Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Rasos Valentinienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. gynėjo advokato T. Leščinsko apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 6 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. devyniems mėnesiams laisvės atėmimo, pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. vieneriems metams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., šias bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, galutinė bausmė nustatyta vieneri metai vienas mėnuo laisvės atėmimo.

Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo sulaikymo dienos. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2008 m. gegužės 19 d. iki 2008 m. gegužės 20 d.

Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir G. P., o A. U. bei A. Ū. nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti ir baudžiamosios bylos jiems nutrauktos, tačiau dėl jų apeliacinis skundas nepaduotas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. nuteistas už tai, kad 2008 m. balandžio 6 d., apie 23.40 val., (duomenys neskelbtini) teritorijoje, veikdamas bendrininkų grupe su G. P., iš anksto susitarę pagrobti svetimą turtą, pasikėsino pagrobti iš agroserviso kooperatyvui „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio traktoriaus „McCORMICK“ kuro bako bendros 154,80 Lt vertės 60 litrų dyzelinio kuro, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo pastebėti agroserviso kooperatyvo „Juknaičių rapsas“ teritoriją prižiūrinčio sargo.

Be to, A. S. nuteistas už tai, kad 2008 m. balandžio 7 d., apie 2.00 val., (duomenys neskelbtini) teritorijoje, veikdamas bendrininkų grupe su G. P., iš anksto susitarę plėšimo būdu pagrobti svetimą turtą, panaudodami fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį asmenį, bendrai G. P. ir A. S. rankomis ir metaliniu strypu sudavė nukentėjusiajam V. M. tris kartus per dešinę ranką ir vieną kartą į galvą, tuo padarydami didelę muštinę žaizdą kaktos plaukuotosios dalies ir viršugalvio kairėje pusėje, kairės veido pusės odos nudrėskimą, poodines kraujosruvas dešinio dilbio ir dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, tuomet G. P. turėtu ašarinių dujų balionėliu papurškė nukentėjusiajam V. M. į akis, taip palauždamas nukentėjusiojo valią pasipriešinti ir taip plėšimo būdu pagrobė svetimą agroserviso kooperatyvui „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – bendros 154,80 Lt vertės 60 litrų dyzelinio kuro.

Be to, kvalifikuojant A. S. veiką nepagrįstai inkriminuotas plėšimą kvalifikuojantis požymis, t. y. specialiai žmogui sužaloti pritaikyto daikto panaudojimas. Teismas neatsižvelgė į tai, kad A. S. metalinės armatūros dalį (strypą) susirado ir pasiėmė jau būdamas pačioje agroserviso kooperatyvo teritorijoje, turėdamas tikslą, esant reikalui, ja apsiginti nuo sargo. Taip pat teismas nevertino paties A. S. nurodytų strypo požymių (storis, ilgis), panaudojus strypą nukentėjusiajam padarytų kūno sužalojimų sunkumo (nežymus sveikatos sutrikdymas), o padarė vienareikšmę išvadą, kad tyrimo metu nerastas strypas atitinka specialiai žmogui sužaloti pritaikyto daikto požymius.

Pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę (BK 54 str. 3 d.). Nuteistasis A. S. teisiamas pirmą kartą. Šiuo metu oficialiai dirba, planuoja sukurti šeimą. Iki ir po nusikaltimo padarymo nėra padaręs kitų teisės pažeidimų. Nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios neneigė padaręs nusikaltimą, savanoriškai atlygino nusikaltimu padarytą žalą, atsiprašė ir susitaikė su nukentėjusiuoju, kuris teismo posėdžio metu išreiškė prašymą neatimti A. S. laisvės. Šios išimtinės aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, nes A. S. išliekant laisvėje bus apsaugoti jo prigimtiniai ir svarbiausi socialiniai interesai.

Nuteistasis A. S. ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio skundo agumentai, jog pagal byloje nustatytas aplinkybes A. S. veika du kartus įsibraunant į saugomą teritoriją ir padarius plėšimą, panaudojus smurtą, turėtų būti kvalifikuojama kaip vienas tęstinis nusikaltimas, nes A. S. ir jo bendrininko veiksmus siejo bendra tyčia ir tikslas pagrobti dyzelinį kurą, yra nepagrįsti.

Tęstinė nusikalstama veika yra viena nusikalstama veika, kurią sudaro keli tapatūs veiksmai, nukreipti į bendrą objektą, ir kurias apima bendra kaltininko tyčia. Padarytos veikos atskiri veiksmai laikomi vienos nusikalstamos veikos sudėtinėmis dalimis, siekiant bendro rezultato, t. y. nusikalstama veika reiškiasi tapačiais veiksmais, nukreiptais į vieną objektą, esant vienai kaltės formai ir siekiant vieno rezultato. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tęstinė nusikalstama veika laikoma tokia veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra siejami vieno sumanymo (bendros tyčios). Tęstiniu nusikaltimu pripažįstami keli tapatūs laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko.

Nuteistieji A. S. ir G. P. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme vienodai parodė, jog 2008 m. balandžio mėnesio pradžioje, A. S. pasiūlė G. P. naktį patekti į (duomenys neskelbtini) esančio kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją ir iš ten stovinčių traktorių pabandyti pavogti dyzelinį kurą. Į nusikaltimo vietą jie atvyko prieš tai nusipirktu automobiliu OPEL KADDET. Iškart nuėjo prie teritorijoje netoli sargo namuko stovinčių dviejų vienodų traktorių. G. P., turėdamas vieną talpyklą ir guminę žarną, nuėjo prie vieno traktoriaus, o A. S. taip pat turėdamas vieną talpyklą ir guminę žarną nuėjo prie kito traktoriaus. G. P. vieną talpyklą pilnai prileido dyzelinio kuro, ją nunešė bei pasidėjo nuošaliau nuo traktoriaus ir grįžo prie traktoriaus, kur su A. S. leido kurą į antrąją talpyklą. Tuo metu jie išgirdo sargo V. M. balsą, kuris šaukė, ką jie čia daro. Jie pradėjo bėgti link tvoros. G. P. bėgdamas nešėsi talpyklą su pavogtu dyzeliniu kuru, o A. S.–vieną guminę žarną. Viską pametę, išbėgo į pievą ir pasislėpė tamsoje. Nepavykus pavogti dyzelinio kuro, nutarė pakartoti. Kad sargas jų nepažintų, pasiėmė megztas kepures, iškirpo akims skyles, jas užsidėjo, G. P. pasiėmė ašarinių dujų balionėlį, eidami dar pasiėmė po vieną metalinį strypą. Po vidurnakčio, apie 02 valandą, jie vėl pateko į kooperatyvo teritoriją, kur pamatė stovintį sargą V. M.. Sargas su pagaliu juos vijo, tada jie su metaliniais strypais sudavė V. M. per rankas ir galvą, o G. P. dar papurškė ašarinių dujų į V. M. akis. Po tokių veiksmų sargas nebesipriešino, jie pasiėmė talpyklas su dyzeliniu kuru ir pabėgo iš teritorijos.

Iš šių A. S. ir jo bendrininko parodymų, kurie visiškai sutampa su nukentėjusiojo V. M. parodymais apie nuteistųjų veiksmus, matyti, jog jų išankstinio sumanymo tikslas buvo slaptos vagystės būdu pagrobti 60 litrų dyzelinio kuro, šiam tikslui jie pasiėmė 2 talpyklas po 30 litrų. Jokių alternatyvų šį turtą pagrobti plėšimo būdu A. S. ir jo bendrininkas nebuvo net numatę ir tam nepasiruošę, nes, pasak jų pačių, buvo įsitikinę, jog sargas bus apsvaigęs nuo alkoholio ir miegos savo darbo vietoje. Šį savo sumanymą nuteistieji jau buvo beveik įgyvendinę – per atsineštą žarnelę iš traktoriaus kuro bako buvo prisileidę pilnas talpyklas dyzelinio kuro, tačiau netikėtai juos pamatė sargas ir ėmė vytis. Nuteistieji, vengdami atpažinimo ir sulaikymo, pametė nusikaltimo vietoje talpyklas ir žarneles bei pabėgo, t. y. nuteistųjų veika (vagystė) nutrūko dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo nuteistųjų valios – nuteistieji iš įvykio vietos pasišalino dėl aktyvių agroserviso kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją prižiūrinčio sargo V. M. veiksmų. Nepavykus pirminiam sumanymui pagrobti 60 litrų dyzelinio kuro, A. S. ir jo bendrininko tyčia formavosi iš naujo. Buvo sukurtas kitas veiklos planas – tuos pačius 60 litrų dyzelinio kuro, jau įpilto į 2 talpyklas, pagrobti plėšimo būdu–ir šio plano įgyvendinimui A. S. ir jo bendrininkas atitinkamai pasiruošė – pasiėmė veidą dengiančias kepures, dujų balionėlį ir pakeliui susirado po metalinį strypą. Nors aptartus nuteistųjų sumanymus sieja nedidelis laiko tarpas (2 valandos), tas pats grobiamo turto šaltinis ir nusikaltimo dalykas (60 litrų dyzelinio kuro), tačiau šie sumanymai esmingai skiriasi savo turto užvaldymo būdu ir kėsinimosi objektu – pirmame epizode turtas buvo grobiamas vagystės būdu, o antrame jau panaudojus fizinį smurtą, atitinkamai pirmu atveju buvo kėsinamasi tik į nuosavybę, tuo tarpu antruoju atveju buvo pasikėsinta ne tik į nuosavybę, bet ir į asmens sveikatą. Būtent šie objektyvių veikos požymių skirtumai leidžia teigti, jog A. S. padarė du atskirus nusikaltimus, numatytus atskiruose BK straipsniuose: 2008 m. balandžio 6 d., apie 23.40 val., pasikėsino pagrobti 60 litrų dyzelinio kuro (BK 178 str.), o 2008 m. balandžio 7 d., apie 02.00 val., plėšimo būdu pagrobė 60 litrų dyzelinio kuro (BK 180 str.). A. S. ir jo bendrininko veiksmai galėtų būtų vertinami kaip tęstinė veika tik tuo atveju, jei jų pirminiai veiksmai būtų nedavę rezultatų ne dėl aktyvių nukentėjusiojo veiksmų, o, pavyzdžiui, dėl kiaurų atsineštų talpyklų, o grįžus su tinkamomis talpyklomis, sumanymas pavartoti smurtą prieš sargą būtų kilęs begrobiant turtą, t. y. tyčiai padaryti vagystę staigiai peraugus į tyčią apiplėšti. Tačiau iš išsamiai aptartų bylos aplinkybių aišku, kad A. S. su bendrininku atliko veiksmus, kvalifikuojamus pagal atskirus BK straipsnius kaip pasikėsinimas pagrobti svetimą turtą ir plėšimas. Todėl keisti šią pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį nėra pagrindo.

Taip pat nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, jog kvalifikuojant A. S. veiką nepagrįstai inkriminuotas plėšimą kvalifikuojantis požymis – specialiai žmogui sužaloti pritaikyto daikto panaudojimas. Nors strypai, kuriais buvo sužalotas nukentėjusysis, nerasti, tačiau iš nuteistųjų parodymų matyti, jog tai buvo metaliniai, piršto skersmens, apie 1 m ilgio montiruotės galai, kuriuos nuteistieji pasiėmė prieš patekdami į bendrovės teritoriją, besiruošdami sargo pasipriešinimo įveikimui. Teismų praktikoje specialiai pritaikytais žmogui sužaloti laikomi daiktai, kuriuos kaltininkas paruošia ar pritaiko šiam tikslui iš anksto arba plėšimo metu, taip pat daiktai, kurie nors ir nebuvo iš anksto paruošti, tačiau iš anksto parinkti ir pasiimti tais pačiais tikslais (kasacinės bylos Nr. 2K-502/2007, Nr. 2K-559/2007, Nr. 2K-701/2007). Nagrinėjamoje byloje patikimai nustatyta, kad nuteistasis A. S. turėtu metaliniu vamzdžiu ne vieną kartą trenkė jam besipriešinančiam savo darbines sargo pareigas atliekančiam nukentėjusiajam ir pastarajam padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai patvirtina, kad metalinis vamzdis tuo konkrečiu atveju buvo panaudotas specialiai žmogui sužaloti, nors iš anksto jis ir nebuvo tam paruoštas. Todėl pirmosios instancijos teismas A. S. (kaip ir kito bendrininko) nusikalstamus veiksmus tinkamai kvalifikavo pagal BK 180 str. 2 d. kaip plėšimą, padarytą panaudojant specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą.

Kolegija nemato pakankamo pagrindo tenkinti nuteistojo A. S. gynėjo prašymą taikyti nuteistajam A. S. BK 54 str. 3 d. nuostatas ir paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę. Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Tai viena sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo ir baudžiamosios bylos užbaigimo stadijų, nes paskiriant bausmę įvertinamas ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, ir nusikaltimo požymiai, jų turinys bei pobūdis, ir kaltininko asmenybė, ir jo atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės. Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokią bausmę, kuri yra numatyta BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikaltimą, sankcijoje. Teismas neturi teisės peržengti sankcijoje numatyto maksimalaus bausmės dydžio ar paskirti joje nenumatytos rūšies bausmės, tačiau skirdamas bausmę teismas turi vadovautis BK bendrosios dalies nuostatomis. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Motyvuodamas konkrečią bausmę nuosprendyje, teismas jame turi aprašyti šioje konkrečioje byloje nustatytas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, įvertinti kiekvienos reikšmę ir nurodyti, kurios iš jų ir kaip nulemia bausmės rūšį ir dydį, o individualizuodamas bausmę teismas privalo atsižvelgti į visas kaltininko atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pagal baudžiamosios teisės doktriną, skirdamas bausmę, teismas ne tik vykdo įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltininko asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą nusikalstamą veiką bei kaltąjį asmenį. Todėl BK 54 str. 3 d. yra įtvirtinta nuostata, kad jeigu straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikaltimą, sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Tai reiškia, kad teismas, įvertinęs veikos pavojingumą ir visas jau paminėtas kitas bylos aplinkybes bei padaręs išvadą, jog kaltininkui konkretaus straipsnio sankcijoje numatyta švelniausioji bausmė nėra teisinga, gali motyvuotai skirti švelnesnę, negu įstatymo numatytą bausmę, t. y. gali konkrečioje byloje kaltininkui nustatyti kitokias, individualizuotas bausmės ribas, nuosprendyje nurodydamas, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už šios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

BK 180 str. 2 d. sankcijoje nustatyta, jog šią veiką padaręs asmuo baudžiamas laisvės atėmimu nuo 3 mėnesių iki 7 metų (bausmės vidurkis 3 metai 7 mėnesiai 15 dienų). Pirmosios instancijos teismas A. S. pagal BK 180 str. 2 d. paskirdamas vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (žymiai švelnesnę nei sankcijos vidurkis), atsižvelgė į tai, kad jis padarė tyčinį sunkų nusikaltimą, į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikaltimą padarė bendrininkų grupe, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino nusikaltęs, taip pat į tai, kad jis teisiamas pirmą kartą, dirba, nukentėjusiojo atsiprašė, dėl to šis neprašo griežtai bausti nuteistojo. Taigi apylinkės teismas išimtinių aplinkybių, kurios leistų A. S. už nusikaltimą, numatytą BK 180 str. 2 d., paskirti švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę, nenustatė. Tokių aplinkybių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Kaip matyti iš bylos, A. S. nusikaltimą padarė turėdamas 8 administracines nuobaudas už transporto priemonių vairavimą, neturint teisės jų vairuoti, be to, 2006-01-18 prokuroro nutarimu jam buvo nutrauktas baudžiamasis procesas pagal BK 178 str. 2 d. (automobilio pagrobimas), jam susitaikius su nukentėjusiuoju. Minėtos aplinkybės neabejotinai apibūdina A. S. kaip asmenį, linkusį nuolat daryti teisės pažeidimus, atsainiai vertinančio tokius teisėtvarkos pažeidimus ir nedarančio jokių išvadų iš savo neteisėtų veiksmų. Akivaizdu, jog A. S. padarytas sunkus nusikaltimas yra teisei priešingo jo paties gyvenimo būdo pasekmė. Pažymėtina ir tai, jog A. S. buvo nusikaltimo iniciatorius, jo nesustabdė net ta aplinkybė, jog turtas yra saugomas, priešingai, jis apsirūpino priemonėmis, leidžiančiomis palaužti sargo pasipriešinimą, ir pakartotinai grįžo atgal įgyvendinti pasikeitusį nusikalstamą sumanymą ir savo smurtiniais veiksmais dėl nedidelės vertės turto sužalojo nukentėjusiojo sveikatą – vieną svarbiausių žmogaus vertybių. Byloje surinkti duomenys apie A. S. darbinę veiklą (2008-06-03 ŽŪKB „(duomenys neskelbtini)“ charakteristikoje nurodyta, kad A. S. bendrovėje dirba nuo 2008-05-12 pagalbiniu darbininku, 2008-09-29 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymoje nurodyta, jog A. S. nuo 2008-09-09 dirba barmenu padavėju, 2008-12-10 Šilutės darbo biržos pažymoje nurodyta, jog A. S. nuo 2008-12-10 yra bedarbis) taip pat leidžia teigti, jog A. S., būdamas darbingo amžiaus, visiškai nesistengia išsaugoti turimą darbo vietą ir pragyventi iš teisėtais būdais gaunamų pajamų, o savo jaunatvišką siekį gyventi nerūpestingai įgyvendina grobdamas svetimą turtą. Todėl sutikti su apeliacinio skundo teiginiu, jog A. S. išliekant laisvėje bus apsaugoti jo prigimtiniai ir svarbiausi socialiniai interesai, kurių, kaip rodo išdėstytos aplinkybės, jis pats net nesistengia turėti, kolegija nemato pagrindo. Taigi šioje byloje nėra jokių išimtinių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog A. S. gali būti paskirta švelnesnė nei BK 180 str. 2 d. sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė.

Kolegijos nuomone, apylinkės teismo A. S. už du tyčinius, apysunkį (BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d.) ir sunkų (BK 180 str. 2 d.), nusikaltimus paskirtos žymiai mažesnės už sankcijos vidurkius laisvės atėmimo bausmės bei galutinė subendrinta (prie griežtesnės vienerių metų laisvės atėmimo bausmės pridedant tik vieną mėnesį švelnesnės devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmės) bausmė visiškai atitinka baudžiamajame įstatyme įtvirtintą bausmės paskirtį ir neprieštarauja teisingumo principui, dar labiau jas švelninti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutaria:

nuteistojo A. S. gynėjo advokato T. Leščinsko apeliacinį skundą atmesti.