- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-09-12
- Bylos Nr.
- e2S-1577-565/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-45-3-00973-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Burdulienė
- Suinteresuotas asmuo
- Švenčionių rajono savivaldybės administracija, R. S., Lietuvos Musulmonų Religinių Bendruomenių Taryba
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. A. A. M. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. birželio 14 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje A. A. A. M. M. pareiškimą dėl akto įrašo anuliavimo panaikinimo, prašymo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, suinteresuoti asmenys Švenčionių rajono savivaldybės administracija, R. S., Lietuvos Musulmonų Religinių Bendruomenių Taryba.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. A. A. A. M. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydamas panaikinti administracinį sprendimą ir atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas nurodė, kad jis Švenčionių rajono savivaldybės administracijos 2024 m. gegužės 27 d. pranešimu buvo informuotas, jog santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini) Vilniaus Musulmonų Sunitų religinėje bendruomenėje, anuliuota, anuliavus Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) surašytą santuokos įrašą Nr. (-) (toliau – Skundžiamas sprendimas). Santuoka anuliuota dėl to, kad pareiškėjas santuokos sudarymo momentu nebuvo teisėtai Lietuvos Respublikoje.
3. Sprendimas įregistruoti santuoką buvo priimtas vadovaujantis galiojusiais teisės aktais, registruojant santuokos įrašą nekilo abejonių dėl pareiškėjo teisinės padėties. Net jei santuoka buvo įregistruota dėl institucijos klaidos, ji negali būti nutraukta šiuo pagrindu, nes santuoką negaliojančia pripažįsta tik teismas.
4. Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo (toliau – CBARĮ) 25 straipsnyje yra įtvirtinti civilinės būklės akto įrašo anuliavimo pagrindai. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 patvirtintų Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių (toliau – Taisyklių) 145.5. papunktyje numatyta, kad civilinės būklės aktas gali būti anuliuotas jeigu paaiškėja, kad buvo padaryta klaida ir civilinės būklės aktas negalėjo būti įregistruotas ar įtrauktas į apskaitą pagal CBARĮ 3 straipsnio 4 dalį. Tokia taisyklė nėra įtvirtinta CBARĮ, todėl, pareiškėjo vertinimu, neįvertinus Taisyklių 145.5. papunkčio teisėtumo, negalima teisingai išspręsti bylos, todėl pareiškėjas taip pat prašo teismo kreiptis Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti, ar Taisyklių 145.5 papunktis, suteikiantis teisę anuliuoti santuokos įrašą dėl institucijos klaidos, suderinamas su CBARĮ ir kitais pareiškime nurodytais teisės aktais.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. birželio 14 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą.
Šalies argumentai
6. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad pareiškimu prašoma panaikinti individualų administracinį aktą, kuriuo nuspręsta anuliuoti religinės konfesijos tvarka sudarytos santuokos apskaitos įrašą, padarė išvadą, kad byla nėra teisminga bendrosios kompetencijos teismui, todėl pareiškimą atsisakė priimti Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
7. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog pareiškėjas būtų kreipęsi į Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyrių dėl civilinės būklės įrašo (santuokos sudarymo įrašo) atkūrimo, nutarė, kad pareiškėjas nesilaikė išankstinės ginčų nagrinėjimo tvarkos, todėl pareiškimą atsisakė priimti ir CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. birželio 14 d. nutartį panaikinti ir grąžinti klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
8.1. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėjas, gavęs sprendimą dėl santuokos įrašo anuliavimo, turėtų dar kartą kreiptis į instituciją dėl santuokos įrašo atstatymo ir tik institucijai atsisakius tenkinti jo prašymą, pareiškėjas galėtų kreiptis į teismą ypatingosios teisenos tvarka. Ypatingosios teisenos tvarka pagal CPK XXXII skyriaus nuostatas tokio išankstinio ginčų mechanizmo nenumato. Šia tvarka ginamos asmenų teisės registruojant civilinės būklės aktus. Savo valią dėl šio įrašo panaikinimo institucija jau yra išreiškusi, todėl tokia teisių gynybos priemonė būtų neefektyvi;
8.2. pirmosios instancijos teismas neteisingai apskaičiavo mokėtiną žyminį mokestį. Pareiškėjas sumokėjo 75 proc. 50 Eur žyminio mokesčio, mokėtino ypatingos teisenos tvarka nagrinėjamose bylose. Pareiškėjas skunde išreiškė pageidavimą, kad procesiniai dokumentai būtų teikiami pareiškėjo atstovui elektroninio ryšio priemonėmis. Prireikus, pareiškėjas sumokės trūkstamą žyminio mokesčio sumą per nustatytą terminą trūkumams pašalinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra šio Kodekso 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas, nenustatė.
11. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas panaikinti skundžiamą administracinį sprendimą ir atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškime pareiškėjas nurodė, kad Švenčionių rajono savivaldybės administracija 2024 m. gegužės 27 d. pranešimu jį informavo apie tai, kad jo santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini) Vilniaus Musulmonų Sunitų religinėje bendruomenėje, anuliuota, anuliavus Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) surašytą santuokos įrašą Nr. (-). Santuoka anuliuota dėl to, kad pareiškėjas santuokos sudarymo momentu teisėtai nebuvo Lietuvos Respublikoje.
12. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškimu prašoma panaikinti individualų administracinį aktą, kuriuo nuspręsta anuliuoti religinės konfesijos tvarka sudarytos santuokos apskaitos įrašą, nutarė, kad byla nėra teisminga bendrosios kompetencijos teismui, todėl pareiškimą atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka. Taip pat pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjo pareiškimas iš esmės yra susijęs su civilinės būklės akto atkūrimu, o byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjas kreipėsi į instituciją dėl civilinės būklės įrašo (santuokos sudarymo įrašo) atkūrimo, nutarė, kad nebuvo laikytasi išankstinės ginčų nagrinėjimo tvarkos, todėl pareiškimą atsisakė priimti ir CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.
13. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, tačiau asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinama laikantis specialių įstatymo nustatytų reikalavimų. Teismas galimai pažeistas teises gina ne bet kokiais, o įstatyme nustatytais būdais (CK 1.138 straipsnis), kurie atitinka tarp šalių kilusio ginčo pobūdį ir yra tinkami apginti pažeistas ar ginčijamas į teismą besikreipiančio asmens teises ar teisėtus interesus. Kai asmuo, pateikdamas teismui pareiškimą, netinkamai įgyvendina savo procesines teises, teismas atsisako jį priimti CPK 137 straipsnio 2 dalyje numatytais pagrindais.
14. CPK 442 straipsnio 1 punkto 7 punkte nustatyta, kad teismas ypatingosios teisenos tvarka nagrinėja bylas dėl civilinės būklės aktų registravimo, įrašų atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo. CBARĮ 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad vieni iš civilinės būklės aktų įrašų yra santuokos sudarymas ir nutraukimas (2, 3 punktai). CBARĮ 25 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad civilinės metrikacijos įstaigos atsisakymas pakeisti, papildyti, ištaisyti, atkurti ar anuliuoti civilinės būklės akto įrašą gali būti skundžiamas CPK nustatyta tvarka.
15. Taigi, bylų dėl civilinės būklės aktų registravimo, įrašų atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo nagrinėjimas priklauso bendrosios kompetencijos teismams.
16. Civilinės būklės aktų registravimą, įrašų atkūrimą, pakeitimą, papildymą, ištaisymą reglamentuoja CPK XXXII skyriaus teisės normos (CPK 514–516 straipsniai). Civilinės būklės aktų registravimo, įrašų atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo funkcijas vykdo civilinės metrikacijos įstaigos Taisyklių nustatyta tvarka.
17. Civilinės metrikacijos įstaiga civilinės būklės aktų įrašus keisti, taisyti, papildyti, atkurti ar anuliuoti gali savo iniciatyva (Taisyklių 124.3 papunktis). Suinteresuoto asmens prašymu civilinės būklės aktų įrašai keičiami, taisomi ar pildomi, jeigu tai pakankamai pagrįsta ir tarp suinteresuotų asmenų nėra ginčo. Jeigu tarp suinteresuotų asmenų kyla ginčas, įrašų keitimo, taisymo ar papildymo klausimai sprendžiami teismo tvarka (Taisyklių 125 punktas).
18. Civilinės būklės akto įrašas anuliuojamas, kai: 1) paaiškėja, kad tam pačiam asmeniui sudarytas antras toks pat įrašas ar buvo sudarytas atkurtas civilinės būklės akto įrašas, ir randamas pirminis civilinės būklės akto įrašas; 2) paaiškėja, kad santuokos nutraukimas įregistruotas po vieno iš sutuoktinių mirties; 3) įsiteisėjo teismo sprendimas dėl santuokos pripažinimo negaliojančia, dėl civilinės būklės akto įrašo neteisingumo ar dėl teismo sprendimo, kuriuo remiantis įregistruotas civilinės būklės aktas, vykdymo sustabdymo ar panaikinimo; 4) panaikinamas asmens sveikatos priežiūros įstaigos sudarytas vaiko gimimo pažymėjimas ar medicininis mirties liudijimas, kuriuo remiantis buvo įregistruotas gimimas ar mirtis; 5) paaiškėja, kad buvo padaryta klaida ir civilinės būklės aktas negalėjo būti įregistruotas ar įtrauktas į apskaitą pagal Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 3 straipsnio 4 dalį (Taisyklių 145 punktas ir jo papunkčiai). Civilinės būklės aktą motyvuotai atsisakoma registruoti, jeigu jo registravimas neatitiktų šiame įstatyme ar Civilinės būklės aktų registravimo taisyklėse nustatytų reikalavimų ar prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose įstatymuose nustatytai viešajai tvarkai. Atsisakymas įregistruoti civilinės būklės aktą gali būti skundžiamas CPK (CBARĮ) 3 straipsnio 4 dalis).
19. Iš į bylą pateikto 2024 m. Švenčionių rajono savivaldybės administracijos teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus pranešimo apie anuliuotą santuokos įrašą nustatyta, kad dėl pareiškėjo teisėto nebuvimo Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) sudarant santuoką Vilniaus Musulmonų Sunitų religinėje bendruomenėje, anuliuotas pareiškėjo santuokos įrašas Nr. (-), kuris surašytas (duomenys neskelbtini) Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje. Nors pranešime nenurodoma, kokio Taisyklių punkto pagrindu anuliuotas civilinės būklės akto įrašas (santuokos įrašas), iš išdėstyto vertintina, kad santuokos įrašas buvo panaikintas remiantis Taisyklių 145.5 papunkčiu, t. y. paaiškėjus, kad buvo padaryta klaida ir civilinės būklės aktas negalėjo būti įregistruotas ar įtrauktas į apskaitą pagal CBARĮ 3 straipsnio 4 dalį.
20. Kaip ir minėta, bylų dėl civilinės būklės aktų registravimo, įrašų atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo nagrinėjimą reglamentuoja CPK XXXII skyriaus normos. CPK 514 straipsnyje nustatyta, kad pareiškimas dėl civilinės būklės akto registravimo, akto įrašo atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo paduodamas civilinės metrikacijos įstaigos, atsisakiusios registruoti civilinės būklės aktą, atkurti, papildyti, pakeisti, ištaisyti ar anuliuoti civilinės būklės akto įrašą, buveinės apylinkės teismui. Įvertinus tai, kad pareiškimas dėl civilinės būklės akto registravimo, akto įrašo atkūrimo ir kt., turi būti paduodamas atsisakiusios veiksmus atlikti civilinės metrikacijos įstaigos buveinės adresu, laikytina, kad pareiškėjas gavęs institucijos pranešimą dėl santuokos įrašo panaikinimo, pirmiausia turėjo kreiptis į instituciją su prašymu atkurti santuokos įrašą. Tik esant neigiamai institucijos išvadai dėl įrašo atkūrimo, klausimas gali būti sprendžiamas CPK 514 – 516 straipsniuose nustatyta tvarka. Jeigu pareiškėjas nesilaikė įstatymų nustatytos tvarkos pirmiausia kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigą, teismas atsisako priimti pareiškimą (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
21. Kaip ir pirmosios instancijos teismas nustatė, byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas, gavęs institucijos pranešimą dėl santuokos anuliavimo, būtų kreipęsis į instituciją dėl santuokos įrašo atkūrimo, o institucija atsisakė jo prašymą tenkinti, todėl laikytina, kad pareiškėjas nesilaikė išankstinės ginčų nagrinėjimo tvarkos, atitinkamai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė pareiškimą atsisakyti priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.
22. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
23. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias atsisakymą priimti pareiškimą, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 1 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsniu 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas,
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. birželio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.