- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-06-05
- Bylos Nr.
- e2A-812-921/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-06994-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Sujetienė
- Pareiškėjas
- D. J.
- Suinteresuotas asmuo
- R. J.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurgita Sujetienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-6-528/2024 pagal pareiškėjos D. J. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. J. ir valstybei, atstovaujamai valstybės įmonės Turto bankas, dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. I. Ginčo esmė
1. pareiškėja patikslintu pareiškimu prašė paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą, atsiradusį po tėvo J. S. mirties (duomenys neskelbtini).
2. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos mama M. S., kurios palikimą priėmė pareiškėja ir suinteresuotas asmuo R. J.. Teisme nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjos mama M. S. priėmė savo sutuoktinio ir pareiškėjos tėvo J. S. palikimą, neužkerta kelio prašyti nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ir pareiškėja priėmė savo tėvo palikimą faktiniu valdymu. Dėl teisinių žinių stokos ir pareiškėjos sveikatos būklės (pasikartojusio insulto (duomenys neskelbtini)) anksčiau nagrinėtoje byloje buvo padaryta klaida, nes buvo prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą tik dėl to, kad pareiškėjos mama faktiniu valdymu priėmė palikėjo J. S. palikimą. Dabar pareiškėja pakartotinai kreipėsi į teismą, norėdama ištaisyti klaidą. Pažymėjo, kad pareiškėja po savo tėvo mirties kartu su mama priėmė savo tėvo palikimą, nes jos abi liko gyventi tame pačiame gyvenamajame name, kartu prižiūrėjo statinius, rūpinosi namų valda, lygiomis dalimis mokėjo mokesčius už valdą. Be to, pareiškėja iš savo lėšų pagerino gyvenamąjį namą – pakeitė langus, šildymo katilą, vandentiekio vamzdyną, suremontavo sienas, visiškai renovavo ūkinį pastatą, kiemo fasadinėje pusėje suklojo trinkeles, atliko kitus darbus. Be to, mirus tėvui, pareiškėjos mamos sveikata nebuvo gera, vėliau ji sunkiai susirgo, jai buvo amputuota koja, todėl pareiškėja su savo dukra rūpinosi mama ir visu turtu. Pareiškėjos mama sakė visą turtą paliksianti pareiškėjai, tačiau mamos išduotas įgaliojimas paveldėjimo teisių nesuteikia.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo R. J. (palikėjo anūkė) su patikslintu pareiškimu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad pareiškėja ne pirmą kartą kreipiasi į teismą dėl palikėjo J. S. palikimo priėmimo fakto nustatymo. 2023 m. kovo 1 d. pareiškime teismui pareiškėja prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad būtent jos mama M. S. po savo vyro J. S. mirties priėmė jo palikimą faktiniu valdymu, tačiau palikimo priėmimo notaro biure neįformino. Teismas tenkino pareiškėjos pareiškimą ir civilinėje byloje Nr. e2YT-7157-528/2023 nustatė prašomą juridinę reikšmę turintį faktą. Minėtas teismo sprendimas yra įsiteisėjęs. Nagrinėjamu atveju pareiškėja pateikė tapatų pareiškimą jau išnagrinėtam. Nors dabartiniame pareiškime pareiškėja nurodo, kad ne jos mama, bet pati pareiškėja priėmė J. S. palikimą po jo mirties, tai nekeičia fakto, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas tuo klausimu, todėl pareiškėjos pareiškimas turi būti paliktas nenagrinėtas. Be to, ankstesnėje byloje pareiškėja nurodė, kad po tėvo mirties tik jos mama priėmė tėvo palikimą, o ji pati ar kiti giminaičiai to palikimo nepriėmė. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės dėl mokesčių mokėjimo, turto priežiūros yra prieštaringos – vienur pareiškėja nurodė, kad ji su savo motina mokėjo mokesčius, kitur, kad tik pareiškėja užpildydavo kvitus ir mokėjo mokesčius, o motinos M. S. būklė buvo tokia, kad ji apskritai nebuvo pajėgi rūpintis statiniais. Tačiau 1998–2022 m. M. S. vien draudžiamųjų pajamų gavo daugiau kaip 60 000 Eur, o visi pareiškėjos pateikti kvitai išrašyti mokėtojai M. S.. Jokių įrodymų, kad pati pareiškėja patyrė kokių nors išlaidų namų valdos išlaikymui, nepateikta. Pareiškėjos pagalba motinai, gyvenant kartu su ja, mokėjimo kvitų užpildymas nesąlygoja išvados, jog mokėjimus pagal juos atliko pareiškėja, o ne M. S.. Be to, gyvenant panaudos pagrindais, pareiškėja privalėjo išlaikyti namus. Iš 1998–2022 m. darytų nuotraukų matyti, kad po J. S. mirties iki M. S. mirties namo vidus nebuvo pasikeitęs, o pati M. S. buvo fiziškai pajėgi ir aktyviai bendravo su giminaičiais. Nurodyti argumentai, byloje esantys įrodymai paneigia pareiškėjos teiginius, kad ji priėmė palikimą po savo tėvo J. S. mirties faktiniu valdymu.
4. Suinteresuotas asmuo valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjo J. S. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį palikėjo J. S. paliktojo turto priėmimą valdyti. Teismui įsitikinus, kad palikėjo J. S. palikimas pareiškėjos buvo priimtas faktiniu valdymu, neprieštaraus tokio prašymo patenkinimui. Prašė pareiškėjos patikslintą pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2024 m. vasario 7 d. sprendimu netenkino patikslinto pareiškimo, priteisė iš pareiškėjos suinteresuotam asmeniui R. J. 1 210 Eur advokato atstovavimo išlaidas.
6. Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos tėvas J. S.. Palikėjo sutuoktinė M. S. mirė (duomenys neskelbtini), o dėl jos palikimo priėmimo pareiškėja yra kreipusi į notarą. Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-7157-528/2023 buvo tenkintas pareiškėjos pareiškimas – paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad M. S. po savo sutuoktinio J. S. mirties, (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą.
7. Teismas konstatavo, kad J. S. mirė (duomenys neskelbtini), todėl jo palikimo priėmimui taikomos palikimo atsiradimo metu galiojusios – 1964 m. Civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) normos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (toliau – CK PĮĮĮ) 38 straipsnis). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad pareiškėja yra pirmos eilės įpėdinė, paveldinti pagal įstatymą kartu su kitais palikėjo J. S. vaikais ir jo sutuoktine M. S. (1964 m. CK 573 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Byloje nėra ginčo, kad nė vienas iš galimų įpėdinių po palikėjo J. S. mirties į notarą nesikreipė, o įsiteisėjusiu 2023 m. gegužės 23 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-7157-528/2023 nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po palikėjo J. S. mirties (duomenys neskelbtini) jo palikimą priėmė jo sutuoktinė M. S., faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą.
8. Teismas pažymėjo, kad nors teismo sprendimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo – nustatymo pats savaime neužkerta kelio kitam įpėdiniui nusistatyti analogišką faktą, tačiau nagrinėjamu atveju turi būti atsižvelgiama ir į anksčiau išnagrinėtos bylos metu nustatytas aplinkybes.
9. Teismas nustatė, kad anksčiau išnagrinėtoje byloje pati pareiškėja ne tik savo pareiškime, bet ir bylos nagrinėjimo metu, pasirašiusi priesaiką, patvirtino, kad jos tėvo palikėjo J. S. palikimą priėmė tik jos mama bei palikėjo sutuoktinė M. S., o ji pati ar jos tuo metu gyva buvusi sesuo tėvo palikimo nepriėmė.
10. Teismas vertino, kad pareiškėjos nurodyta aplinkybė dėl jos patirto insulto ankstesnės bylos nagrinėjimo metu niekaip negalėjo įtakoti jos pareiškimo turinio, nes dėl insulto ji gydėsi 2023 m. kovo 11–20 d., o pareiškimą teismui buvo pateikusi prieš tai – 2023 m. kovo 8 d. Teismas vertino, kad tai, jog pareiškėja su savo sutuoktiniu savo tėvų leidimu (sutikimu) gyveno iki ir po palikėjo mirties tėvų namo dalyje, nepatvirtina tėvo palikimo dalies priėmimo po tėvo mirties.
11. Teismas konstatavo, kad į bylą pateikti rašytiniai įrodymai niekaip nepatvirtina bet kokių aktyvių veiksmų, rodančių, kad pareiškėja po savo tėvo mirties pradėjo laikyti save tėvų gyvenamojo namo ar jo dalies bendraturte kartu su savo mama. Teismas taip pat sprendė, kad sprendimai dėl pokyčių namų valdoje buvo priimami ne pareiškėjos ar jos šeimos narių, bet M. S..
12. Teismas vertino, kad aplinkybė, jog pareiškėjos sutuoktinis derino su liudytoju statybinius klausimus, sumokėjo (perdavė) liudytojui pinigus, nereiškia palikėjo palikimo priėmimo pareiškėjos aktyviais veiksmais, nes liudytojo nurodyti jo atlikti statybiniai darbai vyko prieš 10–12 m., o palikėjas yra miręs prieš 25 m., kai palikimo priėmimo terminas buvo jau seniai pasibaigęs. Be to, jeigu pareiškėja būtų save laikiusi palikėjo įpėdine, tai 2001 metais nuosavybės teises į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), būtų įgijusi ne tik M. S., bet ir pareiškėja. Teismas darė išvadą, kad minėtos aplinkybes patvirtina, jog po palikėjo mirties tik M. S. kaip savininkė sprendė dėl viso likusio po palikėjo mirties turto. Tai, kad pareiškėja pildė komunalinių mokesčių kvitus ir sumokėdavo dalį komunalinių mokesčių, teismo vertinimu, niekaip nepatvirtina palikėjo palikimo priėmimo. Vaikai ir anūkai turi pareigą padėti savo tėvams ir seneliams. Panaudos pagrindais gyvendama tėvų name pareiškėja privalėjo susimokėti už savo šeimos narių gaunamas komunalines paslaugas, o taip pat rūpintis gyvenamojo namo dalimi, kurioje jos šeima gyveno. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos nurodyti pagerinimai buvo atlikti praėjus dideliam laiko tarpui po palikėjo mirties – langai pakeisti 2006 m. ir 2014–2015 m., liudytojas samdytas 2012–2014 m., pagal kvitus seniausias pirkinys pirktas 2014 m., t. y., kai jau seniai buvo praėjęs laikas, per kurį galėjo būti priimtas palikėjo palikimas (iki 1999 m. gegužės 23 d.). Be to, nėra jokių įrodymų, kad bet kokios prekės ar darbai, M. S. esant gyvai, buvo atliekami būtent už pareiškėjos ar jos šeimos narių lėšas, o ne už M. S. duotus pinigus. Teismui nėra žinoma apie visus M. S. turėtų lėšų šaltinius, tačiau ji gaudavo senatvės ir našlių pensijas, darbavosi šiltnamyje. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės dėl labai prastos jos mamos M. S. sveikatos būklės po tėvo mirties jokiais įrodymais nepatvirtintos.
13. Teismas pažymėjo ir tai, kad M. S. išduotas įgaliojimas, kuriuo ji įgaliojo padovanoti jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą – statinius bei žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), pareiškėjai, taip pat patvirtina, kad nei M. S., nei pareiškėjai nebuvo abejonių, jog visa ši namų valda, taip pat ir palikėjui priklausiusi dalis, įgaliojimo išdavimo dieną (2018 m. lapkričio 20 d.) priklausė tik M. S..
14. Nustatęs paminėtas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad pareiškėja prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto neįrodė, todėl pareiškimo netenkino ir priteisė iš pareiškėjos suinteresuotam asmeniui R. J. 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
15. Apeliaciniu skundu pareiškėja prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos patikslintą pareiškimą tenkinti pilnai – paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja faktiškai priėmė palikimą, atsiradusį po J. S., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties. Apeliaciniame skunde nurodomi šie esminiai argumentai:
15.1. Teismas neteisingai aiškino ir taikė palikimo priėmimą, faktiškai pradedant jį valdyti, reglamentuojančias teisės normas, pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą, jog pareiškėja neįrodė, kad po tėvo mirties priėmė jo palikimą.
15.2. Teismas nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos bendros teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, t. y. pirmosios instancijos teismas kriterijus, kurie pagal kasacinio teismo praktiką pripažįstami, kaip sudarantys pagrindą pripažinti įpėdinį priėmus palikimą jį pradėjus faktiškai valdyti, vertino kaip teisinės reikšmės neturinčiomis aplinkybėmis.
15.3. Teismas padarė neteisingą ir nepagrįstą išvadą, kad byloje nebuvo jokių įrodymų, patvirtinančių aktyvius veiksmus, rodančius, kad pareiškėja po savo tėvo mirties pradėjo laikyti save tėvų gyvenamojo namo ar jo dalies bendraturte kartu su savo motina. Priešingai, byloje surinkti įrodymai patvirtino aiškius ir aktyvius pareiškėjos veiksmus, kurie pagal kasacinio teismo praktiką pripažįstami aktyviais įpėdinio veiksmais, kuriais buvo priimtas palikimas (palikimo dalis) jį pradėjus faktiškai valdyti. Pareiškėja įrodė, kad po tėvo mirties, ji su savo šeima liko toliau gyventi ir nepertraukiamai jau 26 metus gyvena namų valdoje, jį prižiūri, pagerino, moka mokesčius, taip priėmė tėvo palikimą. Faktas, kad pareiškėja nurodė, jog namų valdos dalimi po tėčio mirties nesinaudojo, negali būti aiškinamas kaip palikimo priėmimo faktą paneigianti aplinkybė.
15.4. Teismo argumentai, kad pareiškėjos mokesčių mokėjimas ir komunalinių mokesčių kvitų pildymas, niekaip nepatvirtina palikimo priėmimo, prieštarauja kasacinio teismo išaiškinimams. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas (paveldėtojo aktyvūs veiksmai) pasireiškia turto priežiūra, remontu, prievolių, susijusių su namu, vykdymu (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimu ir pan.). Be to, nors teismas iš vienos pusės pripažino faktą, kad pareiškėja rūpinosi namų valda, mokėjo namų valdos mokesčius, atliko remontą, tačiau tokius veiksmus prilygino pareiškėjos pareiga mamai, tuo tarpu kitose sprendimo dalyse pateikė priešingas išvadas, t. y., kad pareiškėja neįrodė nei mokesčių mokėjimo fakto, nei turto priežiūros, nei remonto ar pagerinimų atlikimo jos lėšomis.
Žemesnės instancijos teismas
15.5. Pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino pareiškėjos veiksmus atliekant namų valdos remonto ir pagerinimo darbus. Teismo vertinimu, šios aplinkybės nepatvirtina fakto dėl pareiškėjos palikimo priėmimo po jos tėvo palikėjo mirties per įstatymo nustatytą 6 mėnesių terminą, nes pagerinimai buvo atlikti praėjus dideliam laiko tarpui po palikėjo mirties. Pažymi, kad jeigu pareiškėja nebūtų savęs laikiusi priėmusia palikimą, nebūtų investavusi didelių piniginių lėšų namų valdos remontui ir pagerinimui. Be to, dalis remonto darbų buvo atlikti ir per šešis mėnesius nuo palikėjo mirties, ką patvirtino teisme apklausta liudytoja R. Š., kuriuos parodymais nėra pagrindo abejoti.
15.6. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad namų pagerinimai buvo atlikti pareiškėjos motinos lėšomis. Pareiškėja į bylą pateikė eilę mokėjimo kvitų, kurie netgi surašyti ir pasirašyti jos ranka, patvirtinančių tiek komunalinių išlaidų apmokėjimą, tiek apmokėjimą už namų valdos pagerinimus. Pareiškėja ir jos pakviesti liudytojai patvirtino, kad turto remonto ir pagerinimo darbai apmokėti bendrai tiek močiutės, tiek pareiškėjos ir jos sutuoktinio lėšomis. Tuo tarpu byloje nebuvo įrodymų, jog namų valdos pagerinimo darbai buvo apmokėti išimtinai motinos lėšomis. M. S. buvo 60 m. amžiaus, kai mirė jos sutuoktinis. Jos gaunamos mėnesinės senatvės pensijos nepakako remonto ir turto pagerinimo darbams atlikti.
15.7. Teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjos ir liudytojų paaiškinimus dėl M. S. sunkios sveikatos būklės, dėl kurios ji nebuvo nepajėgi rūpintis namų valda, statiniais, aplinka, dėl ko didžioji dalis palikimo priežiūros darbų teko pareiškėjai ir jos šeimai. Byloje pateikta eilė medicininių išrašų, patvirtinančių lėtines ir sunkias M. S. ligas. Teismas nevertino, kad abu teisme apklausti liudytojai R. Š. – M. S. anūkė ir L. T. – velionės kaimynas, patvirtino, kad M. S. sveikata buvo prasta nuo dieduko (J. S.) ir dukros mirties, atitinkamai 1998 m. ir 1999 m.
15.8. Aplinkybes, kad po J. S. mirties palikimą faktiškai valdyti pradėjo ne tik M. S., o ir pareiškėja, pavirtino apklausti liudytojai, kurių paaiškinimus teismas vertino itin tendencingai ir atsietai, ir į sprendimo turinį perkėlė tik pavienius jų pasisakymus. Todėl teismo argumentai, kad liudytojai byloje nepatvirtino bylai reikšmingų aplinkybių atmestini kaip nepagrįsti.
15.9. Aplinkybė, kad pareiškėja ankstesnėje byloje nurodė, kad ji palikimo po tėvo mirties nepriėmė, reiškia tik tai, kad ji nesikreipė į notarą ir nesikreipė į teismą dėl palikimo priėmimo. Tačiau visos faktinės aplinkybės apie mokesčių mokėjimą už namų valdą, turto gerinimą ir remontą buvo nurodytos abiejuose procesuose vienodai ir šie faktai neginčytinai patvirtina faktinį palikimo priėmimą. Pareiškėja neturėjo jokių teisinių žinių, kad suprastų teisinę klaidą, nepilnai suformuojant ankstesnio pareiškimo reikalavimus. Be to, jos sveikatos būklė apklausos metu ankstesnėje civilinėje byloje Nr.e2YT-7157-528/2023, turėjo esminės įtakos atsakymams į užduotus klausimus.
15.10. Teismas neteisingai vertino, kad pareiškėja teismui paaiškinimus pateikė prieš insultą dėl ko jis neturėjo jokios įtakos ankstesnės bylos nagrinėjimui. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad ankstesnėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pareiškėja buvo apklausta 2023 m. gegužės 9 d., tuo tarpu insultas įvyko (duomenys neskelbtini). Todėl 2023 m. gegužės 9 d. teismo posėdžio metu pareiškėjos būklė ir galimybė suprasti savo teikiamų paaiškinimų turinį iš tiesų buvo ribotos.
Šalies argumentai
15.11. Pareiškėja nesutinka su sprendimo dalimi, kuria iš jos suinteresuoto asmens naudai buvo priteista 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pagal CPK 443 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą bendrąją taisyklę ypatingosios teisenos bylose dalyvaujančių byloje asmenų išlaidos neatlyginamos. Be to, suinteresuotas asmuo, kategoriškai nesutikusi su pareiškimu, neatvyko į nė į vieną iš trijų teismo posėdžių, neteikė jokio paaiškinimų žodžiu dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, tokiu būdu pati neproporcingai didindama savo bylinėjimosi išlaidas. Todėl prašomos priteisti išlaidos buvo neprotingos ir neproporcingos ir pagal bendrąją taisyklę neturėjo būti priteistos iš pareiškėjos suinteresuoto asmens naudai.
Atsiliepimas
16. Atsiliepimu į apeliacinį skundą VĮ Turto bankas prašo apeliacinį skundą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodo, kad VĮ Turto bankas neturi teisinio pagrindo pasisakyti dėl apeliacinio skundo argumentų ir reikalavimų pagrįstumo, kadangi priimtas apeliacinės instancijos teismo sprendimas susidariusioje teisinėje situacijoje tikėtina neturės įtakos VĮ Turto banko teisėms ir pareigoms.
17. Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo R. J. prašo: 1) konstatavus, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, D. J. apeliacinį skundą palikti nenagrinėtu ir bylą nutraukti; 2) netenkinus 1 punkte pateikto prašymo, apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 7 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš apeliantės suinteresuoto asmens patirtas 968 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepime nurodomi šie esminiai argumentai:
Šalies argumentai
17.1. Pareiškėjos pareiškimas yra tapatus jau išnagrinėtam Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.e2YT-7157-528/2023. Aplinkybė, kad šiame pareiškime pareiškėja nurodo, kad ne jos mama M. S., o ji pati priėmė J. S. palikimą po jo mirties, nekeičia fakto, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas tuo klausimu.
17.2. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad ankstesnėje byloje pareiškėja nurodė, kad ne ji, o jos mama priėmė visą savo vyro palikimą dėl iš dalies netinkamai suteiktų ankstesnio advokato teisinių paslaugų, o tuo pačiu ir vėliau ją ištikusio insulto, po kurio ji buvo apklausta teisme ir pateikė ne visai teisingus paaiškinimus. Jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręstų tenkinti pareiškėjos apeliacinį skundą, teismas tuo pačiu turėtų pripažinti, kad pareiškėja, davusi priesaiką, civilinėje byloje Nr. e2YT-7157-528/2023 pateikė melagingus parodymus ir tokiu atveju atskira nutartimi pranešti prokurorui. Be to, teismas pagrįstai pažymėjo, kad pareiškėjos nurodyta aplinkybė dėl jos patirto insulto ankstesnės bylos nagrinėjimo metu niekaip negalėjo įtakoti jos pareiškimo turinio, nes dėl insulto ji gydėsi 2023 m. kovo 11–20 d., o pareiškimą teismui buvo surašiusi prieš insultą – (duomenys neskelbtini), pateikė teismui taip pat prieš tai – 2023 m. kovo 8 d.
17.3. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina aiškius ir aktyvius pareiškėjos veiksmus, kuriais buvo priimtas J. S. palikimas (palikimo dalis), jį pradėjus faktiškai valdyti. Byloje nepateikta įrodymų, kad pareiškėja atliko aktyvius veiksmus, priimant savo tėvo palikimą, per įstatymo nustatytą terminą, tai yra iki 1999 m. gegužės 23 d. Pareiškėjos nurodyti pagerinimai buvo atlikti praėjus dideliam laiko tarpui po tėvo mirties. Nėra pateikta jokių įrodymų, kad prekės ar darbai, M. S. esant gyvai, buvo atliekami būtent už pareiškėjos ar jos šeimos narių lėšas, o ne už M. S. duotus pinigus.
17.4. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad pareiškėjos motina negalėjo prisidėti prie gyvenamojo namo remonto darbų. Bylos duomenys patvirtina, kad po savo vyro mirties M. S. vien socialinio draudimo išmokos viršijo 62 334 Eur sumą. Liudytojai byloje patvirtino, kad sprendimai dėl pokyčių namų valdoje buvo priimami ne pareiškėjos ar jos šeimos narių, bet M. S.. Be to, pareiškėja nepateikė įrodymų dėl jos motinos prastos sveikatos būklės. Nors pareiškėja vadovaujasi savo dukters R. Š. parodymais, tačiau ji nurodė, kad palikėjo mirties metu negyvenusi su tėvais ir seneliais, ir nenurodė jokių esminių aplinkybių, patvirtinančių, kad ne tik M. S., bet ir pareiškėja (liudytojos mama) priėmė palikėjo palikimą per įstatyme nustatytą palikimui priimti terminą. Be to, M. S. išduotas 2018 m. lapkričio 20 d. įgaliojimas, kuriuo ji įgaliojo padovanoti jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą pareiškėjai taip pat patvirtina, kad nei M. S., nei pačiai pareiškėjai nebuvo abejonių, jog visa ši namų valda, taip pat ir palikėjui priklausiusi dalis, šio įgaliojimo išdavimo dieną priklausė tik M. S.. Po palikėjo mirties jo sutuoktinė M. S., kaip savininkė, sprendė dėl viso likusio po palikėjo mirties turto.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
19. Bylos duomenimis nustatyta ir nėra ginčo, kad pareiškėjos tėvas J. S. mirė (duomenys neskelbtini). Dėl jo palikimo priėmimo per įstatyme nustatytą terminą niekas nesikreipė. Palikėjo sutuoktinė M. S. mirė (duomenys neskelbtini), jos palikimą priėmė pareiškėja ir suinteresuotas asmuo R. J.. Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-7157-528/2023 buvo tenkintas pareiškėjos pareiškimas – paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad M. S. po savo sutuoktinio J. S. mirties, (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą.
20. Nagrinėjamu atveju pareiškėja patikslintu pareiškimu prašė paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą, atsiradusį po tėvo J. S. mirties (duomenys neskelbtini), pradėdama faktiškai jį valdyti.
21. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos pareiškimą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo jį panaikinti ir turto paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. S. mirties, (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė pareiškėja pradėdama faktiškai jį valdyti.
22. Taigi, apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo netenkintas pareiškėjos pareiškimas dėl juridinę reikšmė turinčio fakto nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
23. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-10/2012). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).
24. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 18,19 punktai).
25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė įtvirtinta CPK 178 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis).
26. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjos pateikti įrodymai nėra pakankami patvirtinti faktą, kad po pareiškėjos tėvo J. S. mirties (duomenys neskelbtini), pareiškėja palikimą priėmė, pradėdama faktiškai jį valdyti.
27. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Apeliantė nurodo, kad, priešingai nei konstatavo teismas, byloje surinkti įrodymai patvirtina aiškius ir aktyvius pareiškėjos veiksmus, kurie pagal kasacinio teismo praktiką pripažįstami aktyviais įpėdinio veiksmais, kuriais buvo priimtas palikimas (palikimo dalis) jį pradėjus faktiškai valdyti. Pareiškėja įrodė, kad po tėvo mirties, ji su savo šeima liko toliau gyventi ir nepertraukiamai jau 26 metus gyvena namų valdoje, jį prižiūri, pagerino, moka mokesčius, taip priėmė tėvo palikimą.
28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad palikėjas J. S. mirė (duomenys neskelbtini), pagrįstai padarė išvadą, kad jo palikimo priėmimui taikomos palikimo atsiradimo metu galiojusios, t. y. 1964 m. CK, normos. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad pareiškėja yra pirmos eilės įpėdinė, paveldinti pagal įstatymą kartu su kitais palikėjo J. S. vaikais ir jo sutuoktine M. S. (1964 m. CK 573 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pagal 1964 m. CK 587 straipsnį tam, kad priimtų palikimą, įpėdinis turi išreikšti savo valią per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai gali padaryti dviem būdais: paduodamas palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą arba pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad vadovaujantis paminėtomis įstatymo nuostatomis, nuostatomis pradėjimas faktiškai valdyti paveldimą turtą turi pasireikšti per 6 mėnesius nuo palikėjo mirties.
29. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog ji priėmė savo tėvo palikimą per 6 mėnesius po jo mirties, faktiškai pradėjusi jį valdyti (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis, CPK 185 straipsnis). Pažymėtina, kad pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalį, neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis.
30. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad atsakovės teiginiai, jog ji su vyru po tėvo mirties liko gyventi tėvų name, jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius, atliko namo ir aplinkos padeginimo darbus, įsigijo naujų buities daiktų ir įrangos savaime palikimo priėmimo faktiniu valdymu fakto nepatvirtina.
31. Be to, Kauno apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2YT-7157-528/2023 pati pareiškėja ne tik savo pareiškime, bet ir bylos nagrinėjimo metu, pasirašiusi priesaiką, patvirtino, kad jos tėvo palikimą priėmė tik jos mama bei palikėjo sutuoktinė M. S., o ji pati ar jos tuo metu gyva buvusi sesuo tėvo palikimo nepriėmė.
32. Pareiškėja apeliacinį skundą grindžia tuo, kad ankstesnėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pareiškėja buvo apklausta 2023 m. gegužės 9 d., o (duomenys neskelbtini) ji patyrė insultą. Nurodo, kad, atsižvelgiant į tai, 2023 m. gegužės 9 d. teismo posėdžio metu pareiškėjos būklė ir galimybė suprasti savo teikiamų paaiškinimų turinį buvo ribotos. Tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad dėl insulto pareiškėja gydėsi 2023 m. kovo 11–20 d., o pareiškimą teismui buvo pateikusi prieš tai – 2023 m. kovo 8 d., jame nurodant anksčiau paminėtas aplinkybes. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjos nurodyta aplinkybė dėl jos patirto insulto ankstesnės bylos nagrinėjimo metu niekaip negalėjo įtakoti jos pareiškimo turinio.
33. Be to, vertinant pareiškėjos veiksmus 6 mėn. laikotarpiu nuo palikėjo mirties, byloje apklaustas liudytojas L. T., paliudijo statęs šiltnamį ne pareiškėjos ar jos sutuoktinio prašymu, bet būtent M. S. prašymu. Taip pat minėtas liudytojas nurodė perstatęs ūkinį namą į gyvenamąjį namą ir atlikęs kitus remonto darbus, kurie buvo atlikti prieš 10–12 m., o palikėjas yra miręs prieš 25 m., kai palikimo priėmimo terminas buvo jau seniai pasibaigęs. Be to, nors liudytoja R. Š. paliudijo, kad per 6 mėn. nuo palikėjo mirties buvo išdažytos namo grindys, sienos, atitvertas virtuvės kampas, ruošiantis įrengti tualetą, tačiau byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad šiuos veiksmus iniciavo būtent pareiškėja ir jie atlikti jos, o ne motinos, lėšomis. Vadovaujantis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, darytina išvada, kad ir visi kiti namo ir kiemo pagerinimo darbai (langų kaitimas, trinkelių dėjimas, katilo pirkimas ir kt.) buvo atlikti vėliau nei po 6 mėn. po palikėjo mirties – langai pakeisti 2006 m. ir 2014–2015 m., liudytojas L. T. buvo samdytas 2012–2014 m., pagal kvitus seniausias pirkinys pirktas 2014 metais. Be to, sutiktina su pirmosios instancijos teismo pastebėjimu, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad bet kokios prekės ar darbai, M. S. esant gyvai, buvo atliekami būtent už pareiškėjos ar jos šeimos narių lėšas, o ne už M. S. duotus pinigus. M. S. gaudavo senatvės ir našlių pensijas, darbavosi šiltnamyje (apie jo pastatymą patvirtino liudytojas L. T., medicininiuose dokumentuose nurodyta, kad ten susižalojo koją). Todėl atmestinas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad motinos gaunamos pensijos nepakako gyvenamosios vietos pagerinimams atlikti.
34. Apeliacinės instancijos teismas sutinka ir su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjos nurodyta aplinkybė, jog ji pildė komunalinių mokesčių kvitus ir sumokėdavo dalį komunalinių mokesčių, niekaip nepatvirtina palikėjo palikimo priėmimo, kaip ir liudytojos R. Š. parodymai, kad kartais ji sumokėdavo komunalinius mokesčius už jos mamos (pareiškėjos) ir močiutės duotus pinigus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad vaikai ir anūkai turi pareigą padėti savo tėvams ir seneliams. Be to, panaudos pagrindais gyvendama tėvų name, pareiškėja privalėjo susimokėti už savo šeimos narių gaunamas komunalines paslaugas, o taip pat rūpintis gyvenamojo namo dalimi, kurioje jos šeima gyveno (1964 m. CK 307 straipsnis, CK 6.636 straipsnis). Todėl nurodytų aplinkybių nėra pagrindo laikyti aktyviais veiksmais, siekiant priimti tėvo palikimą. Papildomai pažymėtina, kad mokesčių mokėjimo kvitai byloje patiekti tik už 2019-2023 m., todėl ir šiuo pagrindu nelaikytini įrodymais, pagrindžiančiais aktyvius pareiškėjos veiksmus per 6 mėn. nuo palikėjo mirties, siekiant priimti palikėjo palikimą.
35. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės dėl labai prastos jos motinos sveikatos būklės po tėvo mirties jokiais įrodymais nepatvirtintos. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad po palikėjo mirties pareiškėjai su sutuoktiniu gyvenant palikėjo namuose kartu su motina, kuri buvo senyvo amžiaus, pareiškėjai natūraliai galėjo atsirasti būtinybė vis daugiau rūpintis gyvenamuoju namu ir savo motina, spręsti dėl namo ar kitų statinių remonto, aplinkos tvarkymo, daugiau prisiimti finansinės atsakomybės už komunalines išlaidas. Tačiau, kaip jau minėta, pareiškėjai, siekiant priimti tėvo palikimą, aktyvius veiksmus ji turėjo atlikti per įstatymo nustatytą terminą po tėvo mirties, tai yra iki (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu pateikti byloje įrodymai ir liudytojų parodymai tokio fakto konstatuoti nesudaro pagrindo. Be to, M. S. išduotas įgaliojimas, kuriuo ji įgaliojo padovanoti jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą (statinius bei žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini)) pareiškėjai, tik patvirtina kad nei M. S., nei pareiškėjai nebuvo abejonių, jog visa ši namų valda, taip pat ir palikėjui priklausiusi dalis, įgaliojimo išdavimo dieną (2018 m. lapkričio 20 d.) priklausė tik M. S. (pareiškėjos motinai).
36. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, esančius byloje, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantė iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas, kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis visa bylos medžiaga
37. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kas nurodyta anksčiau, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apeliantės pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, nepateikus jokių objektyvių įrodymų, kad pareiškėja priėmė palikimą po J. S. mirties.
38. Pareiškėja apeliaciniu skundu nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teigia, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo priteisė suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjos jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
39. CPK 443 straipsnio, reglamentuojančio ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatumus, 6 dalyje nustatyta, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193-969/2018, 36 punktas; 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-46-687/2020, 63 punktas; 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020, 15 punktas).
40. Nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas, todėl, atmetus pareiškimą, pagrįstai sprendė klausimą dėl suinteresuoto asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (CPK 443 straipsnio 6 dalis).
41. Suinteresuoto asmens prašomų priteisti išlaidų dydis neviršijo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (toliau – ir Rekomendacijos) nustatytų maksimalių dydžių, jos buvo pagrįstos. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą jas priteisti iš pareiškėjos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). Esant nustatytoms aplinkybės, nėra pagrindo keisti iš šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
42. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Dėl procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
43. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, kad šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
44. Suinteresuotas asmuo kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė prašymą priteisti jai iš pareiškėjos patirtas 968 Eur bylinėjimosi išlaidas, rengiant atsiliepimą į pareiškėjos apeliacinį skundą.
45. Atmetus pareiškėjos apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas priteisti suinteresuoto asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas iš pareiškėjos. Prašomų priteisti išlaidų dydis neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, išlaidos yra pagrįstos, protingos, todėl priteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti suinteresuotam asmeniui R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš pareiškėjos D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 968 Eur (devynių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.