Šiaulių apygardos teismo nutartis

2019-06-03 · Civilinė byla Nr. e2S-397-569/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-06-03
Bylos Nr.
e2S-397-569/2019
Teisminio proceso Nr.
2-29-3-01541-2018-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lina Muchtarovienė
Suinteresuotas asmuo
uždarosios akcinės bendrovės „Būsto paskolų draudimas“, uždaroji akcinė bendrovė „Sergel“, uždaroji akcinė bendrovė „Gracia Mill Baltic“, uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“, uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“, uždaroji akcinė bendrovė „Tele2“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-397-569/2019 Teisminio proceso Nr. 2-29-3-01541-2018-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.2.8.3.2; 3.3.1.14; 3.3.2.3 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 3 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Būsto paskolų draudimas“ atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. balandžio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal bankrutuojančio K. P. bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendroves „Stiprus žmogus“ prašymą dėl fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano patvirtinimo, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Sergel“, uždaroji akcinė bendrovė „Gracia Mill Baltic“, uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“, uždaroji akcinė bendrovė „Būsto paskolų draudimas“, uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“, uždaroji akcinė bendrovė „Tele2“, antstolė E. M., antstolis A. S. ir antstolė A. R. Ž.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Stiprus žmogus“ įgaliotas bankroto administratorius M. T. pateikė teismui prašymą patvirtinti pareiškėjo K. P. kreditorių reikalavimų ir mokumo atkūrimo planą Nr. 2. Nurodė, kad 2019 m. vasario 28 d. įvyko antrasis kreditorių susirinkimas, kurio metu atsisakius kreditorei UAB „Būsto paskolų draudimas“ tvirtinti pateiktą patiksliną mokumo atkūrimo planą, nebuvo patvirtintas planas dėl priežasčių, nesusijusių su plano projekto tikslinimu pagal Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Bankroto administratorius, pateikdamas prašymą patvirtinti mokumo atkūrimo plano projektą, nurodė, jog pakartotiniame kreditorių susirinkime kreditorių nurodytos nesutikimo su plano projektu priežastys yra nesusijusios su mokumo atkūrimo plano projekto tikslinimu pagal FABĮ 7 straipsnyje numatytus reikalavimus, todėl prašymą teismui pateikė remdamasis FABĮ 8 straipsnio 8 dalies nuostatomis.

Atsiliepimas

2. Suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ nesutiko su bankroto administratoriaus prašymu ir pareiškė reikalavimus: tenkinti kreditorės prašymą dėl K. P. bankroto administratoriaus UAB „Stiprus žmogus“ atstatydinimo; paskirti K. P. bankroto administratoriumi M. M., sąrašo Nr. (duomenys neskelbtini); nustatyti bankrutuojančiam K. P. terminą patikslinti mokumo atkūrimo planą; teismui nusprendus netenkinti kreditorės prašymo dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo, prašė bankroto administratoriaus UAB „Stiprus žmogus“ prašymo dėl mokumo atkūrimo plano patvirtinimo netenkinti ir K. P. bankroto bylą nutraukti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2019 m. balandžio 5 d. nutartimi prašymo dėl fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano patvirtinimo tenkino, patvirtinti K. P. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą, teiktą 2019 m. vasario 28 d. kreditorių susirinkimui.

4. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju buvo tinkamai laikytasi įstatyme nustatytos neteisminės mokumo atkūrimo plano projekto tikslinimo, pakartotinio svarstymo ir kreipimosi į teismą dėl plano tvirtinimo procedūros.

5. Teismas vertino, kad bankroto administratorius administravimo išlaidų ir bankroto administratoriaus atlyginimo įkainius apskaičiavo, vadovaudamasis Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 5, 8.16, 8.19 punktais, šias išlaidas mažinant dvigubai.

6. Teismas pažymėjo, kad tik bankroto proceso metu bus tiksliai galima nustatyti administravimo išlaidų dydį ir jas tikslinti, todėl šioje stadijoje atsisakius patvirtinti bankrutuojančio asmens mokumo atkūrimo planą dėl administravimo išlaidų dydžio bankroto byla turėtų būti nutraukta (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kas suteiktų kreditorių interesams pirmenybę bankrutuojančio asmens atžvilgiu ir prieštarautų fizinio asmens bankroto tikslui siekti teisingos kreditorių ir skolininko interesų pusiausvyros.

7. Teismas sprendė, kad prašomos patvirtinti bankroto administravimo išlaidos yra pakankamai pagrįstos ir atitinka administratoriaus atliekamas funkcijas, bankrutuojančių fizinių asmenų ir jų kreditorių interesų pusiausvyrą, pateiktame tvirtinti mokumo atkūrimo plane numatytos administravimo išlaidos atitinka įstatymo reikalavimus. Vertino, kad kreditorės UAB „Būsto paskolų draudimas“ pastabos nėra esminės, dėl kurių nebūtų įmanoma užtikrinti teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Viso mokumo atkūrimo plano rengimo metu bankroto administravimo išlaidų suma nekito. Teismas sprendė, jog mokumo atkūrimo plano projekte nurodyta administravimo išlaidų suma negali būti pripažintina neadekvačia, lemiančia paties plano ydingumą. Atsižvelgęs į nurodytą teisinį reglamentavimą ir nustatytas teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, teismas darė išvadą, kad plane nurodytos ir detalizuotos bankroto administravimo išlaidos yra pagrįstos, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

8. Teismas sprendė, kad kreditorės UAB „Būsto paskolų draudimas“ reikalavimas bankrutuojančiam asmeniui nurodyti įsipareigojimą skirti kreditoriams ne mažiau kaip po 50,00 Eur per mėnesį neatitinka įstatyminių FABĮ nuostatų. Įstatymas nenumato prievolės bankrutuojančiam asmeniui įsipareigoti kreditoriams mokėti konkrečią sumą, o toks įsipareigojimas iš esmės pažeistų bankrutuojančio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą.

9. Teismas vertino, jog nors nagrinėjamu atveju bankrutuojančiam asmeniui K. P. yra diagnozuota liga, dėl kurios jis prarado 60 procentų darbingumo ir nuolat tenka gydytis ligoninėje, tačiau tai nėra priežastis neleisti jam bankrutuoti ar dirbtinai sudaryti tam kliūtis.

10. Teismas darė išvadą, kad pateiktas bankrutuojančio asmens K. P. mokumo atkūrimo planas atitinka FABĮ 7 straipsnyje keliamus reikalavimus, bankrutuojančių asmenų ir kreditorių teisėtus interesus.

11. Teismas sprendė, kad bankroto administratoriui, gavusiam įstatymo reikalavimus atitinkantį prašymą, nustatyta imperatyvi pareiga per nustatytą terminą sušaukti kreditorių susirinkimą ir nesuteikta teisė svarstyti dėl tokio susirinkimo sušaukimo reikalingumo, tikslingumo ir pan. Dėl to kreditorei tinkamai įvykdžius įstatyme nustatytas sąlygas, bankroto administratorius turėjo pareigą sušaukti kreditorių susirinkimą, o jos nevykdydamas pažeidė tiek FABĮ nuostatas, tiek kreditorių interesus. Aplinkybė, kad FABĮ nenustato galimybės bankroto administravimo išlaidas tvirtinti atskirai nuo mokumo atkūrimo plano, nepašalina administratoriaus pareigos sušaukti kreditorių susirinkimą. Teismas pripažino, kad bankroto administratorius pažeidė kreditorės UAB „Būsto paskolų draudimas“ teisę sušaukti kreditorių susirinkimą ir jame svarstyti jos siūlomą projektą dėl bankroto administravimo išlaidų tvirtinimo, tačiau sprendė, kad šis FABĮ nuostatų pažeidimas nėra esminis bankroto procedūrų pažeidimas, nes kreditorės UAB „Būsto paskolų draudimas“ argumentai dėl mokumo atkūrimo plane nurodytų administravimo išlaidų dydžio pagrįstumo ir jos siūlomo dydžio įvertinti teismui šioje nutartyje pasisakant dėl mokumo atkūrimo plano tvirtinimo, šis pažeidimas netrukdo bankroto proceso eigai ir neužkerta kelio kreditorei pakartotinai inicijuoti kreditorių susirinkimo, jam teikiant svarstyti klausimus, susijusius su bankroto administravimo išlaidų sąmata, jos keitimu ir pan. Taip pat pažymėjo, kad šioje proceso stadijoje, teismui patvirtinus fizinio asmens mokumo atkūrimo planą, bankroto administratoriaus atstatydinimas dėl neesminių bankroto procedūrų pažeidimo nepagrįstai užvilkintų bankroto procedūras.

12. Teismas nenustatė suinteresuoto asmens UAB „Būsto paskolų draudimas“ piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių, todėl bankroto administratoriaus prašymas dėl baudos skyrimo kreditorei UAB „Būsto paskolų draudimas“ atmestinas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

13. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ prašo: panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. balandžio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalį dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo ir prašymą dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo išspręsti iš esmės – atstatydinti K. P. bankroto administratorių UAB „Stiprus žmogus“ ir pareiškėjo bankroto administratoriumi paskirti bankroto administratorių M. M., sąrašo Nr. (duomenys neskelbtini); panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. balandžio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalį dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano tvirtinimo ir klausimą dėl Plano tvirtinimo perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo; kitą nutarties dalį palikti nepakeistą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog kreditorių susirinkimo nešaukimas darbotvarkės klausimu „Dėl bankroto administravimo išlaidų tvirtinimo“ nėra esminis bankroto procedūrų ir, atitinkamai, kreditorių teisių pažeidimas.

13.2. Teismas neturi teisės patvirtinti bankroto administravimo išlaidų dydžio, kas šiuo atveju teismo buvo padaryta nutariant patvirtinti Planą, kurio patvirtinimui kreditoriai nepritarė.

13.3. Teismas, konstatuodamas, kad kreditorių susirinkimo nesušaukimas darbotvarkės klausimu „Dėl bankroto administravimo išlaidų tvirtinimo“ nėra esminis kreditorių teisių pažeidimas, kad sąmatos dydis buvo įvertintas teismui sprendžiant dėl Plano tvirtinimo, perkėlė bankroto administratoriaus pareigą įrodinėti reikalingą administravimo išlaidų dydį kreditoriams, kuriems, nesutinkant su administratoriaus pageidaujama Plane įrašyta sąmata, tenka įrodinėti administratoriaus parengtos sąmatos nepagrįstumą. Bankroto administratorius, veikdamas išimtinai savo ir bankrutuojančių asmenų interesais, nešaukė kreditorių susirinkimo, kurio metu būtų buvę svarstomi jam ekonomiškai nepalankūs klausimai dėl bankroto administravimo išlaidų tvirtinimo pagal kreditoriaus pasiūlytą nutarimo projektą. Toks bankroto administratoriaus elgesys užkerta kelią bendradarbiavimui su kreditoriais ir sėkmingai bylos eigai dėl esminių kreditorių teisių pažeidimų.

13.4. Teismas, spręsdamas dėl bankroto administravimo išlaidų už laikotarpį iki Plano patvirtinimo, nevertino administravimo išlaidų dydžio už darbus, kuriuos administratorius traktuoja kaip papildomus, nurodydamas, kad šiuo metu visų šių papildomų išlaidų dydžiai yra nulis. Nevertino kreditoriaus argumentų, kad toks papildomo atlygio nustatymas už tam tikrų darbų atlikimą iš esmės apriboja kreditorių teises bankroto proceso metu, kadangi kreditoriams siekiant ginti savo teises bankroto proceso metu, atsiskaitymas su kreditoriais bankroto proceso metu atitinkamai mažėtų (kreditorių reikalavimai tenkinami ir bankroto administravimo išlaidos dengiamos iš tų pačių depozitinėje banko sąskaitoje esančių lėšų, todėl kuo daugiau lėšų skiriama bankroto administravimo išlaidoms dengti, tuo mažiau lėšų, atitinkamai, lieka kreditorių reikalavimų tenkinimui).

13.5. Papildomų bankroto administravimo išlaidų paskaičiavimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtinta Sprendimų vykdymo instrukcija (toliau – Instrukcija) bei Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, bankroto bylose neturėtų būti laikomas pagrįstu, kadangi fizinio asmens bankroto procese lėšos, skiriamos kreditorių reikalavimų tenkinimui ir bankroto administravimo išlaidoms dengti, yra labai ribotos ir, nustatant administravimo išlaidų dydžius vadovaujantis minėta Instrukcija ar Rekomendacijomis, iškyla grėsmė, kad atsiskaitymas su kreditoriais bankroto proceso metu labai sumažės ar apskritai neįvyks, dėl ko galimybės įgyvendinti FABĮ1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą įstatymo paskirtį bus labai ribotos.

13.6. Teismas išlaidų dydžio, kurias administratorius pasidengtų jeigu kreditoriai bankroto procese bus aktyvūs, nevertino, nurodydamas, kad šios išlaidos kol kas nėra patirtos ir prašomos patvirtinti. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada negalima sutikti, kadangi pačiame Plane nurodyta, kad įkainiai už būsiančius darbus yra sudėtinė Plano dalis. Todėl jeigu teismas vertino bankroto administravimo išlaidų dydį, spręsdamas, kad tai yra jo kompetencija tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, tai teismas privalėjo įvertinti, ar Plane numatyti įkainiai už darbus, kuriuos administratoriui tektų atlikti, jeigu kreditoriai bankroto procese būtų aktyvūs ir gintų savo teises, nepažeidžia kreditorių interesų.

13.7. Teismas privalėjo vertinti, ar Plane nurodyta bankroto administravimo išlaidų sąmata nepažeidžia kreditorių teisių ir teisėtų interesų bei kreditorių ir bankrutuojančio asmens interesų pusiausvyros, tačiau to nepadarė, dėl ko skundžiama nutartis turėtų būti panaikinta.

Atsiliepimas

14. Atsiliepimu į atskirąjį skundą bankrutuojančio K. P. bankroto administratorius UAB „Stiprus žmogus“ prašo Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. balandžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą, atskirąjį skundą išnagrinėti skubos tvarka. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Sąmatose nurodyta, jog paslaugų įkainiai yra skaičiuojami mutatis mutandis (su būtinais pakeitimais) taikant Instrukcijos 2, 3 lentelėse nurodytus išlaidų dydžius bei Rekomendacijų 5, 8.16, 8.19 punktus. Bankroto administratoriaus funkcijos savo esme yra panašios ne tik į antstolio (turto perėmimas, finansinė priežiūra, apskaitos tvarkymas, lėšų skirstymas), bet ir į advokato (kreditorių susirinkimų rengimas, ataskaitų teikiamas, procesinių dokumentų teismui ruošimas, atstovavimas teisme ir pan.). Kreditorius nenurodo nei vieno argumento, kodėl Bankroto administratorius, vykdydamas tokio plataus spektro funkcijas bei būdamas profesionaliu teisininku, privalėdamas turėti buhalterinės apskaitos bei vadybos žinių, turėtų gauti mažesnį atlygį, nei anksčiau aptartų profesijų atstovai.

14.2. Sąmatoje, teiktoje teismui iškeliant bankroto bylą, buvo numatytos sumos, įprastai susijusios su bankroto administravimu, t. y. įprastomis ir standartinėmis procedūromis. Teikiant sutikimą administruoti fizinio asmens bankroto bylą bei sąmatą teismui, nėra įmanoma nurodyti visų veiksmų, kurie gali kilti administruojant bylą. Juo labiau kai šie veiksmai yra susiję su teisiniais ginčais. Taigi logiška teigti, kad bankroto administratorius negali įsipareigoti teikti paslaugas už tą patį atlyginimą, nepaisant, kiek ir kokių veiksmų jam gali tekti atlikti bankroto procedūros metu.

14.3. Bankroto administratorius pabrėžia, kad nėra įmanoma papildomų išlaidų įtraukti į bendrą planuojamų patirti išlaidų sąmatą, kadangi tai būtų bankroto administratoriaus piktnaudžiavimas. Plano keitimas, vykimas į teismo posėdį ir panašūs veiksmai gali nebūti vykdomi per visą trejų metų bankroto laikotarpį. Atsižvelgęs į tai, bankroto administratorius numatė, kad, tokias išlaidas faktiškai patyrus, jas būtų prašoma patvirtinti papildomai pagal byloje esančią sąmatą – papildomas išlaidas patvirtinti turi teisę tik kreditorių susirinkimas. Šiuo atveju kreditoriaus nesutikimas tvirtinti bankroto administratoriaus išlaidų ir atlyginimo (50 Eur/ mėn.) dėl išlaidų, kurios yra nepatirtos, yra piktnaudžiavimas kreditoriaus turimomis teisėmis ir bankroto bylos vilkinimas.

14.4. Bankroto administratoriaus atstatydinimas vien dėl to, jog to pageidauja didžiausi kreditoriai ar pats bankrutuojantis asmuo, netoleruotinas, nes tokiu būdu būtų sutrikdyta bankroto procedūrų eiga, didėtų administravimo kaštai bei užsitęstų bankroto bylos nagrinėjimas, kas neabejotinai pažeistų tiek kreditorių, tiek viešąjį interesą. Teismas kreditorių prašymu gali atstatydinti bankroto administratorių tik išimtiniais atvejais, t. y.: kai nustato akivaizdžiai neteisėtus bankroto administratoriaus veiksmus; šie veiksmai pasireiškia sąmoningu tyčiniu ar apleidžiu bankroto administratoriaus veiksmu (neveikimu); tokie bankroto administratoriaus veiksmai (neveikimas) sukelia kreditoriams žalą (žalos kilimo grėsmę). Nagrinėjamu atveju nė vienos iš anksčiau paminėtų sąlygų kreditorius neįrodė ir tą pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas.

14.5. Kreditoriaus nurodytas faktinis bankroto administratoriaus atstatydinimo pagrindas – jog bankroto administratorius pažeidžia kreditorių teises tvirtinti sąmatą – iš esmės prieštarauja FABĮ 7 straipsniui bei suformuotai teismų praktikai. Šis kreditoriaus prašymas turėtų būti vertintinas kaip neleistinas siekis pačiam taisyti Plano nuostatas, nors FABĮ aiškiai ir nedviprasmiškai nurodo, jog Plano projektą rengia tik fizinis asmuo.

14.6. Kreditoriaus prašymas atstatydinti bankroto administratorių yra išimtinai susijęs su bankroto administratoriaus pozicija pritarti Planui, tačiau ne su kokiais nors aplaidžiais (neteisėtais) bankroto administratoriaus veiksmais bankroto byloje.

15. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo AB SEB bankas nurodo, kad bankrutuojantis asmuo K. P. neturi jokių įsipareigojimų AB SEB bankui, t. y. AB SEB bankas nėra bankrutuojančio asmens K. P. kreditorius, todėl AB SEB bankas neturi teisinio suinteresuotumo šios bylos baigtimi ir AB SEB bankas prašo šį nagrinėjamą klausimą spręsti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

17. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patvirtintas mokumo atkūrimo planas bei netenkintas prašymas dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo, pagrįstumo ir teisėtumo.

18. Apeliacinės instancijos teismas su pirmosios instancijos teismo nutartimi sutinka ir sutikimo motyvų nebekartoja. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Konstatavus, kad bylą iš esmės išnagrinėjęs teismas tinkamai atskleidė bylos esmę ir tinkamai pagrindė procesinį sprendimą, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas, jog nėra pagrindo tokią nutartį naikinti pagal atskirajame skunde išdėstytus motyvus, neturi pareigos atsakyti į kiekvieną tokio skundo argumentą. Todėl apeliacinės instancijos teismas atsako tik į pagrindinius atskirojo skundo argumentus.

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo skubos tvarka

19. Bankroto administratorius prašo atskirąjį skundą nagrinėti skubos tvarka. Atskirasis skundas Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės patvarkymu paskirtas nagrinėti, vadovaujantis teisme galiojančia bylų paskirstymo teisėjams tvarka, atsižvelgiant į teisėjų darbo krūvį, todėl nagrinėti skundą skubos tvarka galimybės nėra. Be to, atskirasis skundas neapima argumentų, kurie pagrįstų būtinybę nagrinėti atskirąjį skundą išimtine skubos tvarka. Dėl nurodyto, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrindo tenkinti bankroto administratoriaus prašymą nėra.

Bylos faktinės aplinkybės

20. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. rugsėjo 24 d. nutartimi pareiškėjui K. P. iškelta fizinio asmens bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Stiprus žmogus“. Nustatytas keturių mėnesių terminas nuo nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano projekto pateikimo teismui tvirtinti, patvirtinta 200 Eur suma, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti K. P. bankroto procedūroms atlikti nuo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. lapkričio 19 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančio fizinio asmens K. P. kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas.

Žemesnės instancijos teismas

21. 2019 m. vasario 6 d. kreditorių susirinkime UAB „Būsto paskolų draudimas“, kurios kreditoriniai reikalavimai sudaro didžiausią fizinio asmens kreditorinių įsipareigojimų dalį, t. y. 88,28 proc. dalies visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos, K. P. mokumo atkūrimo planui nepritarė ir pateikė pastabas bei pasiūlymus, nurodydama nepritarimo mokumo atkūrimo plano projektui priežastis. Pareiškėjas K. P., atsižvelgęs į kreditorės pateiktas pastabas, patikslino mokumo atkūrimo planą. Patikslintame mokumo atkūrimo plane nurodė, jog įsipareigoja per mėnesį kreditorių reikalavimams tenkinti skirti ne mažiau 60 Eur; numatė bankroto administratoriaus atlyginimą iki plano parengimo – 150 Eur vieną kartą mokama suma, neįskaitant PVM; atsisakė bankroto administratoriaus patirtų papildomų išlaidų (30,80 Eur) iki plano patvirtinimo; sumažino bankroto administratoriaus atlyginimą po plano patvirtinimo iki 50 Eur per mėnesį, neįskaitant PVM; numatė, kad kreditorei UAB „Būsto paskolų draudimas“ per pusmetį bus sumokama 323,38 Eur tenkinamų finansinių reikalavimų sumos, o per visą procesą – 1940,29 Eur; į mokumo atkūrimo planą įtraukti kreditorės teikti pasiūlymai dėl informacijos pateikimo bei dėl kreditorių susirinkimo šaukimo tvarkos. Bankroto administratorius pateikė išvadą dėl K. P. mokumo atkūrimo plano projekto įgyvendinimo galimybių, nurodė, kad planas atitinka FABĮ 7 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus, FABĮ nustatytus bankroto tikslus, jame optimaliai suderinti fizinio asmens ir kreditorių reikalavimai. Bankroto administratorius plano įgyvendinimo galimybes įvertino teigiamai ir konstatavo, kad planas gali būti tvirtinamas FABĮ nustatyta tvarka.

22. 2019 m. vasario 28 d. kreditorių susirinkime balsavo vienintelė kreditorė UAB „Būsto paskolų draudimas“. Kreditorė patikslintam mokumo atkūrimo planui vėl nepritarė ir nurodė esmines nepritarimo priežastis: kreditorė nesutiko su Mokumo atkūrimo plano V dalyje nurodytomis bankroto administravimo išlaidos, t. y., kad už iki plano patvirtinimo numatoma mokėti 200,00 Eur išlaidų bankroto procedūroms atlikti bei 150,00 Eur bankroto administratoriaus atlyginimui. Kreditorė nurodė, jog su nurodytomis išlaidoms, jeigu jos būtų fiksuoto dydžio, sutiktų, tačiau nesutinka, kad PVM būtų apmokamas kreditorių sąskaita. Kreditorė nesutiko, kad ši administratoriui tenkanti mokesčių našta būtų perkelta kreditoriams; kreditorė sutiko dėl bankroto su administravimo išlaidų – 50,00 Eur per mėnesį suma po plano patvirtinimo, tačiau nesutiko, kad bankroto administratoriui tapus PVM mokėtoju, PVM dydžiu, t. y. 21 proc., didėtų ir bankroto administravimo išlaidos; kreditorė nesutiko su tuo, kad bankroto administratorius į administravimo išlaidas už laikotarpį iki plano patvirtinimo neįtraukė išlaidų, kurios gali būti patirtos, jeigu kreditorių susirinkimas nepatvirtintų plano, ir administratoriui reikėtų teikti teismui prašymą tvirtinti planą teismine tvarka, vykti į teismo posėdį, o vadovaujantis išlaidų paskaičiavime pateiktais įkainiais, tokie administratoriaus darbai papildomai kainuotų kreditoriams; plane esanti kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo tvarka neatitinka FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 12 punkto, kadangi grafike nurodomos sumos yra preliminarios, vadinasi, pasikeitus finansinėms aplinkybėms, pvz. liga, prastova ar pan., t. y. sumažėjus pajamoms, bankrutuojantis asmuo neįsipareigoja atlikti jokių konkrečių įmokų kreditoriams ir plane nurodytas grafikas nebetektų prasmės. Bankroto administratorius pateikė teismui prašymą patvirtinti mokumo atkūrimo plano projektą, nurodydamas, jog pakartotiniame kreditorių susirinkime kreditorių nurodytos nesutikimo su plano projektu priežastys yra nesusijusios su mokumo atkūrimo plano projekto tikslinimu pagal FABĮ 7 straipsnyje numatytus reikalavimus.

Dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo

23. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad kreditorių susirinkimo nešaukimas darbotvarkės klausimu „Dėl bankroto administravimo išlaidų tvirtinimo“ nėra esminis bankroto procedūrų ir, atitinkamai, kreditorių teisių pažeidimas.

24. FABĮ 14 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad teismas gali priimti nutartį dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo ir naujo bankroto administratoriaus paskyrimo įstatymo nustatyta tvarka, kai fizinis asmuo pateikia motyvuotą prašymą dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo ir pasiūlo naują bankroto administratoriaus kandidatūrą. Toks įstatyminis reglamentavimas neturėtų tapti savitiksliu administratoriaus keitimu, galimybe keisti šaliai nepatikusį administratorių vien dėl to, kad tai leidžia įstatymas. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139-421/2015)

25. Lietuvos apeliacinis teismas nuosekliai formuoja praktiką, kad bankroto administratorius gali būti atstatydintas tik esant pakankamam pagrindui, t. y. administratoriaus atstatydinimą dėl netinkamo pareigų atlikimo turi lemti esminiai bankroto procedūrų pažeidimai, trukdantys bankroto proceso eigai, pažeidžiantys kreditorių ar bendrovės teises ir teisėtus interesus (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2076/2012). Teismas gali keisti administratorių tik turėdamas pakankamai informacijos ir įrodymų, jog šis asmuo netinkamai atlieka savo funkcijas, nevykdo ĮBĮ nustatytų pareigų ir neturi teisės tai daryti dėl formalių, nežymių teisės aktų pažeidimų, arba dėl kreditorių nurodomų teiginių apie pažeidimus, kurie nėra pagrįsti tinkamais ir pakankamais įrodymais (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1100/2013). Bankroto administratoriaus atstatydinimas vien dėl to, jog to pageidauja didžiausi kreditoriai ar pats bankrutuojantis asmuo, netoleruotinas, nes tokiu būdu būtų sutrikdyta bankroto procedūrų eiga, didėtų administravimo kaštai bei užsitęstų bankroto bylos nagrinėjimas, kas neabejotinai pažeistų tiek kreditorių, tiek viešąjį interesą. (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2004-241/2016)

26. Įstatyme nustatyta galimybė pakeisti bankroto administratorių nėra savitikslė. Fizinio asmens prašymas dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo turi būti motyvuotas. Atstatydinti administratorių teismas gali tik turėdamas pakankamai duomenų ir įrodymų, jog bankroto administratorius netinkamai atlieka savo funkcijas, nevykdo įstatyme jam nustatytų pareigų. Turi būti nustatyti esminiai bankroto procedūrų pažeidimai, trukdantys bankroto proceso eigai, pažeidžiantys kreditorių ar bankrutuojančio asmens teises ir teisėtus interesus.

27. Apeliantė prašymą atstatydinti bankroto administratorių grindžia tuo, kad bankroto administratorius, gavęs kreditorės prašymą, nešaukė kreditorių susirinkimo darbotvarkės klausimu „Dėl bankroto administravimo išlaidų tvirtinimo“. Taip bankroto administratorius nevykdė FABĮ 25 straipsnio 3 dalyje nurodytos pareigos ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo prašymo sušaukti kreditorių susirinkimą gavimo dienos sušaukti kreditorių susirinkimą, pažeidė FABĮ 22 straipsnio 2 dalyje, 26 straipsnio 4 punkte įtvirtintą kreditorių teisę tvirtinti bankroto administravimo išlaidų sąmatą. Šie apeliantės nurodyti bankroto proceso pažeidimai buvo įvertinti pirmosios instancijos teismo kaip neesminiai, su tokiu vertinimu iš esmės sutinka ir apeliacinės instancijos teismas. Kitokių įrodymų, kad bankroto administratorius netinkamai atlieka savo funkcijas, nevykdo įstatyme jam nustatytų pareigų, savo veiksmais trukdo bankroto proceso eigai, pažeidžia kreditorių ar bankrutuojančio asmens teises ir teisėtus interesus, nėra pateikta. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjos atskirojo skundo argumentus, nesutinka, kad pareiškėjos nurodomos aplinkybės yra pagrindas atstatydinti paskirtą bankroto administratorių UAB „Stiprus žmogus“.

28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog nors šiuo atveju bankroto administratorius pažeidė kreditorės UAB „Būsto paskolų draudimas“ teisę sušaukti kreditorių susirinkimą ir jame svarstyti jos siūlomą projektą dėl administravimo išlaidų sąmatos, tačiau šis FABĮ nuostatų pažeidimas nėra esminis bankroto procedūrų pažeidimas, nes kreditorės UAB „Būsto paskolų draudimas“ argumentai dėl mokumo atkūrimo plane nurodytų administravimo išlaidų dydžio pagrįstumo ir jos siūlomų dydžių įvertinti teismo nutartyje pasisakant dėl mokumo atkūrimo plano tvirtinimo, šis pažeidimas netrukdo bankroto proceso eigai ir neužkerta kelio kreditorei pakartotinai inicijuoti kreditorių susirinkimo, jam teikiant svarstyti klausimus, susijusius su bankroto administravimo išlaidų sąmata, jos keitimu ir pan. Todėl apeliantės atskirojo skundo argumentai dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo nesudaro pagrindo skundžiamą nutarties dalį panaikinti.

Dėl bankroto administravimo išlaidų ir bankroto administratoriaus atlyginimo sumos pagrįstumo

29. Fizinio asmens bankroto proceso metu bankroto administravimo išlaidų atlyginimas nustatomas dviem etapais: 1) bankroto išlaidos nuo bankroto bylos iškėlimo iki mokumo plano patvirtinimo (FABĮ 22 straipsnio 3 dalis); 2) bankroto išlaidos nuo mokumo plano patvirtinimo iki bankroto procedūros užbaigimo. Remiantis FABĮ 22 straipsnio 3 dalimi pirmasis kreditorių susirinkimas, pritardamas plano projektui, nustato sumą, kuri turi būti sumokėta bankroto administratoriui už fizinio asmens bankroto procedūrų atlikimą bankroto proceso metu, įskaitant laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Nustatoma suma laikotarpiu nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos negali būti didesnė negu 3 MMA.

30. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014 nurodyta, kad bankroto administravimo išlaidų dydis, pagal FABĮ 22 straipsnio 4 dalį, priklauso nuo to, ar fizinis asmuo vykdo individualią ir (ar) ūkininko veiklą, atsižvelgiama į parduodamo turto rūšį ir jo kiekį, bankroto procedūrų kiekį ir sudėtingumą. Nustatant bankroto administratoriaus fizinio asmens bankroto byloje atlyginimo dydį atsižvelgtina į taikomus bankroto administratoriaus atlyginimo dydžio kriterijus įmonių bankroto bylose – bankroto administratoriaus atlyginimo dydis turėtų atitikti protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnio 1 dalis) ir užtikrinti tiek administratoriaus, tiek bankrutuojančio asmens kreditorių interesų pusiausvyrą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010).

31. Nei administratorius, nei jo darbuotojai nėra advokatai (advokato padėjėjai). Rekomendacijos nėra taikomos vertinant bankroto administratoriaus darbus bankroto bylose. Dėl to pagrįstai apeliantė teigia, kad bankroto administratoriaus atlyginimo dydis negali būti nustatomas pagal Rekomendacijas, kurios taikomos sprendžiant dėl išlaidų už advokato ar advokato padėjėjo suteiktas teisines paslaugas maksimalių dydžių. Taip pat pažymėtina, jog bankroto administratoriui negali būti atlyginama tokia pačia tvarka kaip ir antstoliams, dėl to, jog administratorius taip pat vykdo turto perėmimą, finansinę priežiūrą, turto pardavimą iš varžytinių ir pan. Bankroto administratoriaus ir antstolio atliekamos funkcijos yra skirtingos, turto pardavimas yra tik viena iš sudedamųjų bankroto bylos administravimo dalių, todėl bankroto administratoriaus atlyginimo dydis negali būti nustatomas ir pagal Instrukciją.

32. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tvirtinamas administratoriaus atlyginimo dydis priklauso nuo kreditorių susirinkimo valios, tačiau bet kuriuo atveju jis turėtų būti nustatomas toks, kad skatintų administratorių tinkamai atlikti bankroto procedūras, kartu nepažeistų kreditorių interesų. Teismas, spręsdamas dėl kreditorių susirinkime patvirtintų administravimo išlaidų sąmatos, tik patikrina, ar patvirtintas administratoriaus atlyginimas atitinka FABĮ 22 straipsnio 4 dalyje nustatytus kriterijus, taip pat atitiktį teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-219/2018).

33. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog, nors bankroto administratorius įkainius skaičiavo atsižvelgdamas į Rekomendacijas, tačiau jie nustatyti daug mažesni ir apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teisingi ir pagrįsti. Pirmosios instancijos teismas administravimo išlaidų bei atlyginimo dydžius išsamiai įvertino. Pirmosios instancijos teismas įvertino patikslinto mokumo atkūrimo plano 5 skyriaus 2 punkte nurodytas administravimo išlaidas iki plano tvirtinimo - 200 Eur pridedant PVM vieną kartą mokama suma ir 150,00 Eur pridedant PVM vieną kartą mokama suma atlyginimas bankroto administratoriui bei administravimo išlaidas po plano tvirtinimo - 55 Eur pridedant PVM per mėnesį mokama suma kaip atlyginimas bankroto administratoriui ir išlaidos bankroto procedūroms atlikti. Teismas nustatė, kad pateiktame plano projekte aptarta bankroto administravimo išlaidų suma, kaip tai numatyta FABĮ 22 straipsnio 1 dalyje. Administravimo išlaidų suma, nagrinėjamu atveju, yra sietina su mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo laikotarpiu. Nustatė, kad bankroto administratorius bendrai bankroto administravimo išlaidoms (įskaitant atlyginimą bankroto administratoriui) visam bankroto proceso laikotarpiui (3 metams) siūlo skirti 55 Eur per mėnesį pridedant PVM. Mokumo atkūrimo plane numatyta 300 Eur bankroto administravimo išlaidų suma per 6 mėnesius ir 1 800 Eur už 3 metų laikotarpį (50 Eur per mėnesį), šią sumą, preliminariai skaičiuojant per 6 mėnesius, sudaro: 93,20 Eur bankroto administravimo išlaidos (48,00 Eur konsultacijų bankroto bylos klausimais teikimas, 1,20 Eur asmens ir kitų duomenų patikrinimas, 2,00 Eur duomenų ir informacijos tekimas Tarnybai, 6,00 Eur gautų lėšų ir jų panaudojimo apskaitos tvarkymas; 24,00 Eur plano vykdymo eigos ataskaitos parengimas; 12,00 Eur pusmetinio kreditorių susirinkimo organizavimas, 8,00 Eur komunikavimas su fiziniu asmeniu dėl būtinų dokumentų pateikimo; 234,75 Eur atlyginimas bankroto administratoriui; 2,05 Eur kitos išlaidos, sumokėtos tretiesiems asmenims. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad administravimo išlaidų suma yra pagrįsta ir atitinka administratoriaus atliekamas funkcijas, bankrutuojančių fizinių asmenų ir jų kreditorių interesų pusiausvyrą, todėl negali būti pripažintina neadekvačia, lemiančia paties plano ydingumą.

34. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kreditoriai turi atsižvelgti į tai, kad administravimo išlaidų sąmata pagal savo pobūdį yra tam tikras būsimų išlaidų planavimas, ji negali būti preciziškai tiksli, todėl visiškai visų būsimų išlaidų numatyti nėra galimybės. Pritartina pirmosios instancijos teismui, kad bankroto administratorius, atlikęs papildomus veiksmus, vadovaudamasis FABĮ 22 straipsnio 2 dalimi, privalės teikti prašymą kreditoriams patvirtinti papildomas administravimo išlaidas pagal iš anksto kreditoriams pateiktus tokių veiksmų įkainius, todėl kreditoriai turės galimybę spręsti dėl tokių išlaidų pagrįstumo bei tvirtinimo.

35. Apeliacinės instancijos teismas su pirmosios instancijos teismo motyvais ir išvadomis dėl administravimo išlaidų pagrįstumo sutinka, todėl išsamiau teismo motyvų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju pateiktame tvirtinti mokumo atkūrimo plane numatytos administravimo išlaidos atitinka įstatymo reikalavimus. Nurodytų aplinkybių visumą teismas vertina kaip pagrindą spręsti, jog mokumo atkūrimo plano projekte nurodyta administravimo išlaidų suma negali būti pripažinta neadekvačia, lemiančia paties plano ydingumą. Atsižvelgęs į nurodytą teisinį reglamentavimą ir nustatytas teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad plane nurodytos ir detalizuotos bankroto administravimo išlaidos yra pagrįstos, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

36. Nenustačius, kad patvirtinus mokumo atkūrimo planą būtų pažeistos kreditorių teisės ir teisėti interesai, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad interesų balansas tarp nemokaus fizinio asmens bei jo kreditorių teisių ir teisėtų interesų yra pasiektas, o kreditorės nurodyti prieštaravimai laikytini nesudarančiais pagrindo netvirtinti plano. Atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes konstatuotina, kad įgyvendinus teismui pateiktą tvirtinti mokumo atkūrimo planą bus užtikrinta teisinga skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra bei pasiektas pagrindinis fizinio asmens bankroto tikslas – fizinio asmens mokumo atkūrimas (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai bankrutuojančio asmens K. P. mokumo atkūrimo planą patvirtino.

37. Apeliacinės instancijos teismo anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teismas dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; kt.).

Dėl procesinės bylos baigties

38. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, priėmė teisiškai pagrįstą nutartį, todėl atskirojo skundo argumentų pagrindu nėra pagrindo šią nutartį panaikinti. Atskirasis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirojo skundo netenkinti.

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. balandžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Lina Muchtarovienė