Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo E. M. D. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. vasario 7 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-3711-2024.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. E. M. D. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. vasario 7 d. nutarimu (toliau ir – Nutarimas), pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 493 straipsnio 2 dalyje, dėl to, kad jis 2024 m. sausio 7 d. 7.24 val. būdamas neblaivus, kai nustatytas 3,06 prom. girtumas, kelis kartus iš eilės kvietė greitosios medicinos pagalbą, žinodamas, kad medikų pagalba nereikalinga, tokiu būdu padarė administracinį nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 493 straipsnio 2 dalyje.

2. E. M. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nustatyta, kad administracinį nusižengimą padarė neblaivus (nustatytas 3,06 prom. girtumas). Jam paskirta 1 000 Eur bauda.

3. Teisme gautas E. M. D. skundas dėl Nutarimo pakeitimo, kuriuo prašo skirti minimalią baudą arba įspėjimą. Nurodė, kad su Nutarimu nesutinka, melagingo iškvietimo nebuvo, jam buvo reikalinga skubi pagalba, nes jautėsi labai blogai, negalėjo aiškiai mąstyti, buvo neblaivus, pats atsigauti negalėjo. Jam pagalba nebuvo suteikta nei pirmąjį, nei antrąjį, nei trečiąjį kartą. Du kartus jį išvežė į ligoninę ir liepė laukti bendroje eilėje. Būdamas labai blogos savijautos laukė bendroje eilėje du kartus po dvi valandas po ko jam pasidarydavo taip bloga, jog išvykdavo namo nesulaukęs pagalbos ir mėgindavo atsigauti pats vartodamas alkoholį ir raminamuosius vaistus. Trečiąjį kartą išsikvietė greitąją, tikėdamas, jog jam suleis stiprių raminamųjų vaistų, kad galėtų išsimiegoti, kadangi nemiga kankino keletą dienų. Atvažiavo tie patys medikai ir pamatę, kad tai vėl jis iškvietė greitąją pagalbą nusprendė, jog jam pagalbos nereikia ir iškvietė policijos pareigūnus, kad surašytų administracinį protokolą dėl melagingo iškvietimo. Kai buvo surašytas administracinis protokolas ir greitoji nesuteikė jam pagalbos, jis buvo priverstas priimti sprendimą nebevažiuoti į ligoninę, kur reikėtų ilgai laukti ir išsikvietė pagalbą į namus, jam buvo pastatyta lašelinė. Tokios paslaugos yra mokamos, todėl teko sumokėti du kartus po 240 Eur, kadangi jų pagalbos prireikė du kartus, bendra suma yra 480 Eur. Mano, kad pakankamai susimokėjo už savo padarytą kvailystę kreipdamasis į valstybinę įstaigą. Dirba individualiai automobilių srityje, žiema pelno būna mažai, finansinė padėtis sunki. Pažymi, kad kai atvažiuodavo greitoji, jis vykdavo į ligoninę, į ligoninę atsisakė vykti tik po to, kai jam buvo surašytas protokolas už melagingą iškvietimą.

4. Institucija atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjas greitąją medicinos pagalbą (toliau – GMP) dėl tų pačių aplinkybių kvietė net tris kartus. Atvykus GMP darbuotojams jis buvo pristatomas į gydymo įstaigą, tačiau iš jos tyčia pasišalindavo, grįždavo į namus ir vėl kviesdavo GMP dėl tų pačių aplinkybių, tokiais veiksmais buvo eikvojami specialiųjų tarnybų ištekliai ir trukdomas jų darbas. Paskirta nuobauda buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus. Prašo pareiškėjo skundo netenkinti ir institucijos priimtą nutarimą palikti nepakeistą. Skundą prašo išnagrinėti nedalyvaujant Institucijos atstovui.

5. Pareiškėjas E. M. D. teismo posėdžio metu paaiškino, kad tai nebuvo melagingas iškvietimas. Jam iš tiesų reikėjo pagalbos. Kai užgeria, pats išsikapstyti negali ir jam reikia lašelinės. Jis du kartus buvo nuvežtas į gydymo įstaigą, kur po dvi valandas pralaukęs pagalbos, išvažiuodavo dėl pablogėjusios savijautos. Po to kai buvo surašytas protokolas, išsikvietė pagalbą į namus. Kvietė du kartus ir už paslaugas mokėjo po 240 Eur, jokių mokėjimo kvitų neturi, nes mokėjo jo draugė.

Skundas netenkintinas.

6. ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

7. Byloje nustatyta, kad E. M. D. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. vasario 7 d. nutarimu, pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 493 straipsnio 2 dalyje, dėl to, kad jis 2024 m. sausio 7 d. 7.24 val., būdamas neblaivus, kai nustatytas 3,06 prom. girtumas, kelis kartus iš eilės kvietė greitosios medicinos pagalbą, žinodamas, kad medikų pagalba nereikalinga.

8. ANK 591 straipsnio 1 punkte numatyta, kad administracinio nusižengimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio nusižengimo požymių. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Administracinio nusižengimo sudėtis – Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Administracinio nusižengimo sudėties požymiai būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta administraciniu nusižengimu, o kaltas asmuo patrauktas administracinėn atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties.

9. ANK 493 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimas žinant, kad pagalba nereikalinga, užtraukia baudą nuo dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių eurų.

10. Ši teisės norma saugo normalų specialiųjų tarnybų, tarp jų ir policijos, darbą nuo piktybiškų, melagingų iškvietimų, eikvojančių specialiųjų tarnybų išteklius ir sudarančių prielaidas nukreipti jų dėmesį nuo iš tikrųjų įvykusių nelaimių, kilusių grėsmių žmonių gyvybei, sveikatai ar turtui. Esminis šios veikos padarymo elementas yra žinojimas, kad pagalba nereikalinga. Melagingas iškvietimas suprantamas kaip atitinkamos tarnybos kvietimas, nesant situacijų, kurioms išspręsti būtina tokių tarnybų pagalba, todėl minėtas nusižengimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. suvokiant, jog specialiųjų tarnybų pagalbos nereikia, tačiau tyčia pranešant melagingą informaciją ir taip trukdant tarnybų darbą (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 1 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-3-1035/2023).

11. Šioje byloje pareiškėjas teigia, jog neturėjo tikslo melagingai kviesti greitosios pagalbos, jam buvo reikalinga skubi pagalba, nes jautėsi labai blogai, negalėjo aiškiai mąstyti, buvo neblaivus, pats atsigauti negalėjo. Jam pagalba nebuvo suteikta nei pirmąjį, nei antrąjį, nei trečiąjį kartą. Du kartus jį išvežė į ligoninę ir liepė laukti bendroje eilėje. Būdamas labai blogos savijautos laukė bendroje eilėje du kartus po dvi valandas po ko jam pasidarydavo taip blogai, jog išvykdavo namo nesulaukęs pagalbos ir mėgindavo gydytis pats vartodamas alkoholį ir raminamuosius vaistus. Trečiąjį kartą išsikvietė greitąją pagalbą, tikėdamas, jog jam suleis stiprių raminamųjų vaistų, kad galėtų išsimiegoti, kadangi nemiga kankino keletą dienų. Atvažiavo tie patys medikai ir pamatę, kad tai vėl jis iškvietė greitąją pagalbą nusprendė, kad jam pagalbos nereikia ir iškvietė policijos pareigūnus, kad surašytų administracinį protokolą dėl melagingo iškvietimo. Kada buvo surašytas administracinis protokolas ir greitoji nesuteikė jam pagalbos, jis buvo priverstas priimti sprendimą nebevažiuoti į ligoninę, kur reikėtų ilgai laukti, ir išsikvietė privačią pagalbą į namus, jam buvo pastatyta lašelinė.

12. Šiuo atveju pareiškėjas teigia, kad jam iš tiesų buvo reikalinga pagalba ir jis medicinos pagalbą kvietė tam, kad jam būtų suteiktas gydymas, tačiau, bylos duomenimis, pareiškėjas net du kartus buvo nuvežtas į gydymo įstaigą ir, pasak jo, nesulaukęs pagalbos pats išvykdavo gydytis namo. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024 m. sausio 7 d. apie 7.45 val., iš Vilniaus aps. VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, jog GMP 0898 prašo pagalbos. Vyras periodiškai girtas kviečia IP brigadą. Prašo nustatyti girtumą. Atvykus į nurodytą vietą GMP darbuotojai paaiškino, kad paros laikotarpyje nuo 2024 m. sausio 6 d. E. M. D. tris kartus kvietė GMP, būdamas akivaizdžiai neblaivus, kai jokia medicininė pagalba jam reikalinga nebuvo, buvo vežamas į gydimo įstaigą, iš kurios iš karto pabėgdavo. Tokiu būdu asmuo trikdė specialiųjų tarnybų darbą be jokio poreikio. Namuose buvo akivaizdžiai neblaivus minėtas asmuo, kuriam buvo nustatytas (3.06 prom. ) girtumas, kuris paaiškino, kad nori, kad jį medikai išgydytų nuo alkoholio, tačiau policijos pareigūnų akivaizdoje atsisakė nuo medikų pagalbos ir vykti su jais kartu į gydymo įstaigą, kadangi paaiškino, kad ruošėsi išeiti pas kaimyną vartoti alkoholį.

13. Taigi pareiškėjas, jau du kartus per vieną parą dėl tų pačių aplinkybių kvietęs greitąją medicinos pagalbą ir žinodamas, kad vėl nuvežus jį į gydymo įstaigą jam gali tekti laukti medicininės pagalbos bendroje eilėje, trečią kartą kvietė GPM. Šiuo atveju pareiškėjas net du kartus nepasinaudojo jam suteikta medicinine pagalba, t. y. nuvežus jį į gydymo įstaigą nesulaukdavo savo eilės ir pasišalindavo, kas rodo, jog skubios medicininės pagalbos jam nereikėjo. Taigi pareiškėjas trečią kartą pakartotinai kvietė GPM į namus dėl tų pačių aplinkybių, tokiais veiksmais eikvodamas specialiųjų tarnybų išteklius ir trukdydamas tarnybų darbą. Nors pareiškėjo teigimu, tyčios buvimą jo veiksmuose paneigia tai, kad jis jautėsi labai prastai ir nesuteikus jam greitosios medicininės pagalbos turėjo kreiptis į privačią įstaigą dėl gydymo, tačiau su tokiais teiginiais pagrindo sutikti nėra. Pareiškėjas nurodė, kad po to, kai GPM jam nesuteikė pagalbos, jis kreipėsi į UAB „Gerameda“ medicinos kliniką ir jam net du kartus buvo pastatytos lašelinės, tačiau byloje nėra jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Be to, byloje nustatytos aplinkybės, kad pareiškėjas vis pasišalindavo iš gydymo įstaigos ir nelaukdavo gydymo, o trečią kartą iškvietęs greitąją medicinos pagalbą, jos atsisakė, kas leidžia daryti išvadą, jog būtinybės kviesti skubią medicininę pagalbą nebuvo.

14. Įvertinęs išdėstytų faktinių aplinkybių visetą, teismas konstatuoja, kad E. M. D. veiksmai buvo atlikti tyčia. Nors, pareiškėjo teigimu, jam buvo reikalinga pagalba, tačiau jis net du kartus buvo pristatytas į gydymo įstaigą, iš kurios nesulaukęs savo eilės pasišalino, ir kvietė GPM trečią kartą, taip be pagrindo trukdydamas specialiųjų tarnybų darbą.

15. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, nebuvo nustatyta E. M. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė – administracinį nusižengimą padarė neblaivus (nustatytas 3,06 prom. girtumas) ir šios aplinkybės turėjo įtakos administracinio nusižengimo padarymui. E. M. D. trejų metų laikotarpyje daug kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų. Institucijos atstovas, įvertinęs šiuos bei kitus E. M. D. charakterizuojančius ir visus nuobaudos skyrimui reikšmingus duomenis, už nusižengimo padarymą paskyrė jam šio straipsnio sankcijoje numatytą baudą, kurios dydis siekia sankcijos vidurkį. E. M. D. paskirtą baudą laikyti per griežta teismas neturi pagrindo, nes ji paskirta laikantis įstatyme numatytų reikalavimų.

16. Teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes ir apibendrindamas tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad administracinio nusižengimo tyrimo metu buvo surinkta pakankamai patikimų duomenų, pagrindžiančių E. M. D. kaltę dėl ANK 493 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, todėl jis pagrįstai pripažintas padaręs jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, jo padarytas administracinis nusižengimas kvalifikuotas teisingai ir paskirta nuobauda individualizuota tinkamai, todėl naikinti skundžiamą nutarimą nėra jokio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Skundo netenkinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. vasario 7 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-3711-2024 palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.