- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-06-23
- Bylos Nr.
- 1-108-305/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-03188-2017-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laimutis Vaitkus
- Nukentėjusysis
- K. S.
- Kaltinamasis
- B. U.
- Advokatai
- Dainius Gudas, Laimutė Bagdzevičienė
- Kategorijos
- 1.2.26.2Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.)
- 2.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.15.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.7.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.8pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant prokurorui Kęstučiui Gaubiui, nukentėjusiajai K. S. ir jos atstovui advokatui Laimutei Bagdzevičienei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje
B. U., a.k. (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuva, Lietuvos pilietė, lietuvė, netekėjusi, bedarbė, gyvenanti (duomenys neskelbtini) ( deklaruota gyvenamoji vieta , (duomenys neskelbtini)), teismo neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 str. ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
B. U. 2017 m. sausio 21 d. apie 03.10 val. prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), t.y. viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstruodama nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai tyčia sugriebė K. S. už plaukų ir vieną kartą spyrė jai į pilvo sritį, dėl ko ši griuvo ant suoliuko ir persivertė per jį, tuo sukėlė nukentėjusiajai K. S. fizinį skausmą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Šiais veiksmais B. u. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str.
Kaltinamoji B. U. apklausiamas teisme kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir parodė, kad susitiko su nukentėjusia ir susipyko. Viskas vyko sausio 21 d., po 3 val. nakties, (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie jos buto. Apsipyko, kibo viena kitą už plaukų, ji nukentėjusiajai spyrė į pilvą. Spyrė vieną kartą. Susipyko dėl sesės, atvažiavo pasikivirčyti ir taip gavosi. Dar buvo dvi draugės, R. ir G.. Bandė taikytis, tačiau nesutiko taikytis. Labai gailisi, labai blogai pasielgė. Ji nukentėjusiai skambino, rašė SMS, buvo susitikę, tikrai bandė taikytis, gražiuoju tartis, tačiau ji tik reikalavo didelių pinigų. Taikėsi, bet piniginiu atžvilgiu yra labai daug. Su turtine sutinka, nesutinka su neturtine žala.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Be kaltinamosios B. U. visiško prisipažinimo, padarius jai inkriminuotą nusikaltimą, jos kaltė pasitvirtino:
Nukentėjusioji K. S. parodė, kad 2017-01-21 apie 03.00 val. jos draugei S. R. parašė žinutę B. U., kuri pakvietė jas ateiti į lauką. Joms išėjus prie laiptinės B. U. pradėjo klausti K. S. apie tai, ką ji kalba apie jos seserį. K. S. nespėjus nieko pasakyti, B. U. spyrė jai į pilvo sritį, dėl ko ji griuvo ir griūdama susitrenkė galvą į medinę suoliuko konstrukciją ir nugriuvo nuo laiptinės pakylos ant žemės. Spirdama B. U. sugriebė jai už plaukų, išrovė jų, tampė. Tada jas puolė skirti S. R.. Su B. U. buvusi jos draugė M. G. į konfliktą nesikišo. Dėl patirtų sužalojimų K. S. jautė fizinį skausmą. Reiškia ieškinį 320 eurų turtinei ir 2000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Nors kaltinamoji bandė taikytis, ji nesutiko, kol neatlygint neturtinę žalą.
Liudytoja S. R. parodė, kad 2017-01-21 kartu su K. S. pas ją bute, esančiame (duomenys neskelbtini) vartojo alkoholį. Po vidurnakčio į jos anketą, esančią www.facebook.com parašė B. U. siūlydama išeiti į lauką parūkyti. Ji su K. S. nieko blogo neįtardamos išėjo į lauką ir prie daugiabučio, esančio (duomenys neskelbtini) laiptinės durų susitiko B. U. ir M. G.. Jos buvo neblaivios. B. U. iškart puolė keikti K. S. necenzūriniais žodžiais kaltindama ją, kad šį apkalbėjo jos seserį J.. K. S. neigė tai. Tada B. U. sugriebė K. S. už plaukų, po ko K. S. jai taip pat sugriebė už plaukų ir taip abi laikė viena kitą. Tada ji jas puolė skirti stodama tarp jų. Jos smūgių viena kitai nesudavei. Jas išskyrus, ji B. U. prirėmė rankomis prie sienos, o K. S. atsitraukė. Tada jai laikant B. U., o K. S. stovint šalia S. R. jai už nugaros, B. U. pro ją spyrė K. S. ir pataikė šiai į pilvą. Dėl stipraus spyrio K. S. griuvo ant suoliuko, kuris buvo prie laiptinės durų, vertėsi per jį ir nukrito per krūmus ant žemės. Tada S. R. dar laikant B. U., K. S. atsistojo ir užlipusi laiptais ėjo pro jas. Kaip tik tuo metu B. U. dar kartą griebė jai už plaukų, tačiau ar sugriebė neatsimena, bet gal kad nespėjo sugriebti. Tada K. S. iškvietė policiją. M. G. į konfliktą nesikišo, stovėjo ir stebėjo viską. Jokie pašaliniai asmenys šio įvykio tarp B. U. ir K. S. nematė ( b.l. 53 - 54).
Liudytoja M. G. parodė, kad 2017-01-21 apie 03.30 val. ji kartu su B. U. nuvažiavo prie daugiabučio, esančio (duomenys neskelbtini), nes ji buvo susitarusi susitikti su K. S. ir pasikalbėtidėl B. U. sesers. Joms atvažiavus į lauką prie laiptinės atėjo K. S. ir S. R.. Tada B. U. pradėjo kalbėtis su K. S. apie tai, kad ji apkalba B. U. seserį J.. Jos išsikeikė viena kitą necenzūriniais žodžiais ir abi viena kitai sugriebė už plaukų ir taip laikė viena kitą. Tada ji su S. R. puolė jas skirti ir atsistojo tarp jų. Jos smūgių viena kitai nesudavė. Tada K. S. nuėjo toliau, o B. U. su S. R. liko prie laiptinės durų. M. G. matė, kad jos abi viena kitai išpešė po plaukų kuokštą. Jas išskyrusi M. G. nuėjo nuošaliau pakalbėti telefonu. Stovėjo nuo jų apie 3 metrų atstumu, tačiau buvo nusisukusi ir nekreipė dėmesio į tai kas vyko toliau. Po to atvyko policijos pareigūnai. Ar po išskyrimo jos dar kartą buvo susigrūmę ji nematė. Įvykio metu kieme pašalinių žmonių nebuvo ( b. l. 56 - 57).
2017-01-21 gautu K. S. pareiškimu apie tai, kad 2017-01-21 apie 03.10 val. prie daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini) laiptinės jai B. U. išpešė plaukus, spyrė į pilvą dėl ko ji galva trenkėsi į suoliuką ir susižalojo ( b.l. 4 - 5).
2017-01-21 įvykio vietos apžiūros protokolu užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) esanti ketvirta laiptinė prie kurios yra per vieną laiptelį pakelta betoninė platforma, kurios viduryje prie šoninio krašto stovi betoninis stulpas, kuris remiasi į betoninį prieangio stogą. Platformos kairėje įrengtas kampinis medinis suoliukas ( b.l. 7 - 9).
2017-01-23 specialistai pateikė išvadą, kurioje K. S. išorinių kūno sužalojimų nekonstatuota, o klinikiniais duomenimis konstatuotas galvos sumušimas, lengvo laipsnio smegenų sukrėtimas, lengvas bendras sumušimo sindromas paremtas tik jos nusiskundimais, todėl sveikatos sutrikdymas nevertinamas ( b.l. 32).
Asmens blaivumo žurnalo kopijomis patvirtinta, kad įvykio metu B. U. buvo nustatytas 1,57 prom. girtumas, o K. S. 1,05 prom. girtumas ( 36 - 37).
Įrodymų vertinimas
Valstybės nustatytame teisiniame reguliavime yra įtvirtinta, jog visuomenės narių bendrabūvio tvarka, žmonių bendravimas viešose erdvėse turi būti grindžiamas kultūros tradicijomis, pagarbos, tolerancijos principais. Asmens saugumas, moralinių–kultūrinių tradicijų apsauga ir dvasinis komfortas viešajame gyvenime yra socialinė vertybė, kuri valstybės ne tik skatinama ir puoselėjama, bet ir ginama atitinkamais teisės aktais, o įstatymo numatytais atvejais baudžiamosios teisės priemonėmis. LR BK 284 str., kuris yra inkriminuojamas kaltinamajam, jame yra numatyta atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektas viešoji tvarka, papildomi objektai žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. LR BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai, įžūlus elgesys, grasinimai, patyčios, vandališki veiksmai. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. Kadangi šio straipsnio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl būtina nustatyti padarinius realiai sutrikdžiusius visuomenės rimtį ar tvarką. Ši veika yra padaroma tyčia. Viešosios tvarkos sutrikdymas gali pasireikšti tiek kaltininko tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarką. Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik remiantis kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau pirmiausia įvertinant išorinius, t.y. objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius, kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, trukmę, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą. Chuliganiški veiksmai nėra būtinas LR BK 284 str. numatytos veikos požymius. Tokie motyvai teismui yra reikšmingi kvalifikuojant veiką pagal kitus LR BK 135 str. 2d., 8p., LR BK 138 str. 2d. 8p., nes jie atskleidžia kaltininko nusikalstamas paskatas, jo veikos stimulą padarant nusikaltimą, tačiau nėra būtini kvalifikuojant veiką pagal BK straipsnio 284 str. LR BK 284 str. numatytos veikos padarymo motyvai neturi reikšmės jos kvalifikavimui, jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai. Iš šios bylos ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo akivaizdu, kad nukentėjusysis gavęs pranešimą, sužinojęs, kad mirė jam labai artimas žmogus, kuris mirė gatvėje, aišku ieškojo tėvo, ieškojo kur jis yra patalpintas. Tai natūrali žmogaus reakcija. Bet visai natūralu, kad ne nukentėjusysis eina gatvėmis ir renka mirusius žmones. Jis gavo pranešimą iš policijos, kad reikia padaryti tokį darbą, jis ir padarė. Jis toliau nieko nedarė, jis laukė kol kreipsis žmonės ir aš užsisakys paslaugas šioje įmonėje ar kitoje. Formuojant teismų praktika šios kategorijos bylose įtvirtina, jog neleistinas, neatitinkantis įstatymo reikalavimų asmens elgesys nėra pagrindas tokius veiksmus pripažinti nusikaltimo provokavimu ar vertinti tik kaip tarpusavio asmeninių santykių aiškinimąsi, jei tai padaroma viešoje vietoje, įžūliu elgesiu. Kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-497, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-535. Šiose kaltinamieji asmenys siekė įrodinėti, kad nesiekė sutrikdyti visuomeninės rimties ir tvarkos, be to jų nuomone pats nukentėjusysis juos provokavo, tai vertinat šiuos atvejus bylose teisėjų kolegijos konstatavo, kad nusikaltimų objektas buvo viešoji tvarka ir kaltininkai suduodami smūgius bei kitais įžūliais veiksmais ją pažeidė. Padarytu nusikaltimu buvo pasikėsinta į du baudžiamosios teisės saugomus objektus, viešąją tvarką ir žmogaus sveikatą. Viešoje vietoje atlikti smurto veiksmai, kuriais žmogui sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma jo sveikata, kvalifikuotinas pagal LR BK 140 str. 1 d. tik tada, kai nenustatoma visų objektyviųjų ir subjektyviųjų viešosios tvarkos pažeidimo, t.y. LR BK 284 str. požymių, kas yra šioje byloje nustatyta. Kaltinamojo panaudotu smurtu buvo sukeltas fizinis skausmas nukentėjusiajam ir pažeista viešoji tvarka, toks atvejis, kaip jau buvo minėta, pagal visumos ir dalies konkurenciją apima fizinio skausmo sukėlimą ir kvalifikuotinas pagal LR BK 284 str. Kaltinamoji B. U. savo veika ne tik pasikėsino į nukentėjusio sveikatą bei sukėlė jai fizinį skausmą, bet ir sutrikdė įvykio vietoje buvusių asmenų įprastinę gyvenimo tėkmę, kaltinamosios elgesiu jie buvo šokiruoti ir sujaudinti, nes tokie padariniai pripažintini realiai sutrikdžiusiais visuomenės rimtį ir veika pagrįstai kvalifikuota pagal LR BK 284 str.
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo
Teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. yra kvalifikuoti teisingai, nes jo veiksmai buvo įžūlūs, jie demonstravo nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rintį ir tvarką, tyčinius veiksmus atliko viešoje vietoje.
Teismo vertinimu, B. U. kaltė padarius BK 284 str. numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamoji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiama teisme savo kaltę pripažino visiškai. Kaltinamajai pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamosios prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, tačiau ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustų nukentėjusios ir liudytojų parodymai, specialisto išvada.
Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog B. U. tyčia sugriebė K. S. už plaukų ir vieną kartą spyrė jai į pilvo sritį, dėl ko ši griuvo ant suoliuko ir persivertė per jį, būdama apsvaigusi nuo alkoholio. Pagal šias nustatytas bylos faktines aplinkybes kaltinamosios veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 str.
Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji visiškai prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, gailisi. Jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad veiką padarė apsvaigusi nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Tačiau teismas vertindamas B. U. veiksmus ir jų pasekmes, atsižvelgia ir į tai, kad visgi konflikto iniciatorė buvo pati nukentėjusioji, kuri irgi buvo apsvaigusi nuo alkoholio ir netinkamu elgesiu išprovokavo konfliktą.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai.
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl B. U. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. B. U. padarė BK 284 str. numatytą nusikaltimą, kuris pagal BK 11 straipsnio 3 dalį laikytinas nesunkiu, teisminio bylos nagrinėjimo metu L. U. pateikė teismui prašymą atleisti B. U. nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti kaltinamąją jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato (BK 40 straipsnio 1 dalis). B. U. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas), tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas), šia nusikalstama veika buvo padaryta žala, tačiau ji sutiko su turtine žala ir įsipareigojo ją atlyginti (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
Atkreiptinas dėmesys, kad vien minėtų formalių sąlygų egzistavimas dar nesudaro pagrindo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta dar viena sąlyga, kurią kaltinamasis turi atitikti, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertimu, L. U. šią sąlygą atitinka, nes yra dirbanti, pasižymi pareigingumu ir atsakingumu, dirbdama neturėjo drausminių nuobaudų, turi šeimą, anksčiau neteista ir neturi galiojančių administracinių nuobaudų. Teismo posėdyje B. U. nuoširdžiai gailėjosi, savo elgesį vertino kaip kvailą, pasižadėjo gyvenime taip nebedaryti, atlyginti turtinę žalą. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais kaltinamosios teiginiais, juo labiau, kad apie jos nuoširdumą leidžia spręsti ir jos elgesys teisminio nagrinėjimo metu. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad B. U. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010 ir kt.). Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).
Nagrinėjamu atveju G. U. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės prašo jos motina L. U., kuri teismui pateiktame prašyme nurodė, kad kartu su dukra pastoviai bendrauja, mano, jog gali daryti jai teigiamą įtaką, nes yra jai autoritetas. Iš prie prašymo pateiktos charakteristikos matyti, kad L. U. pasižymi tokiomis teigiamomis savybėmis: pareigingumu, komunikabilumu, principingumu, neturi drausminių nuobaudų. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis, L. U. yra neteista. Ji nėra bausta ir administracine tvarka. Teismo posėdyje L. U. paaiškino, jog laidavimą įsivaizduoja kaip moralinį paskatinimą, kad padaręs vienintelę tokią klaidą gyvenime asmuo jaustų atsakomybę ir daugiau to nekartotų. Laikosi pozicijos, kad asmuo turi elgtis tinkamai visuomenėje, priešinga pozicija netoleruotina, pati taip nesielgia.
Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad laiduotojas L. U. yra verta teismo pasitikėjimo, jos asmenybė yra teigiama, ji kritiška B. U. elgesiui, šiai neblaiviai netinkamai elgiantis, jos vertybinė orientacija pozityvi, ji gali daryti B. U. teigimą įtaką, nes nuolat bendrauja ir palaiko tarpusavio ryšius (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys).
Nagrinėjamu atveju nustačius visas BK 40 straipsnio 1–3 dalyse numatytas sąlygas, B. U. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant minimalų laidavimo terminą.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.
Nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės jam nėra skiriama jokia bausmė. Tai reiškia, kad toks asmuo ne tik išvengia teistumo, bet ir nepatiria kitų neigiamų pasekmių, kurias sukelia sankcijos už padarytą nusikalstamą veiką taikymas. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiajai yra padaryta turtinė žala ir kaltinamoji įsipareigojo ją atlyginti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 str. 2 d. 4 p., 69 str., B. U. paskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas nukentėjusiajai.
Dėl civilinio ieškinio
Teismas laiko, kad nukentėjusios K. S. 320 eurų ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo galima tenkinti visiškai, juo labiau, kad su juo sutinka ir pati kaltinamoji. 2000 eurų ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo galima tenkinti dalinai, jos naudai priteisiant 300 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Teismas taip konstatuoja, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus ir praradimus). Nukentėjusioji nurodė, kad jos neturtinė žala pasireiškė kaip didelis dvasinis skausmas ir sukrėtimas, išlaidos susijusios su gydymu ir bylos tyrimu.
Atlygintinos neturtinės žalos ribų ( minimumo ar maksimumo ) įstatymas nenumato ( LR CK 6.250 str. ), todėl galutinai įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovavosi CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t.y. nustatęs neturtinės žalos dydį atsižvelgė į: 1) žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) kaltininko turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šioje normoje nėra pateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio kriterijų sąrašas, nes priklausomai nuo bylos aplinkybių, teismas gali pripažinti ir kitus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus.
Teismas, spręsdamas priteistinos neturtinės žalos dydžio klausimą, atsižvelgė į tai, kad ieškovui dėl padaryto viešosios tvarkos pažeidimo atsirado daug nepatogumų, buvo suardyti jo gyvenimo planai, atsirado papildomi emociniai krūviai, kitos nenumatytos išlaidos.
Vienas iš kriterijų, reikšmingų neturtinės žalos dydžiui nustatyti, yra ir žalą padariusiojo asmens kaltė, kurią jį pripažino visiškai. Nustatydamas būtent tokį ieškinio dydį teismas atsižvelgė į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, šeiminę padėtį, nes šis kriterijus irgi turi įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui. Teismas ištyręs kaltinamosios finansinius šaltinius ir turtinę būklę, turimą turtą ir lėšas nustatė, kad ji bedarbė, nevedusi, savo turtu nedisponuoja. Be to, teismas atsižvelgė ir į šalies ekonominio gyvenimo rodiklius, bendrą pragyvenimo lygį, vidutines gyventojų pajamų ir kitus ekonominio pobūdžio faktorius.
Todėl teismas atsižvelgdamas į po įvykio atsiradusias pasekmes, įvertinęs faktines bylos aplinkybes bei neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingus kriterijus, o taip pat teismų praktiką aptariamos kategorijos bylose, ieškovų reikalavimus patenkino iš dalies aukščiau nurodytą tvarka (LR BPK 115 str.). Todėl laiko, kad iš kaltinamosios B. U. nukentėjusios K. S. naudai priteistini 320 eurų turtinės ir 300 (trys šimtai) eurų neturtinės žalos atlyginimo, kurį privalėtų atlyginti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Dėl proceso išlaidų
Taip pat teismas nutarė, Lietuvos Respublikos BPK 103-106 str. str. tvarka, pripažinti išlaidas už teisinę pagalbą K. S., proceso išlaidomis ir priteisti 700 eurų, kurias ji pagrindė leistinais rašytiniais įrodymais pagal pridedamus prie bylos kvitus iš kaltinamosios B. U. ( T b.l. 112-115).
Dėl kitų klausimų
Administracinėmis nuobaudomis nebausta, priklausomybės ligų ar psichiatrinis gydymas netaikytas. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas byloje netaikytas.
Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti ir vykdyti paskirtą bausmę.
Byloje daiktinių įrodymų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 40 str., LR Baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,
nusprendžia:
B. U., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant ją laiduotojo L. U. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 4 p., 69 str., paskirti B. U. baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą ar pašalinimą nukentėjusiajai.
Priteisti iš kaltinamosios B. U., a.k. (duomenys neskelbtini) nukentėjusios K. S. naudai 320 eurų turtinės ir 300 (tris šimtus) eurų neturtinės žalos atlyginimo, kurį atlyginti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Lietuvos Respublikos BPK 103-106 str. str. tvarka, pripažinti išlaidas už teisinę pagalbą K. S., proceso išlaidomis ir priteisti 700 (septynis šimtus) eurų, iš kaltinamosios B. U..
Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti ir vykdyti paskirtą bausmę.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.
1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;
2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti L. U., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.