Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Cemnolonskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. B. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 28 d. nutarimo A. B. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012 m. spalio 25 d. A. B. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, leido nelegaliai dirbti V. B., V. J. ir A. B., tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau LR DK) 95 str., 98 str. 1 d. 1 p., 99 str. reikalavimus.

Kauno apylinkės teismas 2013 m. sausio 28 d. nutarimu pripažino A. B. kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau LR ATPK) 41³ str. 1 d. ir paskyrė jam administracinę nuobaudą - 9000 Lt baudą. Teismas nustatė, jog tarp V. B., V. J., A. B. ir darbdavio atstovo A. B., buvo susitarimas, atitinkantis LR DK 93 str. dispozicijoje nurodytas darbo sutarties sąlygas, toks susitarimas buvo įteisintas tarp šalių rašytine darbo sutartimi, tačiau apie asmenų priėmimą į darbą nebuvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui.

Aukštesnysis teismas sprendžia, kad A. B. skundas netenkinamas.

LR ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos darytina išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik dėl byloje surinktų įrodymų visumos, o ne atskirų įrodymų. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

LR ATPK 41³ str. įtvirtinta administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. LR DK 98 str. 1 d. 1-2 p. (2009-07-22 įstatymo Nr. XI-394 redakcija) reglamentuoja, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, esant šio kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą; dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos. Iš paminėtų teisės aktų akivaizdu, kad nelegalus darbas gali būti padaromas keliomis alternatyviomis veikomis, viena iš jų – nepranešimas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie socialinės ir darbo ministerijos direktoriaus 2010 m. birželio 4 d. Nr. V-243 įsakymo „Dėl duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių, socialinio draudimo pranešimų/prašymų formų ir jų elektroninių duomenų struktūros aprašų patvirtinimo“ 17 p. numato, kad draudėjas 1-SD pranešimą privalo pateikti apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžios dieną, o tuo atveju, kai vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (Žin., 2002, Nr. 64-2569) 99 straipsnio 5 dalimi su darbuotoju sudaroma darbo sutartis, pagal kurią darbo pradžios data yra vėlesnė nei darbo sutarties sudarymo data, 1-SD pranešimas turi būti pateikiamas ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios momento.

Byloje neginčijamai nustatyta, jog tarp (duomenys neskelbtini), atstovaujamos direktoriaus A. B., ir V. J., V. B. bei A. B. buvo sudarytos darbo sutartys, kuriose susitarta dėl pagrindinių darbo sąlygų. Tiek bendrovės direktorius A. B., tiek darbuotojai patvirtino, jog realiai darbas pradėtas dirbti vėliau nei sudarytos darbo sutartys. Taigi pranešimai SoDrai turėjo būti pateikti prieš dieną iki numatytos darbo pradžios. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad šiuo atveju laiku nepranešta SoDros teritoriniam skyriui apie darbuotojų priėmimą į darbą, tokiu būdu nebuvo laikomasi darbo sutarties sudarymo taisyklių.

Teismo praktikoje yra įtvirtinta, kad siekiant veiką kvalifikuoti Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str., o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant Lietuvos Respublikos DK 98 str. 1 d. 1 p., būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t.y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N575-2358/2009, N575-745/2012).

Kiekvienos įmonės vadovo pareiga organizuoti įmonės darbą taip, kad būtų užtikrintas įstatymų laikymasis, t.y. darbas turi būti pradedamas tik tuomet, kai sutvarkyti visi reikiami dokumentai. A. B., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, nesiėmė visų veiksmų ir neužtikrino, kad V. B., V. J. ir A. B. jo vadovaujamoje bendrovėje būtų leidžiama dirbti tik teisės aktų nustatyta tvarka pranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie jų priėmimą į darbą. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog A. B. pagrįstai pripažintas kaltu, padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 41³ str. 1 d. Jo kaltė visiškai įrodyta bylos duomenimis: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l.3-4), nelegalaus darbo tyrimo aktu (b.l.6-7), V. B., V. J., A. B. prašymais dėl neišmokėto darbo užmokesčio (b.l.8-9), jų paaiškinimais LR Valstybinei darbo inspekcijai (b.l.1-12), integracijos su SoDra IS dėl nelegalaus darbo faktų nustatymo duomenimis (b.l.17), duomenimis iš Valstybinio socialinio fondo valdybos Kauno skyriaus (b.l.19), darbo sutartimis su V. B., V. J. ir A. B. (b.l.24-29), liudytojų V. B., V. J. teismo posėdžio metu duotais parodymais (b.l.70-71, 73-74), kitais bylos duomenimis. Iš byloje surinktų įrodymų analizės pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog V. B. laikotarpiu nuo 2012-01-26 iki 2012-02-01 dirbo nelegaliai, nes jis darbą realiai pradėjo sausio 26 d., o SoDrai apie įdarbinimą pranešta 2012-01-31, nurodant darbo pradžią - 2012-02-01. V. J. laikotarpiu 2012-01-26 iki 2012-02-01 taip pat dirbo nelegaliai, nes jis darbą dirbti pradėjo sausio 26 d., o SoDrai apie įdarbinimą pranešta 2012-01-28, nurodant darbo pradžią 2012-02-01. A. B. laikotarpiu 2012-02-06 iki 2012-02-08 dirbo nelegaliai, nes jis dirbti pradėjo vasario 6 d., o SoDrai apie įdarbinimą pranešta 2012-02-07, nurodant darbo pradžią - 2012-02-08.

Nepagrįsti, todėl atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad teismas nukrypo nuo Vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. suformuotos praktikos bylose dėl nelegalaus darbo, pagal kurią veika, draudžiama LR ATPK 41³ str. neapima pranešimo apie asmens priėmimą į darbą pavėluoto pateikimo arba nepateikimo.

2009-07-22 įstatymu Nr. XI-394 buvo pakeista LR DK 98 str. redakcija ir numatyta, jog nelegaliu darbu laikomas darbas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą. Taigi, į straipsnio dispoziciją įtraukta alternatyvi veika – nepranešimas SoDrai, kurios pakanka pripažįstant darbą nelegaliu. Iki 2009 m. pakeitimo, ši veika nebuvo įtraukta, todėl atitinkamai ir buvo suformuota 2005 m. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Pasikeitus teisiniam reguliavimui, keičiama ir teismų praktika. Šiuo atveju apylinkės teismas nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos ir apygardų teismų naujai formuojamos praktikos administracinio teisės pažeidimo bylose dėl nelegalaus darbo.

Kiti skundo argumentai, jog SoDrai pranešta dar iki Valstybinės darbo inspekcijos tyrimo pradžios, tik sužinojus iš brigadininko apie darbo pradžią, neturi esminės reikšmės, sprendžiant teismo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo klausimą.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad A. B. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs LR ATPK 41³ str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą dėl trijų bendrovėje nelegaliai dirbusių asmenų. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (LR ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (LR ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, A. B. paskirta nuobauda tinkamai individualizuota ir adekvati jo veikos pavojingumui, todėl tenkinti jo skundą ir nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. B. skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 28 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.