Marijampolės apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas pareiškėjų K. J. ir A. J. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1112-570/2015.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

- Pastatu - ūkiniu pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini),

- ½ dalimi - ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atnaujinti procesą netenkintinas.

Nustatyta, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015 m. gegužės 27 d. sprendimu priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1112-570/2015, pagal pareiškėjų K. J. ir A. J. prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu pareiškėjų prašymą tenkino, santuoką nutraukė, patvirtino pareiškėjų pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sprendimas įsiteisėjo 2015 m. birželio 26 d.

Visų pirma pažymėtina, jog teismo sprendimas padalyti konkretų sutuoktinių bendrą turtą reiškia konstatavimą, jog daugiau bendro turto sutuoktiniai nebeturi, todėl jie nebegalės pareikšti naujo ieškinio dėl kito turto kaip bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo. Taigi galioja bendroji taisyklė, kad toks teismo sprendimas turto padalijimo klausimu yra galutinis ir įgyja res judicata galią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-915/2018, 37 punktas). Šios nurodytos taisyklės išimtys yra siejamos su CK 3.53 straipsnio 3 dalimi, nustatančia, jog iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.) buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo. Ši CK 3.53 straipsnio 3 dalies norma yra išimtis teismo sprendimo res judicata taisyklės atžvilgiu, todėl ji neturėtų būti plečiamai aiškinama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-872/2003; 2008 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2008). Nepaisant nurodytų reikalavimų kasacinio teismo praktikoje yra pripažįstama, jog gali susiklostyti situacijos, kai santuokos nutraukimo byloje nebuvo padalytas bendras sutuoktinių turtas ir vien ta aplinkybė, kad vieno iš sutuoktinių nurodomas turtas nebuvo nurodytas santuokos nutraukimo byloje ir joje padalytas, savaime nereiškia, kad toks turtas neegzistavo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-915/2018, 37 punktas). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tokiais atvejais paaiškėjus, jog santuokos nutraukimo byloje buvo padalytas ne visas bendras turtas, taip manantis buvęs sutuoktinis turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu inicijuodamas bylos dėl santuokos nutraukimo proceso atnaujinimą CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais, nes proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2018 27, 28 punktus; 2018 m. gruodžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-489-687/2018 24 punktą ir jame nurodytą kasacinio praktiką).

Prašymams atnaujinti procesą taikomi formalieji reikalavimai – jie turi būti paduodami, laikantis CPK XVIII skyriuje nustatytų taisyklių. CPK 368 straipsnyje nustatyti prašymo atnaujinti procesą padavimo terminai. Pagal šio straipsnio 1 dalį prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą; pagal 2 dalį prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, išskyrus šio Kodekso 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus atvejus.10

Nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo teismas patikrina, ar: 1) prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje; 2) prašymas pagrįstas 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais (CPK 370 straipsnio 3 dalis). Nustatęs, kad egzistuoja dviejų privalomų įstatyminių sąlygų sutaptis proceso atnaujinimo institutui taikyti, teismas nutartimi atnaujina procesą ir paskiria bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datą. Kitu atveju teismas nutartimi procesą atnaujinti atsisako, jeigu konstatuoja, kad yra CPK 370 straipsnio 3 dalyje nurodyti trūkumai (nenustatyta bent viena iš proceso atnaujinimo instituto taikymo sąlygų), taigi ir tada, kai be pateisinamos priežasties praleistas terminas paduoti prašymui atnaujinti procesą.

Minėta, jog prašomoje atnaujinti civilinėje byloje Nr. 2-1112-570/2015 Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 27 d. priimtas teismo sprendimas įsiteisėjo 2015 m. birželio 26 d. Prašymą dėl proceso atnaujinimo pareiškėjai pateikė 2021 m. kovo 25 d., kuris po trūkumų šalinimo buvo priimtas 2021 m. balandžio 9 d. Taigi, prašymas dėl proceso atnaujinimo buvo pateiktas praėjus daugiau nei penkeriems metams nuo sprendimo įsiteisėjimo, t. y. pasibaigus CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytam naikinamajam terminui.

Šiuo atveju, pareiškėjai prašyme visiškai nenurodo aplinkybių, lėmusių minėto 5 (penkių) metų naikinamojo termino praleidimo priežastis. Pastebėtina, kad CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas, esant svarbioms priežastims, gali būti atnaujintas. Tuo tarpu CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytam terminui atnaujinimo institutas paprastai netaikomas. Vis dėlto, kasacinis teismas yra nurodęs, kad tam tikrais atvejais, kai susidaro išskirtinė, netoleruotina teisinė situacija, teismai turi teisę CPK 370 straipsnio nustatyta tvarka spręsti praleisto CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatyto procesinio termino atnaujinimo klausimą ir dėl to priimti atitinkamą procesinį sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2013).

Nors pagal kasacinio teismo praktiką teismams neužkirsta galimybė CPK 370 straipsnio nustatyta tvarka spręsti praleisto CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatyto naikinamojo procesinio termino atnaujinimo klausimą, tačiau tai darytina tik išimtiniais atvejais (pavyzdžiui teismų praktikoje pasitaikiusios teisinės situacijos, kurioms susidarius buvo sprendžiamas naikinamojo termino atnaujinimo klausimas, yra susijusios su atvejais, kai įsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas (neperžiūrėtas apeliacine ir kasacine tvarka) buvo priimtas nepranešus bylos šaliai ir jai nedalyvaujant teismo posėdyje, arba kai atskirose bylose priimtais teismų sprendimais nuosavybės teisė į tą patį daiktą buvo pripažinta skirtingiems asmenims (būtent tokios išskirtinės, netoleruotinos teisinės situacijos susidarė kasacinio teismo nagrinėtose bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2004, 2007 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-515/2007, 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2014)). Nagrinėjamu atveju, pareiškėjai nepateikė prašymo atnaujinti praleistą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, taip pat nenurodė jokių ypatingų, išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą išvadai apie prielaidas atnaujinti praleistą 5 (penkių) metų naikinamąjį terminą. Teismas nagrinėdamas pareiškėjų prašymą taip pat nenustatė tokių aplinkybių. Taip pat pareiškėjai teismui pateikto prašymo negrindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu proceso atnaujinimo pagrindu, t. y. kai Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažįsta, kad Lietuvos Respublikos teismų sprendimai, nutartys ar nutarimai civilinėse bylose prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai ir (ar) jos papildomiems protokolams, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika, arba kai Europos Žmogaus Teisių Teismas nagrinėjamą peticiją išbraukia iš bylų sąrašo taikaus susitarimo ar vienašalės deklaracijos pagrindu, jeigu taikiu susitarimu ar vienašale deklaracija pripažįstama, kad Lietuvos Respublikos teismų sprendimais, nutartimis ar nutarimais civilinėse bylose buvo pažeistos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje ir (ar) jos papildomuose protokoluose, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika, nustatytos pareiškėjų teisės dėl Lietuvos Respublikos teismų sprendimų, nutarčių ar nutarimų civilinėse bylose, kuriame nėra nustatyto naikinamojo termino. Pareiškėjai prašymą grindžia aplinkybe, jog nekilnojamojo turto objektai (priklausiniai) nebuvo įtraukti nei į sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nei į teismo sprendimą, dėl ko po teismo sprendimo jų teisinis statusas nėra pakitęs ir jie vis dar yra pareiškėjų nuosavybė, o tokia situacija atitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytą proceso atnaujinimo pagrindą, kuriam taikomas naikinamais 5 (penkių) metų terminas, per kurį prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti teikiamas.

Aptarto trūkumo nustatymas yra pakankamas pagrindas atsisakyti atnaujinti procesą, nepriklausomai nuo to, ar prašymas pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais. Kadangi turi egzistuoti dviejų sąlygų sutaptis proceso atnaujinimo institutui taikyti, o šiuo atveju nenustatyta viena iš proceso atnaujinimo instituto taikymo sąlyga, todėl teismas neanalizuoja kitų pareiškėjų nurodytų aplinkybių. Nustačius, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtoje byloje negali būti pateikiamas, nes nuo sprendimo įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, visos kitos pareiškėjų nurodomos aplinkybės, susijusios su CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų ir atitinkamai prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytų konkrečių pagrindų įrodinėjimu, teismo pripažįstamos teisiškai nereikšmingomis, nebegalinčiomis turėti reikšmės proceso atnaujinimui, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjų prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkintinas.

Papildomai teismas atkreipia pareiškėjų dėmesį, jog pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką, tuo atveju, kai dėl išskirtinės susiklosčiusios situacijos santuokos nutraukimo byloje buvo padalytas ne visas bendras sutuoktinių turtas, (buvę) sutuoktiniai (vienas jų) turi galimybę šį (bendro turto dalybų) klausimą išspręsti santuokos nutraukimo byloje pasinaudodami proceso atnaujinimo institutu, tačiau tuo atveju, jeigu dėl naikinamojo termino, per kurį galima paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo, pabaigos nebėra objektyvios galimybės pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu ir dėl to gali būti pažeista asmens teisė į teisminę gynybą ir nuosavybės neliečiamumą, (buvę) sutuoktiniai (vienas jų) turi teisę pareikšti reikalavimą, susijusį su bendru turtu, atskiroje, ne santuokos nutraukimo, byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-489-687/2018).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 365-370 straipsniais, 290-291 straipsniais, teisėjas

nutaria:

pareiškėjų K. J. ir A. J. prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1112-570/2015, netenkinti.

Atsisakyti atnaujinti procesą Marijampolės rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1112-570/2015 pagal pareiškėjų K. J. ir A. J. prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu.

Nutarties patvirtintą kopiją siųsti pareiškėjai ir pareiškėjo atstovui (EPP).

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.