Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2021-09-09 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-518-1100/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-09-09
Bylos Nr.
II-518-1100/2021
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01509-2021-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Darius Lukaitis (pirm.)
Pažeidėjas
A. B.
Institucija
Lietuvos kelių policijos tarnyba
Advokatai
Vykintas Gutauskas
Kategorijos
Skundas administracinio nusižengimo bylojeNr. II-518-1100/2021
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01509-2021-1Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.2; 21.10.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. rugsėjo 9 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis,sekretoriaujant Gražinai Puškarovaitei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. B.,jo atstovui advokato padėjėjui Vykintui Gutauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. B., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), atstovo advokato padėjėjo Vykinto Gutausko skundą dėl Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio (toliau – ir Institucija) vyriausiojo specialisto E. S. 2021 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 39-ANR_N-11493-2021.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

Institucijos vyriausiasis specialistas E. S. 2021 m. balandžio 1 d. nutarimu nustatė, kad A. B. padarė administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 416 straipsnio 6 dalyje, nes 2021 m. vasario 22 d. 14.43 val. magistraliniame kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda (kairė pusė), 124,91 km, vairuodamas automobilį Volkswagen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytą 110 km/val. greitį viršijo 65 km/val., važiavo 175 km/val. greičiu (įvertinus greičio matuoklio paklaidą), taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 127 punkto reikalavimus.

A. B. paskirta administracinė nuobauda – 500 Eur bauda – ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 mėnesiams.

II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

A. B. atstovas advokato padėjėjas V. Gutauskas Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Institucijos vyriausiojo specialisto 2021 m. balandžio 1 d. nutarimą ir paskirti A. B. savo nuožiūra adekvačią baudą neskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba sutrumpinant administracinio poveikio priemonės terminą.

Skunde nurodoma, kad pareiškėjas sutinka, jog greičio viršijimas užtraukia administracinę atsakomybę, ir neneigia šios aplinkybės, tačiau mano, kad jam paskirta administracinio poveikio priemonė yra per griežta ir neproporcinga, o administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti netaikant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Visų pirma, pareiškėjo atstovo teigimu, pareiškėjas aptariamą administracinį nusižengimą padarė magistraliniame kelyje, kuriame nėra pėsčiųjų ir eismas vyksta viena puse, lenkdamas kitą automobilį. Tai buvo momentinis greičio viršijimas, kitu metu pareiškėjas važiavo leistinu greičiu. Antra, pareiškėjas ir jo šeima (žmona bei du vaikai) gyvena (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas su žmona augina mokyklinio amžiaus vaikus, kurių mokykla yra (duomenys neskelbtini), todėl nuo namų iki mokyklos yra maždaug 10 km atstumas. Kadangi vaikai negali patys vykti į mokyklą, pareiškėjas turi juos vežti. Dėl šios aplinkybės, jei pareiškėjui būtų atimta teisė vairuoti transporto priemones, itin pasunkėtų vaikų gabenimas į mokymosi įstaigą. Trečia, vienas iš vaikų turi negalią, jam neįgalumas nustatytas dėl vystymosi sutrikimo – stemplės atrezijos. Dėl šio vystymosi sutrikimo iki šiol jaučiami šios ligos padariniai, t. y. vaikas yra pernelyg mažo ūgio ir svorio, silpnesnio imuniteto, todėl jo priežiūrai pareiškėjas privalo skirti daugiau dėmesio, vaiką vesti į kuo mažesnę mokyklą, kad apribotų jo kontaktą su kitais asmenimis, taip pat pareiškėjas su vaiku turi dažnai lankytis sveikatos paslaugas teikiančiose įstaigose. Skunde pažymima, kad, nors vaikui nustatyto neįgalumo terminas šiuo metu yra pasibaigęs, tačiau pareiškėjas neįgalumo pažymėjimo nepratęsė dėl pandemijos, nes jis negali vaiko vesti į tokias vietas, kuriose yra padidinta rizika užsikrėsti Covid-19. Vaiko priežiūrai yra būtina transporto priemonė (pandemijos metu vaiko taip pat negalima vežti taksi siekiant minimizuoti kontaktų skaičių). Ketvirta, pareiškėjas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, užima korporacinės komunikacijos direktoriaus pareigas, todėl darbo reikalais turi nuolat važiuoti į įvairius susitikimus ne tik Vilniaus mieste, bet ir kituose Lietuvos miestuose, vykti ir į Estiją bei Latviją. Negalėdamas vairuoti automobilio, pareiškėjas negalėtų laiku ir tinkamai atlikti su darbu susijusių funkcijų. Pasak pareiškėjo atstovo, darbo pagrindu gaunamos pajamos yra labai svarbios pareiškėjo šeimai. Jei pareiškėjas prarastų darbą, jo šeima patirtų didelius finansinius nuostolius, o tai pakenktų visai šeimai, kartu ir neįgaliam vaikui, kurio priežiūra (taip pat ir medicininė) reikalauja daug išlaidų.

Skunde cituojamas ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkto turinys ir nurodoma, kad pareiškėjas supranta, kodėl ANK 416 straipsnio 6 ir 7 dalys nustato tokią griežtą administracinę atsakomybę, kurią taikant yra atimama teisė vairuoti transporto priemones – greičio viršijimas kelia grėsmę tiek vairuotojui, tiek aplinkiniams, todėl tokia priemone yra siekiama maksimaliai atgrasyti asmenis nuo tokio pobūdžio administracinių nusižengimų darymo. Šiame kontekste skunde pažymima, kad pareiškėjas iš karto pripažino savo kaltę ir siekė kaip galėdamas padėti išaiškinti padaryto administracinio nusižengimo aplinkybes, dėl jų davė išsamius rašytinius parodymus. Taip pat nurodoma, kad pareiškėjas savo neteisėtais veiksmais niekam nesukėlė žalos, tačiau stengėsi sušvelninti kilusius padarinius ir kaip galėdamas prisidėti prie spartesnio administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo.

Skunde taip pat cituojamas ANK 34 straipsnio 6 dalies turinys, teismų praktika. Pareiškėjo įsitikinimu, ANK 22 straipsnyje nustatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti skiriant tik baudą. Jei skundą nagrinėjantis subjektas manytų, kad vien 500 Eur bauda yra nepakankama, pareiškėjas sutinka, kad jam būtų paskirta didesnė nei nurodyto dydžio bauda, neskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Atsiliepimas

Atsiliepime į V. Gutausko atstovo pateiktą skundą Institucijos vyriausioji specialistė J. V. prašo skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir pareiškėjo atstovo skundo netenkinti.

Atsiliepime nurodoma, kad administraciniai nusižengimai, nustatyti ANK 416 straipsnyje, priskiriami prie itin pavojingų, šiurkščių ir keliančių didelį pavojų kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei administracinių nusižengimų, dėl kurių kasdien įvyksta ne viena skaudi nelaimė. Nagrinėjamu atveju įvykio dieną A. B. transporto priemone kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda (kairė pusė) 124,91 km, t. y. vietoje, kurioje vyksta intensyvus transporto priemonių eismas, viršijo leistiną greitį 65 km/val. ir užfiksuotas galutinis viršytas leistinas greitis judriame kelyje – 175 km/val.

Atsiliepime pažymima, kad iš A. B. pažymos apie baustumą matyti, jog tokios rūšies administracinį nusižengimą jis padaro ne pirmą kartą ir sistemingai, skiriamos administracinės nuobaudos – piniginės baudos nėra veiksmingos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vienoje byloje pasisakė, kad, skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurias paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-12-2013 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017). Tarnybos įgaliotas pareigūnas, priėmęs nutarimą A. B. atžvilgiu ir skyręs administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 mėnesiams, įvertino byloje esančius įrodymus, A. B. charakterizuojančią medžiagą ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, skirta administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė nėra per griežtos.

Institucijos nuomone, tarnybos įgaliotas pareigūnas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymų ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą ir teisėtą nutarimą paskirti A. B. už administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 416 straipsnio 6 dalyje, administracinę nuobaudą – 500 Eur piniginę baudą ir administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 mėnesiams. A. B. skirta administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė individualizuotos tinkamai, atitinkančios padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu A. B. ir jo atstovas prašė skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo išvados

A. B. atstovo advokato padėjėjo V. Gutausko skundas netenkinamas.

A. B. teismo posėdžio metu parodė, kad sutinka su administraciniu nusižengimu, gailisi ir prašo neapriboti teisės vairuoti transporto priemones. Tuo metu važiuodamas į Vilnių, lenkė kitą automobilį antra eismo juosta. Žinojo, koks leistinas greitis, tačiau norėjo aplenkti kitą automobilį ir nepajuto, kad tiek daug viršijo greitį. Pareiškėjo teigimu, jis yra baustas už KET pažeidimus, gali būti, kad ir už greičio viršijimą. Nepamena, kiek kartų yra baustas. Avarijų nėra padaręs, turėjęs tik techninius įvykius. Pora kartų yra susidūręs su kitu vairuotoju, bet ne dėl jo kaltės. Pripažįsta, kad kartais viršijo greitį, bet daugiau stengiasi to nedaryti. Baudą sumokėjo, tačiau jam reikia vežti vaiką į mokyklą. Pasak pareiškėjo, žmona vairuoja ir gali vežti vaiką, bet dabar jie gyvena atskirai. Tuo metu, viršydamas greitį, nepagalvojo apie savo vaiką. Po skundo surašymo jo darbas pasikeitė, šiuo metu pradėjo savo verslą – turi komunikacijos agentūrą. Taip pat jis turi klientų ne Lietuvoje. Pareiškėjo teigimu, esminis klausimas, kaip nuvežti vaiką į mokyklą ar būrelį tuo metu, kai vaikas gyvens su juo.

A. B. atstovo skunde neginčijama, kad A. B. bylai reikšmingu laiku ir vietoje viršijo leistiną greitį, tačiau skunde keliamas pagrindinis klausimas, susijęs su administracinio poveikio priemonės taikymo pagrįstumu, t. y. prašo neskirti teisės vairuoti atėmimo arba sutrumpinti administracinio poveikio priemonės terminą, taip pat prašoma paskirti adekvačią baudą.

ANK 416 straipsnio 6 dalies sankcijoje nustatyta bauda vairuotojams nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų. To paties straipsnio 7 dalyje imperatyviai įtvirtinta, kad už ANK 416 straipsnio 6 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vieno iki šešių mėnesių.

Taigi įstatymų leidėjas įtvirtino bendrą taisyklę, kad už ANK 416 straipsnio 6 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą paprastai skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, taip pat atitinkamo dydžio bauda.

Nagrinėjamu atveju Institucijos vyriausiasis specialistas E. S. 2021 m. balandžio 1 d. nutarimu paskyrė A. B. 500 Eur baudą (sankcijos vidurkį) ir administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, nustatydamas jos atėmimą 2 mėnesiams (mažesnį, nei sankcijos vidurkį).

ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Panašios taisyklės yra nustatytos ir dėl specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymo (ANK 34 straipsnio 3 dalis).

Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

Administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018). Tokia pati taisyklė galioja ir sprendžiant dėl administracinio poveikio priemonės švelninimo.

Teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo taikyti A. B. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti jam administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – ar skirti mažesnį jos terminą, nei jam nustatytas 2 mėnesių teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminas.

Priešingai, nei teigia A. B. atstovas skunde, tai, kad A. B. padarė administracinį nusižengimą magistraliniame kelyje, kuriame nėra pėsčiųjų ir eismas vyksta viena puse, lenkdamas kitą automobilį ar ta aplinkybė, kad niekam nesukėlė žalos, nesudaro pagrindo A. B. veiksmus vertinti kaip nepavojingus ir už tai neskirti administracinio poveikio priemonės ar skirti ją trumpesniam terminui. Pažymėtina, kad A. B. elgesys, kai jis vairavo automobilį viršydamas leistiną (110 km/val.) ir važiuodamas 175 km/val., žiemos metu, kai eismo sąlygos sudėtingesnės ir kelias gali būti padengtas ledo danga, stabdymo kelias žymiai padidėja, neabejotinai kėlė pavojų ne tik jam pačiam, bet ir kitiems eismo dalyviams, juo labiau įvertinus paties pareiškėjo nurodytą aplinkybę, kad tokį greitį jis pasiekė lenkdamas kitą transporto priemonę. A. B. viršijo greitį net 65 km/h, t. y. gerokai peržengė 50 km/h greičio viršijimo ribą, nuo kurios atsiranda administracinė atsakomybė pagal ANK 416 straipsnio 6 dalį. Taigi pripažintina, kad šioje byloje įrodytas A. B. padarytas administracinis nusižengimas nebuvo atsitiktinio pobūdžio. A. B. teismo posėdžio metu nenurodė jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių jis privalėjo tiek viršyti greitį. Pareiškėjas, itin daug viršydamas leistiną greitį, padarė vieną iš šiurkščiausių administracinių nusižengimų, kuris kelia pavojų eismo dalyviams, jų sveikatai, gyvybei ir turtui. Todėl įstatymų leidėjas įtvirtino griežtą administracinę atsakomybę už ANK 416 straipsnio 6 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą. Jei administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo sukeltų žalos, jis atsakytų papildomai pagal kitus ANK straipsnius ar pagal baudžiamąjį įstatymą.

A. B. neatimti teisės vairuoti transporto priemones (sumažinti jos atėmimo terminą) nesudaro teisinio pagrindo tai, kad jis prisipažino ir gailisi dėl administracinio nusižengimo padarymo. Į nustatytą šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas) jau buvo atsižvelgta priimant skundžiamą nutarimą, individualizuojant A. B. administracinio poveikio priemonę, todėl dar kartą vertinti tai individualizuojant jo administracinę atsakomybę nėra tikslinga. Kita vertus, jo atsakomybę sunkina tai, kad tame pačiame šio kodekso straipsnyje nustatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas).

Teismas pabrėžia, kad iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad A. B. anksčiau daug kartų baustas administracine tvarka už administracinius nusižengimus, susijusius su transportu ir kelių ūkiu (b. l. 6–17). Pirma, jis praeityje daug kartų baustas už analogiško nusižengimo padarymą, t. y. nustatyto leistino greičio viršijimą. Prieš šioje byloje įrodyto administracinio nusižengimo padarymą A. B. tik prieš dvi dienas (2021 m. vasario 20 d.) buvo viršijęs leistiną greitį. Tai rodo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra linkęs viršyti greitį. Be kita ko, A. B. baustas administracine tvarka už administracinius nusižengimus, nustatytus ANK 417, 418 ir 428 straipsniuose. Po šioje byloje įrodyto administracinio nusižengimo padarymo jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį. Visos anksčiau aptartos aplinkybės neigiamai apibūdina A. B. asmenybę, rodo, kad jis ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio aplinkybes, o šioje byloje įrodytą administracinį nusižengimą padarė neatsitiktinai.

A. B. atstovas skunde akcentuoja teisės vairuoti transporto priemones reikalingumą atstovaujamajam vykdant darbo funkcijas. Nors skunde nurodoma, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbo reikalais turi nuolat važiuoti į įvairius susitikimus ne tik Vilniaus mieste, bet ir kituose Lietuvos miestuose, vykti ir į Estiją bei Latvijoje, tačiau apklausiamas teisme jis nurodė, kad šiuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebedirba, o turi savo įmonę. Taigi, toks pareiškėjo atstovo skunde keliamas argumentas neturi esminės reikšmės skundo svarstymui. Kita vertus, bendrame aplinkybių kontekste pažymėtina, kad pagal ANK 34 straipsnio 3 dalį administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybė, kurią, be kita ko, apibūdina, ar asmuo dirba, turi šeimą, yra tik viena iš aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti nustatant atitinkamai baudos ir specialiosios teisės atėmimo terminą. Be to, visoms ANK 34 straipsnio 3 dalyje nustatytoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė. Tai, kad A. B. teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga atlikti darbo funkcijas, nėra ta aplinkybė, kuri savaime lemtų aptariamos administracinio poveikio priemonės neskyrimą ar termino mažinimą ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu. Atkreiptinas dėmesys, kad nemažai žmonių naudojasi teise vairuoti transporto priemones darbo tikslams. A. B. neatimta teisė dirbti kitus darbus, kuriems nereikalinga teisė vairuoti transporto priemones, taip gaunant atitinkamas pajamas. Pastebėtina ir tai, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui yra terminuotas, t. y. trunka tam tikrą laiką. Be to, kaip minėta, pareiškėjas, suvokdamas teisės vairuoti transporto priemones reikalingumą ir būdamas gana patyręs vairuotojas, elgėsi neatsakingai, t. y. vairavo automobilį greokai viršydamas leistiną greitį. A. B., dar prieš darydamas administracinį nusižengimą, galėjo ir privalėjo numatyti bei įvertinti galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl administracinio nusižengimo padarymo, todėl jis turi prisiimti ir neigiamus tokio veikimo padarinius. Darbinio pobūdžio aplinkybės egzistavo dar prieš nagrinėjamo administracinio nusižengimo padarymą, tačiau šios aplinkybės nepadarė įtakos A. B. elgesiui tiek, kad sukliudytų jam padaryti administracinį nusižengimą.

A. B. atstovo skunde nurodytos kitos aplinkybės, susijusios su atstovaujamojo vaikų priežiūra, jų vežimu į vaikų ugdymo bei sveikatos priežiūros įstaigas, taip pat nelaikytinos, sudarančiomis teisinį pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Pažymėtina, kad asmuo, padaręs administracinį nusižengimą, bet kokiu atveju susiduria su neigiamomis pasekmėmis, kurios gali būti susiję su jo asmeniniu ar šeimos gyvenimu. Tam tikri negatyvūs, nepalankūs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gyvenime kilę paskirtos administracinės nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) padariniai yra ne tik neišvengiami, bet tuo pačiu ir būtini. Priešingu atveju administracinės nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) būtų beprasmiškos, jos negalėtų įspėjamai veikti nei konkretų teisės pažeidimą padariusio asmens, nei kitų asmenų, t. y. neatitiktų savo prevencinio pobūdžio. Akcentuotina, kad skiriama administracine nuobauda ir administracinio poveikio priemone siekiama ne tik pakeisti kalto asmens elgesį teigiama linkme, bet ir apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių tokios veikos padarymo atvejų, užkirsti kelią toliau pažeidinėti KET. Siekis apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių KET pažeidimų bei pakeisti asmenį, nusveria jo patiriamus nepatogumus, juo labiau kad šie nepatogumai atsirado dėl jo paties neteisėtų veiksmų. Be kita ko, kaip nurodė A. B. teismo posėdžio metu, jo žmona turi teisę vairuoti transporto priemones, todėl gali vežti vaikus, taip pat ir sergantį vaiką į mokyklą, gydymo įstaigas ar būrelius. Nors A. B. teigė, kad šiuo metu su žmona negyvena, tačiau akivaizdu, kad, jam neturint teisės vairuoti transporto priemones, mažamečiai vaikai nelieka be priežiūros. Nenustatyta jokių priežasčių, dėl kurių mažamečių vaikų motina negalėtų prisitaikyti ne itin ilgam laikui (dviem mėnesiams) prie susidariusios situacijos, kad mažamečiais vaikais labiau pasirūpintų, kai pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo negali vežti mažamečius vaikus į minėtas vietas.

Teismas daro išvadą, kad byloje nenustatyta visuma aplinkybių, rodančių, jog administracinio poveikio priemonės paskyrimas A. B. prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas neatimant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ar sutrumpinant jos terminą pareiškėjui. Pažymėtina, kad vien tik A. B. ir jo atstovo nuomonė, jog A. B. paskirta administracinio poveikio priemonė yra neproporcinga, nesudaro teisinio pagrindo teigti, kad skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Teismas, įvertinęs visas anksčiau aptartas aplinkybes, taip pat pripažįsta, kad nėra teisinio pagrindo mažinti A. B. paskirtą baudą. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirta 500 Eur bauda (sankcijos vidurkis) nėra aiškiai per griežta.

A. B. skundo atstovo skunde sutinkama, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui būtų paskirta didesnė bauda, kad nebūtų paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Pažymėtina, kad tokios galimybės nenustato ANK, juolab bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra skirtingos administracinės atsakomybės formos – atitinkamai administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė.

Įvertinus aplinkybių visumą, tenkinti A. B. atstovo advokato padėjėjo V. Gutausko skundą jame išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl Institucijos vyriausiojo specialisto E. S. 2021 m. balandžio 1 d. nutarimas Nr. 39-ANR_N-11493-2021 paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus administracinių nusižengimų administravimo poskyrio vyriausiojo specialisto E. S. 2021 m. balandžio 1 d. nutarimą Nr. 39-ANR_N-11493-2021 palikti nepakeistą ir A. B. atstovo advokato padėjėjo Vykinto Gutausko skundo netenkinti.

Nutartis per 20 dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Darius Lukaitis