Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Konstantino Gurino, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), ir Alvydo Poškaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų R. O. ir UAB ,,Hidroenergija“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-131-265/2016 pagal ieškovės Tauragės rajono savivaldybės tarybos ieškinį atsakovams R. O. ir uždarajai akcinei bendrovei „Hidroenergija“ dėl nuomos mokesčio priteisimo, bei pagal atsakovų R. O. ir uždarosios akcinės bendrovės „Hidroenergija“ priešieškinį ieškovei Tauragės rajono savivaldybės tarybai dėl sutarties modifikavimo ir nuostolių atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo ir asmenų apklausos

Atsakovai prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, teigdami, kad byla didelės apimties ir sudėtinga, joje yra pateikta daug rašytinių įrodymų, reikšmingų teisingam bylos išnagrinėjimui, o šalių ir liudytojo, kurio apklausos prašoma, paaiškinimai žodinio teismo posėdžio metu leistų išsamiai ir detaliai įvertinti skundžiamo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą bei byloje esančius įrodymus.Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d.). Apeliacinis skundas gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Taigi, apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecijos teisė. Teisėjų kolegija šiuo konkrečiu atveju poreikio nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nenustatė. Apeliantai savo argumentus išsamiai išdėstė procesiniuose dokumentuose, o byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, pakanka tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantų prašymas apklausti liudytoją buvusį UAB „Hidroenergija“ vadovą K. B. ir išklausyti atsakovą R. O. taip pat nesudaro pagrindo skirti žodinį bylos nagrinėjimą. Byloje esantys duomenys patvirtina (2016-04-05 informacinė pažyma; t. 4, b. l. 69-75), kad apeliantų atstovas advokatas R. M. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, t. y. 2016-04-05, pareiškė prašymą liudytoju apklausti buvusį UAB „Hidroenergija“ vadovą K. B., tačiau neužtikrino šio liudytojo atvykimo į teismo posėdį. Pažymėtina, kad pasirengimas šią bylą nagrinėti iš esmės vyko net dvejuose – 2013-05-21 ir 2013-08-27 parengiamuose teismo posėdžiuose (t. 2, b. l. 12-13, 190-193), ir nors antrajame posėdyje apeliantų atstovė įvardijo ketinimus prašyti liudytojų apklausos, jokios informacijos apie konkrečius asmenis, kad teismas pasirūpintu jų iškvietimu į teismo posėdį, nepateikė. CPK 230 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad būtent parengiamajame teismo posėdyje turi būti galutinai suformuluos šalių reikalavimų bei atsikirtimų į juos pozicijos, taip pat nurodomi įrodymai, kuriais šios pozicijos bus grindžiamos nagrinėjant ginčą iš esmės. Po bylos nagrinėjimo atnaujinimo 2016-02-23 įvykusiame teismo posėdyje (t. 3 , b. l. 158-160), kuris buvo atidėtas, sudarant galimybę šalims susipažinti su teismo priimtais naujais procesiniais dokumentais bei įrodymais, apeliantai (jų atstovai) vėlgi neprašė jokių konkrečių asmenų apklausos liudytojais, prašydami iškviesti apklausai tik ekspertą. Tokio prašymo jie nepareiškė ir per 2 mėnesius iki kito teismo posėdžio, įvykusio 2016-04-05, nors kitokio pobūdžio pareiškimus į bylą šiuo laikotarpiu teikė. Tokioje situacijoje tik 2016-04-05 teismo posėdžio metu pateiktas prašymas dėl liudytojo K. B. apklaustos, iš anksto nepasirūpinus šio liudytojo atvykimu (t. 4, b. l. 69-75), pirmosios instancijos teismo buvo išspręstas tinkamai, atsižvelgiant į teismui pagal įstatymą tenkančias pareigas užtikrinti proceso operatyvumą ir bendradarbiavimą su bylos šalimis (sudaryta galimybė palaukti šio asmens atvykimo į tą patį teismo posėdį) (CPK 7 str., 8 str.). Todėl pačių apeliantų pasyvaus procesinio elgesio padariniai tenka jiems patiems ir negali būti taisomi jų pageidaujamu būdu – apklausiant liudytoją apeliacinės instancijos teisme, juo labiau kad apeliacinės procesas nėra bylos nagrinėjimo pakartojimas iš naujo, o naujų įrodymų pateikimas jame yra itin ribojamas ir galimas tik išskirtiniais, tiesiogiai įstatyme aptartais atvejais (CPK 314 str.) Šalys gali vesti savo bylas teisme patys ar per atstovą, o atstovo dalyvavimas teismo posėdyje, kuriame nedalyvauja pati šalis, pagal įstatymą yra laikomas tinkamu dalyvavimu. 2016-04-05 įvykusiame teismo posėdyje dalyvavo apeliantų atstovas, advokatas R. M.. Apelianto R. O. nedalyvavimas 2016-04-05 teismo posėdyje dėl jo vos vieną dieną iki šio posėdžio parengtame prašyme nurodomų priežasčių (t. 4, b. l. 53) nesuponuoja vertinimo, kad šio asmens teisės asmeniškai išdėstyti pozicija byloje buvo nepagrįstai apribotos. Viena vertus, šiame prašyme teigiama, kad apie sutuoktinės vizitą pas gydytoją buvo žinoma seniai (seniai užregistruota), tačiau per 2 mėnesių laikotarpį nuo ankstesnio teismo posėdžio (2016-02-23) apeliantas nepasirūpino dėl posėdžio datos perkėlimo tuo laiku, kai jis galės jame dalyvauti. Antra vertus, nenustatyta aplinkybių, kurios būtų sukliudžiusios apeliantui atvykti į ankstesnį, t. y. 2016-02-23 įvykusį teismo posėdį, ir šiame posėdyje pateikti savo paaiškinimus ar atsikirtimus. Nurodytos aplinkybės paneigia apeliantų apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo jų prašymus apklausti byloje asmenis, kurių parodymai būtų reikšmingi, vertinant šioje byloje nagrinėjamą šalių ginčą.

Dėl prašymo skirti teismo ekspertizę

Apeliantai apeliacinės instancijos teismui 2016-11-28 pateikė prašymą paskirti byloje ekspertizę, suformulavo klausimus ekspertui ir pasiūlė eksperto kandidatūrą. Atsižvelgiant į tai, kad civilinėje byloje apeliantų prašymu (ieškovei dėl to nesutinkant) Klaipėdos apygardos teismo 2013-10-04 nutartimi jau buvo paskirta ekspertizė ir šalys turėjo galimybę užduoti klausimus ekspertui, susijusius su nagrinėjama byla, įskaitant ir teismo posėdyje, ekspertu buvo parinktas būtent apeliantų pasiūlytas ekspertas D. L. (dėl jo kandidatūros ieškovė taip pat buvo išsakiusi abejonių), apeliantų prašymas dėl naujos ekspertizės skyrimo byloje netenkintinas. Papildomos ar pakartotinės ekspertizės paskyrimo pagrindai aptarti CPK 219 straipsnyje (eksperto išvada nepakankamai išsami ar neaiški; teismui kyla abejonių dėl eksperto išvados pagrįstumo; yra prieštaravimų tarp kelių ekspertų išvadų). Išvardintų pagrindų šiuo atveju nesama, o vienintelis argumentas, kuriuo grindžiamas toks apeliantų prašymas, yra jų išsakytos abejonės dėl eksperto šališkumo ir jo suinteresuotumo duoti ieškovei palankią išvadą. Tačiau šie skundo teiginiai stokoja pagrįstumo. Teismo posėdyje nušalinimas ekspertui nebuvo pareikštas (t. 4, b. l. 69), be to, vien tai, kad eksperto išvada nėra palanki vienai iš ginčo šalių ar teismo buvo įvertinta ne taip, kaip pati šalis ją vertina, nereiškia išvadą pateikusio eksperto šališkumo.

Dėl teisės modifikuoti sutartinius nuomos teisinius santykius, atsiradusius viešosios teisės aktų pagrindu

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Tauragės apskrities viršininko administracijos skelbto viešo aukciono (t. 1, b. l. 168-174; t. 2, b. l. 57-126; t. 3, b. l. 7-8), kurio objektas buvo valstybei priklausančių Tauragės ir Jurbarko rajonų hidrotechnikos kompleksų, skirtų mažosios hidroelektrinėms įrengti, nuomos teisė, būdu sudarytos nuomos sutarties dalyje dėl Balskų hidrotechnikos komplekso vykdymo ir jos sąlygos (ne)galiojimo. Skelbime apie viešą aukcioną pažymėta, kad aukciono vertinimo kriterijus - didžiausia nuomos kaina (skelbimo 3 p., t. 3, b. l. 7). Šiame aukcione dalyvavo keturi dalyviai (atsiliepimo į priešieškinį 1.1. p., t. 2, b. l. 48), jį laimėjo apeliantas R. O., pasiūlęs didžiausią metinę šių objektų nuomos kainą, t. y. 502 500 Lt, kuri varžantis aukcione išaugo beveik dešimteriopai, lyginant su pradine skelbta 51 810 Lt nuomos kaina, nustatyta pagal projektinius pasiūlymus aukcionui rengusios AB „Hidroprojektas“ paskaičiavimus (t. 3, b. l. 104). Aukciono rezultatų pagrindu Tauragės apskrities viršininkas (nuomotojas) su apeliantu R. O. (nuomininku) 2001-11-30 sudarė hidrotechnikos kompleksų nuomos sutartį Nr. 1 (t. 1, b. l. 20-21), pagal kurią nuomotojas 50 metų terminui išnuomojo nuomininkui Tauragės ir Jurbarko rajonų hidrotechnikos kompleksus, o būtent: 1) Volungiškių, esantį (duomenys neskelbtini), sklypų kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); 2) Jurbarkų, esantį (duomenys neskelbtini), sklypų kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); 3) Girdžių, esantį (duomenys neskelbtini), sklypų kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); 4) Balskų, esantį (duomenys neskelbtini) ir Balskų kadastrinėje vietovėje, sklypo kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Hidrotechnikos kompleksų nuomos sutarties 6 punkte nuomininkas įsipareigojo mokėti nuomotojui aukcione pasiūlytą 502 500 Lt (145 534,06 Eur) metinį mokestį už hidrotechnikos kompleksų nuomą, kurio dalis už Balskų hidrostatinį yra 331 650 Lt (96 052,48 Eur) (t. 1, b. l. 119-1200. Taip pat šalys yra sudariusios papildomą susitarimą Nr. 1 prie nuomos sutarties dėl hidrotechnikos kompleksams eksploatuoti skirtų žemės sklypų nuomos tam pačiam 50 metų terminui (t. 1, b. l. 50-52), o 2002-06-25 susitarimą Nr. 1, kuris jų laikomas papildomu susitarimu Nr. 2 prie nuomos sutarties (atsiliepimo 1.4. p., t. 2 . b. l. 48), kuriame iš naujo aptarti statybos darbų terminai ir konkretaus Balskų hidrotechnikos komplekse įrenginio statybos nuomininko lėšomis klausimai. Dėl papildomo susitarimo Nr. 1 galiojimo buvo kilęs ir teisminis ginčas (Jurbarko rajono apylinkės teismo c. b. Nr. 2-889-384/2005 ir joje priimti visų trijų instancijų teismų procesiniai sprendimai; teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys; CPK 179 str. 3 d.). Apeliantas R. O. ir UAB „Kauno Teodora“ (nuo 2002-05-01 UAB „Hidroenergija“; t. 4, b. l. 54-60) 2001-11-27, t.y. dar iki nuomos sutarties pasirašymo, sudarė jungtinės veiklos sutartį (t. 1, b. l. 5-19), kurios 2.1. punkte sulygo kaip jungtinės veiklos partnerės, nesukurdamos naujo juridinio asmens, užsiimti bendra veikla (bendrai veikti), siekiant užtikrinti racionalų, sklandų, efektyvų ir protingą hidroelektrinių eksploatavimą, 2.2 punkte susitarė užtikrinti racionalų, sklandų, efektyvų ir protingą hidroelektrinių eksploatavimą visą nuomas sutarties laikotarpį (tai reiškia, kad būtent hidrotechnikos kompleksų nuomos sutarties Nr. 1, pasirašytos 2001-11-30, galiojimo laikotarpį, nes viešo aukciono laimėtojas buvo paskelbtas jau 2001-11-20; t. 3, b. l. 8), o 2.3. punkte įvardijo ir jungtinės veiklos tikslą – užtikrinti hidroelektrinių eksploatavimą ir gauti pajamas iš šios veiklos. Pažymėtina, kad nuomotojo pritarimas tokiai nuomotojo R. O. veiklai buvo įrašytas į nuomos sutarties 13 punktą.Byloje yra duomenų, kad nuomos mokestis tokia tvarka bei dydžiu, kaip yra nustatyta hidrotechnikos įrenginių nuomos sutartyje, nebuvo mokamas, to neneigia ir apeliantai (t. 1, b. l. 114-122, 137-138, 166; t. 3, b. l. 137-139). Taip pat jau buvo kilę ir teisminių ginčų dėl nemokėto žemės nuomos mokesčio (Jurbarko rajono apylinkės teismo c. b. Nr. 2-34-74/2007; teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys; CPK 179 str. 3 d.). Apeliantai, apeliaciniame skunde ginčydami savo pareigą vykdyti nuomos sutartį nuompinigių dalyje visa apimtimi, nurodo, kad R. O. suklydo dėl esminių nuomos sandorio faktų – kainos, nes nuomininkas aukcionui pateikė neteisingą informaciją apie vidutinį planuojamą elektros energijos išdirbį (CK 1.90 str.). Tačiau nagrinėjamos bylos faktinėje situacijoje tokie skundo argumentai, viena vertus, nėra teisiškai aktualūs ir negali paneigti teismo padarytų išvadų, kad apeliantai turi prievolę vykdyti sutartį būtent taip, kaip joje yra nustatyta. Kaip pirmiau aptarta šioje nutartyje, 2001-11-30 hidrotechnikos kompleksų nuomos sutartis Nr. 1 sudaryta viešo nuomos aukciono (konkurso) pagrindu, t. y. esminė tokios sutarties sąlyga (objekto nuomos kaina) nustatyta hidrotechnikos komplekso nuomos aukciono būdu Valstybė ir savivaldybės, kaip viešieji asmenys, per tam tikras institucijas vykdo dvejopas funkcijas. Be tam tikrų valdžios (viešojo administravimo) funkcijų, tiek valstybė, tiek savivaldybės vykdo ir ūkinę komercinę veiklą, dalyvauja civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami turto savininko (turto savininko patikėtinio) teises. Analogiškoje savo faktinėmis aplinkybėmis civilinėje byloje kasacinis teismas per valstybės materialiojo turto nuomą reglamentuojančių teisės normų imperatyvumo prizmę vertino sutarties kainos, nustatytos viešo konkurso būdu, galimybę, ir pasisakė, kad kai nuomos sutarties objektas yra valstybei priklausantis turtas, t. y. viešosios nuosavybės objektas, įstatymų leidėjo valia toks turtas valdomas, naudojamas ir juo disponuojama viešosios teisės aktuose nustatyta tvarka, o teisiniams santykiams, kuriuos reglamentuoja viešosios teisės normos, CK nuostatos taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja atitinkami įstatymai (CK 1.1 str. 2 d.). Šalys, sudarydamos sutartį dėl valstybės (savivaldybės) turto nuomos, gali veikti laisvai tiek, kiek tai leidžiama specialiuosiuose šiuos santykius nustatančiuose įstatymuose, nes jos yra varžomos įstatyme nustatytų sąlygų, kurių privalo laikytis. Toks civilinių teisių suvaržymas įstatymo pagrindu neprieštarauja CK normoms (CK 1.2 str. 2 d.). Todėl tiek sutarčių dėl valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo sudarymas, tiek vėlesnis jų vykdymas turi atitikti principines šiuo santykius reglamentuojančių teisės aktų normas – sutarties laisvės principas turi būti derinamas su Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 81 straipsnyje nustatytais visuomenės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principais, o CK nuostatos dėl nuomos mokesčio mažinimo taikytinos atsižvelgiant į specialųjį valstybės turto nuomos reglamentavimą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2013). Kadangi hidrotechnikos komplekso nuomos kaina yra esminė tokios sutarties sąlyga ir ji nustatyta nuomos aukciono būdu, reglamentuojančiuose teisės aktuose nenustatyta galimybės šalių susitarimu pakeisti esminę sutarties sąlygą (kainą), nustatytą viešo konkurso būdu. Vadinasi, apelianto R. O. 2013-01-11(t. y. po reikalavimo teisme jam ir antrajai apeliantei pareiškimo) inicijuotas sutarties pakeitimas ir joje nurodyti argumentai (t. 1, b.l. 130-136) nėra suderinami su nuomos objekto viešosios nuosavybės statusu ir ieškovė pagrįstai atsisakė spręsti tokį klausimą (t. 1., b. l. 200). Antra vertus, priešingai nei skunde tvirtina apeliantai, pirmosios instancijos teismo išvada, jog elektros energijos išdirbis buvo nepasiektas dėl gamtinių sąlygų, nėra paneigta, o apeliantų kita nuomone, jog elektros energijos išdirbis buvo nepasiektas dėl to, kad projektiniuose pasiūlymuose buvo klaidingai apskaičiuotas pradinis deklaruotas elektros energijos išdirbis, todėl nuomos sutarties kaina turi būti sumažinta iki 54 749,91 Eur (t. y. 43 procentais), nors, minėta, aukciono metu pats apeliantas kainą pakėlė beveik dešimteriopai nuo pradinės skelbiamos kainos, nepagrindžiama bylos duomenimis. 2016-01-08 ekspertizės akto Nr. 16 / 0108, ekspertizės išvadų 2 punkte (t. 3, b. l. 79) konstatuota, kad įvertinus projektinių pasiūlymų techninių rodiklių lentelėje 11 ir 13 pozicijose nurodytas parametrų eilės ir kontrolinių skaičiavimų duomenis, parametrų skirtumų paklaida sudaro iki 2,6 proc. Hidroenergetikoje tikimybėmis paremtuose techninių duomenų skaičiavimuose praktikoje naudojama paklaida sudaro - / + 5 proc., todėl elektros energijos išdirbis ieškovės projektiniuose pasiūlymuose nustatytas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-08-05 Nutarimu Nr. 1006 patvirtintos valstybei priklausančių žemės ūkio paskirties hidrotechnikos kompleksų, kurių tvenkiniai priskirti valstybinės reikšmės vandens telkiniams arba yra potencialiai pavojingi, nuomos hidroenergetikai tvarkos ir sąlygų principais ir yra apskaičiuotas tinkamai. Įvertinus projektinių pasiūlymų išeitinius duomenis, t. y. projektiniuose pasiūlymuose rengėjo priimtus hidrologinius duomenis, kurie buvo naudoti Balskų tvenkinio vandens ūkio skaičiavimams, ir kontrolinių hidrologinius Balskų tvenkinio ant Jūros upės duomenų palyginimo skaičiavimus, projektinių pasiūlymų techninių rodiklių lentelėje 11 ir 13 pozicijose nurodytų parametrų vertės iš esmės nekinta, įtakojančio rodiklio – Upės vidutinio daugiamečio debito paklaida sudaro 0,22 proc. Taip pat ekspertizės akte nustatyta, kad projektinių pasiūlymų išeitinių hidrologinių duomenų ir kontrolinių hidrologinių skaičiavimų palyginimo paklaida neįtakoja Balskų hidroelektrinės energijos išdirbio, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-08-05 Nutarimu Nr. 1006 patvirtintos valstybei priklausančių žemės ūkio paskirties hidrotechnikos kompleksų, kurių tvenkiniai priskirti valstybinės reikšmės vandens telkiniams arba yra potencialiai pavojingi, nuomos hidroenergetikai tvarkos ir sąlygų bendrųjų nuostatų 5 punkte nustatytų principų dėl pradinės nuomos kainos ir vidutinės daugiametės elektros energijos gamybos vertės nustatymo. Projektiniuose pasiūlymuose nustatyti techniniai rodikliai (11 ir 13 pozicijos) yra tinkami. Ekspertizės akte padaryta ir tokia išvada, kad Projektinių pasiūlymų (Tauragės rajono Balskų tvenkinio ant Mituvos upės hidroelektrinė), projektiniai pasiūlymai (AB „Hidroprojektas“, K. D. g. 33, Kaunas, 1999 m., 2 „Techniniai rodikliai“, 1 lentelė, 4 psl.) nurodyti duomenys neprieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-08-05 Nutarimu Nr. 1006 patvirtintų valstybei priklausančių žemės ūkio paskirties hidrotechnikos kompleksų, kurių tvenkiniai priskirti valstybinės reikšmės vandens telkiniams arba yra potencialiai pavojingi, nuomos hidroenergetikai tvarkos ir sąlygų bendrųjų nuostatų 5 punkte nustatytiems principams dėl pradinės nuomos kainos ir vidutinės daugiametės elektros energijos gamybos vertės nustatymo. Projektiniuose pasiūlymuose nustatyti techniniai rodikliai (11 ir 13 pozicijos) yra tinkami. Teisinių prielaidų nesivadovauti tokiomis eksperto išvadomis teisėjų kolegija nenustatė. Šiame kontekste aktualiai pripažintini ir ieškovės argumentai, kad nors AB „Hidroprojektas“ parengtuose projektiniuose pasiūlymuose (jų 4 lapas) buvo nurodyti galimi trys hidroelektrinės įrengimo variantai, t.y. (1) hidroelektrinės statymas išleidžiant vandenį, (2) hidroelektrinės statymas neišleidžiant vandens, (3) hidroelektrinės statymas žemutiniame bjefe, tačiau projektiniuose pasiūlymuose išnagrinėti tik du pirmieji variantai, o trečiasis išsamiau nebuvo nagrinėtas ir jo galimi rodikliai pateikti tik palyginimui. Tai akivaizdžiai matyti iš projektinių pasiūlymų skirsnio „3. Bendros žinios“ (t. 2, b. l. 62).Dar daugiau, aukciono dalyviams buvo pateiktas hidroelektrinės įrengimo 2 variantas, tačiau apeliantas šio aukciono skelbėjos Tauragės apskrities viršininko administracijos suderinto su visomis valstybės institucijomis varianto neįgyvendino, savo iniciatyva bei sąskaita 2003 m. užsakęs UAB „Hidroprojektas“ parengti naują projektą bei pagal jį pastatęs Balskų hidroelektrinę žemutiniame bjefe, nes tokia teisė jam buvo suteikta nuomos sutarties 13 punkte (nuomininkas keisti projektinius pasiūlymus gali savo nuožiūra, jeigu tokie pakeitimai sudarytų jam palankesnes sąlygas efektyviau ir ekonomiškiau statyti ir eksploatuoti hidroelektrines). Taigi skundo argumentai dėl neteisingai deklaruotos aukcione elektros energijos išdirbio reikšmės apelianto kainos pasiūlymui atmestini, pagrįstų lūkesčių, susijusių su trečiojo varianto įgyvendinimu, apeliantui, aukciono metu siūlant atitinkamą kainą, negalėjo susiformuoti. Nors apeliantai teigia, kad nuomininkas, fizinis asmuo, nebuvo profesionalas hidroelektrinių statybos srityje, todėl pagristai pasitikėjo nuomotojo, kuris buvo atsakingas už teisingų duomenų pateikimą, nurodyta informacija, tačiau, kaip minėta, 2016-01-08 ekspertizės akte Nr. 16 / 0108 buvo konstatuotas objektyvių duomenų apie elektros išdirbį pateikimo projektiniuose pasiūlymuose faktas. Visa reikalinga informacija atsakovui R. O., sudarant 2001-11-30 hidrotechnikos kompleksų nuomos sutartį Nr. 1, buvo žinoma, jos pakako ir jam, ir antrajai apeliantei dar prieš nuomos sutarties pasirašymą susitarti dėl bendros jungtinės veiklos, o ir apeliantės UAB „Hidroenergija“ indėlis į bendrą veiklą nepalyginamai didesnis – net 99 procentai. Todėl ir tokie skundo argumentai, kad dėl ieškovės kaltės (pateiktų klaidingų duomenų apie elektros energijos išdirbį), apeliantai negavo pajamų, kurių tikėjosi prieš sudarant 2001-11-30 hidrotechnikos kompleksų nuomos sutartį Nr. 1, nepagrįsti. Šiuo aspektu sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad prieš sudarydamas 2001-11-30 hidrotechnikos kompleksų nuomos sutartį Nr. 1 ir imdamasis techniškai sudėtingo projekto apeliantas turėjo įsivertinti riziką bei nuomos objekto specifiškumą, kurio veikla tiesiogiai priklauso ir nuo gamtinių sąlygų.

Dėl atsakovų reikalavimo pripažinti hidroenergijos komplekso nuomos sutarties 6 punkto sąlygas negaliojančiomis ab initio CK 1.90 straipsnio pagrindu

Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo jų priešieškinio reikalavimo dėl 2001-11-30 hidrotechnikos kompleksų nuomos sutarties Nr. 1 6 punkto pripažinimo negaliojančiu CK 1.90 straipsnio pagrindu ir tai lemia šios ginčo dalies grąžinimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Tačiau ir su šiais skundo argumentais nėra pagrindo sutikti. Ginčo santykių teisinė kvalifikacija yra priskirta teismo diskrecijai, nepriklausomai nuo to, kaip pačios šalys juos kvalifikuoja. Nagrinėjamu atveju aktualu tai, jog patys apeliantai deklaruoja abiejų teisinių pagrindų, kuriais remiantis jie ginčijo sutarties sąlygą, nusakančią nuomos mokesčio dydį, neprieštaringumą ir jų tikslo (siekio) vieningumą, įvardijant du teisinius pagrindus – nustatyti protingą ir pagrįstą nuomos mokestį už Balskų kompleksą (apeliacinio skundo 37 p.). Teismas tokį jų siekį ir kvalifikavo kaip labiau atitinkantį CK 6.204 straipsnio nuostatas, pažymėdamas, kad sandorio pripažinimą negaliojančiu dėl suklydimo galėtų lemti valios trūkumo, jos neteisingos išraiškos ar neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės įrodinėjimas, o apeliantai įrodinėjo prievolių vykdymą pasikeitus aplinkybėms, kurių nebuvo galima protingai numatyti. Teismo vertinimu, pagal CK 1.90 straipsnio 3 dalį pripažinus sandorį negaliojančiu iš esmės suklydus taikomos CK 1.80 straipsnio 2 dalies nuostatos, kurios numato šalių grąžinimą į padėtį, buvusią iki sandorio sudarymo. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad minėta teisės norma nenumato naujų santykių modifikavimo galimybių, todėl pagal priešieškinyje nurodomų aplinkybių esmę atsakovo reiškiamas reikalavimas labiau atitinka būtent CK 6.204 straipsnyje nurodytas aplinkybes, tačiau šių aplinkybių atsakovas neįrodė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nepriklausomai nuo to, jog pirmosios instancijos teismas pasisakė ir dėl apeliantų priešieškinio alternatyvių reikalavimų prieštaravimo vienas kitam, nagrinėdamas šalių ginčą pirmosios instancijos teismas teisingai identifikavo faktus ir kvalifikavo teisinius santykius. Vien tai, kad sprendime tiesiogiai nepasisakyta ir dėl CK 1.90 straipsnio pagrindo pareikšto priešieškinio reikalavimų atmetimo kaip neįrodytų ir / ar nepagrįstų, atitinkamai, ir dėl restitucijos netaikymo, nereiškia, kad kurie nors apeliantų reikalavimai ar argumentai teismo nebuvo nagrinėjami (išspręsti) ir dėl to teismo sprendimas yra teisiškai ydingas. Sandorių sudarymas dėl suklydimo yra vienas iš jų negaliojimo teisinių pagrindų. Pagal CK 1.90 straipsnio nuostatas suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu (2 dalis). Suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis. Suklydimas taip pat laikomas esminiu, inter alia, jeigu vieną šalį suklaidino kita šalis, neturėdama tikslo apgauti, taip pat kai viena šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad kita šalis suklydo, o reikalavimas, kad suklydusi šalis įvykdytų sutartį, prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ar protingumo principams (4 dalis). Suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti (5 dalis).Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad suklydimo argumentu siekiama paneigti ieškovės pradėtos reikalauti prievolės įvykdymą, neatsisakant pačios 50 metų terminui sudarytos nuomos sutarties. Tokią išvadą suponuoja ne tik apeliantų ginčo iniciavimo momentas (po jiems patiems pareikšto teisme reikalavimo), bet ir apeliacinio skundo turinys. Šio skundo 21.4. punktas leidžia įsitikinti, kad apeliantai jau nuo 2003 m. naujo projekto parengimo žinojo, jog realaus projektiniuose pasiūlymuose nurodyto galingumo gali nepavykti pasiekti net ir maksimaliai pagerinus projektą, tačiau jokių teisinių veiksmų nuomos sutarčiai nuginčyti, įskaitytinai ir neteisingai susiformavusios valios ją sudaryti aspektu, nesiėmė. Priešingai, ėmėsi investicijų bei statybos darbų pagal naują projektą. Todėl skundo argumentai, susiję su vieno iš apelianto suklydimu, vertintini kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti.

Dėl nuomotojo įsipareigojimų

Teisėjų kolegija negali sutikti ir su apeliaciniame skunde pateikiamu nuomotojo atsakomybės už daikto trūkumus interpretavimu. Pagal CK 6.485 straipsnio 5 dalį nuomotojas neatsako už tuos išnuomoto daikto trūkumus, kuriuos jis aptarė sutarties sudarymo metu arba apie kuriuos nuomininkas turėjo žinoti, arba kuriuos nuomininkas galėjo pastebėti be jokio papildomo tyrimo sutarties sudarymo ar daikto perdavimo metu, tačiau jų nepastebėjo dėl savo paties didelio neatsargumo. Kolegija jau aptarė, kad aukciono dalyviams projektinis pasiūlymas buvo teikiamas tik dėl hidroelektrinės įrengimo 2 varianto su visais ekonominiais paskaičiavimais. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Hidrografijos tinklo tarnyba 1999-07-28 rašte Nr. 01-16/160 nurodė, kad neprieštarauja Tauragės rajono Balskų tvenkinio hidroelektrinės projektavimui ir statybai pagal pateiktą projektinio pasiūlymo 2 variantą (t. 3, b. l. 100). Miškų ir saugomų teritorijų departamentas prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos 1999-07-26 rašte Nr. 08-1-734 nurodė, kad neprieštarauja Balskų tvenkinio hidroelektrinės statybai ir pritaria hidroelektrinės statybai, neišleidžiant tvenkinio (2 variantas), įrengiant žuvų praėjimo taką (t. 3, b. l. 102). Apeliantas R. O., laimėjęs aukcioną, UAB „Hidroprojektas“ parengto projektinio pasiūlymo (2 varianto) neįgyvendino, vadovaujantis 2001-11-30 hidrotechnikos kompleksų nuomos sutarties Nr. 1 13 punktu savo iniciatyva 2003 metais užsakęs UAB „Hidroprojektas“ parengti naują hidroelektrinės statymo projektą, pagal kurį buvo numatyta, kad Balskų hidroelektrinė bus įrengta žemutiniame bjefe (t. 2, b. l. 81–126). Balskų hidroelektrinė buvo pastatyta pagal R. O. užsakytą 2003 m. „Hidroprojektas“ parengtą naują Tauragės rajono Balskų tvenkinio hidroelektrinės projektą, kurio techniniai rodikliai skiriasi nuo projektiniuose pasiūlymuose 1, 2 ir 3 variante nurodytų techninių rodiklių (t. 3, b. l. 86). Išdėstytų aplinkybių kontekste, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad apeliantas prisiėmė riziką dėl elektros išdirbio kiekio ir jos našumo. Be to, 2001-11-30 hidrotechnikos kompleksų nuomos sutartimi Nr. 1 ieškovė negarantavo apeliantui R. O. hidrotechnikos elektros energijos išdirbio kiekio, taip pat sutarties sąlygose nėra konkrečiai apibrėžtos pajamos už hidroelektrinių eksploatavimą, priklausomai nuo elektros energijos išdirbto kiekio. Tokiu atveju vertinti šių įsipareigojimų ar garantijų nebuvimą kaip kurį nors išnuomoto daikto trūkumą ir dėl to skaičiuoti nuostolius (negautas apeliantų pajamas) bei spręsti dėl nuomotojo atsakomybės už išnuomoto daikto trūkumus nėra jokio pagrindo. Ir galiausiai, jau cituotoje kasacinio teismo išnagrinėtoje byloje su panašiomis faktinėmis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2013) buvo konstatuota, kad viešosios teisės principai lemia, jog galima tik tai, kas leidžiama. Todėl teismui nesuteikta galimybės nei CK 6.204 straipsnio, nei CK 6.487 straipsnio 1 dalies pagrindu modifikuoti valstybės turto nuomos kainos, nustatytos viešo aukciono tvarka. Padarius išvadą, kad įstatyminio pagrindo apeliacinio skundo priešieškinio dalyje patenkinimui – tiek dėl nuomos kainos sumažinimo, tiek dėl nuostolių skaičiavimo, nėra, nėra ir sąlygų apeliacinio skundo ieškinio dalyje patenkinimui. Ginčo dėl to, kad nuomos mokestis visa apimtimi nebuvo mokamas, kaip ir dėl jo apskaičiavimo, neliko.

Dėl solidariosios atsakovų atsakomybės

Apeliantai nurodo ir tokius skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patenkino ieškovės prašymą ir priteisė skolą solidariai iš abiejų apeliantų. Su šia apeliacinio skundo dalimi taip pat negalima sutikti. CK 6.6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. CK 6.6 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jei prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Nagrinėjamoje byloje aktuali solidarioji atsakomybė jungtinės veiklos kontekste, todėl teisėjų kolegija pasisako tik dėl šio solidariosios atsakomybės atvejo.Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis yra sutartis, kuria du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (CK 6.969 str. 1 d.). Jeigu jungtinės veiklos sutartis susijusi su ūkine komercine partnerių veikla, visi partneriai pagal bendras prievoles atsako solidariai, nepaisant šių prievolių atsiradimo pagrindo (CK 6.975 str. 3 d.). Teisinę jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties formą gali įgyti labai įvairūs civiliniai santykiai – bet kokie įstatymui neprieštaraujantys kelių asmenų tarpusavio įsipareigojimai kooperuojant turtą ar nematerialines vertybes užsiimti bendra veikla ar siekti bendro tikslo. Esminiai jungtinės veiklos sutarties požymiai yra: kelių asmenų turtinių, intelektualinių ar darbinių išteklių (įnašų) kooperavimas; įsipareigojimas naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti; bendras dalyvių tikslas ir interesas – tam tikros veiklos plėtojimas ar tikslo siekimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2013). Atsižvelgiant į tai, kad apeliantai R. O. ir UAB „Hidroenergija“ jungtinės veiklos sutartį sudarė 2001-11-27 (t.1 , b. l. 5–19), t.y. anksčiau nei ieškovė su apeliantu sudarė nuomos sutartį, kad jungtinės veiklos sutartimi jungtinės veiklos partnerės, nesukurdamos naujo juridinio asmens, įsipareigojo užsiimti bendra ūkine veikla (bendrai veikti), siekiant eksploatuoti hidroelektrines ir įgyvendinti kitus jungtinės veiklos sutartyje numatytus tikslus, įskaitant ir gauti pajamas iš šios ūkinės veiklos, kad jungtinės veiklos teisinis reglamentavimas nustato partnerių prievolių bendrumą ir jų solidarumą, jeigu tai susiję su bendra jų ūkine komercine veikla, nepriklausomai nuo šių prievolių atsiradimo pagrindo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino solidarios prievolės vykdymo atvejį, nors nuomos sutartį su ieškove sudarė tik apeliantas R. O.. Jokių šią teismo išvadą paneigiančių svarių argumentų, galinčių paneigti ir tokios prievolės solidarumo prezumpciją, nustatytą CK 6.6 straipsnio 3 dalyje, apeliantai nenurodo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai ir ginčą išsprendė teisingai, o aptarti ir kiti apeliacinio skundo argumentai neteikia pagrindo suabejoti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumu ir jo pagrįstumu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Apeliacinio skundo netenkinant, apeliantų 2016-11-28 prašymas dėl jų turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taip pat netenkinamas (CPK 93 str.). Klaipėdos apygardos teismas 2016-05-26 nutartimi apeliantams atidėjo 12 555 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą už apeliacinį skundą iki sprendimo priėmimo apeliacinės instancijos teisme (t. 4, b. l. 102-103). Tokiu atveju iš abiejų apeliantų lygiomis dalimis į valstybės pajamas priteistina po 6 277,50 Eur iš kiekvieno (CPK 96 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš R. O. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir UAB „Hidroenergija“ (į. k. 134160639) po 6 277,50 Eur (šešis tūkstančius du šimtus septyniasdešimt septynis eurus 50 centų) iš kiekvieno žyminio mokesčio valstybei.