Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI2-11257-816/2023

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-12-01
Bylos Nr.: eI2-11257-816/2023
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-07819-2023-5
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Jovita Einikienė, Eglė Žulytė-Janulionienė, Egidija Puzinskaitė
Pareiškėjas: A. Z.
Atsakovas: Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo: Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI2-11257-816/2023 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07819-2023-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 8.4; 8.6.4; 42.9; 55.1.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gruodžio 1 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijos Puzinskaitės ir Eglės Žulytės-Janulionienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Z. (A. Z.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, byloje dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui, dėl sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. Z. (A. Z.) 2023 m. spalio 26 d. teismo nutartimi priimtu patikslintu skundu prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. liepos 14 d. sprendimą Nr. 23S109241 (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėjas teigia, jog jokio pažeidimo nėra atlikęs, todėl atsakovas piktnaudžiauja savo diskrecijos teise siekiant pareiškėjo neįleisti į Lietuvos Respublikos teritoriją ar į kitą Europos Sąjungos šalį ir tiksliai nenurodant kokiu pagrindu taikomas draudimas atvykti.

Pareiškėjo įsitikinimu, priimtas Sprendimas yra neteisėtas ir prieštaraujantis Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties įstatymo (toliau – Įstatymo) nuostatoms ir viešajai tvarkai neproporcingas.

Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas labai aktyviai bendradarbiauja ir atsako į visus atsakovo skambučius ar klausimus. Šiuo konkrečiu atveju, pareiškėjas negavo jokios informacijos, kuri pagrįstų, kad pareiškėjas gali kelti grėsmę Lietuvos Respublikai. Pareiškėjas jokių pažeidimų per visą savo gyvenimą Lietuvos Respublikoje nėra padaręs. Pažymi, kad pareiškėjas jau ilgą laiką nedirba minėtoje kilmės šalies institucijoje, todėl negali kelti sprendime nurodomos grėsmės Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui.

Teigia, kad atsakovas Sprendimą priėmė nenustatęs visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyręs, dėl ko, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalimi, skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Pagal ABTĮ 91 straipsnio 2 dalį skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) gali būti panaikintas ir kitais pagrindais, kuriuos administracinis teismas pripažino svarbiais.

Atkreipia dėmesį, kad Teisingumo Teismo praktikoje, susijusioje su Sąjungos piliečio statusu, teise laisvai judėti bei šios teisės ribojimu, pabrėžiama, kad Sąjungos piliečio statusas yra esminis valstybių narių piliečių statusas. Nurodo, kad pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 21 straipsnį Sąjungos pilietybė kiekvienam Sąjungos piliečiui suteikia pagrindinę ir asmeninę teisę laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, taikant Sutartyse ir joms vykdyti patvirtintose priemonėse nustatytus apribojimus ir reikalavimus.

Pažymi, kad atsižvelgiant į teisės normų, susijusių su Europos Sąjungos valstybių narių piliečių judėjimo laisve valstybių narių teritorijoje, ir jų turinį atskleidžiančių atitinkamų Direktyvos 2004/38/EB normų nuostatas, galima teigti, kad Migracijos departamento sprendimo turinys neatitinka Įstatymo, Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų, kadangi jame jokie, t. y. netgi bendriausi ir abstrakčiausi, faktai, pagrindžiantys išvadą, kodėl pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui, nėra nurodyti.

Atsiliepimas

Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad, priimant ginčijamą Sprendimą, buvo įvertinti pareiškėjo socialiniai ir ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika. Pažymi, kad pareiškėjui nebuvo išduotas nei leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, nei nacionalinė viza. Pareiškėjas į Lietuvą atvyko su (duomenys neskelbtini) nacionaline viza, galiojančia nuo 2022 m. spalio 12 d. iki 2023 m. rugpjūčio 30 d. SODRA informacinės sistemos duomenimis, pareiškėjas nuo 2023 m. gegužės 11 d. dirbo Lietuvoje, įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje dirbant nuo 2023 m. gegužės 11 d., pareiškėjas neturėjo dokumentų, suteikiančių teisę gyventi Lietuvoje, tai reiškia, jog jo nesieja ilgalaikiai ryšiai su Lietuva, o jo darbo laikotarpis Lietuvoje neatsveria grėsmės valstybės saugumui svarbos. Migracijos departamentas nenustatė, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje – apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra.

Nesutinka su skundo argumentais, jog priimtas Sprendimas yra neteisėtas ir prieštaraujantis UTPĮ ir viešajai tvarkai ir per griežtas. Pažymi, kad priimant ginčijamą sprendimą atsakovas vadovavosi kompetentingos institucijos – VSD – išvada dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui. Atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas nėra ikiteisminį tyrimą atliekanti ar žvalgybą vykdanti institucija, todėl galimybės surinkti duomenis apie užsieniečius ir jų galimą grėsmę valstybės saugumui yra ribotos. Atsižvelgiant į tai, priimdamas sprendimus, Migracijos departamentas remiasi Valstybės saugumo departamento pateiktais duomenimis ir išvadomis.

Mano, kad reikalavimas, kad užsienietis turi atlikti konkrečius veiksmus, nukreiptus prieš Lietuvos valstybę, yra akivaizdžiai per aukštas įrodinėjimo standartas ir taip nukrypstama nuo nuoseklios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, kurioje pasisakoma, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai

lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas (žr., pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016, 2019 m. spalio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-5322-520/2019 ir kt.). Pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje (pvz., žr. 2010-06-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010) konstatuota, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas, kuris turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar egzistuoja pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui galimybė – pagrindas atsisakyti išduoti leidimą gyventi. Tačiau nei Užsieniečių teisinės padėties įstatymas, nei kiti teisės aktai neapibrėžia, ką reiškia sąvoka „gali grėsti“. Taigi jos turinio atskleidimas taip pat taikymas konkrečiu atveju teisės aiškinimo ir taikymo dalykas. Be to, grėsmė valstybės saugumui gali pasireikšti ir kaip potencialus pavojus. Taigi grėsmės valstybės saugumui sąvoka tam tikrais atvejais gali apimti ir galimą pavojų – kai dėl užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje valstybės saugumui iškyla potencialus pavojus, kitaip tariant, atsiranda grėsmės valstybės saugumui galimybė.

Pažymi, kad Skunde nurodyti teiginiai dėl Europos Sąjungos piliečių šeimos narių nėra aktualūs nagrinėjamoje byloje, nes pareiškėjas nėra gavęs Europos Sąjungos piliečio šeimos nario kortelės ir nėra duomenų, kad jis būtų Europos Sąjungos piliečio šeimos narys.

Mano, kad ginčijamame sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl sprendimas atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

Atkreipia dėmesį, kad uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai. Įvertinus Įstatymo 133 str. 5 dalyje įvertintą maksimalų draudimo atvykti laikotarpį, kad buvo nustatyta, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėją su Lietuvą iš esmės sieja tik ekonominiai ryšiai, kad ekonominiai ryšiai negali būti svarbesni už valstybės saugumą, pareiškėjui nustatytas 5 metų (60 mėnesių) draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis. Atsakovės vertinimu, šis nustatytinas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis yra proporcingas.

Mano, kad šioje byloje būtų galima atsižvelgti į LVAT 2023-08-02 nutartyje (adm. Bylos Nr. eA-2006-520/2023) pateiktus išaiškinimus, kad ryšių su grėsmę keliančiais subjektais turėjimas gali būti laikomas pažeidžiamumą suponuojančia aplinkybe, kartu sudarantis pagrindą išvadai, jog tokių ryšių turinčio asmens buvimas Lietuvoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės saugumo departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

VSD nuomone, skundžiamas Sprendimas yra priimtas pagal atsakovo kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos ir Europos Sąjungos (toliau – ES) teisės aktais, yra teisėtas ir pagrįstas tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimtas įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, yra atitinkantys šalies nacionalinio saugumo interesus ir susiklosčiusią geopolitinę situaciją.

VSD vertinimu, pareiškėjui gyvenant Lietuvoje, jis gali būti išnaudotas (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas (duomenys neskelbtini) valdžiai asmuo. Nurodo, kad VSD kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę (tarnavę) šios šalies valstybės institucijose. VSD nustatė konkrečius tokią (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybų veiklą Lietuvoje patvirtinančius atvejus. Palankią terpę (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybų veiklai sudaro šių tarnybų naudojama agentų verbavimo savo valstybės institucijose, strateginiuose objektuose ir ginkluotosiose pajėgose sistema. Prioritetas vykdant žvalgybą skiriamas NATO ir ES valstybėms, kurias (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybos laiko labiausiai priešiškomis valdančiajam režimui.

Pažymi, kad grėsmių valstybės saugumui vertinimas priklauso kiekvienos iš ES valstybių narių diskrecijai. Valstybės saugumas yra esminę reikšmę turinti vertybė, svarbi visuomenei. LVAT 2020 m. gruodžio 9 d. nutartyje byloje Nr. eAS-846-756/2020 yra akcentavęs, kad nacionalinio saugumo užtikrinimas yra aukščiausias bet kurios valstybės vidaus ir užsienio politikos tikslas. Pagrindinis nacionalinio saugumo tikslas ir pagrindinė vertybė yra valstybės sugebėjimas išsaugoti nepriklausomą identitetą prieš valstybes, kurios laikomos priešiškomis.

VSD vertinimu, priimant Sprendimą, nebuvo pažeisti Lietuvos įstatymai ar kiti teisės aktai, atsakovas neviršijo kompetencijos, taip pat Sprendimu nebuvo nepagrįstai suvaržytos pareiškėjo teisės bei laisvės. Kadangi pareiškėjas VSD pripažintas kaip keliantis grėsmę valstybės saugumui, jo asmeniniai ir (ar) šeimos interesai negali būti aukščiau Lietuvos valstybės saugumo. Atsakovo Sprendimas priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl jo naikinti, vadovaujantis pareiškėjo nurodomais motyvais, nėra teisinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo uždrausta pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš rašytinių bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjas 2023 m. balandžio 18 d. pateikė prašymą išduoti nacionalinę vizą tuo pagrindu, jog yra (duomenys neskelbtini) pilietis, dėl kurio atvykimo į Lietuvos Respubliką tarpininkauja juridinis asmuo arba kuris vyksta į Lietuvos Respubliką ilgalaikiam buvimui.

Prašymo išduoti nacionalinę vizą priėmimo metu pareiškėjo buvo paprašyta užpildyti klausimyną. Pareiškėjas, atsakydamas į klausimyno 2 klausimą (Nurodykite visas darbovietes (įskaitant tarnybą (pvz. karinę) pagal sutartį ar kontraktą), kuriose dirbote ir dirbate šiuo metu (valstybė, laikotarpis, darbovietės pavadinimas, pareigos), nurodė, kad 2003-2016 m. pagal kontraktą dirbo/tarnavo (duomenys neskelbtini) pasienio grupėje ((duomenys neskelbtini)).

2023 m. gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas per nacionalinę vizų informacinę sistemą (N.VIS) pateikė neigiamą atsakymą į elektroninį paklausimą dėl nacionalinės vizos pareiškėjui išdavimo, kuriame nurodoma, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 4 str. 3 d. ir 19 str. 1 d. 5 p. pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai. VSD vertinimu, pareiškėjas, pagal kontraktą tarnaudamas (duomenys neskelbtini) pasienio grupėje ((duomenys neskelbtini)), privalėjo būti lojalus (duomenys neskelbtini) ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. (duomenys neskelbtini) valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertinimu, pareiškėjui išdavus leidimą laikinai gyventi, jis gali būti išnaudotas (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas (duomenys neskelbtini) valdžiai asmuo.

Migracijos departamentas 2023 m. birželio 4 d. priėmė sprendimą „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą <..> (duomenys neskelbtini) piliečiui A. Z.“ nurodydamas, kad užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai (Įstatymo 19 str. 1 d. 5 p.). Šiame sprendime remtasi VSD 2023-05-26 per N.VIS iš VSD gauta išvada. Sprendimas įsiteisėjęs, Vilniaus apygardos administraciniam teismui šioje byloje 2023 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi atsisakius priimti pareiškėjo skundą dėl šio administracinio sprendimo ir Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartimi palikus šią pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą.

Skundžiamu šioje byloje 2023 m. liepos 14 d. administraciniu sprendimu Nr. 23S109241 atsakovas nusprendė uždrausti pareiškėjui, (duomenys neskelbtini) piliečiui, atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus), nes asmuo gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Administracinis sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 133 straipsnio 5 dalimi, Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių (toliau – NAS taisyklės, aktuali ginčui redakcija galiojanti nuo 2021-01-01), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436, 4, 6, 15 ir 20 punktais, Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos (toliau – Kriterijų vertinimo tvarka, aktuali ginčui galiojanti redakcija nuo 2018-07-05), patvirtintos Migracijos departamento prie vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 36K-33, 5 ir 37 punktais. Skundžiamame sprendime iš esmės nurodoma, jog buvo atsižvelgta į VSD vertinimą, nustatytą aplinkybę, jog pareiškėjas tarnavo 2005-2016 metais (duomenys neskelbtini) ginkluotosiose pajėgose, atitinkamai buvo lojalus ir patikimas (duomenys neskelbtini) valdžiai asmuo, o su Lietuva jo nesieja šeiminiai ar ilgalaikiai ryšiai, darbo laikotarpis Lietuvoje pakankami trumpas ir neatsveria grėsmės valstybės saugumui rizikų.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pastaruoju Sprendimu, su skundu (priimtas 2023 m. spalio 26 d. teismo nutartimi) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti ginčijamą sprendimą. Pareiškėjas skunde iš esmės teigia, kad Sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi atsakovas nepagrindė ir neįrodė pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui, o be to, nebuvo visapusiškai ištirta pareiškėjo situacija.

Užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reguliuoja Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas, ĮUTP), nustatantis užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką, įskaitant draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį, taikymo pagrindus ir tvarką.

Įstatymo 4 straipsnio 3 dalis nustato, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Valstybės saugumo departamentas. Įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad Valstybės saugumo departamentas, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduotas leidimas gyventi, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Migracijos departamentą, kuris ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą leidimą gyventi ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį. Nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu: <…> jo buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai (Įstatymo 19 str. 1 dalies 5 punktas).

Pagal Įstatymo 133 straipsnio 1 dalį, užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Įstatymo 133 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai.

NAS taisyklių 20 punktas 3 pastraipa numato, kad jeigu sprendimas uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nėra priimtas kartu su sprendimu atsisakyti išduoti užsieniečiui vizą ar ją panaikinti, atšaukti Šengeno vizą, atsisakyti išduoti užsieniečiui leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ar jį panaikinti, grąžinti užsienietį į užsienio valstybę arba išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos, užsienietis apie priimtą sprendimą uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką informuojamas Migracijos departamento raštišku pranešimu, kuris ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo užsieniečiui išsiunčiamas paštu arba elektroninėmis priemonėmis, jeigu yra žinoma užsieniečio gyvenamoji vieta ar jo elektroninio pašto adresas ir nėra įstatymo 133 straipsnio 10 dalyje nurodytų priežasčių, dėl kurių informacija užsieniečiui neteikiama. Raštiškame pranešime užsieniečiui nurodoma sprendimo uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką priėmimo data, numeris, uždraudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką pagrindas, sprendimą priėmęs subjektas, draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas ir sprendimo apskundimo tvarka.

Kriterijų vertinimo tvarkos 5 punktas nustato, kad tais atvejais, kai įvertinus visus turimus dokumentus, duomenis ir aplinkybių visumą nustatoma, kad užsienietis neatitinka Tvarkoje nurodytų kriterijų, sprendimai dėl draudimo atvykti gali būti nepriimami arba juose gali būti nustatomi draudimo atvykti laikotarpiai, proporcingi užsieniečio padarytam teisės pažeidimui. Kai užsienietis atitinka Tvarkoje nurodytus kriterijus, kitokie nei Tvarkoje numatyti draudimo laikotarpiai jam gali būti nustatomi, jeigu, įvertinus visus turimus dokumentus, duomenis ir atsižvelgus į Tvarkoje nurodytas aplinkybes, tai būtų protinga ir proporcinga. Kriterijų vertinimo tvarkos 37 punktas nustato, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, atsižvelgiama į: kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotą išvadą ar pateiktą informaciją dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, ir į šios institucijos ar įstaigos siūlomą draudimo atvykti laikotarpį; užsieniečio šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje.

Pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 38.3 papunktį šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, nustatomi šie draudimo atvykti laikotarpiai: <…> 10 metų, jei užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui.

Valstybės saugumas yra esminę reikšmę turinti vertybė, svarbi visuomenei. LVAT 2020 m. gruodžio 9 d. nutartyje byloje Nr. eAS-846-756/2020 yra akcentavęs, kad nacionalinio saugumo užtikrinimas yra aukščiausias bet kurios valstybės vidaus ir užsienio politikos tikslas. Pagrindinis nacionalinio saugumo tikslas ir pagrindinė vertybė yra valstybės sugebėjimas išsaugoti nepriklausomą identitetą prieš valstybes, kurios laikomos priešiškomis. LVAT taip pat ne kartą yra pažymėjęs, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (žr., pvz., 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį byloje Nr. A-858-2720-2014). Europos Žmogaus Teisingumo Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje taip pat ne kartą pasisakyta, kad Konvencija neužtikrina užsieniečiui teisės įvažiuoti ir gyventi konkrečios šalies teritorijoje kaip pagrindinės teisės (žr., pvz., 2006 m. spalio 18 d. sprendimas byloje Üner prieš Nyderlandus). Valstybės teisė kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą pripažįstama tiek nacionalinių, tiek ir tarptautinių teismų. Be to, EŽTT teisės atvykti į šalį ar išsiuntimo iš šalies ribojimus nagrinėja proporcingumo aspektu vertindamas pusiausvyrą kitų fundamentalių Konvencijoje įtvirtintų teisių atžvilgiu (pvz., teisės į privatumą, šeimą, kt.), t. y. taip pat ieško pusiausvyros tarp valstybės teisės neįleisti asmens ir asmens fundamentalių interesų.

Visuotinai žinoma aplinkybė, kad (duomenys neskelbtini) autokratinio režimo keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui yra apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijoje, kurios 16 straipsnyje konstatuojama: „Autoritarinio Baltarusijos Respublikos politinio režimo priešiškumas ir vykdomos provokacijos prieš Lietuvos Respubliką bei kitas demokratines valstybes didina nenuspėjamumą ir kelia naujų saugumo grėsmių. Auganti Rusijos Federacijos įtaka Baltarusijos Respublikai, politinės, ekonominės ir karinės abiejų valstybių integracijos stiprinimas neigiamai veikia Lietuvos Respublikos ir viso regiono saugumo aplinką“. Taip pat Lietuvos Respublikos Seimas savo rezoliucijomis ne kartą pasmerkė Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos karinę agresiją, taip pat pakvietė sustiprinti Europos Sąjungos ir NATO valstybių narių visuomenių atsparumą priešiškų šalių vykdomoms hibridinėms ir jų specialiųjų tarnybų keliamoms grėsmėms.

Nei Įstatymas, nei kiti teisės aktai neapibrėžia, ką reiškia sąvoka „gali grėsti“. Taigi, jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės aiškinimo ir taikymo dalykas (žr., pvz., LVAT 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-1810/2010 ir kt.). LVAT savo praktikoje taip pat yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali, todėl būtina įvertinti ir prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes. Taip pat būtina pabrėžti, kad, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas, tačiau jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė – pagrindas atsisakyti išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., LVAT 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016). EŽTT šiuo aspektu taip pat yra pažymėjęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui, tačiau nacionalinė teisinė sistema turi suteikti galimybę asmeniui ginčyti institucijos vertinimą apie tai, kad situacija liečia nacionalinį saugumą, t. y. nepriklausoma institucija ar teismas turi turėti galimybę reaguoti, jeigu nacionalinio saugumo koncepcija panaudota be racionalaus pagrindo (žr., pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07). Tai reiškia, kad grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Kaip matyti iš aptartų nuostatų, šiuo atveju pakanka patikrinti, ar buvo pagrindas daryti išvadą apie tai, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje gali kelti grėsmę. Taigi, pareiškėjo argumentai, kad sprendime turi būti nurodyti konkretūs veiksmai ir duomenys, pagrindžiantys pareiškėjo šiuo metu keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui realumą ir akivaizdumą, yra nepagrįsti.

Nagrinėjamu atveju atsakovas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, vadovavosi ankstesniame savo 2023 m. birželio 4 d. administraciniame sprendime išsamiai atliktu vertinimu, atliktu įvertinus pareiškėjo atsakymus į klausimyną ir VSD Išvadoje pateiktą informaciją apie pareiškėjo tarnybą pagal kontraktą 2005-2016 metais (duomenys neskelbtini) pasienio grupėje ginkluotose pajėgose (duomenys neskelbtini), jo galimą lojalumą (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnyboms bei tikimybę būti išnaudotam (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui.

Atsižvelgus į pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad atsakovas, gavęs VSD Išvadą apie tai, kad pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, pakankamai išsamiai tiek 2023 m. birželio 4 d. administraciniame sprendime, tiek ir skundžiamame sprendime ištyrė reikšmingas skundžiamam administraciniam sprendimui priimti faktines aplinkybes. Naujų ar papildomų reikšmingų faktinių aplinkybių pareiškėjas skunde nenurodė ir nepateikė. Pareiškėjas nustatytų reikšmingų draudimo atvykti taikymui aplinkybių neneigia ir priešingų (nustatytus faktus paneigiančių) įrodymų nepateikia. Dėl to teismas daro išvadą, kad Migracijos departamentas pagrįstai vadovavosi VSD Išvada, kurioje nurodyta, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui, kadangi jis ilgą laiką tarnaudamas (duomenys neskelbtini) ginkluotose pajėgose (tarnavo pagal kontraktą nuo 2005 iki 2016 m. (duomenys neskelbtini) kariuomenėje (duomenys neskelbtini) pasienio grupėje, laipsnis (duomenys neskelbtini)), privalėjo būti lojalus (duomenys neskelbtini) ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui ir gali būti išnaudotas (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas (duomenys neskelbtini) valdžiai asmuo. Pastebėtina, kad pareiškėjas tarnavo (duomenys neskelbtini) valstybės ginkluotose struktūrose pakankamai ilgą laikotarpį, turėjo suteiktą karinį laipsnį, kiti su tarnybos pabaiga susiję reikšmingi aspektai pareiškėjo nebuvo atskleisti (suteiktas atsargos laipsnis, gaunamos pensijos ir pan.), dėl ko nėra pagrindo sutikti su skundo argumentais, kad esamų duomenų pagrindu atsakovas nepagrįstai padarė išvadą apie pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės nacionaliniam saugumui esamoje geopolitinėje situacijoje pagal VSD nustatytus pareiškėjo kilmės valstybės slaptųjų tarnybų veikimo metodus. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas apie savo veiklą palikus tarnybą pakankamai aiškios informacijos nebuvo suteikęs, nurodydamas, kad 2016-2022 m. (šešerius metus) dirbo (duomenys neskelbtini) montuotoju, tačiau įmonės pavadinimo neatsimena.

Lietuvos vyriausias administracinis teismas bylose, kuriose buvo vertinama asmenų galima grėsmė nurodo, jog, asmeniui nepateikus konkrečių įrodymų ir byloje nesant duomenų, paneigiančių VSD išvadoje nurodytas aplinkybes, įskaitant tai, kad (duomenys neskelbtini) valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja šios valstybės žvalgybos ir saugumo tarnybos, užtikrinančios, kad tose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios politikos nepalaikantys asmenys, ir kad asmuo, turėdamas leidimą laikinai gyventi, gali būti išnaudotas (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas (duomenys neskelbtini) valdžiai, Migracijos departamento sprendimuose yra pagrįstai konstatuota, jog asmens gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui (žr., pvz., 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2087-968/2023, 2023 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2313-525/2023). Analogiškomis aplinkybėmis grindžiamose bylose administracinis teismas yra sprendęs, jog pagal sutartį (duomenys neskelbtini) valstybinėje institucijoje dirbę (duomenys neskelbtini) piliečiai gali palaikyti ryšius su buvusioje darbovietėje ir (ar) kitose žvalgybos tarnybose dirbančiais (duomenys neskelbtini) lojaliais asmenimis, ir tai yra pakankamas pagrindas išvadai, kad toks ryšių palaikymas gali būti laikoma aplinkybe, suponuojančia pareiškėjo pažeidžiamumą, kartu ir realią tikimybę, galinčią kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams (LVAT 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartis adm. byloje Nr. eA-2006-520/2023, 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartis adm. byloje Nr. eA-2117-1188/2023, nutartis adm. byloje Nr. eA-2264-1047/2023). Tai, jog tarnyba (duomenys neskelbtini) valstybės institucijoje gali kelti grėsmę Lietuvos valstybės saugumui, patvirtina ir viena iš naujausių LVAT nutarčių adm. byloje Nr. eA-2368-624/2023 (2023 m. spalio 18 d).

Pareiškėjas, nors ir nurodo, kad jis jau ilgą laiką nedirba minėtoje institucijoje, tačiau šios aplinkybės nekeičia atlikto vertinimo potencialiai keliamos grėsmės Lietuvos valstybės nacionaliniam saugumui aspektu. Tad vien ta aplinkybė, kad pareiškėjas 7 metus nebedirba minėtoje institucijoje, nepanaikina VSD ir Migracijos departamento atlikto vertinimo. VSD kontržvalgybos tyrimų ir žvalgybos operacijų metu surinkta ir analizuojama informacija patvirtina, jog Baltarusijos ir Rusijos žvalgybos tarnybos verbuoja jų režimui lojalius asmenis, neatsižvelgdamos į tai, prieš kiek metų atitinkamose institucijose jie dirbo ir kokias pareigas užėmė.

Iš Migracijos departamento Sprendimo matyti, jog Migracijos departamentas, spręsdamas dėl uždraudimo atvykti termino nustatymo ir jo proporcingumo, atliko individualų pareiškėjo situacijos vertinimą, t. y. vertino jo šeiminius, socialinius bei ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika. Migracijos departamentas nustatė, kad pareiškėjui nebuvo išduotas nei leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, nei nacionalinė viza. Pareiškėjas į Lietuvą atvyko su (duomenys neskelbtini) nacionaline viza, galiojančia nuo 2022 m. spalio 12 d. iki 2023 m. rugpjūčio 30 d. Atsakovas taip pat nustatė, kad, pareiškėjas pakankamai trumpam laikotarpiui, t. y. nuo 2023 m. gegužės 11 d. iki skundžiamo sprendimo priėmimo, buvo įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pareiškėjas neturėjo dokumentų, suteikiančių teisę gyventi Lietuvoje, jo nesieja ilgalaikiai ryšiai su Lietuva. Atitinkamai pagrįstai skundžiamame sprendime konstatuota, kad jo darbo Lietuvoje laikotarpis neatsveria grėsmės valstybės nacionaliniam saugumui svarbos. Migracijos departamentas nenustatė, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje – apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra. Taigi, pareiškėjo skundo argumentai, kad atsakovas Sprendimą priėmė nenustatęs visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyręs, atmetami kaip nepagrįsti.

Taip pat teismas daro išvadą, kad, įvertinus tai, kad pareiškėją su Lietuvą iš esmės sieja tik trumpalaikiai ekonominiai ryšiai, kad ekonominiai vieno užsieniečio ryšiai ir interesai negali būti svarbesni už valstybės saugumą, pareiškėjui nustatytas 5 metų (60 mėnesių) draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis vertintinas kaip pakankamai proporcingas, juolab, kad pagal esamą teisinį reguliavimą šiuo atveju galimas ir draudimo atvykti iki 10 metų laikotarpio taikymas. UTPĮ nuostatos yra imperatyvios, todėl nustatytas faktas, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, yra pakankamas, kad užsienio šalies piliečio teisės laisvai judėti būtų apribotos, atsisakant jam išduoti nacionalinę vizą ir (ar) uždraudžiant jam atvykti į Lietuvą. Grėsmė valstybės saugumui yra aplinkybė, kuri pripažįstama svarbia, sprendžiant uždraudimo atvykti, leidimo laikinai gyventi ar nacionalinės vizos neišdavimo klausimus. Neįvertinus aptartų aplinkybių, kaip keliančių grėsmę valstybės saugumui, būtų prisiimta nepateisinamai didelė rizika valstybės saugumo nenaudai. Šios pozicijos laikosi ir LVAT savo praktikoje analogiškose bylose (pvz., 2023 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. eA-1266-602/2023).

Dėl pareiškėjo argumento, kad skundžiamas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo nuostatų, teismas pažymi, jog vertinant sprendimų atitiktį VAĮ reikalavimams, VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. lapkričio 1 d.) nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: 1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; 2) administracinio sprendimo data; 3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; 4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; 8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos. LVAT savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad šios VAĮ nuostatos reiškia, jog administraciniame sprendime turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009, 2010 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-686/2010, 2015 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3061-858/2015).

Apibendrindamas nustatytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teismas sprendžia, kad atsakovas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Iš skundžiamo Sprendimo matyti, kokiu pagrindu pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, nurodytos ĮUTP ir kitų teisės aktų nuostatos, įvertinti pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika ir draudimo atvykti laikotarpio adekvatumas. Tai, kad pareiškėjo netenkina Sprendimas, neleidžia laikyti šio Sprendimo nemotyvuotu, neobjektyviu ar neproporcingu. Kaip teisingai pastebėjo atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo, pareiškėjo skunde dėstoma teismų jurisprudencija ir nurodomi ES antrinės teisės aktai nėra susieti su nagrinėjamo administracinio ginčo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pareiškėjo situacija. Tad pareiškėjo skundo argumentai nepaneigia Sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas Sprendimas yra pagrįstas faktais ir teisės aktų normomis, atitinka VAĮ 10 straipsnio keliamus reikalavimus administraciniam sprendimui, todėl nėra pagrindo jį naikinti, o pareiškėjo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56, 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

atmesti pareiškėjo A. Z. (A. Z.) skundą.

Sprendimas per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Jovita EinikienėEgidija PuzinskaitėEglė Žulytė-Janulionienė