- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-01
- Bylos Nr.
- AN2-3-1035/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01098-2022-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Valerij Lauš (pirm.)
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valerij Lauš teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal R. K. (R. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nutarties, kuria netenkintas R. K. skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 2022 m. birželio 21 d. nutarimo panaikinimo, kuriuo R. K. nutraukta administracinio nusižengimo teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 493 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
R. K. 2021 m. gegužės 12 d. 19.36 val. telefonu pranešė Bendrajam pagalbos centrui, kad po teritoriją Vilniuje, Savanorių pr. 221, automobiliu „Audi Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važinėja neblaivus vairuotojas. Policijos pareigūnams atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko pranešėjas R. K., kuris paaiškino, kad po teritoriją automobiliu „Audi Q7“ važinėja girtas vyras. Policijos pareigūnai pastebėjo nurodytą automobilį, prie kurio, pasak pranešėjo, buvo automobilio vairuotojas, kaip vėliau paaiškėjo, R. K., nuo kurio sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, matėsi kiti apsvaigimo požymiai, jam alkotesteriu nustatytas 1,22 prom. girtumas. R. K. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. birželio 28 d. nutarimu paskirta 900 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvylikai mėnesių. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 28 d. nutartimi atmestas R. K. skundas dėl minėto nutarimo. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 30 d. nutarimu patenkintas R. K. apeliacinis skundas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 28 d. nutartis panaikinta ir administracinio nusižengimo teisena R. K. nutraukta.
Žemesnės instancijos teismas
R. K. 2022 m. balandžio 25 d. pateikė Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui pareiškimą, kuriuo prašė: 1) priimti procesinį sprendimą dėl R. K. administracinio nusižengimo, numatyto ANK 493 straipsnio 2 dalyje; 2) pradėti ikiteisminį tyrimą dėl R. K. nusikalstamos veikos, numatytos BK 235 straipsnio 1 dalyje. R. K. pareiškime nurodė, kad R. K. melagingai iškvietė policijos pareigūnus. Dėl šio melagingo iškvietimo R. K. nepagrįstai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn. R. K. teigimu, R. K. melagingai pranešė apie tariamą administracinį nusižengimą ir akivaizdžiai tai padarė tyčia, t. y. R. K. melagingai pranešė apie neva neblaivų R. K., vairuojantį transporto priemonę, tačiau teisme šios aplinkybės nepasitvirtino.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato (toliau – ir Komisariatas) 2022 m. birželio 21 d. nutarimu, nenustačius ANK 493 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo subjektyviosios pusės būtinojo požymio – asmens kaltės, administracinio nusižengimo teisena R. K. nutraukta (nepradėta).
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nutartimi R. K. skundas dėl Komisariato 2022 m. birželio 21 d. nutarimo netenkintas.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu pareiškėjas R. K. prašo: 1) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nutartį ir konstatuoti, kad R. K. veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 493 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymius; 2) įpareigoti Komisariatą spręsti klausimą dėl ikiteisminio tyrimo R. K. pradėjimo dėl galimos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
1.1. R. K. veiksmai buvo neteisėti ir tyčiniai, dėl kurių kyla akivaizdus pagrindas taikyti administracinę atsakomybę pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį. Būtent dėl R. K. melagingo policijos iškvietimo nepagrįstai ir neteisingai R. K. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, paskiriant jam 900 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemonę dvylikai mėnesių atėmimu.
1.2. Neblaivumo nustatymo akte, pažymint bendrą asmens būklę, nurodyta, kad R. K. eiti tiesia linija pėda po pėdos gali, taip pat gali stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą. Tai reiškia, kad R. K. judesiai buvo koordinuoti, o R. K. nurodytos aplinkybės, jog neva R. K. veiksmai buvo nekoordinuoti, elgsena neadekvati, yra melagingos ir išgalvotos. Šiais melagingais R. K. parodymais vadovavosi pirmosios instancijos teismas, atmesdamas R. K. pateiktą skundą. Nėra suprantama, kodėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl tyčios buvimo R. K. veiksmuose, remiasi išimtinai R. K., kuris akivaizdžiai siekia išvengti atsakomybės, parodymais, o ne faktais, kurie buvo nustatyti Vilniaus apygardos teismo.
1.3. Tuo momentu, kai atvažiavo policijos pareigūnai, R. K. lauke vedžiojo šunį, tačiau policijos pareigūnai, nesant jokių administracinio nusižengimo požymių, vadovavosi vien tik melagingais R. K. parodymais ir nepagrįstai surašė administracinio nusižengimo protokolą dėl galimai padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje. Jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad R. K. buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir vairavo transporto priemonę, nėra ir negali būti. Tai R. K. buvo žinoma. Dėl R. K. melagingo policijos iškvietimo R. K. patyrė itin neigiamas teisines pasekmes. Jam buvo atimta teisė vairuoti motorines transporto priemones septyniems mėnesiams, jis buvo priverstas kreiptis į teisininkus dėl pažeistų teisių gynimo, patyrė finansinius nuostolius. Be to, R. K. yra neįgalus, jam nustatytas tik 35 procentų darbingumo lygis, o dėl prarastos teisės vairuoti transporto priemonę jis negalėjo vykti pas gydytojus ir tai sukėlė jam itin neigiamus išgyvenimus bei pasekmes.
1.4. Pirmosios instancijos teismas neišsamiai ir paviršutiniškai išnagrinėjo bylą, visiškai neįvertino aplinkybių, kad tarp R. K. ir R. K. vykdavo nuolatiniai konfliktai, dėl to R. K. ne kartą yra grasinęs R. K. iškviesti policiją, siekiant atkeršyti už nesutarimus, sukelti neigiamas pasekmes. 2021 m. gegužės 12 d. taip ir nutiko, t. y. R. K. tyčia melagingai iškvietė policijos pareigūnus, teigdamas, kad po teritoriją Vilniuje, Savanorių pr. 221, automobiliu „Audi Q7“ važinėja neblaivus vairuotojas. Pats pranešimas neabejotinai buvo tyčinis, piktybinis ir melagingas, kadangi pranešėjo R. K. nurodytos aplinkybės nepasitvirtino (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 30 d. nutarimas).
1.5. Pirmosios instancijos teismas nepateikė jokių teisinių argumentų dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Ikiteisminis tyrimas turi būti pradėtas dėl galimai įvykdytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 235 straipsnio 1 dalyje, nes R. K. turi prisiimti atsakomybę ne tik už melagingą pranešimą, bet ir už melagingų parodymų davimą teisme, prisiekus byloje sakyti tiesą. Pirmosios instancijos teismas nepateikė argumentų, dėl kokių priežasčių neįpareigojo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato spręsti klausimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Komisariatas prašo jo netenkinti. Atsiliepime nurodyta, kad teismų praktikoje ne kartą konstatuota, jog ANK 493 straipsnio 2 dalies dispozicijoje esantis terminas „žinant, kad pakalba nereikalinga“ apibūdina būtinąjį šio nusižengimo subjektyviosios pusės požymį – šis nusižengimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. suvokiant, kad specialiųjų tarnybų pagalba yra nereikalinga. Pateikta formuluotė negali būti išplečiama ir aiškinama kaip „tikrovės neatitinkantis pranešimas“. Juolab, jeigu asmuo klaidingai suvokia ar vertina realiai egzistuojančias aplinkybes ir praneša apie jas specialiosioms tarnyboms, jo veiksmai nėra tyčiniai, todėl atsakomybė pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį negalima.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kurių pagrindu teismas padarė išvadą, jog R. K. veiksmai, pranešant policijai apie galimai neblaivų vairuotoją, nėra tyčiniai. Be to, pasak apelianto, skundžiamoje nutartyje nepasisakyta dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.
Dėl administracinės atsakomybės taikymo
ANK 493 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimą žinant, kad pagalba nereikalinga. Ši teisės norma saugo normalų specialiųjų tarnybų, tarp jų ir policijos, darbą nuo piktybiškų, melagingų iškvietimų, eikvojančių specialiųjų tarnybų išteklius ir sudarančių prielaidas nukreipti jų dėmesį nuo iš tikrųjų įvykusių nelaimių, kilusių grėsmių žmonių gyvybei, sveikatai ar turtui. Esminis šios veikos padarymo elementas yra žinojimas, kad pagalba nereikalinga. Melagingas iškvietimas suprantamas kaip atitinkamos tarnybos kvietimas, nesant situacijų, kurioms išspręsti būtina tokių tarnybų pagalba, todėl minėtas nusižengimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. suvokiant, jog specialiųjų tarnybų pagalbos nereikia, tačiau tyčia pranešant melagingą informaciją ir taip trukdant tarnybų darbą (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-180-654/2019).
Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad R. K. siekė sutrukdyti policijos darbą žinodamas, kad policijos pagalba nereikalinga. Pažymėtina ir tai, kad R. K. prašymą patraukti R. K. administracinėn atsakomybėn už policijos iškvietimą žinant, jog policijos pagalba nereikalinga, grindžia ne aplinkybėmis, kad šiuo pranešimu buvo trukdoma policijos darbui, o tuo, jog R. K. pranešimas ir vėlesni paaiškinimai tapo pagrindu patraukti R. K. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį už transporto priemonės vairavimą būnant neblaiviam. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad R. K. 2021 m. gegužės 12 d. 19.36 val. telefonu pranešė Bendrajam pagalbos centrui, kad po teritoriją Vilniuje, Savanorių pr. 221, automobiliu „Audi Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važinėja neblaivus vairuotojas (b. l. 15). Aplinkybė, kad pranešimo teiginiai dėl neblaivaus vairuotojo (šiuo atveju nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą teisme apeliacine tvarka) vėliau nepasitvirtino, savaime nereiškia, jog pranešimas buvo melagingas. Priešingai, iš policijos pareigūno 2021 m. gegužės 12 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad, atvykę pranešėjo nurodytu adresu, prie pastato pastebėjo minėtą automobilį, prie kurio buvo, pasak pranešėjo, jo vairuotojas, t. y. R. K., nuo kurio sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, matėsi akivaizdūs apsvaigimo požymiai; patikrinus alkotesteriu, jam nustatytas 1,3 prom. (kiek vėliau 1,25 prom.) girtumo laipsnis; R. K. patvirtino, kad prieš 30 minučių gėrė alų, tačiau neigė vairavęs transporto priemonę (b. l. 21). Atsižvelgiant į tai, teigti, kad R. K. pranešimas apie galimai girtą vairuotoją buvo akivaizdžiai melagingas, nėra pagrindo. Šios išvados nepaneigia aplinkybė, kad Vilniaus apygardos teismas 2022 m. kovo 30 d. nutarimu nutraukė R. K. administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį. Šiame nutarime teismas pažymėjo, kad byloje nesurinkta neginčijamų įrodymų, kad R. K. automobilį vairavo būdamas neblaivus, nes neblaivumo patikrinimas alkotesteriu buvo atliktas prie jo namų, jam vedžiojant šunį, praėjus 30–40 minučių po atvykimo į namus, o R. K. parodymai, jog jis vartojo alkoholį po atvykimo į namus, liko nepaneigti. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad tarp R. K. ir R. K. yra įsisenėję konfliktiniai santykiai, pripažino, kad pastarojo parodymai negali būti laikomi pakankamai patikimais, kad jais būtų galima vadovautis, sprendžiant R. K. kaltės klausimą. Šiame kontekste aukštesnysis teismas pažymi, kad tiek Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 2021 m. birželio 28 d. nutarime, kuriuo R. K. buvo pripažintas kaltu pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, tiek Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. sausio 28 d. nutartyje, kuria atmestas R. K. skundas dėl 2021 m. birželio 28 d. nutarimo, spręsdami R. K. kaltės klausimą vadovavosi net tik R. K. pranešimu (jame nurodytomis aplinkybėmis) dėl galimai girto vairuotojo, bet R. K. vėliau (po pranešimo) pateiktais paaiškinimais (parodymais). Minėta, kad ANK 493 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta norma saugo normalų specialiųjų tarnybų, tarp jų ir policijos, darbą nuo piktybiškų, melagingų iškvietimų, eikvojančių specialiųjų tarnybų išteklius ir sudarančių prielaidas nukreipti jų dėmesį nuo iš tikrųjų įvykusių nelaimių, kilusių grėsmių žmonių gyvybei, sveikatai ar turtui, o ne nuo tikrinant pranešimą (tiriant įvykį) duotų galimai melagingų paaiškinimų.
Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, aukštesnysis teismas sutinka su skundžiamos nutarties išvada, kad nėra nustatyta, jog R. K. kvietė policiją be jokio pagrindo, piktybiškai, siekdamas sutrukdyti policijos darbą, todėl jo veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 493 straipsnio 2 dalyje sudėties požymių.
Dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo
Minėta, kad R. K. 2022 m. balandžio 25 d. pareiškimu, adresuotu Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, prašė ne tik priimti procesinį sprendimą dėl R. K. administracinio nusižengimo, numatyto ANK 493 straipsnio 2 dalyje, bet ir pradėti ikiteisminį tyrimą dėl R. K. nusikalstamos veikos, numatytos BK 235 straipsnio 1 dalyje. R. K. teigimu, R. K. ne tik turi prisiimti atsakomybę už policijos iškvietimą žinant, kad pagalba nereikalinga (melagingas pranešimas), bet ir už melagingų parodymų davimą teisme, prisiekus sakyti tiesą, tačiau pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes ignoravo, dėl jų nepasisakė ir nepateikė argumentų, dėl kokių priežasčių neįpareigojo Komisariato spręsti klausimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.
Pažymėtina, kad pareiškimo pirmas reikalavimas (dėl melagingo iškvietimo) buvo išspręstas Komisariato 2022 m. birželio 21 d. nutarimu nepradėti administracinio nusižengimo teisenos. Duomenų, ar buvo išspręstas antras reikalavimas (dėl melagingų parodymų), byloje nėra. Iš R. K. apeliacinio skundo, kuriuo jis prašo įpareigoti Komisariatą spręsti klausimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad šis klausimas iki šiol nėra išspręstas. Akivaizdu, kad Komisariato 2022 m. birželio 21 d. nutarimu šis klausimas negalėjo būti išspręstas, nes šis nutarimas priimtas vadovaujantis ANK III dalimi, reglamentuojančia administracinių nusižengimų teiseną, kurios paskirtis yra ištirti administracinius nusižengimus, o ne nusikalstamas veikas. Asmenų pareiškimų dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos nagrinėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatos, reglamentuojančios ikiteisminį tyrimą (BPK IV dalis). Ikiteisminio tyrimo subjektai, įstaigos, jo pradžia ir atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą reglamentuojami BPK 164–166, 168 straipsniuose. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad dėl R. K. pareiškimo antro reikalavimo yra priimtas kompetentingo ikiteisminio tyrimo subjekto nutarimas atsisakyti pradėti tyrimą. Kita vertus, jeigu šis pareiškimo reikalavimas ir būtų buvęs išspręstas, dėl jo teisėtumo ir pagrįstumo tiek pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, tiek aukštesnysis teismas šioje nutartyje neturėtų pagrindo pasisakyti, nes ši byla nagrinėjama pagal administracinio nusižengimo teiseną reglamentuojančias taisykles, o visi klausimai dėl ikiteisminio tyrimo (ne)pradėjimo sprendžiami baudžiamojo proceso tvarka.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, aukštesnysis teismas nepasisako dėl R. K. apeliacinio skundo reikalavimo įpareigoti Komisariatą spręsti klausimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, tačiau mano esant tikslinga apie susidariusią procesinę situaciją nagrinėjant R. K. pareiškimą informuoti šį pareiškimą gavusį Komisariatą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nutartį nepakeistą ir R. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Informuoti Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą apie pareigą, vadovaujantis baudžiamojo proceso įstatymu, priimti procesinį sprendimą dėl R. K. pareiškimo reikalavimo pradėti ikiteisminį tyrimą R. K. dėl galimos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.