Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Žydrūno Bertašiaus, Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. Č. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (buvęs pavadinimas – Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2017 m. gruodžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. Č. ieškinį atsakovui V. Č., institucija, teikianti išvadą, Klaipėdos miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo, bendravimo tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė R. Č. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) pakeisti 2008 m. balandžio 9 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-688-676/2008 dalį dėl išlaikymo priteisimo ir sumažinti iš R. Č. priteistą išlaikymą G. Č., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. Č., gim. (duomenys neskelbtini), priteisiant išlaikymą po 15,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; lėšų tvarkytoju paskirti V. Č.; 2) nustatyti bendravimo su nepilnametėmis dukterimis G. Č. ir A. Č. tvarką: V. Č. atveža dukras į ieškovės gyvenamąją vietą: antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 16 val.; neporinių metų švenčių dienomis – per Naujuosius metus, šv. Velykas, Vėlines, liepos 6 d. dukras atveža pirmą švenčių dieną 11 val. ir pasiima paskutinės švenčių dienos 16 val.; porinių metų švenčių dienomis – vasario 16 d., gegužės 1 d., per Žolinę, šv. Kalėdas dukras atveža pirmą švenčių dieną 10 val. ir pasiima paskutinės švenčių dienos 16 val.; taip pat bendrauja pusę mokinių atostogų; 2 savaites vasaros atostogų metu. Nurodė, kad iš jos 2008 m. balandžio 9 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu buvo priteistas 3 nepilnamečiams vaikams išlaikymas po 37,65 Eur (130,00 Eur) kiekvienam. Tokio išlaikymo teikti ji negali, nes per mėnesį gauna tik 73,00 Eur netekto darbingumo pensiją, nuomojasi butą, jai reikalingi vaistai, nustatytas 60 procentų nedarbingumas. Pažymėjo, jog atsakovo finansinė padėtis yra geresnė, todėl jis gali vaikams teikti didesnį išlaikymą.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2017 m. gruodžio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, t. y. pakeitė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-688-676/2008 dalį dėl išlaikymo priteisimo ir iš R. Č. priteisė išlaikymą vaikams G. Č., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. Č., gim. (duomenys neskelbtini), po 15,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; šių lėšų tvarkytoju uzufrukto teisėmis paskyrė V. Č.. Kitą ieškinio dalį atmetė. Teismo motyvai:Nurodė, kad yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą dėl priteisto išlaikymo dydžio sumažinant jį nuo 37,6 Eur iki 15,00 Eur. Byloje nustatyta, jog atsakovo turtinė padėtis geresnė. Jis yra UAB „Amžiaus vartai“ vienintelis akcininkas bei įmonės vadovas. Atsakovo vardu yra registruotas žemės sklypas su statiniais, garažas, transporto priemonė. Ieškovės finansinė padėtis nuo 2008 m. pablogėjo, nes jai nustatytas 60 proc. netektas darbingumas, ji negali rasti nuolatinio bent minimaliai mokamo darbo, gaunamas pajamas sudaro 72,63 Eur netekto darbingumo pensija, ji skolinga 10 042,92 Eur Vaikų išlaikymo fondui. Nurodė, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovės ieškinio reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Paaiškino, jog apklausus nepilnametes mergaites nustatyta, kad jos neprieštarauja susitikimams su mama, tačiau tik tuomet, kai jos pačios to norės. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus medžiaga – pažymos, rekomendacijos, išvados ir kt., patvirtina, jog ieškovė jau daugiau kaip 10 metų dėl savo psichikos sveikatos sutrikimų nesugeba užtikrinti saugios vaikų aplinkos, nesusitvarko buityje, yra atsisakiusi psichologo pagalbos, jos elgesys kelia nerimą. Vaikai būdami su ja patiria nuolatinę psichologinę ir emocinę įtampą.

III. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atsakovas V. Č. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2017 m. gruodžio 29 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo dydžio sumažinimo ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo dydžio sumažinimo atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Nurodė, kad priimant skundžiamą sprendimo dalį nebuvo atsižvelgta į tai, jog ieškovės sveikatos būklė pablogėjo ne nuo 2008 m. balandžio 9 d., o jau iki priimant minėtą sprendimą, kuriuo nepilnametėms dukroms ir sūnui M. iš ieškovės R. Č. buvo priteista po 37,65 Eur kas mėnesį kiekvieno vaiko išlaikymui.Nurodė, kad vertinant ieškovės finansinę padėtį buvo neatsižvelgta į ieškovės 2017 m. lapkričio 8 d. teismo posėdyje duotus paaiškinimus. Ji patvirtino, jog dirba ir gauna darbo užmokestį neoficialiai, apie 650,00 Eur. Duomenų, kad ieškojo oficialaus darbo, ji nepateikė, o bylą nagrinėjantis teismas jų neišreikalavo. Ieškovė neįrodinėjo, jog ji deda pastangas gauti didesnes pajamas nei dabartinės jos pajamos. Tėvų pareigos išlaikyti savo vaiką nevykdymas negali būti grindžiamas tokiais argumentais kaip liga, bedarbystė, lėšų neturėjimas, lėšų stygius ir pan. Vaikų išlaikymas nepagrįstai perkeltas tik jo atsakomybėn.Nurodė, kad sumažinant išlaikymą nebuvo atsižvelgta į vaikų amžių. Priteisiant išlaikymą 2008 m. balandžio 8 d. sprendimu G. buvo šešeri, o A. – ketveri. Tad vaikų poreikiai tik išaugo. Be to, ieškovė turi pareigą teikti išlaikymą tik 2 vaikams, nes vienas iš jų tapo pilnametis. Ieškovė R. Č. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė skundžiamą sprendimo dalį palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas jos ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo dydžio sumažinimo, atsižvelgė į jos finansinę padėtį ir sveikatos būklę. Visų pirma. Dėl ligos ji negali dirbti visos darbo dienos. Šiuo metu yra remisija ir ji palaikoma medikamentais ir su gydytojų pagalba. Ji negali pervargti, turi nesinervinti bei stengtis išlikti kaip įmanoma ramesnė, o tai, jos nuomone, būtų neįmanoma dirbant visą darbo dieną ar dideliame kolektyve. Antra. Jos gaunamos pajamos – tik netekto darbingumo pašalpa, kurią sudaro apie 73,00 Eur per mėnesį. Gyvena nuomojamame kambaryje, todėl už nuomą ir komunalinius mokesčius privalo mokėti po 160,00 Eur. Finansiškai padeda artimieji – seserys, gyvenančios užsienyje, nes gaunamos netekto darbingumo pašalpos neužtenka net minimaliam pragyvenimui ir būtiniems vaistams. Trečia. Atsakovo finansinė padėtis yra daug geresnė nei jos, nes jis vadovauja įmonei (laidojimo paslaugų įmonė), turi nekilnojamojo turto. Tik nuo įmonės vadovo bei akcininko, tai yra atsakovo, priklauso jo gaunamas darbo užmokestis.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesinius dokumentuose bei paaiškinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis. Nagrinėjamu atveju keliamas klausimas dėl teisės normų, reglamentuojančių priteisto išlaikymo dydžio sumažinimą, įrodymų vertinimą, teisėtumo ir pagrįstumo. Byloje nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008 m. balandžio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-688-676/2008 nutraukė ieškovo ir atsakovės santuoką, padalijo turtą, nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatė su tėvu (atsakovu), priteisė iš ieškovės nepilnamečių vaikų M., G., A. išlaikymui po 37,65 Eur, mokamus periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2007 m. vasario 23 d., iki vaikų pilnametystės. M. Č. pilnametis tapo 2016 m. birželio 30 d. Ieškovė ieškiniu prašė pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 9 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo iš R. Č. ir sumažinti priteistą išlaikymą G. Č., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. Č., gim. (duomenys neskelbtini), priteisiant išlaikymą po 15,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; lėšų tvarkytoju paskirti V. Č.; nustatyti bendravimo su nepilnametėmis dukterimis G. Č. ir A. Č. tvarką: V. Č. atveža dukras į ieškovės gyvenamąją vietą: antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 16 val.; neporinių metų švenčių dienomis – per Naujuosius metus, šv. Velykas, Vėlines, liepos 6 d. dukras atveža pirmą švenčių dieną 11 val. ir pasiima paskutinės švenčių dienos 16 val.; porinių metų švenčių dienomis – vasario 16 d., gegužės 1 d., per Žolinę, šv. Kalėdas dukras atveža pirmą švenčių dieną 10 val. ir pasiima paskutinės švenčių dienos 16 val.; bendrauja pusę mokinių atostogų; 2 savaites vasaros atostogų metu. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, t. y. sumažino iš ieškovės Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 9 d. sprendimu priteistą išlaikymą G. Č. ir A. Č. nuo 37,65 Eur iki 15,00 Eur. Kitą ieškinio dalį atmetė. Atsakovas apeliaciniu skundu prašė sprendimo dalį, kuria buvo tenkintas ieškovės reikalavimas dėl priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo, panaikinti ir šį klausimą išnagrinėti iš esmės – atmesti ieškovės reikalavimą. Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija pasisako tik dėl skundžiamos sprendimo dalies. Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas sumažino priteistą išlaikymą nepilnamečiams vaikams neatsižvelgęs į visas faktines aplinkybes, kurios patvirtina, jog ieškovės finansinė padėtis iš esmės nuo 2008 m. balandžio 9 d. nepasikeitė, o vaikų poreikiai iš esmės padidėjo. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su tokiais apeliacinio skundo argumentais.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje L. V. v. V. S. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio padidinimo, bylos Nr. 3K-3-209-916/2016). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CK 3.201 straipsnio nuostatoms dėl priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo taikyti teisiškai reikšmingas yra faktinių aplinkybių, sudarančių pagrindą išlaikymo dydžiui nustatyti, esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Be to, net ir nustačius esminį tokių aplinkybių pasikeitimą, tai savaime dar nelemia išlaikymo dydžio pakeitimo, nes tiek tėvų turtinės padėties, tiek vaikų poreikių pasikeitimą teismas turi įvertinti pirmiau nurodyto tėvų prievolių išlaikyti nepilnamečius vaikus reglamentavimo kontekste, atsižvelgdamas į vaiko teisių apsaugos prioriteto, tėvų ir vaikų teisių bei interesų pusiausvyros, tėvų valdžios lygybės principus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra konstatavusi, kad, nepriklausomai nuo to, ar išlaikymo dydis buvo vienašališkai nustatytas teismo ar šalių susitarimu, patvirtintu teismo sprendimu (CK 3.53 straipsnio 3, 4 dalys), visais atvejais teigtina, jog teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko (vaikų), kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius. Taigi toks teismo sprendimas, nepažeidžiant CK 3.3 straipsnyje įtvirtinto vaiko teisių ir interesų prioritetinio gynimo principo, gali būti pakeistas sumažinant teismo priteistą išlaikymo sumą tik tuo atveju, jei nustatomas reikšmingas aplinkybių pasikeitimas, įvykęs būtent po teismo sprendimo, ir jei dėl to iš esmės sumažėja vaiko poreikiai arba iš esmės pablogėja įpareigoto mokėti išlaikymą vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje V. Z. v. R. Z. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo, bylos Nr. 3K-7-24/2013).Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad palyginus šalių finansinę padėtį nustatyta, jog atsakovo turtinė padėtis geresnė. Jis yra UAB „Amžiaus vartai“ vienintelis akcininkas bei įmonės vadovas. Atsakovo vardu yra registruotas žemės sklypas su statiniais, garažas, transporto priemonė. Ieškovės finansinė padėtis nuo 2008 m. pablogėjo, nes jai nustatytas 60 proc. netektas darbingumas, ji negali rasti nuolatinio bent minimaliai mokamo darbo, gaunamas pajamas sudaro 72,63 Eur netekto darbingumo pensija, ji skolinga 10 042,92 Eur Vaikų išlaikymo fondui. Apeliantas skunde nurodė, kad šios faktinės aplinkybės jau egzistavo ir į jas buvo atsižvelgta priteisiant iš ieškovės išlaikymą vaikams po 37,65 Eur Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 9 d. sprendimu. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su tokiais apeliacinio skundo argumentais. Iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 9 d. sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad jį priimant jau buvo žinoma, jog ieškovė turi sveikatos problemų (vienas iš argumentų nutraukiant santuoką) jau nuo 25 metų, 60 procentų nedarbingumas jai nustatytas nuo 2016 m. kovo 10 d. iki 2018 m. kovo 9 d. (Darbingumo lygio pažyma DL-1 Nr. 0921672), ją finansiškai rėmė jos šeima, ieškovas turėjo turto, jam nuosavybės teise priklausė įmonė. Pirmosios instancijos teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė ir nelygino civilinėje byloje Nr. 2-688-676/2008 pateiktų įrodymų su prie ieškinio pateiktais įrodymais. Neatlikus šių duomenų palyginimo, prie nagrinėjamos bylos nepridėjus išnagrinėtos civilinės bylos 2-688-676/2008 negalima spręsti, ar yra išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai. Bylą nagrinėjantis teismas visų pirma nustato tokios sąlygos (sąlygų) buvimą ir tik tada sprendžia, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas. Nagrinėjamu atveju to padaryta nebuvo. Be to, pirmosios instancijos teismas iš esmės skundžiamame sprendime nesiaiškino kaip pasikeitė, ar pasikeitė vaikų poreikiai, nevertino aplinkybės, jog ieškovei vaikų išlaikymo prievolė sumažėjo, nes vienas iš vaikų tapo pilnametis. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, laikytina, kad nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą dėl priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo, tačiau ši teismo išvada nėra pagrįsta išsamiu šiam klausimui reikšmingų faktinių aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų išnagrinėjimu ir įvertinimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje „Polygrade L.L.C.“ ir kt. v. M. S. firma „Ugrima“, bylos Nr. 3K-3-168/2008; 2007 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. K. v. R. I., bylos Nr. 3K-3-375/2007; 2005 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. R. personalinė įmonė „RBPĮ“ v. V. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-82/2005; ir kt.), kad pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, būtent tai, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės.Nagrinėjamu atveju bylą išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės, nes ši bylos dalis būtų nagrinėjama beveik visa apimti naujais aspektais, t. y. reikia prie nagrinėjamos civilinės bylos pridėti civilinės bylos Nr. 2-688-676/2008 medžiagą ir joje esančius duomenis palyginti su ieškovės pateiktais įrodymais, nustatyti, kaip keitėsi nepilnamečių vaikų poreikiai ir ar iš esmės pasikeitė tėvų turtinė padėtis. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo dydžio sumažinimo naikintina ir ši bylos dalis perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose

Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo, kadangi bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas bus išspręstas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsni 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

atsakovo V. Č. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2017 m. gruodžio 29 d. sprendimo dalį dėl priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo ir šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.