Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2018-01-15 · Civilinė byla Nr. e2A-43-730/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-01-15
Bylos Nr.
e2A-43-730/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Jolanta Gailevičienė, Erinija Kazlauskienė, Giedrė Seselskytė
Ieškovas
BnP Finance
Atsakovas
G. C.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-43-730/2018Teisminio proceso Nr. 2-43-3-01645-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; (S) 2.6.1.5; 3.1.7.6; 3.3.1.18.3
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 15 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedrės Seselskytės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės BnP Finance, AB, apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų (Šilutės rajono apylinkės teismo) 2017 m. rugsėjo 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės BnP Finance, AB, ieškinį atsakovui G. C. dėl skolos, kredito mokesčio, palūkanų, delspinigių, bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 2 000 EUR negrąžintos kredito dalies, 1 040,80 EUR kredito mokesčio, 29,94 EUR palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog tarp šalių 2017 m. vasario 3 d. buvo sudaryta Vartojimo kredito išdavimo sutartis Nr. 4yznh6g5, kuria atsakovui buvo suteiktas 2 000 EUR vartojimo kreditas 16 mėnesių terminui ir pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti 1 040,80 EUR kredito mokestį iki 2018-06-03. Suteiktas 2 000 EUR vartojimo kreditas ir 1 040,80 EUR kredito mokestis atsakovo turėjo būti grąžintas ieškovei 16 mėnesinių įmokų, pagal sutarties sudarymo momentu nustatytus ir sutartyje įtvirtintus terminus. Tačiau atsakovas sutartyje numatytų įsipareigojimų nevykdė. Kadangi atsakovas nesilaikė vienos iš esminių sutarties sąlygų, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 19 straipsniu bei sutarties 8.4 punktu, ieškovė išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė su juo sudarytą vartojimo kredito sutartį. Atsakovas per pranešimu apie sutarties nutraukimą suteiktą terminą įsiskolinimo nepadengė, todėl yra skolingas ieškovei 2000 EUR negrąžintos vartojimo kredito dalies ir 1 040,80 EUR kredito mokesčio. Taip pat, vadovaujantis sutarties 6.1 punktu, susidarė 29,94 EUR palūkanos kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma po kredito grąžinimo termino pasibaigimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Tauragės apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 11 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo G. C. ieškovės BnP Finance, AB, naudai 2 000 EUR skolos, 200 EUR kredito mokesčio, 29,24 EUR palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą 2229,94 EUR sumą nuo 2017 m. birželio 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 137,85 EUR bylinėjimosi išlaidų, kitą ieškinio dalį atmetė.Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas prievolę mokėti pagal sutartį pažeidė, todėl iš atsakovo priteistinas 2 000 EUR negrąžintas kreditas. Ieškovės prašomos priteisti palūkanos, kurias įvardija kaip kredito mokestį, laikytinos neprotingai didelėmis. Šiuo atveju palūkanų mokėjimo funkcija transformuojasi į kreditoriaus pasipelnymą lupikaujant. Taip įgyvendinama kreditoriaus teisė į mokėjimo palūkanas prieštarauja šios subjektinės teisės paskirčiai, geriems verslo papročiams ir visuomenės moralės principams, pagal kuriuos pelnymasis iš skolininko nemokumo yra tradiciškai smerkiamas. Atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, į vartojimo kredito sutarties sudarymo datą, į kredito negrąžinimo trukmę, palūkanų susidarymo laikotarpį ir remdamasis CK 1.5 straipsniu, 6.73 straipsnio 2 dalimi ir 6.258 straipsnio 3 dalimi, teismas turi teisę mažinti sutartimi nustatytas palūkanas (šiuo atveju vadinamas kredito mokesčiu), todėl apskaičiuotos reikalaujamos palūkanos – kredito mokestis – sumažintos iki 200 EUR. Taip pat priteistos 29,94 EUR palūkanos kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma po kredito grąžinimo termino pasibaigimo, procesinės palūkanos bei bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintai ieškinio daliai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniame skunde ieškovė prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl kredito mokesčio priteisimo ir priteisti ieškovei 1 040,80 EUR kredito mokesčio, visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas bei išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais: Atsakovas, pasirašydamas kredito sutartį su ieškove, būdamas atsakingas ir rūpestingas asmuo, suprato, kad pagal sutartį privalės sumokėti susitartą palūkanų dydį, su jomis sutiko, todėl turi absoliučią pareigą jas sumokėti.Nors tarp šalių sudaryta vartojimo sutartis ir atsakovas, kaip vartotojas, yra silpnesnioji sandorio šalis, tačiau minėta aplinkybė nėra pagrindas mažinti sutartyje numatytas palūkanas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas (CPK 321 straipsnis, 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo motyvus, nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių bylos apeliacinės instancijos teisme nebūtų galima išnagrinėti rašytinio proceso tvarka. Ginčas byloje kilo dėl sprendimo dalies, kuria iš dalies patenkintas ieškovės reikalavimas priteisti kredito mokestį (mokėjimo (pelno) palūkanas), teisėtumo ir pagrįstumo. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad tarp šalių 2017 m. vasario 3 d. buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. 4yznh6g5, kuria atsakovui buvo suteiktas 2 000 EUR vartojimo kreditas 16 mėnesių terminui. Atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti 1 040,80 EUR kredito mokestį iki 2018 m. birželio 3 d.. Ieškovė 2017 m. gegužės 19 d. atsakovui siųstu išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė su juo sudarytą vartojimo kredito sutartį, sutarties nutraukimas įsigaliojo 2017 m. birželio 4 d. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas iš dalies patenkino ieškovės reikalavimą dėl 1 040,80 EUR kredito mokesčio (mokėjimo (pelno) palūkanų) priteisimo ir priteisė ieškovei 200 EUR palūkanų.Apeliaciniame skunde apeliantė teigia, kad atsakovas, pasirašydamas kredito sutartį su ieškove, būdamas atsakingas ir rūpestingas asmuo, suprato, kad pagal sutartį privalės sumokėti susitartą palūkanų dydį, su jomis sutiko, todėl turi absoliučią pareigą jas sumokėti. Nors tarp šalių sudaryta vartojimo sutartis ir atsakovas, kaip vartotojas, yra silpnesnioji sandorio šalis, tačiau minėta aplinkybė nėra pagrindas mažinti sutartyje numatytas palūkanas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškintos palūkanų funkcijos: pirma, tai yra mokestis už pinigų skolinimą; antra, tai yra minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensavimas už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014). Taip pat atskirai įstatyme (CK 6.37 straipsnio 2 dalyje) numatytos vadinamosios procesinės palūkanos, tačiau šios palūkanos nėra laikomos savarankiška palūkanų rūšimi ir yra priskirtinos prie kompensuojamųjų palūkanų. Taigi matyti, jog šių palūkanų paskirtis ir funkcijos yra skirtingos.Šalių sudarytos sutarties 1.14 punkte nurodyta, kad mėnesinė įmoka – konkreti pinigų suma, susidedanti iš gražinamos vartojimo kredito dalies ir apmokamos vartojimo kredito mokesčio dalies. Sutarties 1.9 punkte nurodyta, kad bendra vartojimo kredito kaina arba vartojimo kredito mokestis yra visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius. <...> kaina apskaičiuojama preziumuojant, kad vartojimo kredito gavėjas visas iš sutarties kylančias prievoles vykdys laiku ir tinkamai ir neapima mokėjimo palūkanų, kurias vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei už pradelstą laikotarpį. Sutarties bendrųjų sąlygų 1.17 punkte nurodoma, kad palūkanos – metinių fiksuotųjų palūkanų (65 proc.), nustatytų vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose, išraiška pinigais, kurias vartojimo kredito gavėjas privalo sumokėti vartojimo kredito davėjui už naudojimąsi vartojimo kredito suma. Palūkanos yra skaičiuojamos nuo vartojimo kredito išmokėjimo vartojimo kredito gavėjui dienos iki dienos, kada visas vartojimo kreditas yra faktiškai grąžinamas vartojimo kredito davėjui. Skaičiuojant palūkanas bus laikoma, kad metai turi 360 (tris šimtus šešiasdešimt) kalendorinių dienų, o mėnuo turi 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų. Sutarties 8.6 punktu, be kita ko, šalys susitarė, jog iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo termino suėjimo vartojimo kredito gavėjas privalo sugrąžinti visą paimtą vartojimo kreditą, iki grąžinimo dienos priskaičiuotas sutartines palūkanas bei palūkanas už vėlavimą grąžinti vartojimo kreditą, jeigu tokių yra. Sutarties nutraukimas nesustabdo palūkanų skaičiavimo. Taigi, matyti, kad ginčas šioje byloje kilo dėl pelno palūkanų priteisimo.Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1. 37, p. 424–452). Tokios palūkanos mokamos iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti nustatytos tiek CK normose (pvz., CK 6.872, 6.896 ir kt.), tiek ir specialiuose įstatymuose (pvz., Vartojimo kredito įstatyme) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016).Teismas, spręsdamas dėl bendros vartojimo kredito kainos (pelno palūkanų) mažinimo, turi atsižvelgti į Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes: bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyros. Spręsdamas dėl palūkanų dydžio teisėtumo, teismas turi atkreipti dėmesį į tai, kad sutarties šalys privalo vykdyti vartojimo kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus; kredito gavėjas, pasirašydamas kredito sutartį, susitarė dėl palūkanų dydžio, su tokiu palūkanų dydžiu susipažino ir savo parašu patvirtino sutikimą; smulkusis vartojimo kreditas paprastai imamas trumpam laikotarpiui, todėl palūkanos už tokio tipo kreditus būna didesnės. Taigi būtina įvertinti tiek kredito davėjo pareigą skolinti atsakingai, tiek ir kredito gavėjo pareigą skolintis atsakingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485-916/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016). Kaip minėta anksčiau, šalys susitarė dėl pelno palūkanų mokėjimo tvarkos, palūkanų dydžio (65 procentai). Sutiktina su apeliante, kad atsakovas būdamas atsakingas ir protingas suprato, jog turės pareigą sumokėti pelno palūkanas, su tokiomis sąlygomis sutiko, sutartis sudaryta laisva valia, yra galiojanti, todėl darytina išvada, kad šalys susitarė dėl palūkanų skaičiavimo ir mokėjimo tvarkos. Atsakovui kreditas buvo suteiktas 16 mėnesių laikotarpiui, šiuo konkrečiu atveju sutartis sudaryta 2017 m. vasario 3 d., kreditas turėjo būti grąžintas 2018 m. birželio 3 d., atsakovui nevykdant prisiimtų įsipareigojimų, vadovaujantis sutarties 6.1.; 8.6. punktais, kuriuose šalys susitarė, jog palūkanos yra skaičiuojamos iki visiško skolos sumokėjimo dienos, jog iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo termino suėjimo vartojimo kredito gavėjas privalo sugrąžinti visą paimtą vartojimo kreditą, iki grąžinimo dienos priskaičiuotas sutartines palūkanas bei palūkanas už vėlavimą grąžinti vartojimo kreditą, jeigu tokių yra, sutarties nutraukimas nesustabdo palūkanų skaičiavimo, ir esant nustatytam faktui, kad buvo priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas, darytina išvada, kad atsakovas iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo naudojosi jam sutarties pagrindu paskolintomis lėšomis, todėl privalo mokėti pelno palūkanas.Šiuo atveju Vartojimo kredito sutarties sudarymo metu joje numatyta metinė palūkanų norma (65 procentai) buvo daug mažesnė už Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje numatytą dydį (ne didesnis kaip 75 procentai). Atsakovas kredito sutarties nevykdė nuo jos sudarymo dienos, kitos nustatytos faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo padaryti išvadą, jog vartojimo kredito sutartimi nustatytos palūkanos yra per didelės, neatitinka vartotojų interesų, prieštarauja sąžiningumo bei protingumo principams, todėl nėra teisinio pagrindo jas pripažinti nesąžiningomis ir sumažinti.Tačiau, kaip matyti iš šalių pasirašytos sutarties sąlygų, šalys susitarė, jog mokėjimo (pelno) palūkanos bus skaičiuojamos iki dienos, kada faktiškai atsakovas grąžins ieškovei visą kreditą, kredito sutarties nutraukimas nesustabdo palūkanų skaičiavimo, tokiu atveju palūkanos skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos kredito dalies mėnesinės įmokos iki visiško skolos sumokėjimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties pasibaigimo. Nustatyta, kad atsakovui kreditas buvo suteiktas iki 2018 m. birželio 3 d., taigi viso kredito mokesčio apeliantė galėtų reikalauti tuo atveju, jeigu kreditu būtų naudotasi visą sutarties laikotarpį. Šiuo konkrečiu atveju sutartis nutraukta 2017 m. gegužės 19 d. pranešimu (sutarties nutraukimas įsigaliojo 2017 m. birželio 4 d., todėl ieškovė nepagrįstai prašo priteisti kredito mokesčio sumą už laikotarpį iki 2018 m. birželio 3 d. (vartojimo kredito sutarties termino pabaiga), kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu nėra žinoma tiksli kredito grąžinimo data.Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, jog šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas priteisti kredito mokestį iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, t. y. nuo 2017 n. vasario 3 d. (vartojimo kredito sudarymo dienos) iki 2017 m. rugsėjo 11 d. (pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo), nes byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo iki bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka atsakovas kredito nepadengė. Esant šioms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad nuo sutarties sudarymo dienos iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo praėjo 218 dienų, vadovaujantis Sutarties 1.17 punktu, iš atsakovo iš viso priteistina 786,98 EUR ((2000 x 65 proc. / 360 = 3.61) x 218 = 786,98 EUR)) palūkanų. Teisėjų kolegijos vertinimu, kredito mokesčio priteisimas už būsimą laikotarpį iki pat kredito sutarties termino pasibaigimo neatitiktų kredito mokesčio paskirties. Tuo atveju, jeigu atsakovas skolos bei kredito mokesčio nesumokėtų ir po sprendimo priėmimo, ieškovė turi teisę kreiptis į teismą dėl kredito mokesčio priteisimo už kitą laikotarpį. Taigi įvertinus nustatytas aplinkybes ir tarp šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties nuostatas, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl palūkanų priteisimo keistina padidinant iš atsakovo ieškovei priteistą pelno palūkanų sumą iki 786,98 EUR. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apeliacinio skundo teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog yra pagrindas pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo dalį, kuria priteista 200 EUR palūkanų, dėl netinkamo materialinių teisės normų, reglamentuojančių pelno palūkanų priteisimą, taikymo pakeisti, – priteisti ieškovei BnP Finance, AB, iš atsakovo iš viso 786,98 EUR palūkanų, kita sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovė pateikė įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas – 69 EUR žyminis mokestis, 121 EUR procesinių dokumentų parengimo išlaidos. Kadangi ieškinys patenkintas iš dalies (92 procentai), iš atsakovo priteistina 174,80 EUR bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Ieškovė pateikė įrodymus apie sumokėtą 20 EUR žyminį mokestį už apeliacinį skundą, kadangi ieškovės apeliacinis skundas patenkintas iš dalies (70 procentų), iš atsakovo priteistina 14 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

pakeisti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų (Šilutės rajono apylinkės teismo) 2017 m. rugsėjo 11 d. sprendimą.

Padidinti ieškovei BnP Finance, AB, iš atsakovo G. C. priteistas 200 EUR palūkanas iki 786,98 EUR.

Priteisti ieškovei BnP Finance, AB, iš atsakovo G. C. 174,80 EUR bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovei BnP Finance, AB, iš atsakovo G. C. 14 EUR bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos Jolanta GailevičienėErinija KazlauskienėGiedrė Seselskytė