Utenos apylinkės teismo nutartis

2020-11-17 · Civilinė byla Nr. 2YT-4983-913/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-11-17
Bylos Nr.
2YT-4983-913/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jolanta Gasparavičienė
Pareiškėjas
M. L.
Suinteresuotas asmuo
VĮ Turto bankas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-4983-913/2020Teisminio proceso Nr. 2-50-3-01124-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.8.; 3.4.5.19.; 3.2.3.2.; 3.2.7.1(S)
UTENOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 17 d.Anykščiai
Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų teisėja Jolanta Gasparavičienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. L. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas M. L. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo atnaujinti praleistą įstatymu nustatytą terminą pareiškėjui po jo senelio B. L., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimui priimti.

2. Pareiškime nurodė, jog (duomenys neskelbtini) mirė jo tėvas V. L., paskutinė jo deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini). Artimo ryšio su tėvu nepalaikė. 2020 m. liepos mėn. pradėjo domėtis tėvo palikimo priėmimu ir buvo įsitikinęs, kad po tėvo mirties atsirado palikimas, kurį sudaro žemės sklypai, gyvenamasis namas ir kiti statiniai (garažas, tvartas, pirtis), esantys (duomenys neskelbtini). Šis turtas šiuo metu niekieno nevaldomas ir neprižiūrimas. Kai žinojo apie galimą palikimą, atsiradusį po tėvo V. L. mirties, turėjo valią šį palikimą priimti, tačiau Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje nuo 2020 m. kovo 16 d. buvo paskelbtas karantinas, kurio metu buvo sustabdyta (apribota) notarų veikla. Pareiškėjas buvo klaidingai įsitikinęs, kad palikimą galima priimti per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, todėl neskubėjo registruotis pas notarą. Be to, dirba (duomenys neskelbtini), todėl karantino laikotarpiu laikėsi Valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro vadovo nurodymų, t. y. siekdamas užkirsti kelią tolesniam Corona viruso plitimui, saugojo savo, šeimos narių ir pacientų sveikatą, maksimaliai apribojo savo kontaktų ratą, nesilankė jokiose įstaigose, įmonėse ne darbo tikslais. Šis laikotarpis buvo labai sudėtingas darbine prasme, todėl neliko nei laiko ir jėgų domėtis palikimo klausimais. Po karantino pabaigos, t. y. 2020 m. liepos mėn., kreipėsi į notarę D. S. (Utenos rajono 4 - asis notaro biuras) ir sužinojo, kad nežymiai praleido įstatymo nustatytą terminą palikimui, atsiradusiam po tėvo mirties, priimti. Šią aplinkybę patvirtina Notarės D. S. 2020-09-02 išduota pažyma Nr. (duomenys neskelbtini). Tuomet ėmėsi aktyvių veiksmų dėl palikimo priėmimo. Utenos apylinkės teismui 2020-08-17 padavė pareiškimą dėl praleisto termino palikimui, atsiradusiam po tėvo V. L. mirties, priimti atnaujinimo (civilinė byla Nr. 2YT-4482-1055/2020), tačiau tuo metu iš Daugailių seniūnijos seniūnės Giedrės Eimutienės sužinojo, kad tėvas V. L. nebuvo teisės aktų nustatyta tvarka priėmęs palikimo iš savo tėvo B. L.. Senelis B. L., a. k. (duomenys neskelbtini) buvo susituokęs su V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) kuri (duomenys neskelbtini) mirė, nepriėmusi sutuoktinio palikimo. Senelių L. šeimoje buvo du sūnūs - pareiškėjo tėvas V. L., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), ir Z. L., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini). Tėvas V. L. turėjo tik vienintelį sūnų, t. y. pareiškėją M. L., dėdė Z. L. nebuvo vedęs, vaikų neturėjo. Kadangi senelio B. L. sutuoktinė V. L. ir abu sūnūs V. ir Z. L. yra mirę, daugiau suinteresuotų asmenų, norinčių priimti palikimą, atsiradusį po senelio B. L. mirties, nėra. Terminą palikimui, atsiradusiam po senelio B. L. mirties, priimti praleido, nes nežinojo, kad jo tėvas V. L. nepriėmė savo tėvo B. L. palikimo, nors (duomenys neskelbtini). (senelio mirties diena) jis buvo vienintelis pirmos eilės įpėdinis. Su tėvu V. L. artimo ryšio nepalaikė dėl jo piktnaudžiavimo alkoholiu. Tėvas V. L. niekada pareiškėjo neprašė padėti tvarkyti paveldėjimo reikalus. Apie tai, kad jis pats nepriėmė savo tėvo B. L. palikimo pareiškėjui niekada neatskleidė. Pareiškėjas mano, kad terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, todėl prašo jį atnaujinti.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo Valstybinė įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad yra pagrindas atnaujinti įstatymų nustatytą terminą pareiškimui dėl B. L. palikimui priimti, VĮ Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui. Suinteresuotas asmuo bylą prašo nagrinėti teismo nuožiūra, VĮ Turto bankas atstovui nedalyvaujant.

4. Apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka pareiškėjui ir suinteresuotam asmeniui pranešta tinkamai, išsiunčiant jiems pranešimus apie rašytinį teismo posėdį bei paskelbiant specialiame interneto tinklapyje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 118 straipsnio 1 dalis, 133 straipsnio 3 dalis, 175¹ straipsnio 9, 10 dalys).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

5. Bylos medžiaga, pareiškėjo paaiškinimais nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas V. L., paskutinė jo deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini) (b. l. 5). Po pareiškėjo tėvo mirties atsirado palikimas, kurį sudaro: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), tačiau minėtas turtas registruotas pareiškėjo senelio B. L., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), vardu (b. l. 10-15).

6. Pareiškėjo senelis B. L. buvo susituokęs su V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) kuri (duomenys neskelbtini) mirė, nepriėmusi sutuoktinio palikimo (b. l. 9). B. L. turėjo du sūnus: pareiškėjo tėvą V. L., gim. (duomenys neskelbtini), mirusį (duomenys neskelbtini), ir Z. L., gim. (duomenys neskelbtini), mirusį (duomenys neskelbtini). (b. l. 5, 7). V. L. turėjo tik vienintelį sūnų, t. y. pareiškėją M. L., Z. L. nebuvo vedęs, vaikų neturėjo. Daugiau suinteresuotų asmenų, galėjusių priimti palikimą, atsiradusį po B. L. mirties, nėra.

7. Pareiškėjas teismo prašo atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti. Šios kategorijos bylos nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka pagal CPK XXXVIII skyriuje nustatytas proceso taisykles (CPK 442 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Šia tvarka sprendžiami klausimai dėl praleistų materialiųjų teisinių terminų atnaujinimo. Su materialinėmis teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą. Sprendžiant klausimą atnaujinti ar neatnaujinti praleistą materialųjį terminą, būtina įvertinti: 1) kilsiančias pasekmes terminą prašančio pratęsti asmens ir kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai; 2) termino praleidimo priežastis, trukdžiusias pareiškėjui laiku įgyvendinti savo teise ir pareigas. Sprendžiant, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, ar jos teikia pagrindą atnaujinti terminą, reikia atsižvelgti į prašomo atnaujinti termino paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias faktines aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, terminą prašančio asmens teisinį statusą ir elgesį, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Kadangi B. L. mirė iki 2000-07-18 įstatymu Nr. VIII-1864 patvirtinto Civilinio kodekso, kuris įsigaliojo nuo 2001 m. liepos 1 d., įsigaliojimo, t. y. 2001 m. gegužės 14 d., todėl paveldėjimo santykius reglamentuoja 1964-07-07 priimtas Civilinis kodeksas (toliau – CK) (Žin., 1964, Nr. 19-138). 1964 m. CK 587 straipsnyje (redakcija, galiojusi palikimo atsiradimo metu) buvo nustatyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Analogiški palikimo priėmimo būdai įtvirtinti ir šiuo metu galiojančiame CK, kuriame nustatyta, kad tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, tai yra apsispręsti, kad nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos kreiptis į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

8. 1964 m. CK 588 straipsnyje buvo įtvirtinta, kad 1964 m. CK 587 straipsnyje nustatytą palikimui priimti terminą gali teismas prailginti, jeigu jis pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Šiuo metu galiojančiame CK 5.57 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu įpėdinis praleidžia įstatyme nustatytus palikimo priėmimo terminus, teismas jo teisę į paveldėjimą gali apginti tik tada, kai terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių. Pagal suformuotą teismų praktiką terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-46/2006, 2006 m. gruodžio 5 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-627/2006).

9. Paveldėjimo teisinių santykių dalyvių interesų pusiausvyros principas suponuoja būtinybę įvertinti, kaip termino palikimui priimti atnaujinimas gali paveikti asmens, priėmusio palikimą ir tokiu būdu jau tapusio paveldimo turto savininku, teises ir pareigas, taip pat tai, kokią įtaką gali turėti termino atnaujinimas (neatnaujinimas) šių santykių dalyvių turtiniams interesams. Taigi, teismas, spręsdamas įstatyme nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2012).

10. Per įstatymo nustatytą šešių mėnesių terminą (palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. CK 587 straipsnį), pareiškėjas pas notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nes nežinojo, kad jo tėvas V. L. nepriėmė savo tėvo B. L. palikimo, nors (duomenys neskelbtini) (senelio mirties diena) jis buvo vienintelis pirmos eilės įpėdinis. Su tėvu V. L. pareiškėjas artimo ryšio nepalaikė. Tėvas V. L. niekada pareiškėjo neprašė padėti tvarkyti paveldėjimo reikalus. Apie tai, kad jis pats nepriėmė savo tėvo B. L. palikimo pareiškėjui niekada neatskleidė. Anykščių rajono savivaldybės 1-ojo notarų biuro notarės J. Viederienės raštas patvirtina, kad po B. L. mirties (duomenys neskelbtini) į Anykščių rajono savivaldybės 1-ąjį notarų biurą niekas nesikreipė, paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas (b. l. 20).

11. Išnagrinėjus pareiškėjo pareiškime nurodytas aplinkybes, ištyrus byloje pateiktus įrodymus, nėra duomenų, kad termino atnaujinimas pažeistų kitų suinteresuotų asmenų interesus. Vadovaujantis teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma – pareiškėjo paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais pripažįstama, kad priežastys, dėl kurių pareiškėjas M. L. praleido terminą palikimui priimti po savo senelio B. L. mirties yra svarbios, todėl prašymas tenkinamas ir terminas palikimui priimti atnaujintinas.

12. Byloje susidarė 9,38 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios priteistinos iš pareiškėjo į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 576-578 straipsniais,

nutaria:

Pareiškimą patenkinti.

Pareiškėjui M. L., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) atnaujinti įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, po jo senelio B. L., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini).

Priteisti valstybei iš pareiškėjo M. L., a. k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas – 9, 38 Eur (devyni eurai 38 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui atskiruoju skundu, paduodant atskirąjį skundą per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.

Teisėja Jolanta Gasparavičienė