Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas, sekretoriaujant Jurgitai Paulauskienei, dalyvaujant ieškovės Tauragės rajono savivaldybės tarybos atstovui advokatui Virgilijui Kaupui, atsakovės UAB „Hidroenergija“ vadovui Mantui Jankauskui, atsakovų UAB „Hidroenergija“ ir R. O. atstovui advokatui Ryčiui Martinkėnui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės Tauragės rajono savivaldybės tarybos ieškinį atsakovams R. O. ir uždarajai akcinei bendrovei „Hidroenergija“ dėl skolos už nuomą priteisimo, bei pagal atsakovų R. O. ir uždarosios akcinės bendrovės „Hidroenergija“ priešieškinį ieškovei Tauragės rajono savivaldybės tarybai dėl sutarties modifikavimo ir nuostolių atlyginimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovai R. O. ir UAB „Hidroenergija“ pareiškė priešieškinį, kuriuo atsakovas R. O. prašo pripažinti 2001 m. lapkričio 30 d. Hidrotechnikos kompleksų nuomos sutarties Nr. 1 6 punktą negaliojančiu ab initio dalyje dėl Balkų hidrotechnikos komplekso ir nustatyti rinkos kainą už Balskų hidrotechnikos komplekso nuomą iki 54 749,91 Eur. Teismui netenkinus šio reikalavimo, ieškovas R. O. prašo pakeisti 2001 m. lapkričio 30 d. Hidrotechnikos kompleksų nuomos sutartį Nr. 1 dalyje dėl Balskų hidrotechnikos komplekso nuomos, nustatant, kad nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo momento metinė Balskų hidrotechnikos komplekso nuomos kaina yra 54 749,91 Eur. Tuo tarpu atsakovė UAB „Hidroenergija“ prašo priteisti iš Tauragės rajono savivaldybės administracijos 3 321 291,05 Eur nuostolių, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovai nurodė, kad sutarties dalis turėtų būti pripažinta negaliojančia dėl esminio suklydimo. Esminė aplinkybė, sąlygojusi nuomininko suklydimą sudarant sutartį, buvo aukciono pasiūlymuose pateiktas neteisingas hidrotechnikos kompleksų elektros energijos išdirbių apskaičiavimas vidutinio vandeningumo metais. Pasak atsakovų, hidrotechnikos kompleksų vidutinis elektros energijos išdirbis yra esminė sąlyga, kadangi jos pagrindu buvo planuojamas investicijų atsipirkimas ir gaunamas pelnas, bei atitinkamai skaičiuojama mokėtina nuomos kaina. Taip pat atsakovai nurodo, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja sąlygos, kurioms esant konstatuotinas sutarties vykdymo suvaržymas, sudarantis prielaidą reikalauti pakeisti sutartį ir sumažinti nuomos sutarties kainą. Taip pat atsakovai pažymėjo, jog UAB „Hidroenergija“ turi būti kompensuotos negautos pajamos už laikotarpį nuo Balskų hidroelektrinės paleidimo dienos iki sutarties pakeitimo dienos. Pasak atsakovų, nuomotojo perduotas daiktas, t.y. Balskų kompleksas, neatitinka vidutinio nuomotojo deklaruoto elektros energijos išdirbio, kurio buvo pagrįstai tikimasi atsižvelgiant į sutarties sudarymo metu žinomą informaciją. Tokiu būdu buvo pažeista CK 6.483 str. 1 d., kuri numato, kad nuomotojas privalo perduoti nuomininkui sutarties sąlygas bei daikto paskirtį atitinkančios būklės daiktą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl tinkamų pareigų pagal nuomos sutartį vykdymo. Iš šalių pareikštų reikalavimų matyti, jog jos viena kitai reiškia materialaus pobūdžio reikalavimus, t. y. priteisti atitinkamas sumas. Atsižvelgiant į reiškiamų priešpriešinių reikalavimų pobūdį teismas konstatuoja, jog tikslinga pirmiausia įvertinti atsakovų reiškiamų reikalavimų pagrįstumą, nes jais siekiama įskaityti ieškovės pareikštus reikalavimus. Kaip matyti iš priešieškinio turinio, atsakovas R. O. prašo pripažinti 2001 m. lapkričio 30 d. Hidrotechnikos kompleksų nuomos sutarties Nr. 1 6 punktą negaliojančiu ab initio dalyje dėl Balkų hidrotechnikos komplekso ir nustatyti rinkos kainą už Balskų hidrotechnikos komplekso nuomą iki 54 749,91 Eur. Taip pat atsakovas reiškia alternatyvų reikalavimą, jeigu pirminis nebūtų patenkintas, ir prašo pakeisti 2001 m. lapkričio 30 d. Hidrotechnikos kompleksų nuomos sutartį Nr. 1 dalyje dėl Balskų hidrotechnikos komplekso nuomos, nustatant, kad nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo momento metinė Balskų hidrotechnikos komplekso nuomos kaina yra 54 749,91 Eur. Teismo vertinimu, šie atsakovo reikalavimai prieštarauja vienas kitam, todėl yra nepagrįsti. Kasacinio teismo praktikoje aiškinant sandorio pripažinimą negaliojančiu dėl suklydimo nurodoma, kad tokio pobūdžio sandoriai turi valios trūkumų, kurią nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Tuo tarpu prašymas pakeisti sutartį susijęs ne su valios trūkumais, o prievolių vykdymu pasikeitus aplinkybėms, kurių sudarydamos sutartį šalys negalėjo protingai numatyti (CK 6.204 straipsnio 2 dalis). Taigi, kaip matyti iš šių institutų paskirties, jie iš esmės skiriasi taikymo aplinkybėmis ir negali būti reiškiami kartu kaip alternatyvūs reikalavimai. CPK 135 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ieškovas turi nurodyti faktines aplinkybes ir dalyką. Pagal teisinės normos turinį ir teisinę logiką ieškinio faktinės aplinkybės turi sutapti su ieškinio dalyku. Kokiu būdu apginti pažeistą teisę, tenka reikalavimą reiškiančiam asmeniui, o ne teismui. Nagrinėjamu atveju taip pat svarbu pažymėti, jog atsakovo reiškiamo reikalavimo nepagrįstumą dėl sandorio dalies pripažinimo negaliojančia, pagrindžia faktas, kad pripažinus sandorio dalį dėl nuomos mokesčio negaliojančia, jis prašo nustatyti naują kainą. Pažymėtina, jog pagal CK 1.90 straipsnio 3 dalį, pripažinus sandorį negaliojančiu iš esmės suklydus, taikomos CK 1.80 straipsnio 2 dalies nuostatos, kurios numato šalių grąžinimą į padėtį, buvusią iki sandorio sudarymo. Minėta teisės norma nenumato naujų santykių modifikacvimo galimybių, taigi pagal priešieškinyje nurodomų aplinkybių esmę atsakovo reiškiamas reikalvimas labiau atitinka CK 6.204 straipsnyje nurodytas aplinkybes. Vis dėlto šios normos taikymo aplinkybių atsakovas neįrodė. Sutarties sąlygų pakeitimas teismo sprendimu yra išimtinė priemonė, kuri gali būti taikoma tik sutartyje numatytais ar įstatymo nustatytais pagrindais, kiekvienu konkrečiu atveju pagal byloje nustatytas aplinkybes konstatavus, kad šalių sutartinių prievolių pusiausvyra yra iš esmės pažeista ir vienai šaliai sutarties vykdymas yra suvaržytas. CK 6.204 straipsnyje įtvirtinta pasikeitusių aplinkybių (rebus sic stantibus) taisyklė, kuri taikytina, kai vienai sutarties šaliai tampa sudėtingiau vykdyti sutartį nei kitai. Šio straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad sutarties vykdymo suvaržymu laikomos aplinkybės, kurios iš esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyrą, t. y. arba iš esmės padidėja įvykdymo kaina, arba iš esmės sumažėja gaunamas įvykdymas, jeigu: 1) tos aplinkybės atsiranda arba nukentėjusiai šaliai tampa žinomos po sutarties sudarymo; 2) tų aplinkybių nukentėjusi šalis, sudarydama sutartį, negalėjo protingai numatyti; 3) tų aplinkybių nukentėjusi šalis negali kontroliuoti; 4) nukentėjusi šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos. Taigi, kaip matyti iš teisinio reguliavimo, vien tik prievolės vykdymo aplinkybių pokytis, iš esmės pakeitęs sutartinių prievolių pusiausvyrą, nėra pagrindas pakeisti sutartį, jegiu nėra įstatyme numatytų sąlygų. Atsakovas R. O. poreikį pakeisti sutartį grindė aplinkybe, jog aukciono pasiūlymuose pateiktas neteisingas hidrotechnikos kompleksų elektros energijos išdirbių apskaičiavimas vidutinio vandeningumo metais, todėl, nepagaminant planuoto energijos kiekio, jis sumoka neadekvataus dydžio nuomos mokestį. Teismo vertinimu, atsakovas nurodomas aplinkybes dėl energijos išdirbio galėjo numatyti ir buvo prisiėmęs riziką dėl to, jeigu šių elektros energijos išdirbių nebus galima pasiekti. Tokias išvadas teismas daro įvertinęs eksperto teismo metu ir ekspertizės akte nurodomas aplinkybes. Kaip nurodė ekspertas, realus elektros išdirbis priklauso nuo daugelio faktorių, kurie turi įtakos pagaminamam elektros kiekiui. Vienos iš jų - klimatinės sąlygos, kurios susijusios su kritulių kiekiu. Taip pat elektros energijos išdirbiui įtakos turi kruopštus hidromazgų parinkimas. Eksperto vertinimu, siekiant įvertinti tikrą energijos išdirbį, nepakanka vien tik išanalizuoti techninio projekto ir projektinių pasiūlymų, pats nuomininkas turi atlikti eilę techninio pobūdžio paruošiamųjų darbų. Eksperto išvados ir faktinės bylos aplinkybės suponuoja išvadą, jog atsakovas, prieš imdamasis specifinio ir techniškai neįprasto verslo, neįvertino visų su tuo susijusių aplinkybių. Pažymėtina, jog atsakovas, prašydamas pakeisti sutartį dėl negaunamo elektros išdirbio, perkelia nuostolių atsiradimo riziką ieškovei, kuri pati ją buvo prisiėmusi dėl galimai nepasiekto elektros išdirbio kiekio tuo atveju, jeigu klimatinės sąlygos arba kiti techniniai niuansai neleistų pasiekti maksimalaus pelningumo.

Taip pat nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti ir atsakovės UAB „Hidroenergija“ priešieškinio reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo. Civilinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos šios sąlygos: atsakovų neteisėti veiksmai, pasireiškiantys sutartinės prievolės nevykdymu ar netinkamu vykdymu, dėl to atsiradę nuostoliai ir priežastinis jų ryšys. Sutartinės prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas, kaip sutartinės atsakomybės sąlyga, nėra preziumuojamas (CK 6.246, 6.256 straipsniai), todėl ginčo atveju jį privalo įrodyti ieškovas, reikalaujantis taikyti sutartinę civilinę atsakomybę (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-700-701/2015). CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo, vykdydamas sutartį, turi elgtis teisėtai, t. y. tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Netinkamas sutartinių prievolių vykdymas yra teisinis pagrindas sutartinei atsakomybei kilti – neteisėtai veikianti šalis privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Taigi sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovė UAB „Hidroenergija“ kaip neteisėtus ieškovės veiksmus nurodė netinkamo objekto, kuris negali pasiekti projektiniuose pasiūlymuose nurodytų energijos išdirbio mastų, perdavimą. Su šiuo argumentu pirmosios instancijos teismas nesutinka. Kaip nurodyta eksperto išvados 2 punkte, elektros energijos išdirbis projektiniuose pasiūlymuose nurodytas tinkamai pagal Nuomos hidroenergetikai tvarkos ir sąlygų principus. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 1006 patvirtintos sąlygos, kurių pagrindu parengti projektiniai pasiūlymai nėra ir negali būti kvestionuojami, kaip neturintys įtakos nagrinėjamam ginčui. Kaip pagrįstai nurodė ekspertas, atsakovai, imdamiesi techniškai sudėtingo projekto, patys turėjo įvertinti riziką, gamtines sąlygas naudojamas turbinas ir pan. Nuomos, kaip sutarties objekto, pelningumą turėjo padėti įvertinti ir atsakovo užsakymu rengtas projektas, tačiau, kaip nurodė ekspertas, techniniame projekte hidromazgų (turbinų) darbas buvo paskaičiuotas ne pagal faktiškai objekte naudotinas turbinas, o tik teoriškai. Šių aplinkybių visetas suteikia pirmosios instancijos teismui konstatuoti, jog ieškovė, vykdydama nuomos sutartį, neatliko neteisėtų veiksmų, o atsakovų nuostolius lėmė netinkamai įvertintos hidroenergetikos verslo sąlygos, kurias lemia daug faktorių (oro sąlygos, techniniai sprendiniai ir pan.). Taip pat bylą nagrinėjantis teismas atmeta atsakovų pateiktą mokslinio tiriamojo darbo ataskaitą dėl elektros energijos vertinimo. Pažymėtina, jog šios išvados nepaneigia eksperto išvadų dėl tiriamojo dalyko. Atsakovų pateiktoje tiriamojoje išvadoje nurodyta, jog apskaičiuota Balskų HE vidutinė daugiametė elektros energijos gamyba pagal 1999 m. AB „Hidroprojekto“ projektinius pasiūlymus yra beveik 38 proc. didesnė nei vidutinė, įvertinta pagal 2005-2015 m. laikotarpio faktines elektros gamybos duomenis. Svarbu pažymėti, jog ekspertas teismo posėdžio metu nurodė, kad faktinis išdirbis gali skirtis nuo teorinio, ir šį skirtumą gali nulemti įvairios aplinkybės, tokios kaip gamtinės sąlygos, naudojama įranga ir pan. Dėl to vien tik faktas, kad faktinis išdirbis skiriasi nuo teorinio, nepaneigia eksperto išvadų, kad pagal teisės aktus nustatančius nuomos kainą išdirbis buvo paskaičiuotas tinkamai. Tuo tarpu pareiga įvertinti gamtines sąlygas ir projekto rizikingumą tenka nuomininkui, o ne nuomotojui. Taigi nesant vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų - neteisėtų veiksmų, civilinė atsakomybė negalima, ir atsakovo UAB „Hidroenergija“ priešieškinio reikalavimas priteisti nuostolius atmestinas.

Netenkinus priešieškinio reikalavimų yra teisinis pagrindas pripažinti ieškovo reikalavimų pagrįstumą, tuo labiau, kad pareigos mokėti nuomos mokesčio atsakovai nekvestionavo. Ginčo objektas buvo jo dydis, ir atsakovų, kaip skolininkų, pareiga atsakyti solidariai. Atsakovė UAB „Hidroenergija“ nurodė, jog nuomos sutartį sudarė atsakovas R. O., dėl to jis ir yra atsakingas už nuomos mokesčio mokėjimą. Su tokia atsakovės UAB „Hidroenergija“ pozicija sutikti negalima. CK 6.975 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jeigu jungtinės veiklos sutartis susijusi su ūkine komercine partnerių veikla, visi partneriai pagal bendras prievoles atsako solidariai, nepaisant šių prievolių atsiradimo pagrindo. Kaip matyti iš šalių sudarytos jungtinės veiklos sutarties, R. O. susitarė bendrai veikti su UAB „Hidroenergija“ išsinuomotų hidrotechnikos kompleksų bazėje įrengiant mažąsias hidroelektrines ir jas eksploatuoti gaunant pajamas iš šios veiklos. Nepaisant to, kad sutartį su ieškove sudarė atsakovas R. O., pagal ją turi atsakyti ir UAB „Hidroenergija“, nes prievolė mokėti ieškovei kilo iš bendros ūkinės partnerių veiklos. Aplinkybę, jog UAB „Hidroenergija“ yra susijusi su nuomos sutartimi, patvirtina ir jos reiškiamas reikalavimas ieškovei dėl nuostolių priteisimo, kuriuos ji kildina iš tarp ieškovės ir atsakovo R. O. sudarytos hidrotechnikos kompleksų sudarytos sutarties. Esant nurodytų aplinkybių visetui konstatuotina, jog atsakovų prievolė ieškovei yra solidari.

Taip pat atsakovai prašė palikti ieškinį nenagrinėtą, nes jis pareikštas netinkamo ieškovo. Su šiais argumentais teismas nesutinka. Pažymėtina, jog visas teises pagal hidrotechnikos kompleksų nuomos sutartį perėmė Tauragės rajono savivaldybė, kurios teises įgyvendina taryba (LR vietos savivaldos įstatymo 11 straipsnio 1 dalis). Dėl to nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog ieškinį pareiškusi Tauragės rajono savivaldybės taryba yra netinkamas subjektas.

Įvertinus aplinkybę, jog atsakovai už laikotarpį nuo 2009 – 2015 m. nuomos mokesčio sumokėjo tik 109 482,24 Eur, tai iš atsakovų priteistina solidariai ieškovei 562 916,40 Eur nuomos mokesčio (CK 6.487 straipsnio 1 dalis) ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą 562 916,40 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2012-12-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 ir 6.210 straipsniai). Tuo tarpu ieškovės reikalavimas priteisti delspinigius atmestinas. CK 6.72 straipsnyje numatyta, kad susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Šalių sudarytoje hidrotechnikos kompleksų nuomos sutartyje nebuvo numatyta, jog už netinkamą prievolių vykdymą kontrahentas turės mokėti netesybas.

CPK 93 straipsnio 2 dalyje numatyta, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovės patenkintų reikalvimų dalį sudaro 88 procentai. Atsižvelgiant į tai, tarp šalių paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovai turėjo 8 467,91 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą, 1 042,63 Eur išlaidų už ekspertizės atlikimą. Įvertinus ieškovės atmestų reikalvimų dalį, iš jos priteistina atsakovams po 508,07 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą ir po 125,12 Eur išlaidų už ekspertizės atlikimą. Atsakovai taip pat nurodė patyrę 140,32 Eur išlaidų, susijusių su dokumentų kopijavimu, nuorašų rengimu, registrų išlaidomis, tačiau šių išlaidų nepagrindė leistinais raštytiniais įrodymais, todėl atsakovams nepriteistinos. Pažymėtina, jog atsakovai už ekspertizę buvo sumokėję 115,85 Eur daugiau, todėl ši suma grąžintina UAB „Hidroenergija“.

Ieškovė buvo atleista nuo 7 550 Eur žyminio mokesčio. CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai, todėl iš atsakovų priteistina po 3 322 Eur žyminio mokesčio valstybei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

priteisti solidariai iš atsakovų R. O. ir UAB „Hidroenergija“ 562 916,40 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 562 916,40 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2012-12-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės Tauragės rajono savivaldybės tarybos naudai.

Priteisti iš ieškovės Tauragės rajono savivaldybės tarybos atsakovams R. O. ir UAB „Hidroenergija“ po 633,19 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovų R. O. ir UAB „Hidroenergija“ po 3 322 Eur žyminio mokesčio valstybei.

Sprendimą įvykdžius panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2013-06-20 nutartimi R. O. ir UAB „Hidroenergija“ turto atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Grąžinti UAB „Hidroenergija“ iš Klaipėdos apygardos teismo depozitinės sąskaitos 115,85 Eur už ekspertizės atlikimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.