Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovui M. K. (M. K.), išvadą teikiančiai institucijai Vilniaus rajono savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos vaiko teisų apsaugos skyrius pateikė išvadą, kad ieškovė su vaikais gyvena pas savo tėvus vieno aukšto name (duomenys neskelbtini). Gyvenimo sąlygos geros. Ieškovė tinkamai rūpinasi vaikais. Jokios neigiamos informacijos apie ieškovę skyrius neturi. Atsakovas gyvena pas savo tėvus dviejų kambarių bute su patogumais (duomenys neskelbtini). Atsakovas pareiškė, kad visada rūpinosi vaikais, juos labai myli ir norėtų, kad ieškovė su vaikais sugrįžtų į šeimą. Nepavykus susitaikyti su ieškove, atsakovas nesutinka su prašomu išlaikymo dydžiu. Atsakovas nurodo, kad dirba tik puse etato ir jo mėnesinis darbo užmokestis sudaro 560-600 Lt. Teismas, priteisdamas išlaikymą dviem ar daugiau vaikų, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius (LR CK 3.198 str., 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui tenka išlaikyti dvejus nepilnamečius vaikus, taip pat atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį mano, kad išlaikymo dydis neturi būti mažesnis kaip 300 Lt kiekvienam vaikui. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (LAT 2010-05-20, Civilinė byla Nr. 3K-P-186/2010). Šiuo atveju išlaikymo įsiskolinimas gali būti priteistas tik tuomet, jeigu bus įrodyta, kad atsakovas per visą tariamo išlaikymo įsiskolinimo laikotarpį buvo nusišalinęs nuo vaiko išlaikymo arba nepakankamai dalyvavo vaiko išlaikyme. Vadovaudamiesi CPK 252 straipsnio nuostata, pateiks savo galutinę išvadą teismo posėdyje po įrodymų ištyrimo (b.l. 65-66).

Teisme VTAS atstovė nepalaikė ieškovės prašymo priteisti išlaikymo įsiskolinimą,nes tėvas nebuvo nusišalinęs nuo vaikų išlaikymo.Neįrodyta,kad neteikė išlaikymo paskutinius 3 metus.Skaito,kad atsakovas gali mokėti po 400 Lt išlaikymą vaikams(b.l.159).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 str. 2 d. įtvirtintomis nuostatomis. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 str. taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3 str., 1.5 str.). Teismas pažymi, kad pagal CK 3.200 straipsnyje įtvirtintą bendrąjį principą išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. CPK 178 straipsnyje nustatyta bendroji pareiga šalims įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą ne tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant laibiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/200; 2010 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72/2010).

Paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais byloje nustatyta, kad šalių santuoka įregistruota 1997-08-02 (b.l. 82), šalys turi nepilnamečius vaikus: sūnų V. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukrą A. K., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 2-3). Byloje neginčijama, kad nuo 2012 m. balandžio mėnesio 30 d.šalys gyvena atskirai, ieškovė su nepilnamečiais vaikais išėjo iš atsakovui nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini). (b.l. 9, 31-32). Ieškovė nekilnojamojo turto neturi (b.l. 30). Šalys turi dvi transporto priemones, iš kurių VW Touran, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruota M. K. vardu, o Renault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – J. K. vardu (b.l. 34-35).Ieškovė J. K. dirba (duomenys neskelbtini), vidutinis gaunamas darbo užmokestis atskaičius mokesčius yra apie 1500 Lt (b.l. 25-26, 136-138), atsakovas M. K. – (duomenys neskelbtini), o pajamos apie 680 Lt (b.l. 7, 18-19, 41-42).

Byloje šalys nėra išsiskyrusios,nėra ginčo tarp šalių dėl vaikų gyvenamosios vietos šiuo metu su jų motina,todėl gyvenamosios vietos nustatymo klausimas šioje byloje nenagrinėjamas.

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008). Atkreiptinas dėmesys, kad patikslintu ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš atsakovo įsiskolinimą mažindama savo pačios nustatytą išlaikymo dydį po 200 Lt periodinėmis išmokomis,ir paskaičiavo įsikolinimą po 300 Lt kiekvienam vaikui už 3 metus.Iš esamos bylos medžiagos ir šalių gyvenimo kartu faktinių aplinkybių analizės teismas daro išvadą,kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog laikotarpiu už paskutinius 36 mėnesius vaikų išlaikymui jų poreikiai buvo didesni nei jiems patenkinti lėšų skyrė atsakovas. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog aukščiau minėtos atsakovo teiktos lėšos buvo panaudotos ne tik nepilnamečių vaikų išlaikymui bet ir pačios ieškovės pragyvenimui, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad šių lėšų nepakako nepilnamečių vaikų išlaikymui. Teismas mano,kad byloje esančios faktinės aplinkybės patvirtina, kad atsakovas iš esmės vykdė savo pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus ir tarp šalių nebuvo ginčo dėl vaikų išlaikymo.Pati ieškovė per trejus metus nesikreipė dėl išlaikymo priteisimo, o pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo neprašė priteisti išlaikymo įsiskolinimo, todėl ta aplinkybė, kad ieškovės vertinimu, atsakovo perkamas maistas buvo netinkamas, o komunalinių paslaugų apmokėjimas – nepakankamas vaikų išlaikymo būdas, nesudaro pagrindo spręsti, kad sutuoktiniai trejus metus vedė atskirą ūkį ir kad atsakovas nevykdė ar netinkamai vykdė pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškinys dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atmestinas (CK 3.200 str.).

Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikų atžvilgiu, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Tačiau šis principas reiškia, kad esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikų atžvilgiu turi būti lygios.Šis principas įtvirtintas ir nepilnamečių vaikų išlaikymą reglamentuojančiuose teisės normose - abu vaiko tėvai privalo išlaikyti savo vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 1 – 2 d.). Įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties.

CK 3.192 straipsnis reglamentuoja tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus. CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius ir abiejų tėvų turtinę padėtį. Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija (konvencijos 27 str. 1, 2 d.) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio 2 dalis numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tai reiškia, kad išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Todėl jei būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymui išlaikymą priteisti objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, toks pakankamas vaikui išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Aiškindamas ir taikydamas CK 3.192 str. 2 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs vienodą praktiką, kad teismas turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius ir abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2006).

Ieškovė prašo priteisti išlaikymą kiekvienam vaikui po 500 Lt per mėnesį. Atsakovas teigia, kad negali teikti tokio dydžio išlaikymo, nes dirba puse etato, jo gaunamos pajamos yra per mažos. Atsakovas neturi išlaikymo įsiskolinimo.Išeiginėmis dienomis jo dukra dažnai praleidžia laisvalaikį su atsakovu.Byloje nustatyta, kad atsakovas objektyviai negali gauti tiek savo, tiek vaikų interesų užtikrinimą atitinkančių pajamų.Neformaliai atsakovas visas savo uždirbtas lėšas skirtų vaikų išlaikymui.Taip yra neteisinga,tačiau pats atsakovas sutinka su tokia padėtimi,o be to byloje nėra duomenų,kad jis negali teikti savo nurodomo išlaikymo dydžio.

Taip pat įvertinus ieškovės pateiktą vaikų poreikių paskaičiavimą, nėra pagrindo sutikti, kad jos nurodyti poreikiai (išlaidos) yra pagrįsti; pvz., nepridėta jokių įrodymų, vien tik deklaratyvūs paskaičiavimai, kad kiekvienam vaikui kas mėnesį išleidžiama po 100 Lt mokymosi priemonėms, žaislams, po 100 Lt rūbams bei avalynei ar po 100 Lt laisvalaikiui. Tuo tarpu, pvz., iš (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. K. menų studijos, V. K. lankytų anglų kalbos būrelio, dizaino studijos mėnesio mokestis yra 20 Lt (b.l. 27, 146). Šiuo metu ieškovė su vaikais gyvena savo tėvų namuose, taigi, nuomos mokesčio mokėti nereikia. Kaip jau buvo paminėta, teismas turi įvertinti vaiko (vaikų) poreikius, t.y. bylos nagrinėjimo metu egzistuojančius ir realius poreikius, o ne apskritai galinčius padidėti poreikius ateityje. Pažymėtina, kad atsižvelgiant į pasikeitusius vaiko poreikius, į vieno iš tėvų turtinę padėtį, priteisto išlaikymo dydžio ar/ir formos pakeitimas galimas CK 3.201 straipsnio pagrindu, o šiuo metu bylos medžiaga nesudaro pagrindo spręsti, kad V. K. ir A. K. poreikiai siekia 2000 Lt (iš kiekvieno iš tėvų po 500 Lt).Be to teismas mato,kad ieškovė nurodo,kad vaikų minimalūs poreikiai sudaro 1450 Lt,ji tokius pinigus išleidžia.Tačiau akivaizdu,kad gaudama savo atlyginimą ji pati negalėtų egzistuoti,nes visus pinigus išleistų vaikų poreikiams,kas yra nelogiška ir neįmanoma. Atsižvelgiant į išdėstytą, į vaikų amžių bei tai, jog ieškovė nepagrindė būtinumo kiekvieno vaiko išlaikymui per mėnesį skirti 1000 Lt sumos, darytina išvada, kad nėra pagrindo vadovautis CK 6.461 str. 2 d. nuostata, ir konstatuotina, jog kiekvieno vaiko išlaikymui per mėnesį būtina reali suma yra 850 Lt,tačiau atsakovo turtinė padėtis ir būtinybė išlaikyti du vaikus mažina jo turtinę galimybę teikti didesnį išlaikymą savo vaikams, todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymas kiekvienam vaikui periodinėmis išmokomis po 350 Lt per mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo iki vaikų pilnametystės (CK 3.3 str. 1 d., 3.194 str. 1 d., 2 d., 3.196 str. 1 d. 1 p.,3.198str., Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 1 str. 2 d., 11 str.). Ši išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.), o pasikeitus vaikų poreikiams ar šalių turtinei padėčiai, išlaikymo suma gali būti peržiūrima (CK 3.201 str.).

Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos. Kadangi ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo dėl išlaikymo priteisimo, o atsakovui teikiama 100 procentų valstybės garantuojama teisinė pagalba, žyminio mokesčio išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų, be to, kiekvienai iš šalių tenkanti pašto išlaidų suma yra mažesnė nei nustatyta minimali priteistina suma, todėl šios išlaidos nepriteisiamos (CPK 96 str. 4 d.). Ieškovės išlaidos už teisinę pagalbą sudaro 600 Lt (b.l. 93-94, 143-144), atsakovui suteiktos teisinės pagalbos išlaidos – 320 Lt (b.l. 145). Kadangi ieškinys patenkintas iš dalies, iš atsakovo ieškovei priteistina 300 Lt (proporcingai patenkinto ir atmesto reikalavimo apimties) už teisines paslaugas, o iš ieškovės valstybei –160 Lt už valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą atsakovui (CPK 93 str. 2 d., 96 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo M. K., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) po 350 Lt (tris šimtus penkiasdešimt litų) kas mėnesį kiekvienam vaikui periodinėmis išmokomis nuo 2013-02-19 iki vaikų pilnametystės. Šią išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečių vaikų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę J. K., a.k. (duomenys neskelbtini)

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo M. K. ieškovei J. K. 300 Lt (tris šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės J. K. 160 Lt (vieną šimtą šešiasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų valstybei už suteiktą antrinę teisinę pagalbą (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5630).

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.