- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2025-03-12
- Bylos Nr.
- e1-1537-1225/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-03771-2025-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaida Pupšytė
- Kaltinamasis
- E. L.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.11Bausmės skyrimas, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika (BK 64 str.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.1.10.1.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str. 1–2 d.)
- 1.2.27.1Pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui (BK 286 str.)
- 2.1.8Daiktai (BPK 91–94 str., 96 str. 2 d., 97, 98 str.)
- 2.1.16.1.10Rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 136 str.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro Dariaus Dziegoraičio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje
E. L., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, (duomenys neskelbtini) pilietis, išsiskyręs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba), faktiškai gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas:
1. Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 28 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalį ir skirta 25 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, 66 straipsnio 1 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytas laikas, praleistas laikinai jį sulaikius 2 paras, 1 parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir nustatyta, kad baudos dydis yra 21 MGL, t. y. 2 730 Lt.
Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmė – 790,66 Eur dydžio bauda, pakeista į 10 parų arešto bausmę;
2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 3 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirta 18 MGL, t. y. 900 Eur, dydžio bauda;
3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. rugpjūčio 2 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 151¹ straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė su intensyvia priežiūra. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 3 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir skirta galutinė 1 metų laisvės apribojimo bausmė su intensyvia priežiūra – jo buvimo gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), kontrole elektroninio stebėjimo priemonėmis, ir 18 MGL, t. y. 900 Eur, dydžio bauda. Bausmę atlikęs;
4. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 11 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirta 34 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 7, 10 punktais, arešto bausmės vykdymas atidėtas 6 mėnesių laikotarpiui be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, išskyrus, jei tai susiję su darbu, mokymusi, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Bausmės neatlikęs,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 286 straipsnyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. L., panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojui, o būtent: 2025 m. sausio 29 d. apie 13.50 val. namo, (duomenys neskelbtini), laiptinėje, pagal iškvietimą atvykus policijos pareigūnams, Kauno apskr. VPK PR vyriausiajam patruliui J. Ž. ir Ž. B., sulaikymo metu, tyčia rankomis nustūmė Ž. B. nuo durų, po to rankomis griebė J. Ž. už rankų, stumdė jį, mažiausiai tris kartus rankomis sudavė J. Ž. į rankas ir krūtinę, mažiausiai du kartus dešinės rankos kumščiu sudavė J. Ž. į krūtinę, po to J. Ž. laikant E. L. ranką, jis, lipdamas laiptais žemyn, tyčia spaudė J. Ž. ranką prie laiptinės grublėtos sienos, po to tyčia mažiausiai vieną kartą bandė alkūne suduoti J. Ž. į krūtinę iki kol buvo sulaikytas. Šių savo veiksmų visuma E. L. sukėlė J. Ž. fizinį skausmą ir, padarydamas indradermalines kraujosruvas kairio dilbio srityje bei odos nubrozdinimus kairioje plaštakoje, nežymiai sutrikdė J. Ž. sveikatą.
Žemesnės instancijos teismas
Šiais savo veiksmais E. L. padarė nusikaltimą, numatytą BK 286 straipsnyje.
Kaltinamasis E. L., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2025 m. sausio 29 d. apie 12.25 val. jam telefonu paskambino policijos pareigūnas ir pranešė, kad buvusios sugyventinės K. N. namuose, (duomenys neskelbtini), yra palikta viena be priežiūros jų bendra dukra E. L.. Buvo prašomas atvykti į gyvenamą vietą. Jo paklausė, ar turi buto raktus, tačiau jis raktų neturėjo. Per maždaug 15 minučių atvyko į minėtą butą ir rado dvi socialines darbuotojas, GMP darbuotojus bei du policijos pareigūnus, vaiko mamos bute nebuvo. Jam buvo paaiškinta, kad vaikas bute buvo rastas vienas be priežiūros. Po to atvyko vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojai – dvi moterys. Vaiko teisių apsaugos darbuotojos pranešė, kad mamos nėra, nėra aišku, kiek laiko jos nebuvo, todėl vaikas gali būti išvežtas. Tai išgirdęs, susijaudino ir toliau nesiklausė. Vaikas buvo ant jo rankų, jis pravėrė buto duris ir už durų pamatė dukros mamą K. N.. Prasibrovęs pro pareigūną, maždaug vieno metro atstumu nuo durų, perdavė vaiką mamai į rankas ir pasakė, kad vaiko teisės žada paimti vaiką, liepė leistis laiptais į apačią ir eiti į jo mašiną. K. N. leidosi į apačią, o jis leidosi į apačią kartu su ja. Pareigūnas bandė jį laikyti už kairės rankos alkūnės, o pareigūnė už dešinės rankos dilbio. Bandė ištrūkti iš pareigūnų rankų, tyčia braukdamas savo suimtą ranką į laiptinės grublėtą sieną, ir tokiu būdu nusibrozdino savo kairės rankos alkūnę ir kairės rankos mažąjį, bevardį pirštus. Galimai tuo metu pareigūno delnas buvo nubrozdintas į laiptinės sieną, nes jis nepaleido rankos. Po to išsivilko iš savo striukės, kuri liko pareigūno rankose, ir bandė pabėgti, tačiau tuo metu pareigūnė, vis dar laikydama už dešinės rankos, papurškė dujų. Užsidengęs akis vis tiek lipo paskui dukros motiną. Girdėjo, kad pareigūnai daug kartų liepė sustoti ir nesišalinti. Išėjus iš laiptinės išgirdo, kad pareigūnas šaukia sustoti, kitaip panaudos elektroimpulsinį prietaisą, tačiau pareigūno paklausė, kodėl buvo naudotos dujos. Pareigūnas liepė sustoti, norėjo uždėti antrankius, bet jis (kaltinamasis) bandė šalintis, todėl pareigūnas panaudojo elektroimpulsinį prietaisą, buvo sulaikytas. Iš karto po įvykio pareigūnų atsiprašė. Dėl šios situacijos labai gailisi, taip įvyko, nes nesusivaldė.
Be kaltinamojo parodymų, faktines veikų padarymo aplinkybes ir kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina kiti baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai.
Nukentėjusysis J. Ž., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad 2025 m. sausio 29 d. apie 12.36 val. dirbant kartu su vyresniąja specialiste Ž. B. gavo iškvietimą vykti adresu (duomenys neskelbtini) padėti socialinėms darbuotojoms, nes jos girdi, kad namuose yra be priežiūros paliktas vaikas, durys užrakintos, reikalinga pagalba atrakinti duris. Atvykus prie buto durų, buvo dvi socialinės darbuotojos, GMP ir PGT. Durys dar buvo neatidarytos. Visi kalbino mergaitę už durų, mergaitė verkė, ją ramino. PGT atidarius duris, buvo rasta 3 metų amžiaus mergaitė, palikta bute viena be priežiūros. Mergaitė buvo išsigandusi. Ant jos kūno sužalojimų nenustatyta, GMP ją apžiūrėjo. Kiek girdėjo, budėtojas iškvietė mergaitės tėvą, kad atvyktų atrakinti durų. Kaip suprato, tėvas negyvena kartu su mergaite. Darbuotojams dirbant su mergaite, bute už maždaug 20 minučių į butą atvyko mergaitės tėvas. Mergaitės tėvas atvykęs jų atžvilgiu elgėsi ramiai, tačiau su socialinėmis darbuotojomis buvo įžūlus. Bendravimo metu jis teigė, kad nori pasiimti vaiką ir išvažiuoti, į kontaktą su socialinėmis darbuotojomis ir vėliau atvykusiomis vaiko teisių apsaugos darbuotojomis ėjo sunkiai. Nesiklausė, kas jam buvo aiškinama, „isterikavo“, rėkavo. Jis (nukentėjusysis) su kolege stovėjo buto prieškambaryje, o vaiko tėvas E. L. su vaiku ant rankų buvo virtuvėje. Kai vaiko teisių atstovė pasakė, kad dabar yra sprendžiamas klausimas dėl vaiko paėmimo, dar nebaigus paaiškinti, E. L. susijaudino, pradėjo rėkti, apsisuko, nuo durų rankomis nustūmė Ž. B. ir išėjo per buto duris su vaiku ant rankų. Jis (nukentėjusysis) ėjo jam iš paskos ir bandė sulaikyti rankomis už striukės. Kadangi ant E. L. rankų buvo mažas vaikas, su juo aktyvių sulaikymo veiksmų negalėjo imtis dėl vaiko saugumo. Nuolat prašė asmens nusiraminti, niekur neiti, tačiau jis buvo susijaudinęs, galimai net agresyvus, nieko neklausė, brovėsi pro pareigūnus. Išėjus į laiptinę prie buto durų atsirado, kaip suprato, vaiko mama K. N.. E. L. iš karto įdėjo vaiką jai į rankas ir pradėjo šaukti, kad greičiau bėgtų su vaiku į lauką link jo automobilio, nes vaiko teisės nori atimti vaiką. Moteris iš karto pradėjo laiptais bėgti į apačią, nešdamasi ant rankų vaiką. E. L. bėgo jai iš paskos, tačiau, jis (nukentėjusysis) asmenį laikė abiem rankomis už rankų alkūnių, o E. L. jį stumdė nuo savęs, norėdamas ištrūkti ir pabėgti. Tuo metu radijo ryšiu kvietė pagalbą. Besistumdant E. L. ėjo laiptais žemyn, jis, asmenį laikydamas, ėjo kartu su juo. E. L., bandydamas ištrūkti muistėsi, atbulas smūgiavo į jo (nukentėjusiojo) rankas ir krūtinę alkūnėmis mažiausiai tris kartus, dėl to pajuto fizinį skausmą rankose. Krūtinėje skausmo nepajuto, nes apsaugojo šarvinė liemenė. Be to, asmuo du kartus, besileisdamas laiptais į apačią, buvo atsisukęs veidu į jį (nukentėjusįjį), mažiausiai 2 kartus dešinės rankos kumščiu sudavė jam (nukentėjusiajam) į krūtinę, tačiau fizinio skausmo nepajuto, nes apsaugojo šarvinė liemenė. Maždaug ties 2-3 aukštu, laiptinėje, leidžiantis į apačią, asmeniui priešinantis, o jam tvirtai kaire ranka laikant E. L. už kairės rankos alkūnės, asmuo pradėjo savo ranką stipriai spausti prie aštriai grublėtos laiptinės sienos dekoro, ją spausdamas braukti per sieną. Dėl tokių veiksmų buvo nubrozdintas kairės rankos plaštakos viršus ir sutrenktas kairės rankos mažasis pirštas, pajuto fizinį skausmą ir dėl skausmo paleido asmens ranką, nors kita ranka laikė asmenį už striukės. Iš karto po to E. L. pakėlė rankas, išsirengė iš savo striukės, kuri liko jo (nukentėjusiojo) rankose, ir pradėjo bėgti laiptais į apačią. Tuo metu Ž. B. purškė į asmenį dujas, tačiau į jas nereagavo ir bėgo toliau, o jis (nukentėjusysis) su kolege jį vijosi. Lauke, prie laiptinės durų, E. L. pasivijo, bandė sulaikyti ir uždėti antrankius, tačiau jis vėl muistydamasis ir atbulas bandydamas smūgiuoti alkūnėmis, ištrūko iš rankų, pradėjo bėgti, todėl buvo panaudotas elektroimpulsinis prietaisas „Taser“. Prieš panaudodamas prietaisą, asmeniui ne vieną kartą buvo nurodyta nebėgti, nesipriešinti, nusiraminti, asmuo buvo perspėtas apie ketinimą panaudoti dujas ir apie ketinimą panaudoti „Taser“. Iš karto po to E. L. buvo sulaikytas, jam uždėti antrankiai, jis nusiramino, atsiprašė už savo veiksmus. Atvykus VST pareigūnams, jiems asmuo buvo perduotas, o jis (nukentėjusysis) išvyko į Kauno ligoninės skubios pagalbos skyrių, kur po apžiūros buvo nustatytas kairės plaštakos nubrozdinimas ir kairės rankos mažojo pirštelio sąnario sumušimas. Taip pat nubrozdintas kairės rankos riešas. Kitą dieną jautė raumenų skausmą kūne, kraujosruvų nepastebėjo. Civilinio ieškinio atsisakė.
Liudytoja Ž. B., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad 2025 m. sausio 29 d. apie 12.36 val. dirbant su Kauno apskr. VPK RV Kinologų poskyrio specialistu gautas iškvietimas vykti adresu (duomenys neskelbtini), padėti socialinėms darbuotojoms, nes jos girdi, kad namuose yra be priežiūros paliktas vaikas, durys užrakintos, reikalinga pagalba atrakinti duris. Atvykus prie buto durų, juos pasitiko dvi socialinės darbuotojos, greitosios medicinos pagalbos medikai ir gaisrinės darbuotojai. Durys dar buvo neatidarytos. Visi kartu kalbino mergaitę už durų, o ji verkė. Mergaitę ramino iki tol, kol gaisrininkai atidarė duris, išpjaudami liežuvėlį. Už durų buvo rasta 3 metų amžiaus mergaitė, palikta bute viena be priežiūros. Mergaitė buvo išsigandusi. Ant jos kūno sužalojimų nebuvo matyti. Namų aplinka netvarkinga ir nešvari. Medikai ją apžiūrėjo. Kiek žino, budėtojas iškvietė mergaitės tėvą, kad atvyktų atrakinti durų, tačiau tėvas durų raktų neturėjo. Kaip suprato, tėvas negyvena kartu su mergaite ir jos mama. Darbuotojams dirbant su mergaite, bute už maždaug 20 minučių į butą atvyko mergaitės tėvas. Jis atvykęs elgėsi ramiai, tačiau su socialinėmis darbuotojomis ir vaiko teisių atstovėmis buvo nemandagus ir piktas. Bendravimo metu jis teigė, kad nori pasiimti vaiką ir išvažiuoti, į kontaktą su socialinėmis darbuotojomis ir vaiko teisių apsaugos darbuotojomis ėjo sunkiai, nesiklausė, kas jam sakoma, jo nuotaikos nuolatos keitėsi, jis „isterikavo“, rėkavo. Ji (liudytoja) su J. Ž. stovėjo prieškambaryje, prie lauko durų, ir stebėjo bendravimą. Iš matomo bendravimo nuspėjo, kad vaiko tėvas, sužinojęs, jog vaikas bus paimamas į vaiko teisių atstovų globą, gali su vaiku bandyti pabėgti, todėl užstojo duris. Tuo metu vaiko tėvas E. L. su vaiku ant rankų buvo virtuvėje. Vaiko teisių atstovė pasakė, kad bus sprendžiamas klausimas dėl vaiko paėmimo. E. L. su dukra ant rankų nieko nesiklausęs pradėjo brautis prie lauko durų, stumdamas juos (policijos pareigūnus) nuo durų. Jai stovint prie durų ir iš visų jėgų stengiantis jo neišleisti, E. L. viena ranka nustūmė ją (liudytoją) nuo lauko durų. Nenorėjo naudoti pilnos jėgos, bijojo dėl mergaitės saugumo, kad ji neiškristų ant žemės ir nesusižalotų. Vos tik E. L. atidarė duris, ji bėgo paskui jį, o J. Ž. išbėgo paskui ją. Matė, kad laiptais į viršų atlipa mergaitės mama. Tada E. L. greitai įbruko mergaitę jai į glėbį ir šaukdamas davė jai nurodymą greičiau bėgti su vaiku į lauką, sakė, kad vaiką nori atimti. Moteris lipo su vaiku ant rankų žemyn, o jis stūmė ją rankomis į nugarą, kad ji greičiau liptų. Asmenis vijosi nuo 5 aukšto. Nuo pat viršaus jie su J. Ž. tai pačiupdavo E. L. už rankų, tai jis vėl ištrūkdavo ir bėgdavo laiptais žemyn. Laiptinė siaura, vietos buvo labai mažai, buvo labai sunku jį sulaikyti. Mergaitės mama lipo laiptais lėtai ir buvo netoli, todėl negalėjo naudoti daugiau jėgos pargriauti E. L., nes dėl vietos stokos laiptinėje, jis galėjo užgriūti ant mamos su vaiku ant rankų ir sužaloti vaiką. Vienu metu J. Ž. pavyko tvirtai įsikibti abiem rankomis į E. L. abi rankas, bet vyras toliau iš jėgos brovėsi laiptais žemyn, bandė sukti rankas, alkūnėmis smūgiuoti ir jai ir J. Ž.. Keletą kartų pataikė savo alkūnėmis jai (liudytojai) į krūtine, tačiau nuo fizinio skausmo apsaugojo šarvinė liemenė. Po to E. L., galimai 3-2 aukšte, pradėjo bėgti savo kairę ranką stipriai prispaudęs prie laiptinės sienos, kurios dekoras buvo grublėtas su aštriais kampais. Dėl patirto skausmo braukiant J. Ž. kairę ranką, kuria jis laikė E. L. kairę ranką, asmens ranka buvo paleista, tačiau J. Ž. vis dar laikė dešinę E. L. ranką. Kadangi asmeniui nepavyko išsilaisvinti, jis atsisuko į J. Ž. ir, suspaudęs atlaisvintą kairę ranką, ją sugniaužė į kumštį. Matė, kad akivaizdžiai ruošiasi J. Ž. suduoti, todėl papurškė į E. L. veidą dujas. Asmuo iš karto nusisuko, pasimuistė ir išsinėrė iš savo striukės. Striukė liko J. Ž. rankose, o E. L. pradėjo bėgti laiptais žemyn. Asmenį vijosi iki lauko. Lauke nurodė sustoti, tačiau jis nurodymų neklausė, bėgo tolyn, vaiko mamai rėkė greičiau nešti vaiką iki automobilio. E. L. nuo pat pradžių buvo duoti aiškūs nurodymai nusiraminti, tačiau jis į nurodymus nereagavo. Prie laiptinės, lauke, pamatę, kad E. L. bando šalintis ir pagrobti vaiką, buvo priimtas sprendimas panaudoti elektroimpulsinį prietaisą „Taser“. Paskutinį kartą E. L. buvo perspėtas, jog bus panaudotas „Taser“. Asmuo atsakė „šauk“ ir pradėjo bėgti, todėl J. Ž. iššovė vieną kartą į E. L.. Elektros srovė suveikė ne iš karto, tačiau E. L. buvo sulaikytas, vėliau jis nusiramino ir jų atsiprašė.
Iš tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2025 m. sausio 29 d. (duomenys neskelbtini) Kauno apskrities VPK Reagavimo valdybos Kinologų poskyrio specialistai J. Ž. ir Ž. B. reagavo į pagalbą Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos darbuotojams dėl bute palikto mažamečio vaiko be priežiūros. Daugiabučio namo laiptinėje apie 13.50 val. paliktos be priežiūros mažametės mergaitės tėvas, E. L., vengdamas sulaikymo, aktyviais veiksmais pasipriešino Kauno apskrities VPK Reagavimo valdybos Kinologų poskyrio specialistams J. Ž. ir Ž. B.. J. Ž. sužalota kairės rankos plaštaka ir mažasis pirštas, sulaikymo metu panaudotos spec. priemonės: elektros impulsinis prietaisas „Taser“, koviniai imtynių veiksmai ir ašarinės dujos. J. Ž. po sulaikymo kreipėsi į LSMU KL Ortopedijos traumatologijos klinikos SPS. E. L. sulaikytas iki 48 val. Kauno apskrities VPK VTV OVS areštinėje.
Iš 2025 m. sausio 29 d. tarnybinio pranešimo dėl įvykio aplinkybių matyti, kad I. Z. dirbant su tyrėju J. T. iš budėtojo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) Kauno apskrities VPK Reagavimo valdybos Kinologų poskyrio specialistai J. Ž. ir Ž. B. reagavo į pagalbą Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos darbuotojams dėl bute palikto mažamečio vaiko be priežiūros. Daugiabučio namo laiptinėje apie 13.50 val. paliktos be priežiūros mažametės mergaitės tėvas, E. L., vengdamas sulaikymo, aktyviais veiksmais pasipriešino J. Ž. ir Ž. B.. Atvykus nurodytu adresu, prie daugiabučio namo, kieme, ant žemės, buvo pargriautas vyras, kurį laikė J. Ž. ir Ž. B.. Kaip vėliau paaiškėjo, sulaikytas vyras – E. L., bandė priešintis, jam buvo uždėta spec. priemonė – antrankiai, faktinis sulaikymo laikas 13.55 val. E. L. po nusikalstamos veikos padarymo buvo sulaikytas ir pristatytas į Kauno apskrities VPK VTV OVS areštinę. (duomenys neskelbtini), bute, taip pat buvo socialinės darbuotojos A. A. ir T. L.. Abi moterys paaiškino, kad joms atvykus nurodytu adresu patikrinti dėl mažametės mergaitės saugumo, dar būnant daugiabučio namo pirmajame aukšte, išgirdo verkiantį vaiką, apie tai informavo bendruoju pagalbos numeriu. Dėl patekimo į buto, esančio (duomenys neskelbtini), vidų, į pagalbą buvo iškviesti ir policijos pareigūnai. Įvykio vietoje atidarius buto duris, bute rasta viena palikta mažametė E. L., apie tai informuota VTAS, į įvykio vietą iškviestas mažametės tėvas E. L.. Atvykus tėvui į įvykio vietą, jis buvo informuotas, kad mažametė nebus perduota tėvui, kadangi jis negali pasirūpinti dukra. E. L. paėmė mažametę ant rankų ir pradėjo šalintis iš buto. Policijos pareigūnai reikalavo mažametę palikti bute, tačiau vyras nekreipė dėmesio. E. L. būnant penktojo aukšto laiptinėje, grįžo E. L. motina, kuriai jis į rankas perdavė mažametę ir aktyviais veiksmais pradėjo priešintis policijos pareigūnams. Kilusių grumtynių metu pradėjo laiptais šalintis į žemesnius daugiabučio namo aukštus ir daugiau socialinės darbuotojos įvykio nematė. J. Ž. po sulaikymo kreipėsi į LSMU KL Ortopedijos traumatologijos klinikos SPS, kadangi buvo sužalota kairės rankos plaštaka ir mažasis pirštas. Sulaikymo metu panaudotos spec. priemonės: elektros impulsinis prietaisas „Taser“, koviniai imtynių veiksmai ir ašarinės dujos. E. L. sulaikytas iki 48 val. Kauno apskrities VPK VTV OVS areštinėje. J. Ž. po pirminės apžiūros trauminės patologijos nenustatyta, plaštakos dalių sumušimas, išduotas nedarbingumas.
Iš 2025 m. sausio 29 d. tarnybinio pranešimo dėl sulaikyto asmens matyti, kad 2025 m. sausio 29 d. dirbant kartu su specialistu J. Ž. apie 12.36 val. gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) pranešėja, socialinė darbuotoja, atvyko patikrinti šeimos ir iš buto vidaus išgirdo, kad 3-4 metų mergaitė yra palikta viena namie, durys užrakintos. Atvykus nurodytu adresu, už buto durų girdėjo mergaitės balsą, tačiau buto durų niekas neatidarė. Pranešėjos, socialinės darbuotojos, T. L. ir A. A., paaiškino, kad yra šią šeimą prižiūrinčios darbuotojos, lankosi kartą per savaitę. Šiandien atvykus pas K. N. ir jos dukrą E. L., niekas buto durų neatidarė, buto viduje girdėjo mergaitės balsą, o K. N. mobilusis telefonas buvo išjungtas. Iš nurodyto buto vidaus išgirdo mergaitės verksmą, todėl su PGT pagalba pro buto duris pateko į vidų, buto durys buvo neapgadintos. Bute rado mergaitę, E. L., kuri buvo namuose viena, be priežiūros, todėl apie įvykį buvo informuotas VTAS. Aiškinantis įvykio aplinkybes, atvyko mergaitės tėvas E. L., kuris prieš tai buvo informuotas dėl be priežiūros paliktos jo dukros. E. L. vaiko teisių specialistų atžvilgiu buvo agresyvus, nemandagus, jo elgesys buvo provokuojantis, įžūlus, tačiau pareigūnų atžvilgiu E. L. agresijos nereiškė. VTAS specialistams jam aiškinant, kad jis vaiku pasirūpinti negalės, šis tapo agresyvus, pasiėmė vaiką ant rankų ir bandė išeiti pro duris. Ji stovėjo prie buto durų ir bandė E. L. nuraminti, kad šis liktų pilnai išklausyti sprendimą. E. L. ją pradėjo stumdyti, atidarė duris bei ėjo į laiptinę. Kolega J. Ž. taip pat bandė E. L. nuraminti, nurodė pasilikti bute ir savavališkai nepasišalinti su mergaite. Kadangi E. L. laikė mergaitę ant rankų, siekdami nesukelti neigiamų emocijų, bei jos nesužaloti, pareigūnai aktyvių veiksmų nesiėmė. Toliau laiptinėje, prie buto durų, pasirodė mergaitės mama K. N., kuriai E. L. perdavė mergaitę ir šaukė „Imk vaiką ir bėk, jie nori ją atimti“. Po šių žodžių E. L. mergaitės nebelaikė ir, būdamas agresyvus, atsisuko į pareigūnus, bandė sugriebti už rankų bei kitų kūno vietų, nustumti nuo savęs. Asmens garsiai ir aiškiai buvo pareikalauta nestangrinti rankų, vykdyti teisėtus pareigūnų nurodymus ir nesipriešinti, tačiau E. L. į reikalavimus nereagavo ir pradėjo laiptais bėgti žemyn, stumdamas K. N. su mergaite ant rankų. Bandant sulaikyti E. L., šis smūgiavo alkūnėmis, tačiau dėl saugaus atstumo laikymosi smūgių pareigūnai išvengė. Kadangi E. L. aktyviais veiksmais vengė sulaikymo bei kėlė pavojų pareigūnų gyvybei ir sveikatai, įvertinus, kad mama su mažamete mergaite nenukentės, prieš E. L. naudojo spec. priemones – dujas, kurios pasiekė veidą, bet nebuvo veiksmingos. J. Ž. sulaikant E. L. ir laikant už rankos, šis išsirengė iš striukės, kuri liko kolegos rankose, bei vėl pradėjo stumdytis ir smūgiuoti rankomis, bėgti į lauką. Prie laiptinės įėjimo durų, E. L. J. Ž. įspėjo, kad naudos spec. priemonę – elektros šoką „Taser“. Asmuo į įspėjimą nereagavo, atsakė „šauk“ ir vėl nusistūmęs J. Ž. ėmė bėgti iš laiptinės lauk. Po šių E. L. veiksmų, lauke J. Ž. panaudojo spec. priemonę „taser“. E. L. po „Taser“ panaudojimo nukrito ant žemės bei buvo sulaikytas, panaudojant spec. priemonę – antrankius. Asmenį sulaikius, J. Ž. nurodė, kad jaučia skausmą kairėje plaštakoje, ant jo plaštakos matėsi švieži nubrozdinimai, kraujas. E. L. perduotas atvykusiems į pagalbą pareigūnams. Faktinis E. L. sulaikymo laikas 13.55 val.
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Ant gatvės matomos gulinčios žalios spalvos elektros šoko užtaiso sienelės. Kairiau matyti pilkos spalvos penkių aukštų daugiabutis namas. Laiptinėje matomos pilkos spalvos butų pašto dėžutės bei laiptai į viršų. Užlipus tarp antro ir trečio aukšto, ant grindų guli juodos spalvos striukė, kurioje juodos spalvos piniginė su joje esančiomis nuolaidų kortelėmis, asmens tapatybės kortele, vairuotojo pažymėjimu. Piniginėje buvo 0.22 Eur. Striukėje buvo raktų ryšulys su 4 įvairių dydžių raktais bei juodos spalvos generatorius. Minėti daiktai ir striukė supakuota į popierinį voką Nr. 3. Užlipus į penktą aukštą, matomos trys namo butų durys. Dešinėje pusėje matomos rudos spalvos praviros durys. Pro duris atsiveria vaizdas į buto koridorių, kurio kairėje pusėje stovi spinta su joje esančiais daiktais. Daugiau tyrimui reikšmingų objektų ar pėdsakų nepastebėta. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima.
Iš 2025 m. vasario 18 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti policijos pareigūnų kamerų įrašai. Girdima, kaip socialiniai darbuotojai ir vaiko tėvas bendrauja su vaiku ir apie vaiko priežiūrą. Pareigūnas stebi aplinką. Vaikas aprengtas lauko rūbais ir ragina tėvą važiuoti. Pareigūnė stovi prieškambaryje prie lauko durų. Nuo įrašo 07:45 min. socialinė darbuotoja pradeda E. L. aiškinti apie tai, kaip bus sprendžiama dėl vaiko gyvenamos vietos. Aiškina, kad dabar svarstoma, ar vaiką išleis su juo, aiškinamos jo pareigos ir teisės. Įrašo 10:25 min. vyras susinervina ir pradeda brautis prie lauko durų, prašo pareigūnės praleisti, pareigūnė aiškina, kad jo nepraleis. Pareigūnas ragina E. L. pasišnekėti. E. L. nervinasi, aiškina, kad jam nepatinka tokia atmosfera. Įrašo 10:47 min E. L. paima ant rankų vaiką, reiškia pasipiktinimą socialinėms darbuotojoms. Socialinės pareigūnės aiškina, kad dėl vaiko globos bus kalbama dabar, o E. L. sako, kad dabar nesikalbės, atvyks kalbėtis kitą dieną. Socialinė darbuotoja jam prieštarauja. Įrašo 11:20 min. E. L. pradeda brautis prie lauko durų. Pareigūnas sako „E. baik“. Pareigūnė savo kūnu užstoja lauko duris. Įrašo 11:22 min. E. L., laikydamas vaiką ant rankų, nustumia pareigūnę nuo lauko durų. Pareigūnė, įsispyrusi kojomis į grindis, bando rankomis laikyti jį ir duris, tačiau E. L., naudodamas jėgą, atidaro buto duris ir išeina į laiptinę. Laiptinėje rėkia „paimk vaiką“. Pareigūnai garsiai ir aiškiai nuolatos ragina E. L. nusiraminti ir pasikalbėti, tačiau jis į jokius raginimus nereaguoja. Vaizdo kamerą užstoja rūbai. Girdisi triukšmas, vaiko verkimas. Įrašo 11:34 min. pareigūnas abiem rankomis laiko E. L. už dešinės rankos ir aiškiai kartoja nusiraminti. E. L. staiga pakelia savo alkūnę ir su ja nustumia pareigūną nuo savęs, ištrūksta iš pareigūno rankų ir bėga laiptais žemyn. Tikslių judesiu nesimato, nes vaizdą užstoja rankos ir rūbai. Įrašo 11:38 min. pareigūnas radijo ryšiu šaukiasi pagalbos ir vejasi E. L.. Priekyje matyti, kad laiptais bėga moteris su vaiku ant rankų, paskui ją bėga E. L.. Jį laiptais vejasi pareigūnė ir pareigūnas. Įrašo 11:47 min. pareigūnė E. L. paveja, rankomis laiko jį už rankos. E. L. agresyviais judesiais pradeda mojuoti rankomis ir ištrūksta pareigūnei iš rankų. Po to jis atsisuka prieš pareigūną, suspaudęs prieš save kumščius, tačiau iš karto po to apsisuka ir pradeda bėgti laiptais žemyn. Pareigūnas vejasi, šaukdamas jam sustoti ir vykdyti pareigūnų reikalavimą. Įrašo 11:53 min. pareigūnė vėl sučiumpa E. L. už dešinės alkūnės, tada pareigūnas vyrą pasiveja ir perima jį laikyti. Abu pareigūnai liepia „Baik E.“. E. L. nuolat mojuoja rankomis ir bando suduoti pareigūnams. Įrašo 12:01 min. E. L. išsineria iš savo striukės ir taip ištrūksta iš pareigūno rankų, pradeda bėgti laiptais žemyn. Įrašo 12:06 min. pareigūnas vėl pasiveja E. L., ranka sugriebia jį už dešinės rankos žasto, tačiau jis ranka mojuoja ir stumia pareigūną nuo savęs, su kaire ranka griebia pareigūnui už rankos ir atgniaužia jo pirštus. Vėl bėga laiptais žemyn. Įrašo 12:20 min. vėl pareigūnas pagriebia E. L. dešinę ranką ir reikalauja nestangrinti rankų, tačiau E. L. ištrūksta (nesimato kaip) ir išbėga iš laiptinės. Įrašo 12:33 min. pareigūnas liepia E. L. nusiraminti arba naudos „Taserį“ (2 kartus), tačiau E. L. atsako „nešausi“ ir pradeda bėgti. Įrašo 12:50 min. prieš E. L. panaudojamas „Taseris“ ir jis nugriūva ant žemės. Įrašo 13:00 min. jam uždedami antrankiai. Įrašo 13:51 min. matomi nubrozdinti (kraujas) pareigūnės kairės rankos rodomojo piršto krumpliai. Pareigūnas jai tai parodo, bet pareigūnė to nesireikšmina. Įrašo 14:07 min. pareigūnas pasižiūri į savo kairę plaštaką, pamato nubrozdinimą ir sako, kad jam skauda „mažylį pirštą ir visa ranka kruvina“. Pareigūnai palaukia, kol vyras nusiramins, tada jį pakelia nuo žemės ir nuveda į tarnybinį automobilį. Daugiau įraše nieko tyrimui reikšmingo nėra.
Apžiūrėtas kitas, pareigūnės kūno kameros, įrašas. Matyti, kaip dirba socialinės darbuotojos. Įrašo 21:27 min. vyras pradeda brautis prie lauko durų. Rankos užstoja vaizdą, matosi rankų mojavimai, girdisi pareigūnų raginimai „E. baik“. Įrašo 21:31 min. girdisi vaiko cypimas ir vyro balsas „K. paimk vaiką“. Pareigūnė stovi E. L. už nugaros ir bando jį laikyti. E. L. perduoda vaiką už durų buvusiai moteriai ir duoda jai nurodymus bėgti į mašiną. Vyras bėga, pareigūnai bėga paskui jį, nuolat ragindami nusiraminti. Įrašo 21:55 min. pareigūnė pasiveja E. L. ir bando sulaikyti jį už rankos, bet jis atsisukęs prieš ją pradeda mojuoti rankomis. Dėl to pareigūnė prieš E. L. panaudoja dujas. E. L. apsisuka ir bėga laiptais žemyn. Pareigūnai jį vejasi. Įrašo 22:00 min. pareigūnas pasiveja E. L. ir pagriebia jį už dešinės rankos, bet E. L. muistosi, mojuoja abiem savo rankomis, stumdosi, atsispyręs kojomis visomis jėgomis bando ištrūkti, stumdamas pareigūną. E. L. bėga laiptais žemyn jau be striukės. Įrašo 22:19 min. vėl pareigūnas jį pačiumpa, tačiau nematyti, už ko. Girdisi, kaip pareigūnai nuolat liepia E. L. nusiraminti. Įrašo 22:25 min. pareigūnas abiem rankom laiko E. L. už dešinės rankos, o jis visu kūnu tempia ir bando bėgti. Įrašo 22:35 min. E. L. išbėga iš laiptinės. Pareigūnai bėga paskui jį. Pareigūnai perspėja, kad naudos „Taserį“ (2 kartus). Pareigūnė bėga. Girdisi E. L. klyksmas. Pareigūnei pribėgus, E. L. guli ant žemės. Toliau veiksmas vyksta taip pat, kaip pirmame įraše, daugiau nėra nieko reikšmingo tyrimui.
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvados Nr. G 255/2025 (02) matyti, kad J. Ž. konstatuota: intradermalinės kraujosruvos kairio dilbio srityje ir odos nubrozdinimai kairėje plaštakoje. Odos nubrozdinimai plaštakoje padaryti kietais bukais nelygiais daiktais ar plokštumomis dinaminio poveikio metu, kurių savybių detalizuoti pagal turimus duomenis negalima. Intradermalinės kraujosruvėlės dilbyje labiausiai tikėtina padarytos spaudžiant ar pertempiant šią sritį pridengtą drabužiais. Sprendžiant pagal morfologinius išorinių sužalojimų požymius, jie padaryti dviejų parų laikotarpyje iki apžiūros. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje, tiriamojo nurodytam traumos laikui ir nurodytoms traumos aplinkybėms, nėra. Konstatuoti mechaniniai sužalojimai atspindi ne mažiau 2 nurodytų kūno sričių trauminių kontaktų. Remiantis „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių“ 7 punktu, dėl konstatuotų sužalojimų J. Ž. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Konstatuoti sužalojimai visumoje griuvimui nebūdingi.
Kaltinamasis E. L. patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad jis padarė BK 286 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką. Šioje baudžiamojo įstatymo normoje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui.
BK 286 straipsnio dispozicijoje nurodyti šie nusikalstamos veikos padarymo būdai – fizinio smurto panaudojimas arba grasinimas tuoj pat jį panaudoti. Šio straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis, kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-505/2010, 2K-664/2010, 2K-287/2011, 2K-495/2012, 2K-218/2014, 2K-467/2014). Iš kasacinės instancijos teismo praktikos matyti, kad konkrečiose bylose konstatuota, jog pasipriešinimas taip pat gali pasireikšti valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo subjekto mušimu, t. y. tyčiniu smūgių sudavimu, uždarymu, laikymu, smaugimu, pargriovimu, intensyviu stumdymu, muistymusi ir daužymusi galva, kai bandoma uždėti antrankius, smūgiais rankomis ir rankine, draskymusi (pavyzdžiui, taip suplėšant tarnybinės uniformos liemenės kišenę ir nagais – veidą), smūgiavimu taburete, nors smūgio buvo išvengta, dūrimu peiliu, šaunamojo ginklo panaudojimu prieš jį, grasinimais nužudyti, sužaloti ar tuoj pat imtis kitokio smurto (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-439/2013, 2K-229/2014, 2K-467/2014, 2K-69-976/2015, 2K-441-976/2015 ir kt.).
BK 286 straipsnyje nustatytas nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad jis, panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, priešinasi valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam subjektui, ir nori taip veikti. Kaltės turinys atskleidžiamas išaiškinimu, kaip kaltininkas suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, taip pat įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-324/2013, 2K-69-976/2015, 2K-441-976/2015, 2K-195-693/2017, 2K-246-942/2020 ir kt.).
Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs surinktus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinimas E. L. dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo pasitvirtino. Kaltinamasis, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad 2025 m. sausio 29 d. apie 12.25 val. jam telefonu paskambino policijos pareigūnas ir pranešė, kad buvusios sugyventinės K. N. namuose yra palikta viena be priežiūros jų bendra dukra E. L.. Jam, atvykusiam į minėtą butą, buvo paaiškinta, kad vaikas bute buvo rastas vienas be priežiūros, todėl vaikas gali būti išvežtas. Tai išgirdęs, susijaudino, dukrą, kurią laikė ant rankų, pravėręs buto duris ir prasibrovęs pro pareigūną, perdavė dukros mamai K. N.. Su ja ir dukra kartu leidosi laiptais žemyn, pareigūnas bandė jį laikyti už kairės rankos alkūnės, o pareigūnė už dešinės rankos dilbio. Bandė ištrūkti iš pareigūnų rankų, tyčia braukdamas savo suimtą ranką į laiptinės grublėtą sieną. Galimai tuo metu pareigūno delnas buvo nubrozdintas į laiptinės sieną, nes jis nepaleido rankos. Vėliau išsivilko iš striukės, kuri liko pareigūno rankose, bandė pabėgti, tačiau pareigūnė, laikydama už dešinės rankos, papurškė dujų. Pareigūnai liepė sustoti, bet jis bandė šalintis, todėl pareigūnas panaudojo „tazerį“ ir jis buvo sulaikytas.
Kaltinamojo nurodytas aplinkybes patvirtina ir nukentėjusiojo J. Ž., liudytojos Ž. B. parodymai, taip pat duomenys, nurodyti tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, tarnybiniame pranešime dėl įvykio aplinkybių, tarnybiniame pranešime dėl sulaikyto asmens, 2025 m. vasario 18 d. apžiūros protokole, bei kiti rašytiniai bylos duomenys. Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada Nr. G 255/2025 (02) patvirtina, kad nukentėjusiajam J. Ž. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamojo panaudoto fizinio smurto intensyvumas, smūgių skaičius, kūno vieta, į kurią buvo smogta (krūtinė, rankos), rankos spaudimas prie laiptinės grublėtos sienos ir rankos braukimas per ją suponuoja išvadą, kad kaltinamasis suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį, numatė, kad dėl jo panaudoto smurto nukentėjusiajam gali būti sutrikdyta sveikata ir to norėjo. Taigi kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia.
Įvertinus ištirtų įrodymų visumą, kurie gauti baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta tvarka, yra neprieštaringi ir vieni kitus papildo, daroma išvada, kad E. L. pareikštas kaltinimas pasitvirtino, jo padaryta nusikalstama veika kvalifikuota teisingai. Byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai yra pakankami konstatuoti, kad E. L. veikoje yra nustatyti visi BK 286 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai.
Kaltinamasis E. L. suprato galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko.
Nukentėjusysis J. Ž. apie prokuroro sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu informuotas 2025 m. kovo 3 d. pranešimu, jį išsiunčiant el. paštu.
Skiriant kaltinamajam bausmę, atsižvelgiama į BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 41 straipsnyje apibrėžtą bausmės paskirtį ir tikslus, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės individualizavimui. Kaltinamasis E. L., veikdamas tyčia, padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Iš byloje pateikto Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo matyti, kad kaltinamasis anksčiau teistas, paskutinį kartą pripažintas kaltu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 11 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir skirta 34 parų arešto bausmė, kurios vykdymas atidėtas 6 mėnesiams, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs. Remiantis Administracinių nusižengimų registro išrašu apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 1 metus, matyti, kad jis baustas eilę kartų (18 lapų) už naudojimąsi viešuoju transportu be galiojančio bilieto, viešajame eisme dalyvaujančios transporto priemonės neapdraudimo privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu atvejus, transporto priemonės vairavimo be techninės apžiūros atvejus, greičio viršijimo atvejus ir kt., ne visos baudos sumokėtos. Iš Sodros išrašo matyti, kad kaltinamasis šiuo metu nedirba, nuo 2023 m. balandžio 25 d. iki 2024 m. liepos 24 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. E. L. Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale gydytas nuo 2024 m. gegužės 27 d. dėl psichikos ir elgesio sutrikimų dėl kitų stimuliatorių, taip pat ir kofeino, vartojimo, priklausomybės sindromo. Kaltinamasis taip pat nuo 2021 m. rugsėjo 26 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. lankėsi VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikoje, vis tik iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos specialisto išvados Nr. 93TPK-235/2025 matyti, kad nėra duomenų, jog E. L. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamų įvykių metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje, todėl jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga).
BK 286 straipsnyje numatytos penkios alternatyvios bausmių rūšys, tai yra viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 3 metų.
Atsižvelgiant į pirmiau aptartų, kaltinamąjį charakterizuojančių aplinkybių visumą, įvertinus tai, kad kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi ir tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, sunkinančių aplinkybių nenustatyta, E. L. anksčiau teistas, teistumas neišnykęs, nedirbantis, administracine tvarka baustas eilę kartų, kaltinamajam E. L. skirtina ketvirta pagal griežtumą bausmė – areštas. Pagal BK 49 straipsnio 3 dalį už nusikaltimą nustatoma nuo 15 iki 90 parų arešto. Įvertinus paminėta, kaltinamajam skiriama 30 parų arešto bausmė. Kadangi kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamasis byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė neatlikęs Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 11 d. baudžiamuoju įsakymu (baudžiamoji byla Nr. e1-3546-1220/2024) paskirtos bausmės, todėl šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, subendrintina su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 11 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, jas visiškai sudedant, prie šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu skirtinos arešto bausmės pridedant Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 11 d. baudžiamuoju įsakymu skirtą arešto bausmę (jos neatliktą dalį).
Įvertinus visumą pirmiau aptartų aplinkybių, esant pagrindui manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, arešto bausmės vykdymas atidėtinas, atidėjimo terminą nustatant didžiausiam pagal BK 75 straipsnio 1 dalį, netaikant intensyvios priežiūros bei skiriant pareigas, numatytas BK 75 straipsnio 6 dalies 7 ir 10 punktuose. Teismo vertinimu, arešto bausmės vykdymo atidėjimas bus proporcinga padarytos nusikalstamos veikos ir kaltinamojo asmenybės pavojingumui teisinė priemonė ir ne tik nubaus nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir skatins jį laikytis įstatymų reikalavimų ir daugiau nenusikalsti, užtikrins teisingą pusiausvyrą tarp siekio nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir taikomų priemonių šiam tikslui pasiekti.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam E. L. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, ši kardomoji priemonė panaikintina.
E. L., vadovaujantis BPK 140 straipsniu, laikinai sulaikytas 2025 m. sausio 29 d. 13.55 val. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos 2025 m. sausio 30 d. nutarimu paleistas į laisvę 2024 m. sausio 30 d. 14.17 val. BK 66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas suėmimas ir (ar) laikinas sulaikymas, privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad suėmimas ir (ar) laikinas sulaikymas į paskirtą bausmę įskaitomas pagal šio kodekso 65 straipsnio 1 dalies taisykles vieną suėmimo ir (ar) laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo ar arešto parai <...>. Atsižvelgiant į tai, E. L. laikino sulaikymo laikas nuo 2025 m. sausio 29 d. 13.55 val. iki 2024 m. sausio 30 d. 14.17 val. (1 diena) įskaitytinas į paskirtą arešto bausmę, vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas byloje netaikytas, nukentėjusysis J. Ž. civilinio ieškinio nepareiškė.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – juodos spalvos kelnių diržas su sagtimi, mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“, mobiliojo ryšio telefono ausinės su laidu, automobilio užvedimo raktas su signalizacijos pulteliu, raudonos spalvos guminis raktų pakabukas, juodos spalvos guminis raktų pakabukas su prikabintu vienu raktu, raktų ryšulys, raktų ryšulys, juodos spalvos striukė su joje esančia juodos spalvos pinigine, raktai, generatorius, pakvitavimu gražinti E. L. – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktini savininkui (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas) .
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nusprendžia:
E. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje ir skirti 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. L. skirti 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 11 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, prie teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos 20 (dvidešimties) parų arešto bausmės pridedant visą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 11 d. baudžiamuoju įsakymu skirtos ir neatliktos bausmės dalį – 34 (trisdešimt keturias) paras arešto ir E. L. skirti subendrintą bausmę – 54 (penkiasdešimt keturias) paras arešto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į E. L. paskirtą arešto bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2025 m. sausio 29 d. 13.55 val. iki 2024 m. sausio 30 d. 14.17 val. (1 diena), vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, E. L. paskirtos 54 (penkiasdešimt keturių) parų arešto vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 6 dalies 7 ir 10 punktais, įpareigoti E. L. arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu:
- nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, išskyrus, jei tai susiję su darbu, mokymusi arba gydymusi;
- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 339 straipsnio 3 dalis).
E. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – juodos spalvos kelnių diržą su sagtimi, mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“, mobiliojo ryšio telefono ausines su laidu, automobilio užvedimo raktą su signalizacijos pulteliu, raudonos spalvos guminis raktų pakabuką, juodos spalvos guminis raktų pakabuką su prikabintu vienu raktu, raktų ryšulį, raktų ryšulį, juodos spalvos striukę su joje esančia juodos spalvos pinigine, raktus, generatorių, pakvitavimu gražintus E. L. – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti savininkui.
1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
2) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.