Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje, taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. J., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, išsituokęs, Sodros duomenimis, besiverčiantis individualia veikla, anksčiau neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 7 punktą.

Aprašomoji dalis

Nustatė:

Kaltinamasis S. J. nesunkiai sužalojo žmogų kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, o būtent 2023-09-03 apie 18.50 val. atvažiavęs automobiliu „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,05 promilės neblaivumas), žodinio konflikto su buvusia žmona V. J. metu iš automobilio „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paėmė plastmasinį 5 l talpos bakelį su viduje esančiu degiu skysčiu - benzinu, apipylė šiuo skysčiu minėtą automobilį ir automobilio saloną bei namo kieme esant V. J., jos tėvams J. Š. ir A. Š. bei mažametei dukrai K. J., išsitraukė iš kišenės žiebtuvėlį ir jį uždegęs metė degantį žiebtuvėlį į degiu skysčiu apipiltą automobilio saloną, dėl ko automobiliui užsidegus atvira liepsna, šalia automobilio stovėjusiai V. J. buvo padaryti veido, kaklo, kairio dilbio I-o laipsnio nudegimai, dešinės rankos ir dešinės blauzdos-čiurnos II-o laipsnio nudegimai, t. y. tokiu būdu nesunkiai sužalojo nukentėjusiąją V. J..

Kaltinamasis S. J. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo prisipažino visiškai, sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir kiti įrodymai nebūtų tiriami, parodė, kad nukentėjusioji V. J. yra buvusi jo sutuoktinė, santuoka su ja yra nutraukta. Teismo sprendimu yra nustatyta jo ir dukros bendravimo tvarka kas antrą ketvirtadienį ir sekmadienį. Jis gyvena (duomenys neskelbtini), o V. J. su dukra gyvena pas savo tėvus (duomenys neskelbtini). Dėl bendravimo tvarkos turėjo su buvusia sutuoktine nesutarimų, nes ši jam sudarydavo kliūtis bendrauti su dukra. 2023-09-03 bendravimo su dukra valandomis automobiliu „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiu jam ir registruotu jo brolio vardu, atvažiavo pasimatyti su dukra. Teisės vairuoti jis neturi. Atvykęs į vietą susipyko su V. J. ir uošviene A. Š., šios varė jį iš kiemo, dėl to išvažiavo. Antrą kartą tuo pačiu automobiliu atvyko vakare, apie 18-19 val., įvažiavo į namo kiemą. Norėjo susitaikyti su buvusia sutuoktine, likti su ja gyventi. Buvo išgėręs. A. Š. pagrasino iškviesti policiją. Prieš keletą metų uošvienė jau buvo jam iškvietusi policiją, dėl to jis neteko vairuotojo pažymėjimo ir automobilio. Dėl to labai supyko, ištraukė iš automobilio benzino bakelį, kurį automobilyje laikė žolei pjauti, ir benzinu apipylė automobilio saloną nurodydamas, kad antrą kartą automobilio policijai jis neatiduos, o jį sudegins. V. J. ir uošvienė jį bandė raminti. Tuo metu jis norėjo parūkyti, bet sutuoktinė išmušė jam cigaretę iš rankų. Dėl to supykęs metė uždegtą žiebtuvėlį į automobilį, nuo ko sprogę benzino garai apdegino jį ir šalimais stovinčią V. J.. Matė, kad nuo sprogimo užsidegė V. J. plaukai, kitų nudegimų nepastebėjo. Išsigandęs iš įvykio vietos jis pasišalino pėsčiomis, tačiau buvo sulaikytas pasieniečių, dėl nudegimų pristatytas į ligoninę. Dėl padaryto labai gailisi, pareikštus ieškinius pripažįsta visiškai. Žalą pasižada atlyginti, nes neseniai pradėjo individualią statybų veiklą, taip pat ketina dirbti užsienyje. Išvadas padarė, nukentėjusiosios ir jos šeimos narių atsiprašo.

Be kaltinamojo S. J. parodymų jo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra visiškai įrodyta ir kitais baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais. Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, jam, jo gynėjai ir prokurorei sutikus, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir buvo išvardinti bylos įrodymai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalis, 291 straipsnis): pranešimo registravimo duomenys (t. I, b. l. 4, 5), pranešimų Bendrajam pagalbos centrui įrašų apžiūros protokolas (t. I, b. l. 131-139), Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūno Vidmano Jančiulio tarnybinis pranešimas apie kaltinamojo V. J. sulaikymo aplinkybes (t. I, b. l. 9), nukentėjusiosios V. J. pareiškimas ir parodymai apie įvykio aplinkybes (t. I, b. l. 14, 15, 19, 22), nukentėjusiosios V. J. medicininiai dokumentai apie nukentėjusiajai 2023-09-03 padarytus sužalojimus (t. I, b. l. 56), specialisto išvada, iš kurios matyti, kad nukentėjusiajai V. J. dėl automobilio padegimo padaryti nudegimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (t. I, b. l. 61, 62), įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolai, kuriuose užfiksuota, jog įvykio vietoje aptikti apdegęs automobilis „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) žibalinis žiebtuvėlis ir plastikinė talpa su degiu skysčiu (t. I, b. l. 99-118), policijos pareigūnų, atvykusių į įvykio vietą, kūno kamerų padarytų vaizdo ir garso įrašų apžiūros protokolas (t. I, b. l. 124-127), policijos pareigūno Sergejaus Taratasiuk ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūno Josifo Nekrevič parodymai (t. I, b. l. 161, 162, 170), liudytojų G. V., J. Š., A. Š., M. J. parodymai (t. I, b. l. 143-156, 166), alkotesterio parodymai (t. I, b. l. 173).

Surinkti įrodymai yra neprieštaringi, visiškai įrodo kaltinamojo S. J. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, dėl kurių teismui neaiškumų nekyla, o būtent, kad kaltinamasis S. J. 2023-09-03 apie 18.50 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,05 promilės neblaivumas), paėmė iš automobilio „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) plastmasinį 5 l talpos bakelį su viduje esančiu degiu skysčiu - benzinu, apipylė šiuo skysčiu minėtą automobilį bei išsitraukęs iš kišenės žiebtuvėlį ir jį uždegęs metė jį į degiu skysčiu apipiltą automobilio saloną, dėl ko automobiliui užsidegus atvira liepsna, šalia automobilio stovėjusiai nukentėjusiajai V. J. dėl veido, kaklo, kairio dilbio I-o laipsnio nudegimo, dešinės rankos ir dešinės blauzdos-čiurnos II-o laipsnio nudegimo buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Kaltinamojo S. J. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 7 punktą (nesunkus nukentėjusiosios V. J. sveikatos sutrikdymas gyvybei pavojingu būdu). Bylos aplinkybės neabejotinai rodo, kad kaltinamasis tyčia padarė nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą gyvybei pavojingu būdu, nes turėjo suvokti ir suvokė, kad gausiai apipildamas automobilį benzinu, kurio automobilio salone susikaupę garai, veikiami ugnies šaltinio, turi savybę sprogti, ir mesdamas uždegtą žiebtuvėlį į tokios būklės automobilį tuo metu, kai šalia jo buvo nukentėjusioji, jis kelia grėsmę ne tik sau, bet ir šalia automobilio buvusios nukentėjusiosios gyvybei.

Dėl bausmės

Kaltinamojo S. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino dėl padarytos nusikalstamos veikos ir gailisi. Nors ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis savo kaltę pripažino iš dalies, tačiau teisimojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir gailėjosi, davė pakankamai išsamius parodymus. Juolab baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, ir tokiam tyrimui prieštaravimų nebuvo pareikšta. Todėl teismas nemato pagrindo konstatuoti, jog kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), ir ši aplinkybė, vertinant tiek paties kaltinamojo, tiek nukentėjusiosios ir įvykį mačiusių liudytojų parodymus, jog kaltinamojo siekį padegti automobilį iš esmės nulėmė apsvaigimo nuo alkoholio būsena, turėjo įtakos konfliktui, automobilio gaisrui ir nukentėjusiajai padarytiems sužalojimams kilti. Iš nukentėjusiosios ir liudytojų parodymų seka, kad kaltinamasis į nukentėjusiosios gyvenamąją vietą atvyko apsvaigęs nuo alkoholio, po įvykio jam buvo nustatytas 1,05 promilės neblaivumas, į aplinkinių prašymus elgtis protingai ir išvykti visiškai nereagavo, kas neabejotinai liudija, jog apsvaigimas nuo alkoholio susilpnino kaltinamojo savikontrolę, paskatino ignoruoti nukentėjusiosios ir jos šeimos narių prašymus nusiraminti, suteikė jam papildomos motyvacijos padegti transporto priemonę net ir tuo metu, kada šalia jos stovėjo nukentėjusioji. Pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pripažino aplinkybę, kad jo nusikalstamą elgesį nulėmė būtent alkoholio problema.

Skiriant kaltinamajam bausmę, taip pat atsižvelgiama ir į tai, kad jis padarė nusikalstamą veiką, kurią įstatymas priskiria prie apysunkių tyčinių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 4 dalis). Skiriant bausmę, atsižvelgiama ir į kaltinamojo asmenybę: kaltinamasis S. J. anksčiau neteistas (teistumas išnykęs), kartą yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už smurtinių veikų padarymą prieš nukentėjusiosios giminaičius (t. I, b. l. 175-177), ne kartą baustas administracine tvarka (t. I, b. l. 179-187), užsiimantis individualia veikla. Duomenų, jog kaltinamasis būtų atlyginęs/iš dalies atlyginęs padarytą žalą, byloje nėra. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas parenka kaltinamajam įstatymo sankcijose numatytą laisvės atėmimo bausmę, didesnę už minimalią, nes nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, be to, jis iki šiol neatlygino net dalies padarytos turtinės ir neturtinės žalos, tačiau atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis vis tik pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, patikino dėl savo nusikalstamo elgesio padaręs tinkamas išvadas ir pasižadėjo atlyginti padarytą žalą, įsidarbino, anksčiau neteistas, sprendžia, kad šiuo atveju yra pakankamas pagrindas manyti, jog laisvės atėmimo bausmės tikslai dar gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl laisvės atėmimo bausmės vykdymą S. J. atideda 2 metams (BK 75 straipsnio 2 ir 4 dalys), įpareigodamas kaltinamąjį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, neįgyti, neturėti ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 75 straipsnio 5 dalies 5-7, 10, 11 punktai), taip pat vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 69 straipsniu, 75 straipsnio 2 ir 5 dalimis, skirdamas kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą, įpareigojant jį per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti civilinei ieškovei V. J. nusikalstama veika padarytą 118,21 Eur turtinę žalą, civilinei ieškovei Vilniaus teritorinė ligonių kasai – 32,67 Eur turtinę žalą ir civiliniam ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui – 543,35 Eur turtinę žalą. Teismo vertinimu, šiuo atveju kaltinamajam yra tikslinga skirti nurodytą baudžiamojo poveikio priemonę, nes tai padės pašalinti civilinių ieškovų turtinius praradimus ir paskatins kaltinamąjį aktyviau ištesėti savo pasižadėjimą ir dėti pastangas atlyginti padarytą turtinę žalą.

Taikant BK 64¹ straipsnį, paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinama.

Dėl civilinių ieškinių

Dėl nukentėjusiosios V. J. ieškinio

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. J. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė ieškinį dėl kaltinamojo nusikaltimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinyje prašoma priteisti iš kaltinamojo S. J. 118,21 Eur turtinės ir 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. I, b. l. 33-39).

Pareikštu ieškiniu nukentėjusioji V. J. 118,21 Eur turtinės žalos atlyginimo reikalavimą grindžia tuo, kad dėl patirtų sužalojimų turėjo 73,79 Eur išlaidų vaistams ir kitoms medicininėms priemonėms bei 44,42 Eur kelionės į ekspertizę, vaistines, Vaiko teisių apsaugos tarnybą išlaidų. 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo reikalavimą nukentėjusioji grindžia iš esmės tais argumentais, jog dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos kilusių nudegimų ji patyrė fizinį skausmą, stresą, išgąstį, nepilnavertiškumo jausmą darbinėje ir gyvenamojoje aplinkose, baimę dėl sveikatos ir išvaizdos, nepatogumus dėl pablogėjusios gyvenimo kokybės. Nukentėjusioji ieškinyje taip pat nurodė, kad neigiamas sveikatos pasekmes yra juntamos iki šiol, nes oda po nudegimų liko jautri, išliko randai. Be to, įvykio liudininke tapo ieškovės nepilnametė dukra, todėl dažnas bendravimas su vaiko teisių specialistais sukėlė jai stresą ir nepatogumus. Pažymėjo, kad kaltinamojo padarytas nusikaltimas jai ir jos šeimos nariams nebuvo vienintelis atvejis, o geranoriškai atlyginti žalą kaltinamasis delsia.

Teismo posėdžio metu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. J. prašė ieškinį tenkinti visa apimtimi.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis S. J. ir jo atstovė prieštaravimų šiam ieškiniui nepateikė, ieškinį pripažino visiškai.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad civilinės ieškovės V. J. reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo 118,21 Eur sumoje yra visiškai pagrįstas byloje esančiais įrodymais: mokėjimo kvitais (t. I, b. l. 43), fotonuotraukomis (t. I, b. l. 45-49), nukentėjusiosios ambulatorinio pasilankymo aprašymais (t. I, b. l. 40, 56), specialisto išvada (t. I, b. l. 61-62), iš kurių visumos matyti, kad dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos sąlygotų sužalojimų ieškovė patyrė 73,79 Eur išlaidų vaistams ir kitoms medicininėms priemonėms bei 44,42 Eur kelionės išlaidų. Akivaizdu, kad šių nuostolių civilinė ieškovė nebūtų patyrusi, jei nebūtų kaltinamojo neteisėtų smurtinių veiksmų. Byloje nėra duomenų, jog turtinė žala nukentėjusiajai visiškai ar iš dalies būtų atlyginta. Šio ieškovės reikalavimo kaltinamasis neginčija, jį pripažįsta visiškai. Todėl ieškinys turtinės žalos atlyginimo dalyje tenkinamas visiškai, iš kaltinamojo S. J. civilinės ieškovės V. J. naudai priteisiama 118,21 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fiziniai skausmai, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Tai reiškia, kad nusikaltimo padarymas yra pagrindas prievolei atlyginti neturtinę žalą atsirasti, nepriklausomai nuo to, kas yra nusikalstamų veiksmų objektas – asmens gyvybė, sveikata, turtas ar kitos įstatymo saugomos ir ginamos vertybės. Nustatant neturtinės žalos dydį turi būti atsižvelgta į atsiradusias pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Aptariamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis S. J. nukentėjusiosios atžvilgiu padarė apysunkį nusikaltimą. Kaip minėta anksčiau, nusikaltimas padarytas tyčiniais aktyviais smurtiniais veiksmais ir aplinkinių žmonių gyvybei pavojingu būdu – turto padegimu, jų pasekmė – nukentėjusiajai sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas - veido, kaklo, kairio dilbio I-o laipsnio nudegimai, dešinės rankos ir dešinės blauzdos-čiurnos II-o laipsnio nudegimai. Nusikaltimas padarytas privačioje nukentėjusiosios erdvėje, savavališkai kaltinamajam atvykus į nukentėjusiosios gyvenamąją vietą ir tokiu būdu pažeidžiant tiek nukentėjusiosios, tiek ir jos artimų giminaičių rimtį, sąmoningai ignoruojant nukentėjusiosios ir jos giminaičių prašymus elgtis protingai ir išvykti, juolab nusikalstamus veiksmus kaltinamasis atliko apsvaigęs nuo alkoholio. Atsižvelgiant į tai, teismui nėra abejonių dėl to, kad kaltinamojo nusikalstamos veikos padarymo metu nukentėjusioji V. J. patyrė stresą, didelį fizinį skausmą, išgąstį ir baimę, jos kasdienė psichologinė pusiausvyra dėl kaltinamojo sukelto staigaus sprogimo įvykio metu buvo sutrikdyta ženkliai. Ieškovės medicininiai dokumentai liudija, kad 2023-09-03 ieškovė buvo gydoma VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje, taip pat tęsė gydymą ambulatoriškai, nuo 2023-09-04 iki 2023-09-15 buvo nedarbinga. Kaip nustatyta byloje, ieškovė patyrė veido, kaklo, rankų, kojų nudegimus, todėl nėra pagrindo abejoti ir tuo, kad dėl sužalojimų pobūdžio ir lokalizacijos nukentėjusioji patyrė ir bendravimo galimybių sumažėjimą gyvenamojoje ir darbinėje aplinkose, nepatogumus kasdienėje veikloje. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad nukentėjusioji nagrinėjamoje byloje pagrįstai reikalauja iš kaltinamojo neturtinės žalos atlyginimo. Šio ieškovės reikalavimo kaltinamasis taip pat neginčija, jį pripažįsta visiškai. Svarių argumentų, dėl kurių neturtinė žala galėtų būti mažinama, teismas neįžvelgia. Duomenų, jog kaltinamasis atlygino nukentėjusiajai padarytą neturtinę žalą bent iš dalies, byloje taip pat nėra. Todėl įvertinęs nukentėjusiosios civiliniame ieškinyje išdėstytus argumentus dėl patirtos neturtinės žalos atlyginimo, o taip pat padaryto nusikaltimo pobūdį ir pasekmes, kaltinamojo turtinę padėtį (darbingas, užsiimantis individualia veikla) ir padarytos turtinės žalos dydį (priteistina neturtinė žala nėra didelė), teismas sprendžia, kad ieškovės reikalaujama neturtinės žalos atlyginimo suma (4 000 Eur) yra pagrįsta bylos duomenimis, todėl ieškinys neturtinės žalos atlyginimo dalyje taip pat tenkinamas visiškai, iš kaltinamojo S. J. civilinės ieškovės V. J. naudai priteisiama 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pagal teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose (pagal BK 138 straipsnio 2 dalį) paprastai teismų priteistos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 2 896,20 iki 11 584,80 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-469/2010, 2K-181/2012, 2K-314/2012, 2K-25-942/2015, 2K-371-696/2015, 2K-377-222/2017, Vilniaus apygardos teismo 2023-11-14 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-271-817/2023), todėl šiuo atveju yra pagrindas tvirtinti, jog nukentėjusiajai priteisiama 4 000 Eur neturtinės žalos suma atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.

Dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinio

Civilinė ieškovė Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė ieškinį dėl kaltinamojo nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo (t. I, b. l. 70-74). Ieškinyje prašoma priteisti iš kalto asmens Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžetui padarytą 32,67 Eur žalą dėl nukentėjusiosios V. J. gydymo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis S. J. nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios V. J. sveikatą, padarydamas nukentėjusiajai veido, kaklo, kairio dilbio I-o laipsnio nudegimus bei dešinės rankos ir dešinės blauzdos-čiurnos II-o laipsnio nudegimus. Dėl patirtų sužalojimų nukentėjusiajai buvo suteiktos gydymo paslaugos asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, kurias civilinė ieškovė, kaip PSDF vykdytoja ir naudotoja, apmokėto iš PSDF lėšų. Civilinės ieškovės pateiktas 2023-10-03 gydymo paslaugų apskaitos išrašas (t. I, b. l. 73) patvirtina, kad nukentėjusiajai V. J. 2023-09-03 skubios medicinos pagalbos ir vakcinavimo paslaugos buvo suteiktos VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje, gydymas buvo apmokėtas iš PSDF lėšų ir gydymo paslaugos, suteiktos nukentėjusiajai, kainavo 32,67 Eur.

Taigi, atsižvelgiant į tai, jog už gydymo išlaidų kilimą šiuo atveju yra atsakingas kaltinamasis S. J., o atlyginusi už kaltinamąjį padarytą žalą civilinė ieškovė įgijo regreso teisę reikalauti žalos atlyginimo iš atsakingo už jos padarymą asmens (CK 6.290 straipsnio 3 dalis), darytina išvada, jog civilinė ieškovė pagrįstai reikalauja iš kaltinamojo atlyginti PSDF biudžetui padarytą žalą. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių aplinkybę, jog žala civilinei ieškovei būtų atlyginta, juolab pati civilinė ieškovė pateiktu pranešimu prašo teismo ieškinį tenkinti. Kaltinamasis pareikštam ieškiniui atsikirtimų nepateikė, ieškinį pripažįsta visiškai. Todėl ieškinys tenkinamas visiškai, padaryta žala visa apimtimi priteisiama iš kaltinamojo S. J. civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai (CK 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.280 straipsnio 1 dalis, 6.283 straipsnio 1 ir 2 dalys, 6.290 straipsnio 3 dalis).

Civilinė ieškovė taip pat prašo priteisti ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad priimant nuosprendį ir tenkinant baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisiant turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privaloma priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-06 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019). Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad palūkanos gali būti priteisiamos nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas. Remiantis tuo, iš kaltinamojo S. J. civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai taip pat priteisiamos 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą atlyginti 32,67 Eur turtinę žalą, skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinio

Civilinis ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Vilniaus skyrius pateikė ieškinį dėl kaltinamojo nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo (t. I, b. l. 84-94). Pareikštu ieškiniu prašoma priteisti iš kalto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytą 543,35 Eur žalą, kilusią dėl nukentėjusiajai V. J. nedarbingumo laikotarpiu išmokėtos ligos išmokos.

Iš civilinio ieškovo pareiktų duomenų matyti, kad dėl padarytų kūno sužalojimų nukentėjusioji V. J. nuo 2023-09-04 iki 2023-09-15 buvo laikinai nedarbinga, todėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2023-09-28 sprendimu iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų išmokėjo nukentėjusiajai už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2023-09-06 iki 2023-09-15 543,35 Eur ligos išmoką.

Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalis numato, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės VSDF administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala VSDF, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.290 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį.

Kaip minėta anksčiau, kaltinamasis S. J. yra visiškai atsakingas už nukentėjusiajai V. J. padarytą nesunkų sveikatos sutrikdymą, dėl kurio nukentėjusioji buvo laikinai nedarbinga, o ieškovas patyrė išlaidų išmokėdamas nukentėjusiajai nedarbingumo laikotarpiu ligos išmoką. Taigi, šiuo atveju ieškovas pagrįstai reikalauja iš atsakingo už žalos padarymą asmens S. J. atlyginti VSDF biudžetui padarytą žalą. Kaltinamasis pareikštam ieškiniui atsikirtimų nepateikė, ieškinį pripažįsta visiškai. Duomenų, jog žala yra atlyginta, nėra, civilinis ieškovas pateiktu pranešimu prašo ieškinį tenkinti. Todėl ieškinys tenkinamas visiškai, padaryta žala visa apimtimi priteisiama iš kaltinamojo S. J. civilinio ieškovo VSDFV Vilniaus skyriaus naudai (CK 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.290 straipsnio 3 dalis).

Dėl daiktinių įrodymų

Daiktai (2023-09-18 aktas Nr. PD-00000009651): žiebtuvėlis, plastikinis bakelis su degiu skysčiu (t. I, b. l. 122), buvo panaudoti nusikalstamai veikai daryti (BK 72 straipsnio 2 dalis), todėl nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuojami ir sunaikinami kaip menkavertis turtas (BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktai).

Skaitmeninės laikmenos su garso ir vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliekamos saugoti prie baudžiamosios bylos.

Dėl proceso išlaidų.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. J. kartu su ieškiniu pateikė teisinių paslaugų teikimo sutartį, pinigų priėmimo kvitą, jog jos išlaidas advokato pagalbai baudžiamojoje byloje už civilinio ieškinio parengimą sudaro 180 Eur suma.

Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Teismo vertinimu, nukentėjusiosios patirtos išlaidos yra protingos ir būtinos, pagrindų jas mažinti neįžvelgiama, todėl teismas priteisia iš kaltinamojo S. J. nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. J. naudai 180 Eur patirtų teisinės pagalbos išlaidų.

Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje specialisto tyrimas buvo atliktas vykdant ikiteisminio tyrimo pareigūno suformuluotą užduotį atlikti objektų tyrimą, ir specialistas, atlikęs tyrimą, vykdė savo tiesioginį darbą (t. I, b. l. 17, 18, 61, 62), išlaidos už atliktą tyrimą nepripažintinos proceso išlaidomis ir iš kaltinamojo nepriteisiamos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023-10-23 ir 2024-02-22 sprendimais kaltinamajam S. J. BPK 51 straipsnio 1 dalies 10 punkto, 2 dalies pagrindu suteikta būtina antrinė teisinė pagalba, paskiriant atitinkamai advokatus Bogdaną Jermak ir Aušrą Saulėnienę ir 100 procentų atleidžiant kaltinamąjį nuo bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo gynėjo dalyvavimas byloje buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, siekiant tinkamai įgyvendinti kaltinamojo teisę į gynybą, o nuo bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo valstybės naudai kaltinamasis yra atleistas, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš jo nepriteisiamos (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Teismas, vadovaudamasis BPK 297 - 299 straipsniais, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-308 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

Nusprendžia:

Pripažinti S. J. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 7 punkte, ir skirti jam terminuotą laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti S. J. sumažintą bausmę - terminuotą laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Taikant BK 75 straipsnio 2, 4, 5 dalis, S. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant jį laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, neįgyti, neturėti ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, taip pat per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje, taip pat vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 69 straipsniu, 75 straipsnio 2 ir 5 dalimis, skiriant jam baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą, įpareigojant jį per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti civilinei ieškovei V. J. nusikalstama veika padarytą 118,21 Eur turtinę žalą, civilinei ieškovei Vilniaus teritorinė ligonių kasai – 32,67 Eur turtinę žalą ir civiliniam ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui – 543,35 Eur turtinę žalą.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. J. civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš kaltinamojo S. J. nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. J. naudai 118,21 (vieną šimtą aštuoniolika Eur 21 ct) Eur turtinei žalai atlyginti ir 4 000 (keturis tūkstančius) Eur neturtinei žalai atlyginti.

Civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš kaltinamojo S. J. civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 32,67 (trisdešimt du Eur 67 ct) Eur žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą atlyginti 32,67 Eur turtinę žalą, skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, priteistas sumas pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679, AB banke „Swedbank“ esančią sąskaitą Nr. LT21 7300 0100 0248 4333, banko kodas 73000, mokėjimo paskirtis – žala PSDF už V. J. gydymą.

Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš kaltinamojo S. J. civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus naudai 543,35 (penkis šimtus keturiasdešimt tris Eur 35 ct) Eur žalos atlyginimo, priteistą sumą pervedant į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, juridinio asmens kodas 191630223, AB SEB banke esančią sąskaitą Nr. LT33 7044 0600 0774 0589, banko kodas 70440, įmokos kodas 282, mokėjimo paskirtis – žala VSDFV Vilniaus skyriui.

Daiktus: žiebtuvėlį, plastikinį bakelį su degiu skysčiu, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti ir sunaikinti.

Skaitmenines laikmenas su garso ir vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Priteisti iš kaltinamojo S. J. nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. J. naudai 180 (vieną šimtą aštuoniasdešimt) Eur teisinės pagalbos išlaidų.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.