Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2021 m. spalio 25 d. civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo buvo posėdis daugmaž pabandyti susitarti ir išsiskirti gražiuoju. Susidėjo gaires, kaip reikia „tą“ padaryti, bet neįvyko, kaip turėjo būti. Vyko derybos dėl turtinių dalykų. Buvusi sutuoktinė pradiniu ieškiniu dėl santuokos nutraukimo neprašė padalinti namo. Laikė, kad ten viskas jos; tegu kaltinamasis susideda kojines ir varo lauk. Kaltinamasis nesutiko, kad viskas investuota jos. Jis ten gyveno, išleido begalę pinigų ir kūrė visa šita. Kaltinamasis pasakė, kad byloje dėl ištuokos planuoja išreikšti priešieškinį su turtiniais reikalavimais. Ginčų dėl vaikų gyvenamosios vietos ar išlaikymo jiems priteisimo nebuvo.

Po 2021 m. spalio 25 d. posėdžio kaltinamasis su buvusia sutuoktine toliau gyveno kartu, kaip ir prieš tai.

2021 m. spalio 31 d. grįžo nukentėjusioji. Kilo ginčas dėl turtinio klausimo: „kada tu išsikraustysi?“, „nešdinkis“, ir viskas. Kitokios kalbos nebuvo, tik: „čia nieko tavo nėra“, viskas. Buvusi sutuoktinė grasino: „arba aš išsikraustau, arba tu“. Kaltinamasis atsakė, kad nesikels. (Įvykio dieną) buvusi sutuoktinė pareiškė, kad išsinuomojo butą ir išsikrausto. Kaltinamasis niekada jokiais būdais neribojo buvusios sutuoktinės teisių. Jeigu ji taip pasirenka, tegu. Kaltinamasis matė sukrautas „tašes“. Netgi pasisiūlė padėti nunešti. Ji sakė: „išvažiuoju“, viskas. Ji išvažiavo pasiėmusi daiktus ir vaikus. Kaltinamasis buvo labai nusivylęs, skaudžiai išgyveno, reikėjo atsipalaiduoti.

Kaltinamojo nuomone, 2021 m. spalio 31 d. viskas surežisuota, tiesiog pasirinktas tinkamas laikas. Buvo einama tikslingai, turbūt specialiai laukiama būtent tokios situacijos. Sulaukė momento, kada galėjo pasinaudoti. Žinojo, kad kaltinamasis bus emociškai nestabilus. Žinojo, kad jam tai labai rūpi. Ji žinojo, kur ir kaip „įkasti“, kad skaudėtų. Žinojo, kad kaltinamasis bus silpnas ir paslys, t. y. išgers (alkoholio), o jis - suaugęs žmogus ir turi teisę gerti (alkoholio), kiek tik nori.

Paskui (buvusi sutuoktinė) netikėtai grįžo su „pastiprinimu“, t. y. buvusiu uošviu. Ji savo rankomis negali „to“ daryti. Daro tas, kas padaro. Kaltinamasis sėdėjo prie stalo ir rūkė. Prasidėjo psichologinis smurtas (prieš kaltinamąjį), sakykim taip: buvęs uošvis šaukė, rėkė, liepė kaltinamajam išsikraustyti, nes ten – jo (buvusio uošvio) namas, ne kaltinamojo. Buvusi sutuoktinė šypsojosi. Kaltinamasis matė, kad jai patinka. Nenorėdamas eskaluoti konflikto ir norėdamas atsiriboti, kaltinamasis išėjo į garažą. Ten sulaukė buvusios sutuoktinės ir ji jį vis tiek išprovokavo.

Kaltinamasis ir buvusi sutuoktinė stovėjo garaže vienas priešais kitą prie mašinos per vidurį. Ji ir vėl šaukė, aiškino, užsimojo, trenkė. Kaltinamasis gavo per veidą. Ji, matyt, norėjo dar sykį suduoti, nes buvo pakelta ta pati ranka. Nenorėdamas padaryti kažką blogo, kaltinamasis sukosi ir dešine ranka nustūmė buvusią sutuoktinę per vidurį. Jis nematė (ar buvusi sutuoktinė atsitrenkė). Ar yra užfiksuota (kad kaltinamasis panaudojo fizinį smurtą prieš buvusią sutuoktinę)? Nebuvo. Čia ne pirmas atvejis. „Brangioji“ turi patirties toje vietoje. Kaltinamasis jau antras toks jos istorijoje. Tai irgi kažką sako. Blaivus jis gal būtų susilaikęs ir nepastūmęs.

Buvusi sutuoktinė šaukė, kad ją muša, išbėgo iš garažo į kambarį ir prašė: „R., kviesk policiją. Mane muša!“. (Buvusios sutuoktinė šauksmą) girdėjo uošvis, R., t. y. sūnus iš buvusios sutuoktinės pirmos santuokos, (kaltinamojo ir nukentėjusiosios bendri) vaikai, buvę antrame aukšte. Kaltinamasis nematė, kad nukentėjusioji būtų skambinusi policijai. Logiška, kad skambino R.

Kaltinamasis parėjo namo paskui buvusią sutuoktinę, nes ji išbėgo šaukdama: „mane muša“. Nukentėjusioji tėvui aiškino, kad ją muša. Kaltinamasis pasakė, kad tikrai ne taip (kaip tvirtina buvusi sutuoktinė), kad niekas (įvykio) nematė, liudytojų nėra. Jei būtų mušta, būtų bėgęs kraujas. Nebuvo taip. Pagal E. parodymus tai kaltinamasis pasakė namuose, o ne garaže. Jis taip pasakė, nes buvo piktas.

Iki atvažiavo policija, jie trise buvo kambaryje: buvęs uošvis, buvusios sutuoktinės sūnus iš pirmos santuokos ir nukentėjusioji. Gal 20 min. laukė, kol atvažiuos policija.

Atvažiavo policijos pareigūnai: moteris ir vyras. Kaltinamasis iš karto pasakė, kaip viskas buvo, t. y. kad gavo per veidą ir gindamasis, o ne mušdamas ar kažkaip pastūmė buvusią sutuoktinę. Visiška nesąmonė, kad jis smurtavo prieš buvusią sutuoktinę. Tačiau kadangi vyriškos lyties asmuo visą laiką yra kaltas, be to, kaltinamasis buvo neblaivus (nustatė 2,7 promilių), jį išvežė į policiją ir uždarė.

Naktį kaltinamasis nemiegojo. 2021 m. lapkričio 1 d. jautėsi pavargęs, neblaivus, nervuotas, neadekvatus. Tyrėja siūlė sutikti su viskuo, sakė: „surašyk, ir tiek. Būsi kaltas, susitaikysi, bet bus gerai“; „davai, pasirašyk, kad būtų viskas tvarkoje. Galėsi pakeisti parodymus. Kad tave išleistų ir greičiau viskas susitvarkytų - prisipažink“, „davai, pasirašyk, paskui galėsit susitarti, viskas bus greičiau, patogiau“. Pareigūnė (apklausoje) nesiūlė advokato. Nebuvo kada pasikonsultuoti su advokatu. Kaltinamasis negalėjo blaiviai vertinti, norėjo greičiau viską užglaistyti, išeiti iš areštinės ir pabaigti. Tikėjosi susitaikyti su buvusia sutuoktine ir kad nutrauks baudžiamąjį procesą, todėl pasakė netiesą, t. y. prisipažino kaltu.

Kaltinamasis parvažiavo namo. Tikėjosi, su buvusia sutuoktine išspręsti „tą reikalą“. Galbūt abu pasikarščiavo? Kaltinamasis sakė buvusiai sutuoktinei: „baigiam“, „nesipykim“. Atsiprašė, kad ją pastūmė, bet „brangioji“ išsireiškė kitaip. Buvusi sutuoktinė pasakė, kad, švelniai tariant, piršto nepajudins dėl kaltinamojo; ji sakė: „tikrai nieko nedarysiu“. Kaltinamasis manė, kad jei prisipažins kaltu, buvusi sutuoktinė atsiims kaltinimus. Bet po pirmo pokalbio su buvusia sutuoktine viskas tapo aišku, daugiau nebereikėjo. Buvusi sutuoktinė nenorėjo trauktis. Ji tik „to“ ir laukė. Tai buvo pretekstas, priežastis. Ji tuo pasinaudojo.

Kaltinamasis buvo nusipirkęs kelionę važiuoti su vaikais pas savo seserį. (Pritaikius kardomąsias priemones) buvo apribotos kaltinamojo (judėjimo) galimybės, jis nebegalėjo išvažiuoti. Bilietai, viskas „nuplaukė“.

Kaltinamasis nesijautė kaltas: jis nieko blogo nepadarė, tik gynėsi, tai buvusios sutuoktinės kaltė, ne jo, todėl vėliau kaltinamasis pakeitė paaiškinimus. Kaltinamasis negali įsivaizduoti, iš kur ant buvusios sutuoktinės šono atsirado paraudimas.

(Civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo) vyko mediacija. Mediacija baigėsi prieš pora mėnesių. Priėjo prie kažkokio bendro susitarimo, sudarė taikos sutartį. Tebūnie turtiniai ginčai išspręsti. Sakykim taip, kad kaltinamasis gavo kompensaciją. Ne gavo, o gaus. Galbūt. Mainais kaltinamasis atsisakė visko, ką turėjo: namų, šeimos. Absoliučiai nubraukti pagrindiniai dalykai, ant kurių stovi pasaulis.

Be abejo, ikiteisminis tyrimas, baudžiamoji byla, turėjo įtakos tam, kad (civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo kaltinamasis darė dideles nuolaidas. Visada buvo taip: „tu išsikeldink“, nes jis maišo gyventi.

Ikiteisminio tyrimo dėl smurto artimoje aplinkoje metu D. A. kaltu prisipažino ir paaiškino (2 t., b. l. 195-196), kad jis neįrašytas į psichiatrinę ar narkologinę įskaitą, niekada nesirgo psichinėmis ligomis, galvos traumų neturėjo.

2021 m. spalio 31 d. D. A. visą dieną buvo savo namuose adresu (duomenys neskelbtini). Sutuoktinė E. A. per pietus kažkur išvažiavo automobiliu. Ji nesakė jam, kur važiuoja, kadangi paskutiniu metu jie labai pykstasi ir nebendrauja, vyksta skyrybų procesas. D. A. visą dieną gėrė 0,5 litro talpos degtinės butelį. Nuo išgerto alkoholio kiekio apsvaigo.

Vakare į namus grįžo sutuoktinė E.. Ji atėjo į garažą ir sutuoktiniai pradėjo konfliktuoti. Sutuoktinė priekaištavo, kad jis ir vėl geria. D. A. nesusivaldė ir vieną kartą kumščiu sudavė nestipriai jai į dešinį šoną. D. A. supranta, kad dėl tokių jo veiksmų sutuoktinė galėjo patirti fizinį skausmą. Tokius veiksmus lėmė neblaivumas. Blaivus taip nebūtų elgęsis. Įvykio metu buvo dviese, todėl įvykio niekas nematė. Esant galimybei, atsiprašys sutuoktinės. Jo iškeldinti nereikia, kol vyks ikiteisminis tyrimas, jis pagyvens pas tėvus (duomenys neskelbtini).

Ikiteisminio tyrimo dėl smurto artimoje aplinkoje metu 2021 m. lapkričio 9 d. apklaustas papildomai D. A. kaltu neprisipažino ir paaiškino (3 t., b. l. 4-5), kad paaiškinimus pirmą kartą jis davė būdamas neblaivus, labai išvargęs, nes visą naktį dėl streso negalėjo užmigti, ir būdamas didžiuliame šoke, todėl nelabai prisimena, ką sakė. Teigė, kad 2021 m. spalio 31 d. jis visą dieną buvo savo namuose (duomenys neskelbtini). Sutuoktinė E. A. per pietus kažkur išvažiavo automobiliu. Ji sakė, kad išsikrausto: pasiėmė bendrus vaikus, savo daiktus ir savo automobilį bei išvažiavo iš namų. D. A. nesitikėjo, kad ji grįš.

D. A. berūkant po poros minučių, tik spėjus prisidegti cigaretę, į garažą atsivijo E. E. koneveikė D. A. ir trenkė jam delnu vieną kartą dešine ranka į kairį skruostą, sukeldama fizinį skausmą. 10 balų sistemoje skausmą įvertina 3 balais. Sužalojimai nebuvo padaryti, todėl jis į medikus nesikreipė. E. užsimojo ranka duoti jam antrą kartą. D. A. ištiesė ranką ir stipriai nustūmė ją nuo savęs, stengdamasis išvengti smūgio, bet nesudavė, ir suko veidą. Stumdamas neturėjo tikslo suduoti E., ją užgauti ar sužaloti, tenorėjo nuo jos apsiginti. Nuo pastūmimo E. galėjo atsitrenkti į automobilį, bet jis to nematė, nes nusisuko. Šiaulių apylinkės teisme pas teisėją S., B. vyksta skyrybų ir turto dalybų procesas. Tokias įvykio aplinkybes jis aiškino į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams. Garaže su E. buvo dviese, liudytojų nėra. D. A. mano, kad situacija buvo sąmoningai surežisuota.

Nukentėjusioji seniai siūlė D. „tą padaryti“ (išsiskirti) gražiuoju, be teismo; 20 000 eurų kompensaciją (už jai tenkančią nekilnojamojo turto dalį). Jis atsisakė.

D. turėjo suicidinių minčių. Atrodo, praeitą vasarą D. paskambino (ir sako): „aš pasiėmiau virvę, važiuoju pasikarti“, „jūs darykit, ką norit“, „nebėra man prasmės gyventi: niekas manęs nemyli, niekam aš nereikalingas“. Nukentėjusioji sakė, kad D. turi vaikus ir dėl jų reikia gyventi; klausė, kur D. važiuoja. D. preliminariai pasakė, kur yra. Nukentėjusioji pasikvietė kaimyną, nes irgi buvo pasimetusi, negalėjo vairuoti, ir rado D. kažkokiame miške. D. turėjo virvę, bet nebuvo užsikabinęs ant jos. Parvežė jį namo.

Šią vasarą po ieškinio dėl santuokos nutraukimo nukentėjusioji su vaikais viešėjo Palangoje. D. jai skambinėjo ir terorizavo. Nukentėjusioji suprato, kad jis yra labai neblaivus, (nori) kad ji parvažiuotų, nes jis vis tiek nusižudys, ir t. t. Paskui D. atsiuntė vaizdą su žinute, kad malkinėje pasikabino virvę. Nukentėjusioji pasitarė, ką daryti, jei jis taip darytų. Internete pasiskaitė, kad reikia kviesti policiją ir iškvietė policiją, pasakė, kad ji yra ne (duomenys neskelbtini). Atvažiavo policija. Nukentėjusiosios žiniomis, D. išvežė į psichiatrinę ligoninę, bet palaikė parą ir paleido.

Po antro D. nesėkmingo bandymo nusižudyti sutuoktiniai nesišnekėjo. Nebebuvo tarp jų jokio ryšio. Nors gyveno viename name, kaip ir nieko bendro nebeturėjo.

Nukentėjusiosios manymu, D. vienareikšmiškai turi problemų dėl nesaikingo alkoholio vartojimo. Jis vartojo alkoholį su psichotropiniais vaistais. Kokius 3 metus D. lankosi pas gydytoją psichiatrą ir vartoja vaistus. Įprotis išgėrinėti prasidėjo seniai, prieš kokius 4-5 metus. Gydymas kažkiek davė rezultatų, bet alkoholio vartojimas nebuvo nutrūkęs, pavyzdžiui, pusę metų. Būna, kad kaltinamasis (per parą) išgeria vieną sidro butelį. Ar čia alkoholio vartojimas? Sakykim, kad jis nei girtas, nei blaivas. Būna, kad kaltinamasis geria sidrą visą mėnesį po vieną (butelį), paskui, pavyzdžiui, savaitgaliais, daug prisigeria. Paskutiniu metu girtas šaukdavo. Nukentėjusioji pasiimdavo vaikus ir eidavo į viršų. Jis nelabai eidavo į viršų, apačioje šaukdavo, vienas su savimi šnekėdavosi, daužydavo sienas, duris. Kartais muziką garsiai leisdavo, rėkdavo, kaip čia pasakyti, urgzdavo.

Gal prieš kokias 3 dienas (iki 2021 m. spalio 25 d.) nukentėjusioji ėjo pas jį į garažą, nes jis nuolat ten sėdėdavo, ir pasakė, kad taip (gyventi) neįmanoma, arba jis turi išsikraustyti, arba ji su vaikais kraustosi.

(2021 m.) spalio 25 d. įvyko posėdis dėl santuokos nutraukimo. Buvo paskirta mediacija. Nukentėjusioji neatsimena, ar kalbėjo apie turtinius klausimus, ką D. arba jo atstovas sakė, ar sutinka su jos (civilinėje byloje - ieškovės) pozicija, ar jie sakė, kad reikš priešieškinį prašydami priteisti kompensaciją už (jai priteistiną) turtą.

Iki (2021 m.) spalio 25 d. D. negėrė (alkoholinių gėrimų) kokias 3 savaites. Tačiau tą dieną (2021 m. spalio 25 d.) jis vartojo daug alkoholio ir buvo gerokai išgėręs. Kai vartoja vieną alkoholį, yra viena, o kai vartoja su (psichotropiniais) vaistais - yra kita. Pastaruosius 3-4 metus D. tampydavo nukentėjusiąją, sukinėjo už rankų, spausdavo prie sienos, perversdavo. (Anksčiau) nukentėjusioji nueidavo į viršų, bet policijos nekviesdavo, nes D. į viršų neidavo ir būdavo gėda.

Tą dieną (2021 m. spalio 25 d.) D. buvo neprognozuojamas: jis neleido nukentėjusiosios į kitą kambarį (viršuje), sakė: „niekur neisi“, daužė šalia į sieną ir grasino jai. Jo akys žiūrėjo kažkur stulpu. Nukentėjusioji bijojo būti su juo viena ir nepilnamečiais vaikais. Ji labai išsigando, nežinojo, kaip gali baigtis, galvojo, kad ją muš, todėl paprašė vaikų kviesti policiją. Sūnus J. iškvietė policiją.

Atvažiavo policijos pareigūnai. Pareigūnai apklausė nukentėjusiąja. Nukentėjusioji nebuvo fiziškai sužalota ir nerašė pareiškimo. Pareigūnai liepė kaltinamajam eiti atsigulti, kad užmigtų.

Po to nukentėjusioji kalbėjosi su kaltinamuoju. Nukentėjusioji būtų sutikusi pasilikti su 20 eurų, kad tik nematytų tų „nesąmonių“. Ji sakė, kad nebegali taip gyventi, kad arba kaltinamasis turi išsikraustyti, arba išsikraustys ji su vaikais. D. sakė: „tau reikia - tu ir kraustykis“, „aš niekur nesikraustysiu“.

(2021 m.) spalio 26 d. D. gėrė (alkoholinius gėrimus). Ir visas kitas dienas nuo (2021 m. spalio) 25 d. (iki įvykio) (gėrė). Kažkurią dieną buvo išvažiavęs.

Nukentėjusioji pasitarė su savo tėvais; ėmė ieškoti išsinuomoti butą. Internete per „(duomenys neskelbtini)“ skelbimus susirado butą (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Dar buvo kita nuomininkė, ji kaip tik turėjo išsikraustyti.

(2021 m.) spalio 31 d. nukentėjusioji susidėjo daiktus ir pradėjo kraustytis. Dalį daiktų išsivežė su vaikais lengvąja mašina. Pasikvietė sūnų (iš pirmos santuokos) R., kad padėtų išsikraustyti. Apsižiūrėjo, sunešiojo ir susidėliojo daiktus. Nukentėjusioji pasirašė nuomos sutartį, sutarties terminas - 6 mėnesiai. Nukentėjusioji grįžo į namus pasiimti dar daiktų. Ji su vaikais (iš antros santuokos važiavo) viena mašina, R. ir nukentėjusiosios tėtis - su kita mašina.

Nukentėjusioji yra šeimos maitintoja: moka mokesčius už namą. D. daugiau pirkdavo maistą. Įvykio dieną nukentėjusioji nešnekėjo su D. apie turtą. Jie tik grįžo ir kilo konfliktas. Nukentėjusioji įvažiavo į kiemą, jie pasistatė automobilį šalia, už tvoros. D. atidarė iš garažo vartus. Vaikai, J. ir A. nubėgo per garažą į kambarį, po jų į kambarį ėjo nukentėjusiosios tėtis ir sūnus (iš pirmos santuokos) R. D. ištiesė ranką atseit pasisveikinti su uošviu, bet nukentėjusiosios tėvas nepadavė jam rankos, nes žinojo situaciją, ir nuėjo į vidų. D. įsižeidė ir ironiškai, ciniškai pasakė: „va, visa familija susirinko“, „tavo tėvas man net rankos nepadavė“. Nukentėjusioji pasikrapštė mašinoje, įėjo į garažą, pamatė akivaizdžiai girtą D., buvo įsitempusi ir šaukė ant jo: „kodėl jis (uošvis) turi tau paduoti (ranką), jei esi tiek prisidirbęs?“, „vėl esi prisigėręs“, „vėl esi girtas“, „viskas kartojasi“, „vėl nusišneki“, „vėl geri ir gersi, niekas nesikeičia“. Nukentėjusioji buvo susinervinusi, kad D. vėl visiškai girtas. Kai nuolat matai girtą žmogų, tai veikia psichiką. Nukentėjusiosios pyktis nebuvo susijęs su tuo, kad jai su vaikais tenka išsikelti iš namų.

Automobilis garaže stovėjo įvažiavęs priekiu. Po dešine yra lentyna. Konflikto vieta - per automobilio vidurį tarp automobilio ir lentynos. Nukentėjusioji ir kaltinamasis stovėjo vienas prieš kitą. Jis buvo nusisukęs nugara į lauką, o ji - nugara į kambarį. Garažo durys į kambarį yra po kaire.

Prie lentynos, kur kaltinamasis visąlaik slėpdavo alkoholį, nukentėjusioji pakėlė rankšluostį ir paėmė 0,75 litro butelį su spiritiniu gėrimu, nugerta gal 1/5, sakydama: „va, vėl turi butelį. Dar tik pradėjai. Vėl gersi?“. Nukentėjusioji padėjo butelį atgal. Jis trenkė kumščiu jai į dešinį šoną, į pilvą. Nukentėjusioji negalėjo pasakyti, kuria ranka D. sudavė. D. pagrindinė ranka yra dešinė. Mano, kad jis smogė dešine ranka. Smūgis nukentėjusiajai buvo netikėtas, nes tipinis jo elgesys griebti už rankų ir tampyti. Smūgiuodamas D. stovėjo šalia, per žingsnį. Nukentėjusiajai iki dabar akyse stovi kumštis. Ji pajuto skausmą, užsiėmė už pilvo ir pasakė D.: „viskas, tu manęs nedaužysi“, „aš kviečiu policiją“. Jis atsakė: „kviesk, ką nori, liudininkų nėra“, „nieko neįrodysi“.

Nukentėjusioji per garažą parėjo į kambarį. (Kambaryje) buvo tėtis ir sūnus (iš pirmos santuokos) R. Nukentėjusioji pasakė, kad jai sutrenkė per šoną, kad kiekvienas jos nedaužys, kviečia policiją, kad ji taip negali. Ji pakėlė drabužius ir artimiesiems parodė, kur jai sudavė, nes ir ji norėjo pažiūrėti. Buvo paraudę.

Nukentėjusioji iškvietė policiją. Parėjo D., atsisėdo į savo fotelį, kuriame visą laiką sėdi, ir sėdėjo abejingas. Paskui nukentėjusioji sakė, kad neatsimena, ar D. buvo grįžęs į kambarį tada, kai ji skambino policijai. Po įvykio, iki atvyko policija, visi (suaugusieji) buvo bendrame kambaryje, t. y. svetainėje, sujungtoje su virtuve.

Nukentėjusiosios tėtis pasakė: „ką tu čia mano dukrą daužai?“, „nedaužysi, nemuši“, „kas tu per vienas esi, kad galėtum daužyti?“. Tarp jų kilo konfliktas. Nukentėjusioji daug nesigilino, nelabai girdėjo, buvo pasimetusi ir laukė pareigūnų.

Atvažiavo policija. Nukentėjusioji viską papasakojo. Pareigūnas klausė, ar skauda. Ji sakė, kad skauda dešinį šoną, po šonkauliais. Paprašė parodyti. Nukentėjusioji parodė. Toje vietoje (kur jai sudavė) buvo paraudę. Nukentėjusioji su pareigūnais nuėjo į garažą, parodė įvykio vietą ir butelį. Nukentėjusioji negirdėjo, ką D. sakė pareigūnams. Jam nustatė neblaivumą ir išvežė.

Nukentėjusioji baigė kraustytis ir išvažiavo į policiją. Pabaigė vežtis daiktus į butą. Tą naktį ji su vaikais miegojo bute.

Kitą dieną po įvykio nukentėjusioji iš ryto grįžo namo. Jis (kaltinamasis) irgi parvažiavo iš areštinės ir sakė: „tu turėsi atsiimti savo pareiškimą, o aš tavęs atsiprašyčiau“. Nukentėjusioji sakė, kad nieko neatsiims. D. jos taip ir neatsiprašė. Paskui atvažiavo uošvienė (turėtų būti - anyta).

Tą dieną, (2021 m.) lapkričio 1 d., nekalbėjo apie D. su vaikais kelionę į (duomenys neskelbtini). Kelionė buvo suplanuota prieš tai (prieš nagrinėjamą įvykį). Kadangi D. kurį laiką laikėsi ir negėrė, todėl nukentėjusioji sutiko išleisti vaikus į kelionę su tėčiu, suruošė lagaminus. Tačiau po teismo posėdžio (2021 m.) spalio 25 d. D. vėl ėmė vartoti alkoholį ir nukentėjusioji išsigando, bijojo, buvau labai pasimetusi. Nukentėjusioji, atrodo, po (2021 m.) spalio 25 d., bet iki (2021 m.) spalio 31 d. parašė užklausimą „vaikų teisėms“, kaip turėtų elgtis tokiu atveju, ar galima išleisti vaikus (į užsienį su neblaiviu tėvu) ir t. t. Atsakymą nukentėjusioji gavo po įvykio, kad ji „neša“ atsakomybę už vaikus, tad turi įvertinti aplinkybes ir apsispręsti.

Paraudimas laikėsi parą. Už kelių dienų (nuo įvykio) nukentėjusioji nuvyko į ekspertinę įstaigą. Ten turbūt buvo seselė ir gydytojas. Klausė, ar nieko (žymių) nesimato. Nukentėjusioji atsakė, kad nieko (žymių) nesimato, tik paspaudus jaučia skausmą. Jos (kūno) neapžiūrėjo.

Prieš nukentėjusiąją buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sudavimo D. per veidą. Ji nesudavė D. per veidą. Ikiteisminis tyrimas nutrauktas. Kaip nukentėjusioji suprato, nebuvo nustatyta jos kaltė.

Ikiteisminio tyrimo dėl smurto artimoje aplinkoje metu apklausta papildomai nukentėjusioji E. A. parodė (2 t., b. l. 106-107), kad 2021 m. spalio 31 d. po pietų ji iš namų (duomenys neskelbtini), vežėsi daiktus į naują butą. Po pietų dalį daiktų susikrovė į savo automobilį ir su nepilnamečiais vaikais išvažiavo į naują butą. Tuo metu D. A. buvo namuose (duomenys neskelbtini), ir matė, kad ji vežasi iš namų daiktus. Tą dieną sutuoktiniai nesikalbėjo. Prieš kelias dienas su D. A. aptarė, kad arba jis, arba ji išsikrausto. D. sakė, kad jis nesikraustys, todėl kraustėsi nukentėjusioji su vaikais.

Policijos pareigūnai atvyko greitai. Nukentėjusioji neprisimena, kad būtų kalbėjusi su D. A.. Gal ir kalbėjo, bet nepamena apie ką. Kiek pamena, kol atvyko policijos pareigūnai, D. A. kalbėjosi su jos tėvu, bet negirdėjo apie ką. Kažkada anksčiau D. A. yra sakęs, kad jeigu ji iškvies jam policiją, jis sakys, kad tai ji jam sudavė.

Tą savaitę nukentėjusioji kvietė policiją D. A. po 2021 m. spalio 25 d. teismo posėdžio civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo. Tą dieną D. A. buvo girtas, triukšmavo, prispaudė nukentėjusiąją prie sienos, trankė kumščiu į sieną šalia jos. Nukentėjusioji pasakė vaikams kviesti policiją. J. iškvietė policiją. Atvyko policijos pareigūnai. Kadangi nukentėjusiajai nebuvo sukeltas fizinis skausmas, nebuvo padaryti sužalojimai, ikiteisminio tyrimo nepradėjo. Tada nukentėjusioji nusprendė išsikraustyti su vaikais iš namų, iki baigsis skyrybų procesas.

Po 2021 m. spalio 31 d. įvykio D. A., išleistas iš areštinės, grįžo namo adresu (duomenys neskelbtini). Jis sakė, kad pasikarščiavo, apgailestavo dėl įvykio. D. A. sakė, jog jei jis atsiprašys, tai nukentėjusioji turi atsiimti pareiškimą. Maždaug po valandos į namus (duomenys neskelbtini), atvyko D. A. motina V. A.. V. A. nuėjo į namo antrą aukštą pas anūkus A. ir J. Ji uždarė vaikų kambario duris ir kalbėjosi su vaikais. Kai V. A. išėjo, nukentėjusioji klausė vaikų, ką jiems sakė močiutė. Vaikai sakė, kad močiutė jų klausė: „vaikai, juk jūs matėt, kaip mama sudavė tėčiui?“. Vaikai sakė, kad jie nieko nematė, nes buvo savo kambaryje. Po to įvykio „vaikų teisės“ gavo anoniminį skundą dėl vaikų nepriežiūros.

Teisiamajame teismo posėdyje 2022 m. vasario 25 d. apklaustas liudytojas R. Š. parodė, kad jis yra nukentėjusiosios tėtis ir kaltinamojo uošvis. E. gyvena su D. nuo namo pastatymo. Statybų metus gali pasakyti tik pažiūrėjęs į dokumentus. E. ir D. vestuvių datos irgi neatsimena. Namą statė už liudytojo R. Š. ir jo sutuoktinės pinigus. Namas buvo statytas E. vardu. D. nefinansavo namo statybų ir nedirbo prie namo statybų. Visi statybos darbai buvo samdyti. Iki (duomenys neskelbtini) m. D. tame name negyveno. Kaip šeima jie negyveno. Liudytojas R. Š. nežino, ar E. ir D. gyveno kartu.

Praeitų metų spalio mėnesį vakare liudytojas R. Š. padėjo E. kraustytis. Susitiko būsimajame išnuomotame bute. Paskui liudytojas R. Š. su anūku R. ir E. nuvyko į E. namus (duomenys neskelbtini) padėti perkraustyti E. daiktus. Atvyko su dviem automobiliais, pasistatė, įėjo į kiemą. D. iš vidaus atidarė (garažo) vartus ir išėjo į kiemą rūkydamas. Liudytojas R. Š. buvo supykęs ant D., nepasakė jam nė žodžio, net rankos nepadavė, t. y. ignoravo žmogų. Jis per garažą nuėjo su anūku R. į vidų pasiimti daiktų, iš paskos - E. Įėjo į prieškambarį, iš ten - į bendras patalpas: virtuvę ir svetainę.

Liudytojas R. Š. pastovėjo su R. kelias minutes ir pasigedo E. Jis apsisuko, grįžinėjo atgal. Garaže išgirdo triukšmą. Įbėgo E.: išsigandusi, pasimetusi, garsiai šaukdama, susiėmusi už dešinio šono. E. rėkė, kad D. jai sudavė į dešinį šoną ir kad kviečia policiją. Netrukus iš garažo per koridoriuką į bendrą patalpą įėjo D.. Dar prieš tai liudytojas R. Š. paklausė, kas atsitiko. E. kelis kartus pakartojo, kad jai sudavė į dešinį šoną, skauda, kviečia policiją. E. nesakė, už ką D. jai trenkė. E. vilkėjo trumpą (megztinį) ir kelnes. Koridoriuke, prie kito išėjimo E. pakėlė drabužius ir parodė sumušimo vietą. Buvo paraudę. R. buvo giliau kambaryje, prie antro išėjimo. Liudytojo R. Š. manymu, R. negalėjo matyti, kaip E. rodė (sumušimo vietą). Ji rodė slėpdamasi, kad nepamatytų. Liudytojo R. Š. manymu, D. jau buvo atėjęs į svetainę, kai E. jam rodė (sumušimo vietą).

D. pasakė, kad jis nesudavė, liudininkų nėra, kad E. nieko neįrodys, ir atsisėdo į savo vadinamą kėdę, kurioje visada žiūri televizorių. Tą vakarą liudytojas R. Š. negirdėjo, kad D. būtų sakęs, jog E. pirma jam sudavė, o jis gindamasis tik atstūmė ją.

Liudytojas R. Š. „užsivedė“ ir pasakė D.: „tu mano dukros nemuši“, „aš ją saugosiu“. Barėsi kelias minutes. Paskui perėjo į normalų pokalbį. Liudytojas R. Š. auklėjamaisiais žodžiais siūlė skirtis gražiuoju, pasidalinti turtą. R. stovėjo toje pačioje patalpoje, šiek tiek giliau į virtuvės pusę. Jis pokalbyje dalyvavo pasyviai, kai liudytojas R. Š. barė D.. Taip besikalbėdami sulaukė policijos.

Liudytojas R. Š. nematė, kaip E. skambino policijai. Ji pasakė, kad eina skambinti, bet jis tuo laiku barėsi (ant D.).

Atvažiavo du policijos pareigūnai: moteris ir vyras. Pareigūnai įformino įvykį, patikrino D. blaivumą ir išsivežė jį. Liudytojas R. Š. nepastebėjo, ar E. vedė pareigūnus į kitus kambarius, bet pareigūnai vaikščiojo per garažą.

Likusieji namuose šiek tiek pabuvę irgi nuvažiavo į policiją duoti parodymų.

Kitą dieną (po įvykio) E. pasakojo, kad konfliktas (su D. garaže) kilo dėl alkoholio. Kokią dieną po įvykio E. skundėsi, kad skauda dešinėje pusėje, eis pas gydytoją.

Kalbėdamas su D. apie turtinius reikalus, liudytojas R. Š. siūlė gražiuoju skirtis ir pasidalinti „turtą“ per pusę. Pasidalinti „visą turtą“: automobilius ir visa kita, kaip priklauso pagal LR įstatymus. Liudytojas R. Š. kalbėjo ne apie namo dalybas, o apie „visą turtą“ bendrąja prasme. Jis sakė: „pasidalinkit draugiškai“. D. dėl namo (dalybų) nieko nesakė. Liudytojas R. Š. nesiūlė dalintis namo. Kai išsiskirs, D. turi išsikelti iš namų, kad namuose nebūtų smurto. Išsikelti turi smurtautojas, t. y. D.. Ne, liudytojas R. Š. nepasakė, kad D. turi išsikelti. Juk tai logiška: jei išsiskiria, turi išsikelti. Aišku, kad kaltininkas turi išsikelti. Nejaugi dukra turi išsikelti su trimis vaikais? Po skyrybų D. turi išsikelti. Jei išsiskiria, negali būti jokio gyvenimo kartu. Gal vėliau susitaikys, bet šiuo metu - ne, kadangi smurtauja. Būtent todėl, kad D. smurtauja, (jis ir turi išsikelti iš namų). Reikia saugoti E. ir vaikų sveikatą.

Liudytojas R. Š. žino, kad E. turi sumokėti D. kompensaciją (už namą), bet nežino sumos. Jis pritaria tokiam dukters sprendimui. Namą jie pastatė E. ir anūkui R. ir D. jis nepriklauso.

E. pasakojo, kad išgėręs D. triukšmauja, leidžia muziką, išvažiuoja su taksi, grįžta ir prašo apmokėti už taksi paslaugas, neduoda miegoti, daužo sienas, stumdosi. Apie tai liudytojas R. Š. su žentu nekalbėjo, nesikišo.

Ikiteisminio tyrimo dėl smurto artimoje aplinkoje metu 2021 m. gruodžio 9 d. liudytojas R. Š. parodė (2 t., b. l. 159-160), kad E. A. yra jo dukra, D. A. - jo žentas. Maždaug prieš tris mėnesius liudytojas R. Š. iš dukters E. sužinojo, kad jo dukra padavė pareiškimą skyryboms. E. dažnai jam pasakodavo, kad jos sutuoktinis D. A. nuolat neblaivus, namuose girtauja ir triukšmauja. E. sakė, kad labai sunku taip gyventi, gaila vaikų. Liudytojas R. Š. klausdavo, ar reikia pagalbos. E. atsakydavo, kad nereikia. Taip jie laukė ir stebėjo situaciją. E. sakė, kad D. A. labai grubus, tai sugriebia ją, tai pastumia, būna ypač grubus neblaivus. E. pasakodavo, kad neblaivus jis naktimis daužo sienas, garsiai leidžia muziką, triukšmauja, neleidžia miegoti. Ir liudytojas R. Š. pradėjo gyventi įtampoje. Jis prašė, kad E. su vaikais persikraustytų gyventi pas juos, kol vyks skyrybos, arba išsinuomotų butą. E. nesutiko ir liko gyventi namuose adresu (duomenys neskelbtini).

2021 m. spalio 31 d. apie pietus E. A. atvažiavo pas liudytoją R. Š. į namus su trimis vaikais. Jie aptarinėjo, ką daryti, nes D. A. nebeišsiblaivydavo, darėsi vis piktesnis. D. A. nuolat gąsdino E., elgėsi neadekvačiai. E. pasakojo daug įvairių dalykų apie savo sutuoktinį. Ji sakė, kad D. A. vasarą sėdo neblaivus į automobilį ir išvažiavo kartis, o E. lėkė jo ieškoti. Po to buvo kitas atvejis, kai D. A. vėl korėsi. D. A. taip nuolat erzina savo šeimos narius. Liudytojo R. Š. žiniomis, D. A. dėl tokių atvejų pora kartų gydytas psichiatrinėje ligoninėje (duomenys neskelbtini). Liudytojo R. Š. manymu, E. neapsikentusi nusprendė išsiskirti bei gyventi su vaikais atskirai.

Kai policijos pareigūnai išvyko, E. parodė aukščiau pilvo, labiau į dešinį šoną, ir pasakė, kad čia jai labai skauda. Jie pasitarė, kad reikia važiuoti į policiją, nes policijos pareigūnai nurodė atvažiuoti (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), todėl iš karto į ligoninę jie nevažiavo, o vėliau E. į medikus nebesikreipė. Kadangi E. buvo labai išsigandusi, susijaudinusi, liudytojas R. Š. palydėjo ją į policiją ir laukė jos apklausos.

Po įvykio E. rodė per rūbus dešinį šoną ir sakė, kad toje vietoje jai labai skauda, tačiau nuogo kūno nerodė, sužalojimų nesimatė.

Kitą dieną E. pasakojo, kad D. A. policijos pareigūnams sakė, jog tai E. pirma sudavė D. A., o tik po to jis - jai.

Teisiamajame teismo posėdyje 2022 m. vasario 25 d. apklaustas liudytojas R. B. parodė, kad jis yra nukentėjusiosios sūnus, kaltinamojo posūnis.

Liudytojo R. B. mama apsigyveno su D., kai jis buvo vaikas, gal (duomenys neskelbtini) m. Sunku pasakyti, ar jie gyveno kartu. Tiesiog (D.) ateidavo pas mamą ir būdavo. Galima sakyti, kad (su D.) mama vedė bendrą ūkį.

Liudytojas R. B. dalyvavo namo statybose. D., kiek pamena, prisidėjo (prie namo statybų). Negalėjo pasakyti, ar D. prisidėjo finansiškai. Niekas nekomentuoja tokių (finansinių) dalykų šeimoje. Liudytojas R. B. kartas nuo karto matydavo, kad (D.) atvažiuodavo, namas kildavo. Gyveno trise ir kartu važiuodavo į namo statybas. Gyventi į namą taip pat įsikėlė visi trys. Liudytojas R. B. negalėjo pasakyti metų, kada tai buvo. Namas – liudytojo R. B. šeimos namas. Aišku, D. jis nelabai laikė šeimos nariu, nors D. susituokė su liudytojo R. B. mama. Tai nereiškia, kad mama nelaiko D. savo šeimos nariu. Jeigu liudytojas R. B. pristato D., pristato kaip savo mamos sutuoktinį, o ne kaip savo tėvą. Žemės sklypas yra senelio.

Liudytojo R. B. bendravimas su šeima gan šaltas. (Prieš įvykį) mama paskambino liudytojui R. B. (ir pasakė), kad vyksta skyrybos, apie išgėrinėjimus, kad reikia jo pagalbos išsikraustant į nuomojamą butą.

(Įvykio dieną) liudytojas R. B. vienas atvažiavo su savo mašina ir susitiko lygtais prie to (nuomojamo) buto. Tada liudytojas R. B. su mama, jos vaikais (iš antros santuokos) ir seneliu atvyko į namus (įvykio vietą). Atsidarė garažo vatai. Sutiko D.. Pasisveikino. Liudytojas R. B. su seneliu ir vaikais įėjo į vidų. Mama pasiliko. Praėjus minutei ar dviem, senelis ėjo link garažo. Tuo pačiu metu mama parėjo į svetainę ir pasiskundė, kad D. sutrenkė jai kumščiu į pilvą, kad jai skauda pilvo srityje. Sunku pasakyti, už ką trenkė. Tuo metu nebuvo diskusijos už ką. (Po incidento) mama buvo sutrikusi, išsigandusi, pasimetusi. Ašarų nebuvo, bet galima sakyti, kad mama verkė. Mama sakė, kad ketina kviesti policiją. Liudytojas R. B. girdėjo, kaip mama koridoriuje šnekėjosi su policijos pareigūnais, bet neatsimena, ką konkrečiai ji sakė telefonu.

Kai mama skambino policijai, D. grįžo iš paskos iš garažo į bendrą patalpą: virtuvę ir svetainę. D. sakė, kad liudytojo R. B. mama jam trenkė delnu, o po to jis ją pastūmė. Nesimatė, kad D. būtų fiziškai nukentėjęs. Toje patalpoje niekas nedėvėjo kaukių, respiratorių.

Senelis priekaištavo, barėsi ant D.. Liudytojas R. B. pasyviai stebėjo svetainės gale ir pokalbyje nedalyvavo. Iki atvykstant policijos pareigūnams jis trumpam, pora minučių, išėjo į antrą aukštą pas brolius. Norėjo patikrinti, ar viskas gerai.

Atvyko du policijos pareigūnai: vaikinas ir mergina; klausinėjo apie situaciją. Mama atsakė, kad D. trenkė kumščiu į pilvą. D. sakė policijos pareigūnams, kad nemušė, arba sakė, kaip ir prieš tai, kad gynėsi.

Iki atvykstant pareigūnams, mama liudytojui R. B. nerodė (sumušimo vietos), todėl jis negalėjo matyti. Nepamena, ar mama rodė (sumušimo vietą) seneliui. Liudytojas R. B. tiksliai pamena, kad kai atvyko pareigūnai, (mama) buvo pasikėlusi megztinį. Liudytojas R. B. matė, kad pareigūnai apžiūrėjo, kaip atrodė jo mamos pilvo sritis. Sužalotą vietą įvardina pilvu arba šonu.

Po įvykio mama vieną kartą skundėsi, kad jai tebeskauda.

Ikiteisminio tyrimo dėl smurto artimoje aplinkoje metu 2021 m. gruodžio 9 d. liudytojas R. B. parodė (2 t., b. l. 153-154), kad E. A. yra jo motina, D. A. yra jo motinos sutuoktinis. Liudytojas R. B. buvo (duomenys neskelbtini) m., kai E. A. ir D. A. pradėjo kartu gyventi. Liudytojas R. B. turi savo šeimą ir gyvena atskirai nuo mamos šeimos. Liudytojo R. B. mama pasakojo, kad apie pora metų D. A. vis dažniau vartojo alkoholį. Namuose jis dažnokai būna neblaivus, triukšmauja.

2021 m. spalio 31 d., galėjo būti apie pietus, liudytojui R. B. paskambino mama ir pakvietė atvažiuoti pas senelį į namus. Mama sakė, kad reikės padėti persikraustyti. Mama, senelis R. Š., A. ir J. mamos automobiliu nuvyko adresu (duomenys neskelbtini). Buvo tamsu. Automobilį paliko gatvėje ir visi įėjo į kiemą. Atsidarė garažo vartai ir pro juos išėjo D. A.. D. A. buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Liudytojas R. B. nepamena, ar D. A. ką nors sakė. Per garažą jie visi ėjo į vidų. Liudytojas R. B. paspaudė D. A. ranką ir pasisveikino. Jie su seneliu pirmi nuėjo per garažą ir koridorių į svetainę. Paskui juos ėjo mama su A. ir J. Liudytojas R. B. su seneliu apsidairė, kad nėra mamos. Senelis ėjo iš svetainės link garažo. Iš garažo atėjo susijaudinusi mama. Mama verkė ir sakė, kad D. A. tyčia kumščiu sudavė jai vieną kartą į dešinį šoną ir sukėlė fizinį skausmą. Mama skambino pagalbos telefonu. Liudytojas R. B. nuėjo į antrą aukštą pas A. ir J. Į svetainę liudytojas R. B. atėjo, kai atvyko policijos pareigūnai. D. A. sakė, kad tyčia mamos nemušė, kad mama pirma sudavė jam į/per veidą, todėl jis ją pastūmė. Policijos pareigūnai apžiūrėjo mamos kūną. Liudytojas R. B. tai matė iš tolo, todėl jokio sužalojimo ar paraudimo jis neįžiūrėjo. Ant D. A. po įvykio jokių žymių nesimatė, veidas nebuvo sužalotas, paraudęs. Policijos pareigūnai išvežė D. A., o mama su seneliu išvyko į policiją.

Teisiamajame teismo posėdyje 2022 m. vasario 28 d. apklausta liudytoja A. V. parodė, kad iš matymo ji žino moterį (E. A.) ir vyrą (D. A.). Dirbdama liudytoja A. V. gavo iškvietimą dėl smurto artimoje aplinkoje. Moteris (E. A.) skundėsi, kad vyras (D. A.) sukėlė jai fizinį skausmą. Įvykis buvo (duomenys neskelbtini). Liudytoja A. V. su kolega Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėju M. M. atvyko į įvykio vietą.

Įvykio vietoje pareigūnų niekas nepasitiko. Pareigūnai praėjo garažą. Jei ji neklysta, garaže stovėjo automobilis, galbūt (duomenys neskelbtini). Pareigūnai įėjo į vidų ir ten jų laukė. Ten yra bendra virtuvė ir svetainė. Be minėtų vyro ir moters, buvo dar du vyrai: vienas - (duomenys neskelbtini), kitas – (duomenys neskelbtini). Taip pat namuose buvo du mažamečiai vaikai. Tie du (suaugę) vyrai buvo virtuvės pusėje. Vaikai, kaip liudytoja A. V. suprato, iš pradžių buvo antrame aukšte, po to nulipo ir buvo ant laiptų.

Liudytoja A. V. daugiau bendravo su vyru, jos kolega - su moterim. (Atvykus) moteris buvo susijaudinusi, o vyras susinervinęs. Taip ji sprendė iš to, kad vyras gniaužė kumščius. Jei gerai pamena, moteris aiškino, kad, grįžusi iš darbo, rado neblaivų vyrą, jis garaže laiko ar slepia alkoholį. Nuėjusi į garažą, moteris ieškojo alkoholio. Jeigu gerai pamena, tada vyras irgi nuėjo į garažą ir tarp sutuoktinių kilo konfliktas. Moters teigimu, vyras trenkė jai į pilvo sritį. Moteris neverkė. Liudytoja A. V. nepamena, ar klausė moters, ar jai skauda. Jeigu liudytoja A. V. neklysta, jos kolega ėjo su moterim į garažą. Moteris rodė tikslią įvykio vietą. Tuo metu liudytoja A. V. pasiliko su vyru. Vyras sėdėjo fotelyje ir teigė, kad prieš moterį nesmurtavo, gal ją tik pastūmė, bet netrenkė. Liudytoja A. V. neatsimena, ar vyras kaltino moterį smurtavus prieš jį. Iš pažiūros vyras buvo vidutiniškai girtas. Alkoholio kiekio matuokliu nustatė, kad vyras neblaivus, moteris buvo blaivi. Vyras persirengė ir pareigūnai išsivežė jį į sulaikymo patalpas, nes moteriai nesaugu būti su smurtautoju. Sulaikomas vyras nesipriešino, nereikėjo naudoti specialių priemonių. Už keliolikos minučių į komisariatą kitu automobiliu atvyko moteris.

Vėliau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Jis (kolega) moterį apklausinėjo ir vykdė kitus procesinius veiksmus. Liudytoja A. V. komisariate atliko dalinę moters apžiūrą. Pakėlus moters megztuką ilgomis rankovėmis, ant pilvo, po krūtine, dešinėje pusėje matėsi paraudimas, sakykim, cigarečių pakelio dydžio. Liudytoja A. V. nepamena, ar nukentėjusioji atvyko į komisariatą su tuo pačiu rūbu, su kuriuo buvo įvykio metu. Tas rūbas buvo ganėtinai plonos medžiagos, lengvas rūbas.

Pareigūnai turi „Body“ vaizdo kameras. Liudytoja A. V. įsijungė vaizdo kamerą. Ji neturi prieigos prie vaizdo įrašų saugyklos. Nežino, kas išima vaizdo įrašus. Negalėjo atsakyti, kodėl byloje nėra vaizdo įrašo.

Teisiamajame teismo posėdyje 2022 m. kovo 22 d. apklaustas liudytojas M. M. parodė, kad jis dirba Šiaulių rajono PK Reagavimo skyriuje. Reagavimo skyrius važiuoja į iškvietimus. Jis praktiškai kiekvieną dieną formina (įvykius).

Atvykęs liudytojas M. M. pro pagrindinį įėjimą įėjo į namą. Įėjus į namą, yra svetainė ir bendros patalpos. Visi buvo vienoje patalpoje ir bendravo.

Nukentėjusioji buvo susijaudinusi, sutrikusi. Kiek liudytojas M. M. pamena, moteris sakė, kad jai sudavė į pilvo sritį, į šoną. Tai galėjo girdėti (ir kiti šeimos nariai, buvę bendrose patalpose). Liudytojas M. M. nepamena smurto priežasties. Kažkoks konfliktas.

Vyras (kaltinamasis) buvo įkritęs į fotelį, neblaivus. Kaltinamojo neblaivumą liudytojas M. M. iš pažiūros įvertintų kaip vidutinį tai tikrai. Kaltinamasis buvo nusiteikęs priešiškai, agresyviai, nenorėjo matyti pareigūnų ir su jais kontaktuoti.

Kaltinamasis neigė savo kaltę ir lygtai aiškino savo įvykio versiją. Liudytojas M. M. nepamena, ar kaltinamasis aiškino, kad jis būtų nuskriaustas. Vizualiai nesimatė, kad kaltinamasis būtų nukentėjęs; jis nesiskundė, kad kur nors skauda.

Kiek liudytojas M. M. pamena, ne pirmą kartą vyksta konfliktai tarp jų (A. šeimoje). Kiek prisimena, tuo adresu ir anksčiau buvo važiuota. Važiavo ne liudytojas M. M.. Liudytojas M. M. po to pasižiūrėjo, kiek buvo vykta tuo adresu, ar anksčiau kelta ikiteisminių tyrimų. Kiek pamena, vyrui (kaltinamajam) reikėjo psichiatro pagalbos, kažkas tokio. Vyrui buvo kviesta (policija) arba jis buvo išvežtas.

Vėliau liudytojas M. M. iš namo ėjo į garažą. Nukentėjusioji rodė, kur viskas įvyko. Lyg tai buvo suduota prie automobilio, nenori suklysti. Sunku prisiminti, prie įrankių lentynos... ar automobilio. Įvykio vieta buvo lygtai tarp automobilio ir lentynos, ties automobilio vidurine dalimi. Liudytojas M. M. nepamena, ar garaže buvo automobilis. Iš įvykio vietos pareigūnai nepaėmė daiktinių įrodymų, nes (jeigu kaltinamasis) ranka sudavė, tai smurtavimo įrodymų nėra, nebent gali būti pėdsakų, pvz., kraujo.

Nukentėjusioji buvo apžiūrėta policijos komisariate, o ne įvykio vietoje, nes pareigūnai negalėjo palikti vieno įtariamojo, pirmiausia turėjo pristatyti jį į komisariatą. Instrukcijos reikalauja apžiūrėti nukentėjusiuosius įvykio vietoje. Taip galima padaryti, kai atvažiuoja kitas ekipažas ir išveža įtariamąjį. Kai daug įvykių, tenka kuo greičiau forminti (dokumentus), todėl (nukentėjusioji) buvo apžiūrėta komisariate. Dažniausiai moteris apžiūri moterį, nebent ekipažas būtų iš dviejų vyrų.

Liudytojas M. M. pristatė įtariamąjį į laikino sulaikymo patalpas ir nuėjo į savo kabinetą. Tuo laiku nukentėjusioji jau buvo atvykusi rašyti pareiškimo. Liudytojas M. M. nepasakė, kad kas nors atlydėjo nukentėjusiąją į komisariatą.

Visada, kai važiuoja į iškvietimą dėl smurto, liudytojas M. M. klausia, ar skaudėjo, nes jei nebuvo sukeltas fizinis skausmas, nepradeda ikiteisminio tyrimo. Kadangi buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal nukentėjusiosios pareiškimą, vadinasi, vienareikšmiškai ji sakė, kad (nuo patirto fizinio smurto) skaudėjo.

Teisiamajame teismo posėdyje 2022 m. kovo 22 d. apklausta liudytoja K. M. parodė, kad dirba Raseinių rajono PK tyrėja. 1-2 kartus per mėnesį ji važiuoja į Šiaulius dirbti su sulaikytaisiais. Liudytoja K. M. spėjo, kad su įtariamuoju (dabar kaltinamuoju) dirbo Šiaulių areštinėje. Į tyrėjos kompetenciją neįeina pareiga tikrinti (apklausiamo asmens) blaivumą. Liudytoja K. M. nesirūpina, ar (apklausiamas asmuo) yra blaivus ar ne, nes ji nelauks ir kelis kartus nevažinės iš Raseinių į Šiaulius, kol įtariamasis išsiblaivys, jei yra girtas. Liudytoja K. M. neatsimena, kad prieš įtariamojo apklausą (2021 m. lapkričio 1 d.) būtų užuodusi nuo jo sklindantį alkoholio kvapą. Jeigu būtų užuodusi, kad įtariamasis neblaivus, gal atsimintų tokį dalyką. Jai nekilo abejonių, ar įtariamasis yra blaivus ar neblaivus.

Liudytoja K. M. neatsiminė įtariamojo pozicijos dėl jam pareikšto įtarimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Bet tyrėjai jokio skirtumo, ar įtariamasis prisipažins padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką, nes ji netyrė šios ikiteisminio tyrimo baudžiamosios bylos, tik atliko pirminius neatidėliotinus proceso veiksmus.

Liudytoja K. M. (prieš apklausą) išaiškino įtariamajam jo procesines teises, įskaitant teisę turėti gynėją (įtariamojo apmokama paslauga). Liudytoja K. M. mėgsta parašyti (į apklausos protokolą), kad gynėjas įtariamajam nereikalingas, jei jis sutinka, kad padarė inkriminuotą nusikalstamą veiką. Apklausė įtariamąjį.

Į įtariamojo apklausos protokolą liudytoja K. M. kompiuteriu įrašo tai, ką tas sako; rašo iš jo žodžių. Įtariamasis perskaitė apklausos protokolą ir jį pasirašė. Tyrėja turbūt (įrašė), kad (protokolas) surašytas teisingai, neatsimena šio konkretaus apklausos atvejo. Gali būti, kad įtariamojo pozicija dėl jam pareikšto įtarimo pasikeitė, kai jis nusisamdė advokatą.

Teisiamajame teismo posėdyje 2022 m. vasario 25 d. apklausta liudytoja V. A. parodė, kad kaltinamasis yra jos sūnus, nukentėjusioji – buvusi sūnaus sutuoktinė E. A. (ankstesnė pavardė – B.).

Liudytoja V. A. prieš kelerius metus sužinojo, kad byra sūnaus santuoka. 2020 m. jų santykiai jau buvo pašliję. Anūkai su sūnumi atvažiuodavo į liudytojos V. A. sodybą vieni, jų motina nevažiuodavo. Liudytoja V. A. gyvena ant upės kranto. Yra daug vaikams skirtų pramogų. Jie labai gerai jaučiasi. Liudytoja V. A. augino A. nuo kūdikystės. Jis atvažiuodavo pas liudytoją V. A., visas atostogas praleisdavo pas liudytoją V. A. sodyboje. Liudytoja V. A. tuo metu dirbo (duomenys neskelbtini). Irgi vežiodavo juos (anūkus) į mokyklą, į darželius, į būrelius, kai vaikų motina išvykdavo savo reikalais į turistines keliones arba sirgdavo. Liudytoja V. A. sėdėdavo pas juos ir rūpindavosi. Tikrai ryšys su vaikais yra puikus ir geras.

Liudytoja V. A. nesigilino į kalbas apie sūnaus skyrybas. Jai buvo labai svarbūs vaikai, anūkai. Yra ryšys. Ji jais labai džiaugiasi visada. Palaikydavo visada gerus ryšius, ir atostogos, ir visi gimtadieniai vykdavo tik pas liudytoją V. A..

Sutuoktinių santykiai pablogėjo, kai D. išėjo iš darbo, kai pasidarė šiek tiek sunkesnė finansinė padėtis. Kaip liudytoja V. A. įsivaizduoja, E. tuo labai naudojosi. Iš darbo D. išėjo (duomenys neskelbtini) m. pradžioje. Liudytoja V. A. siūlė teisėjai paklausti liudytojos sūnaus, kodėl jos sūnus išėjo iš darbo, o ne klausinėti liudytojos. Liudytoja V. A. negali to pasakyti tiksliai. Tai yra šeimos nesutarimai. E. nepagarba jam, nenoras nieko dirbti. Tai D. ruošdavo maistą. D. „būdavo pagrindinis maisto ruošimas visuose, ne tik E., bet ir jos motinos, tėvo, šeimų pasibuvimuose“. Jis ten darydavo, kepdavo, tvarkydavo namus. Taip pat jų šeima atvažiuodavo pas liudytoją V. A. į sodybą su savo giminaičiais ir švęsdavo šventes.

D. išėjo iš darbo. Matyt, jam buvo nepriimtina susiklosčiusi situacija. Tai yra jų šeimos asmeniniai reikalai. D. visada norėjo, kad būtų šeima. Jis statė namus, rūpinosi ir liudytoja V. A. su šeima padėjo, kad jie gyventų gražiai, vardan vaikų, kad vaikai turėtų laimingą vaikystę. Po to E. A. pradėjo reikšti kažkokį nepasitenkinimą. Ji sakė: „aš nenoriu“, „aš negyvensiu“. Ji, atvažiavusi pas liudytoją V. A. į sodybą, nieko nedarydavo, jokio maisto, niekur nedalyvaudavo, sėdėdavo ir skaitydavo lengvo turinio romanus. Liudytojos V. A. santykiai su sūnumi puikūs. Ar labai svarbu, dėl ko jis išėjo iš darbo? Tegu teisėja to jo ir paklausia. Liudytoja V. A. tiesiog neprisimena, negali tiksliai pasakyti, kodėl jis išėjo iš darbo.

Liudytojos V. A. sūnus gydėsi pas psichiatrus, nes jį privertė šeimyninė padėtis. Turbūt metai, kaip jis gydosi. Ji nėra gydytoja ir negali pasakyti, koks gydymas skirtas. Sūnus nepasakojo, kaip jį gydo. Tai yra jo asmeninė informacija.

Tą (įvykio) dieną liudytoja V. A. buvo pas juos (A.) namuose, susitiko su anūkais ir matė, kad yra ruošiamasi planuotai, grupinei išdavystei, naudojant psichologinį smurtą. Vaikų kambarys buvo labai sujauktas, nors šeštadienį, kai kalbėjo su vaikais, anūkais, viskas buvo sutvarkyta. Atvažiavusi sekmadienį, (2021 m.) spalio 31 d. 15 val., liudytoja V. A. užlipo pas vaikus į kambarį. E., vaikų motina, nenorėjo kontaktuoti su liudytoja V. A., su ja nesisveikino ir buvo nusiteikusi priešiškai. Vaikų kambarys buvo labai apkuistas, ant lovų sudėti lagaminai. Lagaminuose ir dėžėse buvo sukrauti vaikų asmeniniai daiktai, drabužiai. Vaikai sėdėjo prie kompiuterio ir žaidė. Į kambarį atėjo liudytojos V. A. sūnus ir pareiškė, kad E., vaikų motina, nori išsikraustyti su vaikais iš šių namų. Liudytojai V. A. tai buvo didžiulė staigmena, nes ji bendraudavo su vaikais. Ir prieš tai sekmadienį jie važiavo į baseinus (duomenys neskelbtini). Jie (vaikai) buvo labai gerai nusiteikę, kalbėjo, kad su tėvu per rudens atostogas pirmą kartą skris lėktuvu į (duomenys neskelbtini). Jie (vaikai) buvo labai džiaugsmingi. Vaikų motina neleido kalbėti liudytojai V. A., elgėsi gana agresyviai, nepagarbiai, pažeidinėjo žmogiškąsias teises. Liudytoja V. A. pabuvo su vaikais gal pusvalandį. Atvežė saldumynų, sulčių, vaisių. Jie (vaikai) viską maloniai priėmė. Dar pakalbėjo, kodėl tokia „betvarkė“ namuose. Jie (vaikai) ruošėsi keliauti, labai džiaugėsi, labai tikėjosi, nes tai buvo planuotos jų rudens atostogos ir pirmą kartą skrydis lėktuvu. Berniukai labai džiaugėsi. Atsisveikinusi su vaikais, liudytoja V. A. išvažiavo savo reikalais. Tai buvo apie 15 val. Liudytojos V. A. sūnus buvo blaivus, tik labai nusiminęs, kai išgirdo tokią naujieną, jog jie (vaikai su sutuoktine) žada išsikraustyti iš namų.

Po to, apie 17 val., liudytoja V. A. buvo kultūriniame renginyje ir sulaukė skambučio. D. susijaudinęs pasakė, kad vaikai sėdo į mašiną ir su mama išvažiavo neaiškia kryptimi, neaišku kur, tiesiog paliko namus.

Vėlai vakare liudytoja V. A. sulaukė skambučio iš policijos. Pareigūnai pasakė, kad liudytojos V. A. sūnus yra uždarytas policijos komisariate. Daugiau nieko neaiškino. Liudytoja V. A. paklausė, kur yra vaikai. Vaikai neaišku kur. Ji bandė skambinti į „vaikų teises“, bet „vaikų teisės“ tokiu laiku nedirba. Skambino vaikų motinai. E. A. pakėlė ragelį, sakė: „čia mūsų reikalas, nesikišk, mes viską išsiaiškinsime“, ir numetė ragelį.

Kitą dieną, sekmadienį (nurodyta taip, kaip yra originale), liudytojai V. A. paskambino sūnus (ir pasakė), kad yra namuose, paleistas iš areštinės. Jis papasakojo, kad apie 19 val. E. A. su vaikais grįžo į namus. Atvažiavo senelis Š. ir jos (E. A.) vyresnysis sūnus R.. Jie labai smarkiai užpuolė D. Vaikai girdėjo, kad senelis labai šaukė, rėkė. Ir kitą dieną A. pasakė liudytojai V. A. apie tai. Jam (A.) buvo baisu. (A.) sakė, kad senelis šaukė, jog D. išsikraustytų, nes čia yra senelio, o ne D. namai. Vaikų mama taip pat rėkė ant tėvo (D. A.). Vaikai girdėjo, kaip ji (E. A.) žemino tėvą (D. A.) vaikų akyse, naudojo psichologinį smurtą. Ir šiaip ji (E. A.) yra nervinga asmenybė. Ji surežisavo įvykį, panaudodama psichologinį smurtą, ir trenkė D. D. A., būdamas labai susijaudinęs ir pasimetęs, kad taip atsitiko su jo vaikais, kuruos jis labai myli, ir vaikai taip pat, tai - abipusė meilė, jis tiesiog ją (E. A.) stumtelėjo. Nežymiai. Kiek liudytoja V. A. tuose namuose lankydavosi, ten E. A. visada šaukdavo, rėkdavo be jokios priežasties. Toks jau jos būdas.

Po to pirmadienį liudytoja V. A. nuvažiavo su D. (į namą), kad jis galėtų pasiimti būtiniausius daiktus: asmeninius rūbus. Vaikai buvo savo kambaryje. Liudytoja V. A. užlipo į viršų ir norėjo pakalbėti su vaikais. E. A. sekė iš paskos; atkišusi savo telefoną filmavo. Liudytoja V. A. prašė, kad E. A. pasišalintų, leistų bendrauti su vaikais, nes jie (vaikai) buvo labai išsigandę, labai nusiminę, tačiau ji to nedarė. Liudytoja V. A. prašė, kad (E. A.) nežemintų, nesikištų į jos asmenines teises. Bet ji (E. A.) vis tiek filmavo. Su vaikais liudytoja V. A. pasišnekėjo labai trumpai. Matė, kad jie (vaikai) irgi paveikti tokių veiksmų. Nenorėdama trikdyti vaikų, liudytoja V. A. išvažiavo.

Liudytoja V. A. su sūnumi išėjo važiuoti su daiktais. Kieme matė stovintį Š. automobilį. Jis su sutuoktine ten sėdėjo ir, atkišę telefono aparatą, viską filmavo.

Liudytoja V. A. norėjo papasakoti apie (2021 m.) lapkričio 4 d. D. važiavo pasiimti dar daiktų, nes tada (pirmą kartą) jų pasiėmė labai mažai. (2021 m.) lapkričio 4 d. buvo iškviesti policijos pareigūnai. D. atvažiavo pasiimti savo rūbų, daiktų, nes turėjo išvažiuoti į darbą užsienyje. Daiktai buvo palikti namie, o iš jo atimta teisė lankytis namuose. Stovėjo policija. Atvažiavo vėl Š., vėl, atkišęs telefoną, filmavo kiekvieną žingsnį, kiekvieną žodį, nors liudytoja V. A. prašė jo to nedaryti, bet Š. nekreipė dėmesio ir nurodinėjo, ką D. imti, ko neimti, kišosi į privatų gyvenimą ir elgėsi taip, lyg ten būtų jo namai.

Anot liudytojos V. A., E. A. bjauriai elgėsi su vaikais. Juos terorizuoja, žemina, neatsižvelgia į jų interesus ir naudoja vaikus kaip įkaitus, kad galėtų pasiekti savo tikslus – užvaldyti bendrą turtą, kuris yra įgytas santuokoje. Viskas vyksta dėl turto, dėl turto nesutaria. D. labai nuolankus, labai su viskuo taikstėsi, tikėjosi, kad vardan vaikų pavyks susitarti gražiuoju. Tačiau vaikų motina į tai visiškai neatsižvelgia. Vaikų motina neleido liudytojai V. A. bendrauti su vaikais. Išjungti vaikų telefonai, negalima su vaikais susitikti. Liudytoja V. A. kreipėsi į „vaikų teises“. „Vaikų teisės“ priėmė sprendimą, kad liudytoja V. A. gali susitikinėti su vaikais, kad ji (E. A.) turi informuoti, jei vaikai negalės susitikti. Ji (E. A.) nesiteikė to daryti ir trukdo liudytojai V. A. kalbėti su vaikais. Kai jos (E. A.) nėra namuose, vaikai kalba su liudytoja V. A. gražiai, jie palaiko santykius. Kai vaikų motina yra namuose, ji trukdo ir vaikai bijo kalbėti (su liudytoja V. A.). Prieš vaikus naudojamas psichologinis smurtas.

Ikiteisminio tyrimo dėl smurto artimoje aplinkoje metu 2021 m. gruodžio 10 d. liudytoja V. A. parodė (2 t., b. l. 171-173), kad jos sūnus D. A. skiriasi su savo sutuoktine E. A.. Skyrybos vyksta E. A. iniciatyva. Liudytoja V. A. vasarą pastebėjo, kad jos marti E. A. nebenori su ja bendrauti ir nebenori leisti jai bendrauti su anūkais A. ir J. Su anūkais A. ir J. liudytoja V. A. turi stiprų ryšį, daug bendrauja.

Prieš dvyliktą nakties liudytoja V. A. grįžo po koncerto namo. Jai paskambino iš policijos ir pasakė, kad D. A. buvo sulaikytas dėl buitinio konflikto namuose. Liudytoja V. A. paskambino E. A. ir klausė, kas atsitiko, kodėl D. areštinėje. E. atsakė, kad tai ne liudytojos V. A. reikalas, (sutuoktiniai tarpusavyje) išsiaiškins, ir nebekalbėjo.

Tą dieną, kai D. buvo išleistas iš areštinės, t. y. 2021 m. lapkričio 1 d., po pietų liudytoja V. A. nuvažiavo pas sūnų adresu (duomenys neskelbtini). D. dėjosi savo daiktus. Tuo metu savo automobiliu namo grįžo E. su vaikais A. ir J. Vaikai pasisveikino su liudytoja V. A. ir nuėjo į savo kambarį. E. išsitraukė savo telefoną ir pradėjo filmuoti liudytoją V. A.. Liudytoja V. A. nuėjo į vaikų kambarį. E. ėjo neatsitraukdama ir ją filmavo. Liudytoja V. A. paprašė, kad E. nefilmuotų, bet ši nesiklausė ir filmavo toliau. Liudytoja V. A. paklausė vaikų, kas čia buvo. A. atsakė, kad senelis R. Š. labai rėkė. Daugiau su vaikais nekalbėjo, nes kai E. A. filmuoja, liudytoja V. A. nebenorėjo kalbėti. Apie įvykį liudytoja V. A. vaikų neklausinėjo, nes nenorėjo jų jaudinti. Kai įėjo į vaikų kambarį, liudytoja V. A. paprašė E. leisti jai pakalbėti su vaikais. E. atsakė ne ir toliau filmuodama ją stovėjo kambaryje, kol liudytoja V. A. kalbėjosi su vaikais, ar jie vyks į (duomenys neskelbtini). Vaikai buvo labai pasimetę ir išsigandę, todėl nieko nekalbėjo, vienas jų atsakymas buvo, jog nežino. Liudytoja V. A. išėjo iš vaikų kambario. D. buvo susikrovęs daiktus. Jie abu išėjo per duris į liudytojos V. A. automobilį. Kieme liudytoja V. A. pamatė stovintį Š. automobilį. Automobilyje sėdėjo L. Š. su sutuoktiniu R. R. juos filmavo. Liudytoja V. A. mano, kad viskas vyksta tik dėl turto.

2021 m. lapkričio 4 d. liudytoja V. A. su sutuoktiniu A. A. vežė D. A. pasiimti daiktų ir savo automobilį. Kai nuvažiavo adresu (duomenys neskelbtini), prie namų laukė du policijos pareigūnai. Liudytojos V. A. sutuoktinis liko automobilyje. E. su tėvu buvo namuose, anūkų nebuvo. Tik įėjus į kiemą, R. Š. juos filmavo. D. pasiėmė daiktus ir automobilį. R. šaukė ant D., kodėl jis pasiima automobilį, reikalavo parašyti raštelį. Įvyko nemalonus konfliktas. Nuo to karto liudytojai V. A. nebeleidžia bendrauti su anūkais A. ir J. Paskutinį kartą J. su A. ji matė ir su jais kalbėjo 2021 m. lapkričio 26 d. koncerte „(duomenys neskelbtini)“. Liudytoja V. A. klausė, kaip jie laikosi. Anūkai atsakė, kad laikosi gerai, bet atrodė nusiminę. Liudytoja V. A. matė anūkus trumpai, gal kokias 5 minutes. Liudytoja V. A. klausė, ar anūkai lanko dainavimo pamokas „(duomenys neskelbtini)“, ar eina į mokyklą, ar neserga, apie įvykį nekalbėjo. Kai liudytoja V. A. skambina, nei A., nei J. į jos skambučius nebeatsiliepia. Liudytoja V. A. klausė A., kodėl jis nekelia ragelio. A. sakė, kad telefonas nerodo, kai ji jam skambina, ir pažadėjo jai paskambinti.