Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. S. ir A. B. (A. B.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1822-275/2015 pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Archidis“ (trečiasis asmuo – akcinė bendrovė DNB bankas) dėl pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Motyvuojamoji dalis

Ginčas byloje kilo dėl atsisakymo priimti atskirąjį skundą teisėtumo ir pagrįstumo.

Ieškovai A. B. ir J. S. kreipėsi į teismą, prašydami: 1) nutraukti 2006 m. balandžio 28 d. tarp J. S. ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Archidis“ sudarytą nekilnojamųjų daiktų pirkimo–padavimo sutartį ta apimtimi, kiek sutartimi UAB „Archidis“ perleistos nuosavybės teisės į 72855/182200 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), į 43176/155300 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir į 1049/2033 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (buvęs unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiek UAB „Archidis“ yra įsipareigojęs sumokėti J. S. 3 922 881 Lt kainą; 2) taikyti restituciją ir grąžinti J. S. pirmiau minėtą turtą.

Vilniaus apygardos teisme 2014 m. gruodžio 4 d. gautas patikslintas ieškinys, kuriuo pirmiau minėtus reikalavimus pareiškia tik ieškovė J. S..

BUAB „Archidis“ bankroto byloje 2014 m. gruodžio 9 d. nutartimi atidėtas J. S. ir A. B. kreditorinių reikalavimų tikslinimo klausimo nagrinėjimas iki Vilniaus apygardos teismas išnagrinės civilinę bylą Nr. 2-1822-516/2015 ir įsiteisės teismo sprendimas.

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gruodžio 23 d. nutartimi, konstatavęs, kad 2014 m. gruodžio 4 d. patikslintu ieškiniu nėra keičiamas pareikšto pradinio ieškinio faktinis pagrindas ir dalykas, bei pažymėjęs, jog 2014 m. gruodžio 10 d. posėdžio metu protokoline nutartimi išspręstas klausimas dėl ieškovo A. B. atsisakymo nuo ieškinio ir byla šioje dalyje nutraukta, nutarė 2014 m. gruodžio 4 d. patikslintą ieškinį laikyti ieškovo A. B. rašytiniu pareiškimu dėl atsisakymo nuo ieškinio civilinėje byloje.

2015 m. sausio 13 d. Vilniaus apygardos teisme gautas ieškovės J. S. ir A. B. atskirasis skundas, kuriuo pastarieji prašo grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui ir, tik išsprendus klausimą dėl J. S. ir A. B. kreditorinių reikalavimų patvirtinimo, priimti sprendimą, patvirtinant A. B. pasitraukimą iš bylos nagrinėjimo, pripažinus, kad jis prarado reikalavimo teisę.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. sausio 19 d. nutartimi nutarė ištaisyti apsirikimą Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartyje, jos rezoliucinės dalies antrojoje pastraipoje įrašius, kad nutartis neskundžiama, bei atsisakė priimti ieškovės J. S. ir A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutarties.

Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartimi jis nepriėmė patikslinto ieškinio kaip reikalavimo patikslinimo byloje, tuo tarpu teismo nutartis atsisakyti tenkinti pareiškimą dėl ieškinio dalyko ar pagrindo pakeitimo atskiruoju skundu neskundžiama. Teismas nurodė, kad ieškinio patikslinimas yra mažiau reikšmingas veiksmas nei dalyko ar pagrindo pakeitimas, todėl teismo nutartis, kuria atsisakoma tenkinti prašymą dėl ieškinio patikslinimo, yra neskundžiama. Teismas atkreipė dėmesį, kad 2014 m. gruodžio 23 d. nutartyje, nurodžius, kad ji yra skundžiama, buvo padarytas rašymo apsirikimas.

Teismas taip pat konstatavo, kad atsisakymo nuo ieškinio priėmimo klausimas buvo nagrinėjamas 2014 m. gruodžio 10 d. teismo posėdyje ir priimta protokolinė nutartis priimti atsisakymą bei nutraukti bylą šioje dalyje. Minėta protokolinė nutartis nebuvo apskųsta ir yra įsiteisėjusi. Šia nutartimi A. B. buvo pašalintas iš ieškovų byloje.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovė J. S. ir A. B. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 19 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti klausimą dėl J. S. ir A. B. 2015 m. sausio 12 d. atskirojo skundo priėmimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Patikslintas ieškinys buvo grindžiamas ta aplinkybe, kad po pradinio ieškinio pateikimo A. B. ir J. S. susitarė nutraukti 2006 m. gegužės 31 d. tarp ieškovės ir A. B. sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį, t. y. A. B. grąžino ieškovei reikalavimo teisę į atsakovo skolą 5 587 629,53 Lt dalyje. Ieškovė pateikė bankroto administratoriui reikalavimą pakeisti kreditorių A. B. ieškove J. S. ir būtent dėl šios priežasties atsirado pagrindas patikslinti ieškinį. 2015 m. sausio 13 d. atskirajame skunde apeliantai prašė grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui ir, tik išsprendus klausimą dėl J. S. ir A. B. kreditorinių reikalavimų patvirtinimo (nes reikalavimų pavirtinimo klausimas yra pagrindinė priežastis tikslinti ieškinį), priimti sprendimą, patvirtinant A. B. pasitraukimą iš bylos nagrinėjimo.Sprendimą ar nutartį priėmęs teismas negali pats jo panaikinti ar pakeisti. Taisant rašymo apsirikimus, aritmetines klaidas, negalima pakeisti sprendime / nutartyje nustatytų šalių teisių ir pareigų, jų turinio realizavimo sąlygų. Gali būti taisomos tik neesminės klaidos. A. B. atsisako savo kaip ieškovo teisių ir pareikštų reikalavimų atsakovo atžvilgiu, tik teismui išnagrinėjus klausimą dėl kreditorinių reikalavimų patvirtinimo, nes patvirtinus J. S. reikalavimus 5 587 629,53 Lt dalyje A. B. nebeturės reikalavimo teisės į atsakovą. Ištaisius skundžiamoje nutartyje tariamą klaidą, buvo užkirstas kelias į teisingą tolimesnį bylos nagrinėjimą bei pažeistos A. B. procesinės teisės.

Atsakovas BUAB „Archidis“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 19 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gruodžio 23 d. nutartimi pagrįstai konstatavo, kad A. B. pateiktas procesinis dokumentas yra A. B. atsisakymas nuo ieškinio. Atsakovas ir trečiasis asmuo byloje patvirtino savo sutikimą, kad būtų priimtas patikslintas J. S. ieškinys ir patenkintas A. B. pareiškimas dėl atsisakymo nuo ieškinio, bylą dalyje dėl A. B. ieškinio nutraukiant. Reikalavimai tiek pradiniame, tiek patikslintame ieškinyje nepasikeitė, o byla pagal J. S. ieškinį jau išnagrinėta – 2015 m. vasario 2 d. sprendimu ieškinys buvo atmestas. Išnagrinėtos bylos baigties ir sukeliamų teisinių pasekmių kontekste nėra svarbu ar tą patį ieškinį pasirašė ieškovė ar du ieškovai. Kreditorių reikalavimų patvirtinimo / nepatvirtinimo klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, o apeliantų pozicijos pasikeitimas nedaro įtakos bankroto byloje patvirtintų jų reikalavimų dydžiui.Norma, kad teismo nutartis atsisakyti tekinti pareiškimą dėl ieškinio dalyko ar ieškinio pagrindo pakeitimo atskiruoju skundu neskundžiama, yra imperatyvi. Teismas negalėjo suteikti apeliantams galimybės skųsti nutartį. Taigi teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai ištaisė rašymo apsirikimą. Šis ištaisymas nekeičia nutarties esmės, nes nepriklausomai nuo to, kas nurodyta pačioje nutartyje, pagal imperatyvias Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) normas tokia nutartis neskundžiama. Teismas jokių apeliantų teisių nepanaikino ir neapribojo, kadangi teisės teikti atskirąjį skundą šiuo atveju apeliantai niekada ir neturėjo.

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

CPK 334 straipsnio 1 dalis nustato, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo tik šio kodekso numatytais atvejais arba kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. To paties straipsnio 3 dalis įtvirtina, kad dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą. Nustatytas teisinis reguliavimas, numatantis, kad gali būti skundžiamos tik kodekse konkrečiai įvardytos arba bylos eigą užkertančios nutartys, yra privalomas tiek proceso šalims, tiek ir pačiam teismui. Taigi teismas nutartyje negali pakeisti CPK reikalavimų, todėl klaidingas įrašas nutarties rezoliucinėje dalyje, leidžiantis skųsti atskiruoju skundu neskundžiamą nutartį, niekaip nepanaikina CPK normų privalomumo ir nesuteikia teisės bei neįpareigoja teismo priimti ir nagrinėti tokį atskirąjį skundą.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2014 m. gruodžio 4 d. Vilniaus apygardos teisme buvo gautas patikslintas ieškinys, kuriame ieškove buvo nurodyta tik J. S. (skirtingai nei pradiniame ieškinyje, kuriame ieškovu buvo ir A. B.). Iš 2014 m. gruodžio 10 d. teismo posėdžio garso įrašo nustatyta, kad posėdžio metu A. B. buvo teismo apklaustas dėl minėto patikslinto ieškinio reikšmės bei turinio. A. B. patvirtino teismui, kad faktiškai patikslintu ieškiniu J. S. ir A. B. informavo teismą apie reikalavimo perleidimo sutarties tarp J. S. ir A. B. nutraukimą ir A. B. atsisakymą nuo ieškinio, atsižvelgiant į tai, jog jis nebeteko reikalavimo teisių į atsakovą. A. B. teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad jam yra aiškios ir suprantamos atsisakymo nuo reikalavimų teisinės pasekmės ir sutiko būti išbrauktas iš proceso dalyvių. Minėtas prašymas (pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo) teismo protokoline nutartimi buvo patenkintas ir byla šioje dalyje nutraukta, išbraukiant A. B. iš proceso dalyvių sąrašo. Nutartis apskųsta nebuvo.

Savo ruožtu 2014 m. gruodžio 23 d. nutartimi teismas tik konstatavo, kad byloje esantis patikslintas ieškinys, atsižvelgiant į tai, kad nei jo dalykas, nei faktinis ir teisinis pagrindas nesiskiria nuo pirminio ieškinio, iš tikrųjų tėra raštu A. B. išreikštas atsisakymas nuo ieškinio nagrinėjamoje civilinėje byloje, kuris jau buvo išspręstas 2014 m. gruodžio 10 d. teismo posėdyje. Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio bylos eigos aplinkybes, įsitikinimu, 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis (įvertinus tai, kad atsisakymo nuo ieškinio ir bylos dalies A. B. atžvilgiu nutraukimo klausimas buvo išspręstas dar 2014 m. gruodžio 10 d.) apskritai nesukėlė ir negalėjo sukelti jokių teisinių pasekmių A. B. ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims ir todėl negali būti apskundimo apeliacine tvarka objektu. Būtent tai konstatuota ir šiuo metu skundžiamoje 2015 m. sausio 19 d. nutartyje, kurioje pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į bylos aplinkybes ir padarytą rašymo apsirikimą 2014 m. gruodžio 23 d. nutartyje, atsisakė priimti J. S. ir A. B. atskirąjį skundą. Dar kartą akcentuotina, kad teismas negali suteikti proceso dalyviams teisių, kurios nėra suteiktos įstatymo pagrindu, todėl apeliantų argumentai, jog teismas, ištaisydamas rašymo klaidą ir parašydamas, kad 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis neskundžiama, pažeidė apelianto procesines teises ir netinkami taikė apsirikimų ištaisymo institutą, atmetami, kaip nepagrįsti. Atsakovas visiškai teisingai pastebėjo, kad teismas negali panaikinti ar apriboti asmens teises, kurių asmuo niekada neturėjo ir negalėjo turėti.

Remdamasis pirmiau nurodytomis teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis bei vadovaudamasis CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, nustatančiu, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas (CPK 338 straipsnis), apeliacinės instancijos teismas priėjo išvadą, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo 2015 m. sausio 19 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti A. B. ir J. S. atskirąjį skundą dėl 2014 m. gruodžio 23 d. nutarties.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.