Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-08-28 · Civilinė byla Nr. 2YT-21434-545/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-08-28
Bylos Nr.
2YT-21434-545/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-15654-2019-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rima Bražinskienė
Pareiškėjas
V. K.
Suinteresuotas asmuo
J. K., VĮ Turto bankas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-21434-545/2019
Teisminis proceso Nr. 2-68-3-15654-2019-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5.; 3.2.6.1.; 3.4.5.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugpjūčio 28 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Bražinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo V. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje J. K. ir VĮ Turto bankas, –

Aprašomoji dalis

nustatė:

Byloje dalyvaujančių asmenų nurodytų aplinkybių santrauka.

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas V. K., po sutuoktinės D. K. mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė faktiniais veiksmais pradėjęs valdyti paveldėtą turtą (b. l. 1-2):

1.1. Pareiškėjas V. K. po sutuoktinės D. K. mirties dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo pradėta, paveldėjimo teisės liudijimas nebuvo išduotas. Viso to priežastis buvo smarkūs pergyvenimai dėl sutuoktinės mirties ir smarkiai suprastėjusi pareiškėjo sveikata. Viso to pasėkoje 2018-03-18 pareiškėjas patyrė miokardo infarktą ir pateko į ligoninę, kurioje išgulėjo iki 2018-04-26. 2018-05 04 dar kartą dėl širdies sutrikimu ligoninėje buvo iki 2018-05-14. Po ligoninės buvo šeimos gydytojo priežiūroje, lankėsi kardiologų konsultacijose. 2018-11-30 dar kartą hospitalizuotas, dėl širdies nepakankamumo. Pareiškėjas nuolat vartoja vaistus;

1.2. Pareiškėjas sudarė santuokų su D. K. (duomenys neskelbtini). Bute esančiame - pareiškėjas su sutuoktine D. K. gyveno nuo 1981-08-07. Šiuo metu šitame bute pareiškėjas gyvena vienas;

1.3. (duomenys neskelbtini) mirus sutuoktinei D. K., pareiškėjas ir toliau minėtą butą prižiūrėjo naudojo, mokėjo mokesčius ir nuolatos jame gyveno.

Atsiliepimas

2. Suinteresuotas asmuo J. K. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad sutinka, kad likęs turtas po palikėjos D. K. mirties pereitų pareiškėjui. Pritaria ir neprieštarauja, kad teismas nustatytų juridinę reikšmę turintį, kad pareiškėjas po palikėjos mirties priėmė jos palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti (b. l. 46).

3. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą, prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. Atsiliepime nurodė, kad VĮ „Turto bankas“ nėra gavusi pranešimo galimą palikėjos D. K. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį D. K. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus teismas įsitikintų, kad prašymas yra pagrįstas, VĮ „Turto bankas“ neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui. (b. l. 50-51).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.

4. Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėjas ir D. K. sudarė santuoką (b. l. 5). (duomenys neskelbtini) gimė sūnus J. K. (b. l. 44). 1992-08-13 (pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 7-4666) santuokoje sutuoktiniai D. K. ir V. K. nuosavybės teise įgijo butą esantį adresu-. Butas buvo įregistruotas (nuosavybės teise) pareiškėjo V. K. vardu (b. l. 58). (duomenys neskelbtini) D. K. mirė santuokoje (b. l. 4, 44). Po palikėjos D. K. mirties dėl palikimo priėmimo į notarą niekas nesikreipė (b. l. 45). Be pareiškėjos galimas D. K. įpėdinis yra jos sūnus J. K.. Suinteresuotas asmuo J. K. neprieštarauja, kad būtų nustatytas juridinis faktas, kad po D. K., mirties jos palikimą priėmė faktiškai pradėjęs jį valdyti pareiškėjas (b. l. 46). Pareiškėjas 2018-03-18 buvo hospitalizuotas ligoninėje, diagnozė – ūminis transmuralinis priekinės miokardo sienelės infarktas (b. l. 9 – 14). 2019-05-04 pareiškėjas buvo hospitalizuotas ligoninėje, diagnozė – kitos krūtinės anginos formos (b. l. 15-16). 2018-11-30 pareiškėjas buvo hospitalizuotas ligoninėje – nustatytas širdies nepakankamumas (b. l. 17-18). Pareiškėjas po sutuoktinės D. K. mirties toliau gyvena bute esančiame adresu -, rūpinasi ir prižiūri butą, moka komunalinius ir kitus mokesčius. Tai patvirtina į byla pateikti sąskaitų kvitai ir mokėjimo knygelės duomenys, t. y., kad V. K. po sutuoktinės mirties naudojosi ir sutuoktinei priklausiusia buto dalimi, ją faktiškai valdė ir mokėjo mokesčius (b. l. 19-36).

Byloje nustatytų teisei taikyti reikšmingų aplinkybių teisinis vertinimas ir teismo išvados.

5. Pareiškimu prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą – tai, kad pareiškėjas V. K. po palikėjos D. K., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė jos palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti (b. l. 2).

6. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-03 nutartis, priimta civ. b. Nr. 3K-3-45/2009; 2010-10-05 nutartis, priimta civ. b. Nr. 3K-3-390/2010; 2011-06-17 nutartis, priimta civ. b. Nr. 3K-3-273/2011). Pažymėtina ir tai, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį (palikimą) priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį (palikimą) valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo (turtu) rūpintis kaip savo (daiktą valdo, jį (daiktą) naudoja, prižiūri, juo (daiktu) disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos kasacinio teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį (palikimą) valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis, priimta civ. b. Nr. 3K-3-382/2010; 2010-12-16 nutartis, priimta civ. b. Nr. 3K-3-487/2010). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį (palikimą) valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (palikimą) (disponuoti, naudotis juo (palikimu)) kaip savo, ar jie (veiksmai) atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas atsižvelgiant į konkrečias bei kiekvienu atveju individualias faktines bylos aplinkybes. Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).

7. Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015). Pareiškėjo žodiniai ir rašytiniai paaiškinimai civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto apie palikimo priėmimą nustatymo yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis). Jeigu pareiškėjo pareiškimo nagrinėjimo metu nepateikiami priešingi įrodymai, nekyla ginčas dėl fakto, tai detalūs, logiški ir nuoseklūs pareiškėjo parodymai dėl palikimo priėmimo gali būti vertinami kaip patikimi. Ši aplinkybė svarbi vertinant, ar pareiškėjo paaiškinimai kartu su kitais byloje esančiais įrodymais yra pakankami palikimo priėmimo faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą faktinei aplinkybei nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).

8. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – tai, kad pareiškėjas V. K. priėmė palikimą, atsiradusį po D. K. mirties, faktiškai pradėdama paliktą turtą valdyti. Bylos duomenys patvirtina, kad V. K. po sutuoktinės mirties atsiradusį palikimą priėmė pradėjęs turtą faktiškai valdyti, nes faktiškai rūpinosi sutuoktinei priklausiusia turto dalimi, valdė butą, mokėjo mokesčius, šiuo turtu nuolat ir nepertraukiamai naudojosi. Byloje nėra duomenų, kad po D. K. mirties paliktą turtą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys.

9. Šių nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas po D. K. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą faktiškai jį (palikimą) pradėjęs valdyti. Pagal CK 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis (įpėdinis) pradėjo valdyti turtą, juo (turtu) rūpintis kaip savo (valdo, naudoja ir juo (turtu) disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).

10. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo pareiškimas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, jog pareiškėjas priėmė D. K., palikimą faktiškai jį (palikimą) pradėdama valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalis 8 punktas).

11. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjui yra reikalingas tam, kad įstatymų numatyta apimtimi realizuoti paveldėjimo teisę (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Pagal CPK 448 straipsnio 2 dalį ir CK 5.50 straipsnį, įsiteisėjusio teismo sprendimo kopija per tris darbo dienas turi būti išsiųsta Centrinei hipotekos įstaigai.

Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 3,00 Eur dydžio sumos, todėl nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2014-09-23 įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 260 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 448 straipsniu, –

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po D. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai jį (palikimą) pradėdamas valdyti.

Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra pagrindas pareiškėjui V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) įgyvendinti savo, kaip D. K., gim. (duomenys neskelbtini), įpėdinio, teises ir pareigas.

Sprendimui įsiteisėjus, pranešimą apie šį sprendimą ir jo (sprendimo) kopiją išsiųsti Testamentų registrui (Centrinė hipotekos įstaiga, Tilto g. 17, Vilnius).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rima Bražinskienė