- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-10-07
- Bylos Nr.
- 1-2585-1034/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-36389-2020-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ramūnas Keidūnas
- Kaltinamasis
- Č. L.
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka bei žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje Č. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, pensininkas, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Č. L. 2020 m. rugsėjo 10 d., apie 18.15 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,72 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Šiais savo veiksmais Č. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis Č. L. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad nesupranta, kaip tai gavosi, labai gailisi. Buvo pas draugą, vartojo alkoholį – degtinę. Vėliau važiavo pas tetą, nežino, kodėl. Negali paaiškinti, kodėl nekvietė taksi. Pradžioje jautėsi neblogai, buvo stipriai apsvaigęs, bet tuo momentu taip neatrodė. Gauna 242 Eur dydžio pensiją, kitų pajamų neturi. Padarė išvadas, kad yra kaltas ir yra blogai, negalima taip elgtis.
Teisiamojo posėdžio metu laiduotoja V. M. parodė, kad tėvas nuo mažens ją augino, rūpinosi, dabar jos pareiga yra juo pasirūpinti. Pripažįsta, kad tėvas padarė nusikalstamą veiką, kad jis kaltas dėl to, kalbėjosi su juo, jis taisosi. Jis suvokia pasekmes, kas galėjo įvykti. Sakė tėvui, kad negalima vairuoti neblaiviam. Pagrindžiami visi žodžiai pavyzdžiais, tai daro įtaką.
Kadangi kaltinamasis savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, nebuvo kaltinamas sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, sutiko, kad kiti įrodymai nebūti tiriami, prokurorė ir gynėja neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Iš policijos registro išrašo matyti, kad pranešėjas važiuoja paskui automobilį, kurio vairuotojas yra neblaivus (b. l. 7).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas N. P. parodė, kad dirbdamas su A. V. iš Vilniaus apskrities VPK OVS gavo pranešimą apie (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini) išvažiavusį neblaivų vairuotoją, vairuojantį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtas automobilis buvo sustabdytas ties (duomenys neskelbtini) namu. Nustatyta, kad transporto priemonę vairavo vairuotojas Č. L., kuriam alkotesterio pagalba nustatytas 1,72 prom. girtumas (b. l. 9). ???
VĮ Regitra duomenimis, „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso Č. L. (b. l. 27).
VšĮ „Emprekis“ duomenimis, „VW Golf“, vidutinė kaina Lietuvoje yra 1210 Eur su PVM (b. l. 28).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis Č. L. parodė, kad prisipažįsta dėl nusikalstamos veikos. 2020 m. rugsėjo 10 d. užvažiavo pas draugą, gyvenantį (duomenys neskelbtini). Nuvažiavo savo automobiliu „VW Golf“. Pas draugą buvo iki maždaug 17.30 val., šventė susitikimą, suvartojo apie 0,7 l degtinės. Būdamas neblaivus atsisveikino su draugu, išėjo į lauką, sėdo už savo transporto priemonės ir nuvažiavo link (duomenys neskelbtini), kur gyvena teta. Buvo sustabdytas policijos pareigūnų (duomenys neskelbtini), jam nustatytas 1,72 prom. girtumas. Neneigia, kad vairavo neblaivus, pirmą kartą atsisėdo už vairo būdamas neblaivus. Nežino, kodėl taip pasielgė, gailisi (b. l. 52).
Neblaivumo nustatyto akte nurodyti Č. L. nustatyti neblaivumo požymiai (b. l. 18).
Č. L.alkotesteriu nustatytas girtumas: 2020 m. rugsėjo 10 d., 18.15 val. – 1,80 prom., 18.34 val. – 1,72 prom. girtumas (b. l. 24-25).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip įtariamasis Č. L. parodė, kad pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką. 2020 m. rugsėjo 10 d. užvažiavo pas draugą, gyvenantį (duomenys neskelbtini). Nuvažiavo savo automobiliu „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kartu su draugu jo namuose vartojo alkoholinius gėrimus, o būtent – degtinę. Suvartojo apie 0,7 l degtinės. Būdamas neblaivus atsisveikino su draugu, išėjo į lauką, sėdo už savo transporto priemonės ir nuvažiavo link (duomenys neskelbtini), kur gyvena teta. Bet nenuvažiavo, nes buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Neneigia, kad vairavo neblaivus (b. l. 52).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai
BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatytas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo Č. L. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta. Kaltinamasis Č. L. teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę ir parodė, kad buvo pas draugą, vartojo alkoholį – degtinę. Vėliau važiavo pas tetą, nežino, kodėl. Negali paaiškinti, kodėl nekvietė taksi. Pradžioje jautėsi neblogai, buvo stipriai apsvaigęs, bet tuo momentu taip neatrodė. Tokie jo parodymai atitiko ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 52). Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, tačiau ir ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo N. P. parodymai, alkotesterio parodymai, neblaivumo nustatymo aktas, policijos registro išrašas, kita rašytinė bylos medžiaga.
Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, sprendžia, kad Č. L., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jai nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas. Č. L. nustatytas 1,72 prom. neblaivumas, kuris viršija BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą 1,51 promilių neblaivumą.
Taigi kaltinamojo Č. L. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, jos kaltė įrodyta.
Kaltinamasis Č. L. teisiamajame posėdyje nurodė, kad negali paaiškinti, kodėl nekvietė taksi, pradžioje jautėsi neblogai, buvo stipriai apsvaigęs, bet tuo momentu taip neatrodė. Tai sudaro pagrindo spręsti, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalis).
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai.
Dėl būtinų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų, susijusių su Č. L., pažymėtina, kad teismui nekyla abejonių, kad šioje byloje yra BK 40 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose numatytos sąlygos, t. y. Č. L. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, šia nusikalstama veika žala nebuvo padaryta. Dėl šių sąlygų egzistavimo pastabų neturėjo ir prokurorė. Teismų praktikoje akcentuojama, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte esanti sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl išvada dėl jos egzistavimo nustatoma atsižvelgiant į kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltininko elgesį iki ir po nusikalstamos veikos padarymo, veikos padarymo metu (teistumo nebuvimas, teigiamas socialinis elgesys, kritiškas požiūris vertinant padarytą nusikalstamą veiką bei pastangos sušvelninti ja sukeltus padarinius ir pan.) bei nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą bei padarinių sunkumą.
Kaip matyti iš Č. L. charakterizuojančios medžiagos, jis šiuo metu yra pensininkas, vedęs, nedirbantis. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Č. L. anksčiau neteistas, nors ir baustas administracine tvarka, tačiau nebaustas administracine tvarka už analogišką veiką (b. l. 42-43). Kaip jau buvo minėta, bylos nagrinėjimo metu Č. L. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nenustatyta. Šios aplinkybės, išskyrus baustumą administracine tvarka, neabejotinai teigiamai charakterizuoja kaltinamąjį ir leidžia pagrįstai manyti, kad jis nusikalto ne dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, bet spontaniškai, atsitiktinai, tinkamai neįvertinęs galimų savo neigiamo elgesio pasekmių. Taigi, minėtos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad Č. L. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Č. L. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris pagal BK 11 straipsnio 3 dalį laikytinas nesunkiu, teisminio bylos nagrinėjimo metu teismui buvo pateiktas Č. L. dukros V. M. prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato (BK 40 straipsnio 1 dalis).
Č. L. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas), šia veika žala nebuvo padaryta (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas), yra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas. Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).
Nagrinėjamu atveju Č. L. laiduotoja sutinka būti jo dukra V. M., kuri teismui pateiktame prašyme nurodė, kad jos tėvas atitinka sąlygas, būtinas atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Ji sutinka būti laiduotoja, su tėvu kartu gyveno nuo gimimo, jos tėvas yra rūpestingas ir atsakingas vyras, tėvas bei senelis. Ji yra verta teismo pasitikėjimo, dirbanti, teigiamai charakterizuojama. V. M. yra neteista, bausta administracine tvarka, bet tik vieną kartą per pastaruosius metus ir ne už šiurkščius nusižengimus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad prokurorė baigiamoje kalboje sutiko, kad V. M. yra verta teismo pasitikėjimo ir gali būti laiduotoja.
Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad laiduotoja V. M. yra verta teismo pasitikėjimo, kadangi yra kaltinamojo dukra, nuolat bendrauja su kaltinamuoju, jos asmenybė yra teigiama, ji kritiška kaltinamojo elgesiui, šiam neblaiviam vairuojant automobilį, jos vertybinė orientacija pozityvi, ji gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką, nes nuolat bendrauja ir palaiko tarpusavio artimus ryšius (BK 40 straipsnio 1, 3 dalys).
Nustačius visas BK 40 straipsnio 1–3 dalyse numatytas sąlygas, Č. L. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.
Č. L. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę, kaltinamasis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis – 1,72 promilės. Taigi kaltinamasis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Todėl įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą, ypač tai, kad kaltinamasis vairavo, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, žymiai viršijantis minimalią vidutinio girtumo ribą, kita vertus – jis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytos veikos, spręstina, kad kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis minėta teise dvejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo dokumentų paėmimo ir specialios teisės sustabdymo taikymo pradžios, t. y. nuo momento, kai jam realiai buvo užkirsta galimybė naudotis šia teise – nuo 2020 m. rugsėjo 11 d. (b. l. 57-58).
Baudžiamajame įstatyme numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, tačiau to paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
Nagrinėjamu atveju Č. L. nėra nuteisiamas ir jam nėra skiriama bausmė, nes jis yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tai yra svarbi aplinkybė sprendžiant aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimą. Teismų praktikoje akcentuojama, kad asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai iš tikrųjų skiriasi. Pagal BK 67 straipsnį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis). Remiantis BK 72 straipsniu, tokiu atveju teismas privalomai skiria įstatyme nurodyto turto konfiskavimą. Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nagrinėjamu atveju kaltinamasis Č. L. jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis jam nuosavybės teise priklausančiu automobiliu „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl ši kelių transporto priemonė laikytina nusikaltimo priemone. Teismas, įvertinęs padaryto nusikaltimo pavojingumą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principais, sprendžia, kad automobilis „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis Č. L., yra konfiskuotinas. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės R. Sabaitės 2020 m. rugsėjo 11 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), visiškai apribojant nuosavybės teisę (uždraudžiant naudotis, disponuoti ir valdyti nurodytą turtą) nuo 2020 m. rugsėjo 11 d. iki 2020 m. gruodžio 11 d., turto saugotoju paskiriant Č. L. (b. l. 31). Šis laikinasis nuosavybės teisės apribojimas paliktinas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo. Ikiteisminio tyrimo metu Č. L. skirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įsiteisėjus nuosprendžiui, naikintinos, o vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas prie bylos viršelio, perduotinas VĮ „Regitra“.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti iš Č. L. 40 Eur išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, netenkintinas. BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, jog tiriant ir nagrinėjant bylas pagreitinto proceso tvarka gynėjo dalyvavimas būtinas. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, valstybei kyla pareiga užtikrinti gynėjo dalyvavimą, todėl šiuo atveju minėtos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 432 straipsniu,
nusprendžia:
Č. L., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos V. M. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, skirti Č. L. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. rugsėjo 11 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, paskirti Č. L. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti Č. L. nuosavybės teise priklausantį turtą – automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.
2020 m. rugsėjo 11 d. prokurorės nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą automobiliui „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo.
Č. L. paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą, specialiosios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti, o vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą prie bylos viršelio, perduoti VĮ „Regitra“.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl 40 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, netenkinti.
1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;
2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti V. M., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.