už nusikalstamą veiką - valstybės tarnautojo įžeidimą, siekiant pristatyti į Varėnos rajono policijos komisariatą;

tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, tuo pačiu metu, tai yra 2012 m. sausio 18 d. laikotarpiu nuo 16.00 val. iki 18.00 val., įžeidė savo pareigas einančius valstybės tarnautojus, tai yra: tarnybiniame automobilyje FORD-TRANSIT, v/n (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pristatant jį iš (duomenys neskelbtini) į Alytaus AVPK Varėnos rajono policijos komisariatą, įžeidė savo pareigas einančius valstybės tarnautojus - Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų skyriaus vyriausiąjį postinį V. S. ir Varėnos rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyresniąją tyrėją D. A., vartodamas jų atžvilgiu keiksmažodžius, nepadorius ir žeminančius žodžius;

be to, jis 2012 m. kovo 16 d., (duomenys neskelbtini), A. S. gyvenamajame name iš asmeninių paskatų, tyčia sudavė smūgius rankomis ir kojomis J. V. į veidą, šonus, pečius, rankas, ne mažiau aštuoniolikos smūgių, tuo padarydamas nukentėjusiajam J. V. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį muštinėmis žaizdomis dešinio antakio išoriniame krašte ir vidurinėje dalyje, dešinės akies apatiniame voke, apatinės lūpos kairėje, viršutinės lūpos gleivinėje, liežuvio kairėje pusėje, poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose, kairiame skruoste, dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje, kraujosruvomis abiejų akių junginėse, odos nubrozdinimais kaktos vidurinėje, dešinėje ir kairėje pusėse, kairio kelio sąnario priekiniame paviršiuje, kairio riešo sąnario nugariniame paviršiuje, dešinio peties sąnario nugariniame paviršiuje, dešinio smilkinio srityje.

Skunde nurodoma, kad dėl telvizoriaus ir kompiuterio monitoriaus vagystės jis nuteistas nepagrįstai. Liudytoja S. B. patvirtino, kad kompiuterio monitorius buvo jo nuosavybė, o liudytoja A. S. meluoja, nurodydama, kad monitorių jai padovanojo draugai. Be to, liudytojas J. V. matė jį nešantį televizorių, o ne monitorių. Taip pat teismas pažeidė LR BPK 289 str. 1 d. nustatytą daiktų apžiūros tvarką ir LR BPK 92 - 93 str. numatytą daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, laikymo tvarką, kadangi daiktai turi būti laikomi iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Televizoriaus jis iš A. S. nevogė, o pasiskolino, ką įrodo aplinkybė, kad jis ir vėl yra iš jo pasiskolinęs televizorių „Griunding“. Monitorių jis naudoja kaip slėptuvę, todėl ten saugomas dokumentas ir pinigai galėtų būti įrodymu, patvirtinančiu faktą dėl jo nuosavybės. Skunde taip pat parodo, kad liudytoja A. S. jį kaltina vagyste iš asmeninių paskatų, kadangi kurį laiką jie artimai bendravo. Be to, liudytoja nuolat keičia parodymus dėl kompiuterio įsigijimo. Apeliantas prašo teismo grąžinti jam priklausantį kompiuterio monitorių.

Skunde taip pat nurodoma, kad aplinkybių dėl pareigūnų D. A. ir V. S. įžeidimo, nepatvirtino liudytojos D. A. parodymai teisme, kuri nurodė, kad girdėjo tik šurmulį prie buto lauko durų, kai nuteistasis buvo vedamas į tarnybinę mašiną. Taip pat pažymi, kad jo atsakomąją reakciją iššaukė netinkamas pareigūnų elgesys, jo pažeminimas, nes buvo išvestas surakintas ir basas. Jis pareigūnus pavadino „pedofilais“, kadangi iš žiniasklaidos žino, kad taip vadinami korumpuoti pareigūnai, tačiau jis jiems negrasino ir necenzūrinių žodžių jų atžvilgiu nenaudojo.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, nuteistojo gynėją, prašiusią nuteistojo apeliacinį skundą dėl jame išdėstytų motyvų patenkinti, prokurorę, prašiusią apeliacinį skundą atmesti, bet nuosprendį pakeisti dėl bausmių subendrinimo už nusikaltimų, numatytų LR BK 286 str. ir 290 str., padarymą esant idealiai sutapčiai, sprendžia, kad nuteistojo A. S. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. LR BK 2 str. įtvirtintos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos. Įstatyme numatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu. Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - LR BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis LR BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus yra tai, kad vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Be to, Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjų Senato Nutarimo Nr. 40 2003 m. birželio 20 d. „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ (toliau - Nutarimo) 1.1. punkte nustatyta, jog nuosprendis turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. To paties Nutarimo 3.1.8. punkte nustatyta, jog apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog šių reikalavimų teismas nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir išnagrinėjo visus byloje surinktus įrodymus ir teisingai juos įvertino, nustatė tikrąsias įvykio aplinkybes bei nuteistojo kaltę padarius šias nusikalstamas veikas. Nors nuteistasis ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltu neprisipažino, A. S. kaltė padarius jam inkriminuotas veikas įrodyta nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais bei objektyviais bylos duomenimis.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje surinktais įrodymais – nukentėjusiojo A. S., liudytojų A. S., J. V. parodymais, 2011-01-25 A. S. protokolu-pareiškimu, 2012-01-18 įvykio vietos apžiūros protokolu, 2012-01-26 daiktų apžiūros protokolu, nustatyta, kad nuteistasis padarė baudžiamąjį nusižengimą - nedidelės vertės svetimo turto pagrobimą (LR BK 178 str. 4 d.). Nors nuteistasis apeliaciniu skundu teigia, kad televizorių jam buvo paskolinęs pats nukentėjusysis A. S., o monitorių atidavė dukra S. B., nukentėjusysis ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme vieningai tvirtino, kad daiktų A. S. neskolino, o daiktų namuose nerado po išgertuvių. Kai jo dukrai kaimo gyventojas J. V. pasakė matęs, jog A. S. nešė iš jos tėvo televizorių, ši kreipėsi į policiją ir nuvykę pas A. S. bute rado tėvo daiktus: televizorių ir kompiuterio monitorių. Liudytoja nurodė atpažinusi daiktus, nors jie ir neturėjo kažkokių ypatingų žymių. Ji paaiškino, kad A. S. labai susinervino, pradėjo šaukti, koliojo policijos pareigūnus, vienam jų sudavė smūgį šaukė, priešinosi. Nors teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytoja S. B. teigė tėvui padovanojusi kompiuterio monitorių, tačiau negalėjo nurodyti jo pavadinimo ir pateikti kompiuterio monitoriaus įsigijimo dokumentų, kurie patvirtintų, jog S. B. tokį daiktą tikrai turėjo. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šios liudytojos parodymus vertino kritiškai, kaip artimo šeimos nario parodymus, kuris siekia padėti savo tėvui. Aplinkybę, kad kompiuterio monitorius yra jo dukters, nuteistasis nurodė tik teisiamojo posėdžio metu, ji byloje surinktais įrodymais neįrodyta, todėl pagrįstai laikytina tik gynybine nuteistojo versija siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, kaip ir skundo argumentas, kad liudytoja A. S. jį kaltina vagyste tik iš asmeninių paskatų, kadangi kurį laiką jie artimai bendravo. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad monitorių jis naudojo kaip slėptuvę, net ir radus jo nurodytus daiktus monitoriaus viduje, nepatvirtintų fakto dėl monitoriaus nuosavybės, kadangi neįmanoma patikrinti jų paslėpimo laiką.

Nepagrįstas ir apeliacinio skundo argumentas, kad teismas pažeidė LR BPK 289 str. 1 d. nustatytą daiktų apžiūros ir LR BPK 92 - 93 str. numatytą daiktų laikymo tvarką. LR BPK 92 str. 2 d. nustatyta, kad daiktai gali būti grąžinti jų savininkams LR BPK 108 str. 2 d. numatytu atveju ir tvarka ir nesuėjus LR BPK 92 str. 1 d. nurodytiems terminams, jeigu tai nepakenks procesui. LR BPK 108 str. 2 d. numato, kad proceso metu rastus ir paimtus daiktus ar vertybes savininkui jo prašymu gali grąžinti ir prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas dar nesibaigus procesui, bet tik po to, kai šie daiktai ar vertybės yra pakankamai išsamiai ištirti ir aprašyti. Patikrinos bylos medžiagą nustatyta, kad LR BPK numatyta daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, apžiūros, laikymo ir saugojimo tvarka pažeista nebuvo. Be to, LR BPK 289 str. numatyta, kad teisme apžiūrimi tie daiktiniai įrodymai, kuriuos būtina apžiūrėti teismo nuomone ar proceso dalyvių prašymu. Nuteistasis teisminio bylos nagrinėjimo metu nereikalavo leisti apžiūrėti daiktų ir, kaip jau minėta, aplinkybę, kad kompiuterio monitorius yra jo dukters, nuteistasis nurodė tik teisiamojo posėdžio metu, ikiteisminio tyrimo metu apie tai nekalbėjo.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti ir dėl nuteistojo A. S. pripažinimo kaltu dėl pasipriešinimo valstybės tarnautojui ir valstybės tarnautojo įžeidimo (LR BK 286, 290 str.). Nuteistojo kaltę padarius šiuos nusikaltimus patvirtina nukentėjusiųjų V. S. ir D. A., liudytojos A. S. parodymai, kurie tiesiogiai matė įvykį ir jų parodymai neprieštarauja vieni kitiems. Nukentėjusieji paaiškino, jog A. S. neatsakinėjo į jų klausimus, nepadėjo vietoje išsiaiškinti situacijos, o priešingai ją sukomplikavo, pasipriešindamas jiems, todėl A. S. uždėjo antrankius, nuvedė į tarnybinį automobilį ir pristatė į komisariatą. Nukentėjusieji nurodė, kad ir važiuojant į Varėną, A. S. įžeidinėjo juos vartodamas nepadorius, įžeidžiančius žodžius, grasino. Apelianto skunde minima aplinkybė, kad liudytojos D. A. parodymai teisme, kad ji girdėjo tik šurmulį prie buto lauko durų, kai jis buvo vedamas į tarnybinę mašiną, visiškai nepagrįsta jokiais bylos duomenimis. Nukentėjusioji D. A. teismo posėdyje nurodė, kad įvykio metu buvo bute, jai paklausus, iš kur namuose monitorius, A. S. pradėjo ją vadinti keiksmažodžiais, necenzūriniais žodžiais. Taip ją įžeidinėdamas užsimojo ranka ketindamas suduoti smūgį, tačiau tai pastebėjęs V. S., sugriebė A. S. už peties, liepė nutraukti neteisėtus veiksmus. Nukentėjusieji patvirtino, kad tuo momentu A. S. staigiai pasisuko ir pasakęs eilę keiksmažodžių, trenkė kumščiu V. S. į veidą - kairį skruostą, ką patvirtina ir 2012-03-12 specialisto išvada Nr. pG 18-75/12 (06). Liudytoja A. S. paaiškino, kad A. S. šoko prie pareigūnės, mosikuodamas rankomis, po to kumščiu sudavė pareigūnui į veidą. Tuomet A. S. buvo liepta vykti kartu į policiją, bet jis rėkė, įžeidinėjo pareigūnus. Jį jėga ištempė iš buto, nes priešinosi, stumdėsi, atsisakė vykti. Tai, kad A. S. vartojo negražius žodžius, pripažįsta ir pats nuteistasis, nurodydamas, kad jo pyktį sukėlė atsakas į neteisėtus pareigūnų veiksmus, patirtą skausmą ir pažeminimą. Skunde teigiama, kad pareigūnus pavadino pedofilais, kadangi iš žiniasklaidos žino, kad taip vadinami korumpuoti pareigūnai, tačiau jis jiems negrasino ir necenzūrinių žodžių jų atžvilgiu nenaudojo. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nustatytas įvykio aplinkybes ir pagrįstai pripažino, kad nuteistojo vartoti keiksmažodžiai, nepadorūs ir necenzūriniai žodžiai buvo įžeidžiantys, jais buvo siekiama pažeminti savo pareigas atliekančių asmenų garbę ir orumą.

Bylos duomenimis įrodyta ir nuteistojo A. S. kaltė dėl nežymaus J. V. sužalojimo (BK 140 str. 1 d.). Nors nuteistasis nusikaltimo padaręs neprisipažino ir liudytojų, tiesiogai mačiusių įvykį, nebuvo, tačiau tai, kad J. V. buvo sužalotas nuteistojo be nukentėjusiojo patvirtina ir liudytojų L. L., V. P., S. J., N. K., A. S. apklausų metu nurodytos aplinkybės. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), 2012-03-20 pažymima, kad sužalojimai J. V. padaryti kietu buku daiktu, ne mažiau aštuoniolikos trauminių poveikių pasėkoje, galimai prie užduotyje nurodytų aplinkybių ir laiko. Nukentėjusysis J. V. nurodė, kad 2012-03-16 buvo A. S. namuose, kur abu gėrė vyną, vėliau apie 17-18 val. atėjo A. S. ir pradėjo jį mušti: sudavė 4-5 kartus kumščiais į veidą, po ko nugriuvus, 5-8 kartus įspyrė kojomis į pilvą, šonus, ranką. Buvo praradęs sąmonę. Nukentėjusysis nurodė, kad jis tiksliai nežino, už ką jį sumušė A. S., tačiau numanąs, jog tai buvo dėl to, jog jis pasakė, kad pavogė A. S. televizorių. Nukentėjusysis paaiškino, kad nors jis po sumušimo kai kurių aplinkybių neprisimena, tačiau jis patvirtino, kad sumušė jį A. S., nes jį matė ir suprato, kad jis jam sudavė smūgius. Tuo atmetamas apeliacinio skundo argumentas, kad pats J. V. apklaustas nurodė, kad neprisimena, kas jį mušė. Taip pat atmestinos ir apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad liudytojo V. P. parodymai paneigia aplinkybes, kad tą dieną jis girtuokliavo su J. V. ir A. S.. Teisme apklaustas liudytojas V. P. parodė, kad tą dieną apie 15.30 val. J. V. A. S. namuose gėrė alkoholius gėrimus, o jis išėjo namo, nepaneigia tos aplinkybės, kad A. S. neatėjo pas A. S. vėliau. Be to, liudytojas V. P. parodė, kad jau tos dienos ryte kieme tarp A. S. ir J. V. buvo kilęs konfliktas ir jie vos nesusimušė, tačiau jis juos išskyrė. Sužinojęs, kad sumuštas J., jis nuėjo į A. S. namus, kambaryje ant grindų, sienų ir durų matė dėmių, panašių į kraują.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusiųjų ir liudytojų duoti parodymai nekito, yra išsamūs, nuoseklūs, neprieštaraujantys vieni kitiems ir nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms. Nuteistojo A. S. parodymai ir kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų neigimas pagrįstai vertinti kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes jų nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys ir jie prieštarauja objektyviais duomenimis nustatytoms bylos aplinkybėms. Nors apeliantas teigia, kad apylinkės teismas nepagrįstai vadovavosi vien nukentėjusiųjų ir suinteresuotų liudytojų parodymais, tačiau būtent įrodymų visuma leidžia spręsti, jog A. S. padarė nusikalstamas veikas, už kurias buvo nuteistas Varėnos rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 9 d. nuosprendžiu.

Teisėjų kolegija sutinka ir su pirmosios instancijos teismo nuteistajam A. S. už nusiklastamų veikų padarymą paskirtomis bausmėmis. LR BK 54 str. 2 d. nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skirdamas bausmę A. S. minėtas įstatymo nuostatas apylinkės teismas taikė tinkamai. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – tiek nuteistojo asmenybę, tiek ir jo padarytų veikų bei jo paties pavojingumą apibūdinančias aplinkybes. Nusikalstamas veikas nuteistasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jų padarymui, todėl teismas pagrįstai tai pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Spręsdamas bausmės rūšies parinkimo klausimą, teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, jog A. S. padarė tris nesunkius nusikaltimus ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, anksčiau buvo teistas vieną kartą už LR BK 284 str. 1 d. ir 140 str. 1 d. numatytų nusikaltimų padarymą, tačiau teistumas išnykęs, administracine tvarka baustas devynis kartus, viena nuobauda galiojanti. Visa tai parodo, kad nuteistasis yra linkęs daryti naujas nusikalstamas veikas ir nepadarė išvadų iš ankstesnio teistumo. Teisėjų kolegijos nuomone, būtent griežčiausia iš LR BK numatytų bausmių – laisvės atėmimo bausmė, atliekama pataisos namuose, gali užtikrinti LR BK 41 str. numatytus tikslus ne tik nubausti asmenį, padariusį nusikaltimą, bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, siekti, kad ateityje nuteistasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. LR BK 178 str. 4 d. sankcijoje numatytos viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo ir arešto bausmės. Apylinkės teismas padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, jog nuteistajam už nusikaltimų, numatytų LR BK 286 str., 290 str. ir 140 str., padarymą turi būti skirtos laisvės atėmimo bausmės, o už LR BK 178 str. 4 d. numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą – laisvės apribojimo bausmė.

LR BK 61 str. 2 d. numatyta, kad esant nuteistojo atsakomybę lengvinančioms ir (ar) sunkinančioms aplinkybėms, teismas įvertina jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas LR BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes ir skiria bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Nustatydamas bausmės dydžius, pirmosios instancijos teismas A. S. pagrįstai paskyrė bausmes, kurios savo dydžiu yra žymiai mažesnės negu LR BK 286 str., 290 str. 1 d. ir 178 str. 4 d. sankcijose numatytų terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės apribojimo bausmių vidurkiai. Už nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 str. 1 d., padarymą nuteistajam paskirta tik nežymiai didesnė nei sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Įvertinus nuteistojo asmenybę, išnykusį teistumą, padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą, į nustatytą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, laikytina, kad paskirtos bausmės neprieštarauja teisingumo principui, nėra per griežtos ir yra tinkamos bausmės tikslams realizuoti.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, pagrįstai kvalifikavo A. S. nusikalstamas veikas ir teisingai paskyrė bausmes už šių nusikalstamų veikų padarymą. Tačiau apylinkės teismo nuosprendis keistinas, nes teismas, subendrindamas paskirtas bausmes, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir neteisingai paskyrė galutinę bausmę (LR BPK 328 str. 1 ir 2 p.).

Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas paskirtų bausmių subendrinimo būdą, nepagrįstai konstatavo, jog paskirtos bausmės bendrintinos dalinio sudėjimo būdu, tačiau padaryti LR BK 286 str. ir 290 str. numatyti nusikaltimai sudaro idealiąją sutaptį. Teismų praktikoje realioji nusikalstamų veikų sutaptis aiškinama kaip atvejai, kai kaltininkas keliomis savarankiškomis veikomis, esant tarp jų laiko tarpui, padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų, numatytų tiek skirtinguose, tiek tuose pačiuose LR BK specialiosios dalies straipsniuose ar straipsnių dalyse. Idealioji sutaptis yra tada, kai kaltininkas viena veika (vienais veiksmais) tuo pat metu padaro kelias nusikalstamas veikas, numatytas skirtinguose LR BK straipsniuose arba, jei padarytos kelios veikos, bet visi veiksmai sekė vienas paskui kitą, buvo padaryti per labai trumpą laiko tarpą, esant bendram sumanymui. (2007 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-647/2007). Iš bylos duomenų matyti, jog A. S. veika pasireiškė tiek necenzūrinių žodžių sakymu, tiek ir fizinio smurto panaudojimu, šie veiksmai sekė vienas paskui kitą ir buvo padaryti per labai trumpą laiko tarpą ir apima vieną tikslą ir sumanymą. Todėl konstatuotina, jog A. S. padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealiąją sutaptį, taigi bausmės, paskirtos už LR BK 286 str. ir 290 str. numatytas nusikalstamas veikas, bendrintinos apėmimo būdu (LR BK 63 str. 5 d. 1 p.), griežtesnei bausmei apimant švelnesnę (LR BK 63 str. 2 d.). A. S. paskirta nauja subendrinta bausmė, vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d. ir 4 d. ir 65 str. 1 d. 1 p. b) pp. ir 2 d., subendrintina su kitomis nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis dalinio sudėjimo būdu prie griežčiausios bausmės (paskirtos už padarytą LR BK 140 str. 1 d.) iš dalies pridedant švelnesnes bausmes (už LR BK 178 str. 4 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirtę bausmą ir subendrintą bausmę už nusikaltimų, numatytų LR BK 286 str. ir 290 str., padarymą) ir A. S. skirtina nauja galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 1 (vienam) mėnesiui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., kolegija

nusprendžia:

A. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies;

pakeisti Varėnos rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 9 d. nuosprendžio dalį dėl bausmių subendrinimo:

vadovaujantis LR BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., už nusikaltimų, numatytų LR BK 286 str. ir 290 str., padarymą esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai A. S. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams;

vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d. ir 4 d. ir 65 str. 1 d. 1 p. b) pp. ir 2 d., bausmę, paskirtą už LR BK 140 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą, subendrinti dalinio sudėjimo būdu su subendrinta bausme už nusikaltimus, numatytus LR BK 286 str. ir 290 str., ir su už LR BK 178 str. 4 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirta bausme ir A. S. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 1 (vienam) mėnesiui.

Kitoje dalyje nuosprendžio nekeisti.