Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jūratė Ramanauskienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (skolininko) M. S. skundą dėl antstolio A. Š. veiksmų; suinteresuoti asmenys: antstolis A. Š., išieškotojas E. L.,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmuose priimtas pareiškėjo (skolininko) M. S. skundas dėl antstolio A. Š. veiksmų, kuriame pareiškėjas prašo panaikinti antstolio 2020 m. rugpjūčio 24 d. patvarkymą Nr. S-20-110-29299 dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo. Nurodo, kad antstolis 2020 m. rugpjūčio 24 d. priėmė patvarkymus Nr. S-20-110-29242 (priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti), Nr. Nr. S-20-110-29297 (raginimas įvykdyti sprendimą) ir Nr. S-20-110-29299 (dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo). Kitame 2020 m. rugsėjo 21 d. patvarkyme Nr. S-20-110-32966 antstolis aiškiai nurodė, kad jam yra žinoma, jog iš skolininko konfiskuoti pinigai žalos padengimui yra saugomi Kauno apskrities VPK, todėl neaišku, kodėl skolininkas turi mokėti antstoliui vykdymo išlaidas. Tai, kad nukentėjęs negavo tų pinigų, ne skolininko reikalas, todėl antstolio veiksmai jo atžvilgiu peržengė etikos ribas.

Suinteresuotas asmuo E. L. atsiliepimo į skundą per teismo nustatytą terminą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Vykdymo proceso esmė ir tikslas – užtikrinti realų vykdomojo dokumento įvykdymą, nepažeidžiant vykdymo proceso šalių teisių, pareigų ir teisėtų interesų pusiausvyros. Teisingumas gali būti įvykdytas tik tada, kai bus teisėtai, operatyviai ir veiksmingai įvykdytas įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas.

Teismų informacinės sistemos LITEKO ir baudžiamosios bylos Nr. 1-346-814/2020 duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 6 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-346-814/2020 (toliau – nuosprendis) M. S. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 233 straipsnio 3 dalyje, nukentėjusiajam E. L. iš M. S. priteista 700 Eur neturtinei žalai atlyginti, o Kauno apygardos prokuratūros ONKT skyriaus prokuroro E. P. 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas M. S. turtui – 700 Eur, saugomam Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato sąskaitoje, pratęstas iki teismo nuosprendžio visiško įvykdymo civilinio ieškinio dalyje, panaudojant 700 Eur sumą nukentėjusiojo E. L. civilinio ieškinio dengimui, likusią sumą – 550,68 Eur, nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta grąžinti M. S.. Nuosprendis įsiteisėjo 2020 m. birželio 19 d. apeliacinės instancijos teismui atmetus nuteistojo apeliacinį skundą. 2020 m. birželio 26 d. nukentėjusiam E. L. buvo išduotas vykdomasis raštas nuosprendžio dalyje dėl 700 Eur neturtinės žalos priteisimo.

Baudžiamosios bylos Nr. 1-346-814/2020 duomenimis nustatyta, kad nuosprendžiui įsiteisėjus, teismas 2020 m. birželio 26 d. išsiuntė Kauno apskrities VPK įsiteisėjusio nuosprendžio kopiją dėl Kauno apygardos prokuratūros ONKT skyriaus prokuroro E. P. 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu skirto laikino nuosavybės teisių apribojimo M. S. turtui – 700 Eur, saugomam Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato sąskaitoje, pratęsimo iki teismo nuosprendžio visiško įvykdymo civilinio ieškinio dalyje, panaudojant 700 Eur sumą nukentėjusiojo E. L. civilinio ieškinio dengimui ir likusios sumos – 550,68 Eur grąžinimo M. S.. 2020 m. rugpjūčio 31 d. teismas išsiuntė užklausimą Kauno apskrities VPK dėl nuosprendžio vykdymo šioje dalyje, į kurį Kauno apskrities VPK 2020 m. rugsėjo 3 d. raštu Nr. 20-S-18135 atsakė, kad pagal IT Nr. 1-01-1-32687-2019-1 iš M. S. buvo paimta 1251,68 Eur. Vykdant baudžiamosios bylos Nr. 1-346-814/2020 nuosprendį, M. S. prašymu 550,68 Eur 2020 m. liepos 21 d. buvo pervesti į jo draugo sąskaitą, o likusiems 700 Eur dar nėra gauti nei antstolio vykdomasis raštas, nei E. L. prašymas, todėl šie pinigai toliau saugomi Kauno apskrities VPK depozitinėje sąskaitoje.

Vykdomojoje byloje Nr. 0110/20/01627 esančiais duomenimis nustatyta, kad E. L. teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-346-814/2020 pateikė vykdyti antstoliui A. Š.. Vykdomasis dokumentas antstolio buvo priimtas 2020 m. rugpjūčio 24 d. patvarkymu Nr. S-20-110-29242 ir tą pačią dieną skolininkui buvo išsiųstas raginimas Nr. S-20-110-29297 sumokėti skolą bei parengtas vykdymo išlaidų apskaičiavimas Nr. S-20-110-29299, kurį skundžia pareiškėjas.

2020 m. rugsėjo 14 d. antstolis išsiuntė Kauno apskrities VPK prašymą Nr. S-20-110-32071 konfiskuotas lėšas (700 Eur), saugomas Kauno apskrities VPK ir skirtas nukentėjusiojo E. L. civilinio ieškinio dengimui, pervesti į antstolio A. Š. depozitinę sąskaitą. 2020 m. rugsėjo 16 d. gavęs skolininko skundą, antstolis 2020 m. rugsėjo 21 d. raštu Nr. S-20-110-32966 informavo skolininką, kad išieškotojas pateikė vykdomąjį raštą vykdymui, o pateikdamas vykdyti, išieškotojas turi sumokėti būtinąsias vykdymo išlaidas (36 Eur). Nuosprendyje nurodyta, kad konfiskuotais pinigais būtų dengiamas ieškinys E. L.. Šiuo metu 700 Eur yra pervesti iš Kauno apskrities VPK į antstolio depozitinę sąskaitą ir bus išmokėti išieškotojui, o skolininkui liko sumokėti vykdymo išlaidas – 38,20 Eur.

Pareiškėjas prašo panaikinti 2020 m. rugpjūčio 24 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-20-110-29299, nes antstolis neturėjo pagrindo pradėti išieškojimo, žinodamas, kad konfiskuotos lėšos, skirtos neturtinės žalos atlyginimui yra saugomos Kauno apskrities VPK.

Skundas tenkinamas.

Teismo sprendimo vykdymas – baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės. Vykdymo veiksmus atlieka specialusis viešosios teisės subjektas – antstolis (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Antstolis, atlikdamas jam įstatymo priskirtas funkcijas vykdymo procese, turi vadovautis bendraisiais teisiniais interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 586 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymų nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Ši įstatymo nuostata reiškia, kad be pateikto vykdomojo dokumento draudžiama atlikti vykdomuosius veiksmus. Išieškojimo interesą turinčio subjekto vykdomojo dokumento pateikimas vykdyti taip pat nereiškia, kad šis dokumentas besąlygiškai turi būti vykdomas. Antstolis neturi teisės spręsti vykdomojo rašto teisėtumo klausimo, tačiau, pagal CPK 651 straipsnio 1 dalį, prieš pradėdamas vykdomuosius veiksmus, turi išspręsti vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti klausimą – patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir jam vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis.

Dėl kiekvieno pateikto vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti antstolis privalo įsitikinti, ar nėra objektyvių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, to nepadaręs antstolis pažeistų CPK 651 straipsnio 2 dalies tvarką. Jeigu, nepatikrinęs vykdomajam dokumentui vykdyti kliūčių, priimto vykdomojo dokumento pagrindu antstolis atliko vykdymo veiksmus, kurie, kaip išaiškėja vėliau, negalėjo būti atlikti ir antstoliui tai buvo žinoma arba turėjo būti žinoma, tai tokie vykdymo veiksmai laikytini atliktais nesant teisinio pagrindo ir negali sukelti jais siekiamų pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2009).

CPK 651 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose išvardytos akivaizdžios kliūtys, kuriai bent vienai esant antstolis atsisako vykdomąjį dokumentą priimti ir vykdyti, o 8 punkte nustatyta, kad gali būti ir kitokių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Pagal kasacinio teismo išaiškinimą akivaizdžiomis kliūtimis priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti gali būti pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios besąlygiškai užkerta kelią vykdomojo dokumento vykdymui ir kurioms išsiaiškinti antstoliui nereikia atlikti papildomų veiksmų, nes pirminius vykdomuosius veiksmus, pvz., užklausas dėl skolininko turto, antstolis atlieka vėlesnėje stadijoje – jau priėmęs vykdomąjį dokumentą vykdyti ((duomenys neskelbtini) straipsnis).

Pagal CPK 651 straipsnio 2 dalies 3 punktą, sprendžiant, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, patikrinama, ar vykdomojo dokumento turinys atitinka šio Kodekso 648 straipsnio reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai (šio Kodekso 646 straipsnio 5 dalis).

Konkrečiu atveju antstoliui kartu su vykdomuoju raštu buvo pateikta ir apeliacinės instancijos teismo 2020 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-256-383/2020, kuria buvo atmestas nuteistojo M. S. apeliacinis skundas. Šia nutartimi taip pat atmestas nuteistojo prašymas grąžinti pinigus, paimtus asmens kratos metu. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė dalį pinigų panaudoti nukentėjusiojo E. L. civilinio ieškinio dengimui, o likusią dalį - grąžinti nuteistajam M. S. – 550,68 Eur. Pažymėtina, kad antstolis savo 2020 m. rugsėjo 14 d. patvarkyme Nr. S-20-110-32071 patvirtino aplinkybę, kad kartu su patvarkymu jam buvo pateikta minėta teismo 2020 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-256-383/2020, kurioje nurodyta, kad minėti 700 Eur yra saugomi Kauno apskrities VPK sąskaitoje ir jie turi būti panaudoti nukentėjusiojo E. L. civilinio ieškinio dengimui, t. y. priimant vykdomąjį dokumentą vykdyti, antstolis žinojo, kad civilinio ieškinio padengimui skirtos piniginės lėšos yra ne skolininko M. S. žinioje, o saugomos Kauno apskrities VPK sąskaitoje.

Nors nei CPK 651straipsnio, nei 648 straipsnio, reglamentuojančio vykdomojo dokumento turinį, nuostatos nenumato, jog prie teismo išduodamo vykdomojo rašto turi būti pridedami teismo sprendimas ar nutartis, kurių pagrindu yra išduodamas vykdomasis raštas, tačiau šiuo atveju tokie dokumentai antstoliui buvo pateikti ir jam vykdomojo rašto pateikimo momentu buvo žinoma, kad lėšos, skirtos civiliniam ieškiniui atlyginti yra ne skolininko, o Kauno apskrities VPK žinioje, ir šios lėšos iš Kauno apskrities VPK sąskaitos turėjo būti pervestos nukentėjusiam asmeniui padarytai žalai atlyginti. Pradėti išieškojimą iš skolininko konkrečiu atveju nebuvo pagrindo.

Pažymėtina, kad priverstinis vykdomųjų dokumentų vykdymas – tai valstybės prievartinės galios naudojimas vykdytiniems reikalavimams įgyvendinti, t. y. teisinių priemonių visuma, kurią antstolis turi teisę taikyti, jeigu skolininkas priimto teismo ar kitos institucijos sprendimo neįvykdo gera valia. Šiuo atveju skolininkas neturėjo pareigos faktiškai įvykdyti teismo nuosprendžio dalyje dėl civilinio ieškinio tenkinimo, nes lėšos nuosprendžio priėmimo momentu jau buvo paimtos iš skolininko ir saugomos kito asmens, todėl akivaizdu, kad skolininkas negalėjo ir neturėjo pareigos įvykdyti nuosprendžio šioje dalyje gera valia.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad antstolis nagrinėjamoje byloje gavęs vykdomąjį dokumentą ir teismo nutartį, turėjo pakankamai jam įstatymais suteiktos kompetencijos įvertinti pateikto vykdomojo rašto priimtinumą vykdymui ir nustačius, kad lėšos skirtos turtinės žalos atlyginimui yra ne skolininko žinioje, o saugomos Kauno apskrities VPK sąskaitoje ir būtent iš šios sąskaitos turi būti pervestos nukentėjusiam asmeniui, neturėjo pagrindo priimti vykdomojo dokumento vykdymui ir pradėti priverstinių vykdymo veiksmų būtent skolininko atžvilgiu. Nusprendus, kad vykdomojoje byloje vykdymo veiksmai buvo pradėti nepagrįstai, atitinkamai nepagrįstu laikytinas ir vykdymo išlaidų paskaičiavimas šioje byloje, todėl skundas tenkinamas ir 2020 m. rugpjūčio 24 d. patvarkymas Nr. S-20-110-29299 dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo yra naikinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 ir 513 straipsniais,

nutaria:

Pareiškėjo (skolininko) M. S. skundą tenkinti ir panaikinti antstolio A. Š. 2020 m. rugpjūčio 24 d. patvarkymą Nr. S-20-110-29299 dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo (vykdomoji byla Nr. 0110/20/01627).

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0110/20/01627 grąžinti antstoliui.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.