Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2022-12-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-3186-1181/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-12-30
Bylos Nr.
1-3186-1181/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-16022-2022-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Zina Vilnienė
Kaltinamasis
J. D.
Advokatai
Laureta Ulbienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-3186-1181/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16022-2022-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.1.10.1; 1.2.25.6 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gruodžio 30 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Zina Vilnienė,sekretoriaujant Gustei Ruibytei,dalyvaujant prokurorei Viktorijai Baradinskaitei,kaltinamajam J. D., jo gynėjai advokatei Lauretai Ulbienei,laiduotojai E. D.,vertėjai Natalijai Reut,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. D., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įgijęs (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. J. D. 2022 m. lapkričio 5 d., apie 20.35 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims vairavo automobilį „Citroen C4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,95 promilės etilo alkoholio koncentracija. Taip J. D. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje ištirtų įrodymų esmė

2. Kaltinamasis J. D. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad tą dieną draugas paprašė suremontuoti automobilį. Jis nuvažiavo į draugui priklausantį garažą, suremontavo draugo automobilį. Draugas nupirko alkoholio butelį, kurį jie kartu išgėrė. Draugui paskambino žmona ir jis turėjo grįžti namo. J. D. numigęs apie valandą taip pat išvažiavo namo. Nors jautėsi apsvaigęs, tačiau vis tiek vairavo. Važiavo sau priklausančiu automobiliu, kurį buvo nusipirkęs nuo savo sutuoktinės sesers, tik dar nespėjęs perregistruoti savo vardu. Automobilį pirko nevažiuojantį, susiremontavo. Už automobilį mokėjo 500 Eur. Supranta, kad negalima vairuoti neblaiviam, tačiau taip įvyko. Gailisi dėl įvykio. Alkoholiu nepiktnaudžiauja, išgeria tik kartais, per šventes. Jeigu būtų konfiskuotas automobilis, tai apsunkintų jam kelionę į ir iš darbo, nes jis gyvena (duomenys neskelbtini), o darbovietė yra (duomenys neskelbtini). Jam tenka į darbą vykti dviem autobusais ir dar apie 2,5 km eiti pėsčiomis.

3. Laiduotoja E. D. apklausiama teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji yra kaltinamojo žmona. Sutuoktinio padarytą veiką vertina neigiamai, pasekmės skaudžios. Kaltinamasis labai pergyvena. Apie įvykį sužinojo iš kaimynės, kuri paskambino ir jai pranešė. Toks elgesys kaltinamajam nebūdingas, netikėtas, absurdiškas. Tokių dalykų nepasitaikydavo. Savo vyrui daro gerą įtaką, sutuoktinis pasiduoda jos įtakai, jos klauso. Jis labai retai vartoja alkoholį. Jeigu kaltinamajam bus atimta teisė vairuoti, tai labai apsunkins kaltinamajam nuvykimą į darbą ir parvykimą iš jo, nes jie gyvena (duomenys neskelbtini), kaltinamasis dirba (duomenys neskelbtini). Daugiau apsunkinimų, apart kaltinamojo kelionės į ir iš darbo, jų šeima nepatirtų. Kartu gyvena sūnus, kuris, esant poreikiui, taip pat paveža. Prašo taikyti laidavimą be užstato, nes ji neturi santaupų. Jei teismas skirtų užstatą, ji yra pasiryžusi sumokėti. Puikiai žino, kad vyras daugiau nenusikals.

4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama, laikantis BPK 291 straipsnio nuostatų paskelbti BPK 290 straipsnyje nustatyta tvarka.

5. Liudytoja S. Ž. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) pagal iš anksto patvirtintą darbo grafiką. 2022 m. lapkričio 5 d., apie 20 val. 35 min., iš VPK OVS gavo pranešimą, kad Molėtų pl., A14 kelias, Vilnius–Utena, link Vilniaus važiuoja galimai neblaivus „Citroen“ (duomenys neskelbtini) šiuo metu 64–ame kilometre. Vykstant į įvykio vietą susisiekta su pranešėju, kuris paaiškino, kad minėtas „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pavojingai manevruoja po kelią, keletą kartų buvo išvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą, įtartinai lėtina bei didina greitį, todėl įtaria, kad vairuotojas gali būti neblaivus. Pranešėjas nuolat sekė paskui minėtą automobilį iki jiems patiems pastebint automobilį „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis „Citroen“ pastebėtas Molėtų pl., ties nusukimu į (duomenys neskelbtini) g. Automobiliui pasukus į (duomenys neskelbtini) g., įjungus spec. šviesas (raudonos ir mėlynos spalvos švyturėlius) bei naudojant garsinį signalą, stabdė automobilį, tačiau šis reikalavimui sustoti nepakluso, padidinęs greitį nuvažiavo link (duomenys neskelbtini) g. Persekiojant minėtą automobilį, apie reikalavimo sustoti nevykdymą buvo informuotas VPK OVS budėtojas. Automobilis „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) g. pasuko į (duomenys neskelbtini) g., vėliau žiedinėje sankryžoje pasuko į (duomenys neskelbtini) g., automobilio vairuotojas padarė kelis itin pavojingus kelių eismo taisyklių pažeidimus, t. y. ne kartą išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą kirsdamas ištisines horizontaliojo ženklinimo linijas, privertė kitas transporto priemones staigiai stabdyti bei keisti judėjimo kryptį, nestabdė prieš pėsčiųjų perėjas, nerodydamas posūkių signalų keitė judėjimo kryptį, kėlė grėsmę eismo saugumui. Toliau persekiojant minėtą automobilį bei bandant sustabdyti minėtą transporto priemonę, buvo nuolat naudojami švyturėliai bei garsinis signalas, taip pat daugybę kartų per garsiakalbį buvo pareikalauta sustabdyti transporto priemonę, tačiau vairuotojas į tai nereagavo. Automobilis „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) toliau važiavo (duomenys neskelbtini) g. didindamas greitį (vietomis jų važiavimo greitis siekė 140 km/val.), vėliau nusukdamas į (duomenys neskelbtini) g. „Citroen“ vairuotojas toliau nevykdydamas reikalavimo sustoti, pasuko į (duomenys neskelbtini) g., o ties pastatu, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), sustojo bei išlipęs iš automobilio pradėjo bėgti į miško glūdumą. Pasivijus minėtą asmenį, jis buvo paguldytas ant žemės, jam uždėti antrankiai. Automobilyje vyras važiavo vienas, keleivių nebuvo. Automobilio vairuotojas visą laiką buvo jų akivaizdoje. Kaip vėliau paaiškėjo, automobilį vairavo J. D. Paklausus minėto asmens, ar jis šiandien vartojo alkoholį, atsakė, kad vartojo, tačiau nedetalizavo prieš kiek laiko. Nuo J. D. sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti, reakcija sulėtėjusi, dėl to asmeniui patikrintas blaivumas. Pirmu pūtimu alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,07 prom. girtumas, antru pūtimu nustatytas 1,95 prom. girtumas. Supildyti procesiniai dokumentai bei automobilis „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) uždarytas į Minsko pl. 21, Vilniuje (b. l. 40–42).

6. Liudytoja B. R. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. lapkričio 5 d., apie 18.00 val., J. D. iš jos nusipirko automobilį „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Už automobilį sumokėjo iškart grynaisiais pinigais 500 eurų. Jie surašė pirkimo–pardavimo sutartį ir susitarė, kad 2022 m. lapkričio 8 d. nuvyks į Regitrą ir perregistruos automobilį jo vardu, kadangi iškart to padaryti negalėjo, nes dirbo, o minėtą dieną turėjo laisvo laiko. Kai pirko iš jos automobilį, J. D. buvo blaivus. Ji pretenzijų dėl automobilio neturi, jai jokia žala nepadaryta, nežinojo, kad J. D. automobiliu važinės neblaivus. Prie apklausos protokolo pridėta 2022 m. lapkričio 4 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties kopija (b. l. 34–37).

7. Liudytojas V. G. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. lapkričio 5 d., apie 20.34 val., važiavo keliu Utena–Vilnius link Vilniaus, netikėtai pamatė priešais jį važiuojantį automobilį „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Minėtas automobilis vingiavo per kelią, vis išvažiuodamas į šalikelę ar į kitą eismo juostą, taip sudarydamas pavojingas situacijas kitiems eismo dalyviams. Jam kilo įtarimas, kad asmuo yra galimai neblaivus, todėl jis iškart paskambino pagalbos telefonu 112. Nurodė pareigūnams koordinates ir sekė minėtą automobilį iki kol atvažiavo policijos pareigūnai. Visą kelią „Citroen“ automobilis ir toliau vingiavo po kelią sudarydamas avarines situacijas. Atvažiavus policijos pareigūnams „Citroen“ automobilis nusuko į kairę, į (duomenys neskelbtini) gatvę, paskui jį nuvažiavo policijos pareigūnai, o jis važiavo tiesiai link namų, paskui policijos pareigūnus ir „Citroen“ automobilį nebevažiavo. Kas vairavo automobilį atpažinti negalėtų, nes nematė vairuotojo, tačiau matė, kad tai buvo vyras (b. l. 30–32).

8. Iš 2022 m. lapkričio 8 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įrašas, kuriame užfiksuotas pranešėjo skambutis, kad jis mato galimai neblaivaus vairuotojo vairuojamą automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemone pavojingai manevruojama kelyje Vilnius–Utena. Užfiksuotas pokalbis, kurio metu pranešėjas važiuoja paskui galimai neblaivaus vairuotojo vairuojamą automobilį ir teikia koordinates, kur šiuo metu atvykti policijos pareigūnams. Operatoriui nurodė, kad kitas vairuotojas stipriai viršija greitį (b. l. 43–44).

9. Iš 2022 m. lapkričio 5 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad J. D. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklido alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Prietaisu Drager Alcotest 6810 Nr. ARFM-0443 pirmu tikrinimu 21 val. 38 min. nustatytas 2,07 promilių neblaivumo laipsnis, o antru tikrinimu 21 val. 56 min. buvo nustatytas 1,95 promilių neblaivumo laipsnis. Pridedami alkotesterio kvitai (b. l. 13–14).

10. Iš 2022 m. lapkričio 5 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta transporto priemonė „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir nustatyti išoriniai apgadinimai: priekinis bamperis kairėje bei dešinėje pusėse, praviras variklio dangtis, automobilio išorė su nusidėvėjimo požymiais, įvairūs pabraižymai bei korozija (b. l. 16–23).

11. Iš valstybės įmonės (toliau– VĮ) „Regitra“ duomenų bazės matyti, kad automobilio „Citroen C4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė – B. R. (b. l. 24).

12. Iš viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „Emprekis“ pažymos matyti, kad vidutinė automobilio „Citroen C4“ kaina Lietuvoje su PVM yra 1 590 Eur (b. l. 26).

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo argumentai ir išvados

13. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

14. Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, sprendžia, kad J. D. kaltė 2022 m. lapkričio 5 d., apie 20.35 val., (duomenys neskelbtini), padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą.

15. Kaltinamasis J. D. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad tą dieną draugas paprašė suremontuoti automobilį. Jis nuvažiavo į draugui priklausantį garažą, suremontavo draugo automobilį. Draugas nupirko alkoholio butelį, kurį jie kartu išgėrė. Draugui paskambino žmona ir jis turėjo grįžti namo. J. D. numigęs apie valandą taip pat išvažiavo namo. Nors jautėsi apsvaigęs, tačiau vis tiek vairavo. Tokie kaltinamojo parodymai iš esmės atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir kitų byloje surinktų ir teisme BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka ištirtų įrodymų visuma. Antai, ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas apklaustas V. G. parodė, kad 2022 m. lapkričio 5 d., apie 20.34 val., važiavo keliu Utena–Vilnius link Vilniaus, netikėtai pamatė priešais jį važiuojantį automobilį „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Minėtas automobilis vingiavo per kelią, vis išvažiuodamas į šalikelę ar į kitą eismo juostą, taip sudarydamas pavojingas situacijas kitiems eismo dalyviams. Jam kilo įtarimas, kad asmuo yra galimai neblaivus, todėl jis iškart paskambino pagalbos telefonu 112. Nurodė pareigūnams koordinates ir sekė minėtą automobilį iki kol atvažiavo policijos pareigūnai. Visą kelią „Citroen“ automobilis ir toliau vingiavo po kelią sudarydamas avarines situacijas. Analogiško aplinkybės užfiksuotos ir 2022 m. lapkričio 8 d. kitų objektų apžiūros protokole, kurios turinys atskleidžia, kad V. G., pamatęs įtartinai manevruojantį automobilį, apie tai informavo Bendrąjį pagalbos centrą. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja S. Ž. patvirtino, kad patruliuodama su kolega gavo pranešimą apie galbūt neblaivų vairuotoją. Po automobilio persekiojimo, automobilį sustabdžius ir pagavus sprunkantį vairuotoją, paaiškėjo, kad jį vairavo J. D. Paklausus minėto asmens, ar jis šiandien vartojo alkoholį, atsakė, kad vartojo, tačiau nedetalizavo prieš kiek laiko. Nuo J. D. sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti, reakcija sulėtėjusi, dėl to asmeniui patikrintas blaivumas. Pirmu pūtimu alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,07 prom. girtumas, antru pūtimu nustatytas 1,95 prom. girtumas. Be kaltinamojo ir liudytojų parodymų, aplinkybę, jog kaltinamasis J. D. nagrinėjamo įvykio metu vairavo neblaivus, patvirtina ir alkotesterio kvitų rodmenys, iš kurių matyti, kad alkotesteriu Drager Alcotest 6810, Nr. ARFM-0043 2022 m. lapkričio 5 d. 21.38 val. J. D. nustatytas 2,07 prom. girtumas, o 21.56 val. nustatytas 1,95 prom. girtumas (b. l. 14). Šiuos duomenis detalizuoja 2022 m. lapkričio 5 d. neblaivumo nustatymo akte nurodytos aplinkybės, iš kurių, be kita ko, matyti, kad J. D. netrukus po įvykio nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai (b. l. 13). Byloje esantis alkotesterio Draeger Alcotest 6810, Nr. ARFM-0043 patikros sertifikatas Nr. 1680785 patvirtina, kad neblaivumo nustatymo metu jis buvo tinkamas naudoti (b. l. 15). Minėti įrodymai patvirtina esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja.

16. Įvertinus pirmiau išdėstytų įrodymų visumą konstatuotina, jog J. D. 2022 m. lapkričio 5 d., apie 20.35 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims vairavo automobilį „Citroen C4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,95 promilės etilo alkoholio koncentracija.

17. Tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo J. D. veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

IV. Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo

18. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėja advokatė L. Ulbienė prašė teismo atleisti kaltinamąjį J. D. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti jį laiduotojos E. D. žinion, pateikė 2022 m. gruodžio 20 d. prašymus dėl laidavimo. E. D. teismo posėdyje nurodė, kad sutinka laiduoti už savo sutuoktinį J. D., prašė atleisti nuo atsakomybės be užstato, tačiau nurodė, kad jeigu būtų nuspręsta taikyti užstatą, ji laidavimo neatsisakytų, ieškotų galimybių sumokėti nustatyto dydžio užstatą. Tam teismo posėdyje neprieštaravo ir valstybinis kaltintojas.

19. BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies keturiuose punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. BK 40 straipsnio nuostatos taikomos tik esant visų šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse išvardytų sąlygų ir aplinkybių visumai.

20. Teismas pažymi, kad šioje byloje yra visi formalūs pagrindai taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti J. D. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Pirmiausia pastebėtina, kad J. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kuri pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 40 straipsnio 1 dalis). Antra, nusikalstamą veiką J. D. padarė pirmą kartą, anksčiau jis nėra teistas. Trečia, kaltinamasis J. D. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Ketvirta, dėl J. D. inkriminuotos nusikalstamos veikos, t. y. vairavimo esant neblaiviam, nebuvo padaryta žala.

21. Pažymėtina, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos dar dvi aplinkybės, kurias turi atitikti kaltinamasis tam, kad jį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, šios aplinkybės nagrinėjamoje byloje taip pat nustatytos. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad J. D. yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, gyvena kartu su sutuoktine J. D. ir pilnamečiu sūnumi, yra dirbantis, paties teigimu gauna apie 900 Eur dydžio pajamas, įvykio metu administracine tvarka baustas nebuvo, anksčiau neteistas. Neigiamai jį charakterizuojančių duomenų byloje iš esmės nėra. Be to, duomenų apie gydymą (duomenys neskelbtini) ligoninėje, (duomenys neskelbtini) centre byloje valstybinis kaltintojas nesurinko. Byloje nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismo posėdžio metu jis savo elgesį vertino kaip nepateisinamą poelgį, iš jo elgesio teismo posėdyje matyti, kad jis suprato savo elgesio pavojingumą ne tik sau, bet ir aplinkiniams, išreiškė nuoširdų gailėjimąsi dėl savo veiksmų.

22. Teismo vertinimu, pirmiau aptartos aplinkybės rodo, kad kaltinamasis savo elgesį vertina neigiamai, todėl yra pagrindas manyti, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tokia išvada darytina ir atsižvelgus į jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis J. D. padarė nesunkų nusikaltimą, konstatuotina, kad bendrame bylos aplinkybių kontekste, šios nusikalstamos veikos pavojingumas nėra toks didelis, kad teismas negalėtų pasinaudoti jam suteikta diskrecijos teise taikyti BK 40 straipsnio nuostatas.

23. BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

24. Asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes, veiklos pobūdį ir realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į jo charakteristiką ir kitus duomenis, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-145-895/2018, 2K-186-942/2018, 2K-67-942/2019, 2K-96-628/2019, 2K-102-303/2019). Laiduotoju gali būti tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-116-1073/2018, 2K-186-942/2018, 2K-67-942/2019). Sprendžiant dėl laiduotojo tinkamumo, turi būti išsiaiškintas jo požiūris į kaltininko padarytą nusikalstamą veiką, taip pat laiduotojas turi nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-71/2011, 2K-305/2011, 2K-186-942/2018, 2K-96-628/2019).

25. Nagrinėjamu atveju atleisti J. D. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą prašo jo sutuoktinė E. D. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad E. D. anksčiau neteista ir jos atžvilgiu ikiteisminių tyrimų pradėta nebuvo ir nėra, administracine tvarka nebausta. Taip pat E. D. nuo 2010 m. liepos 1 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbovietėje charakterizuojama teigiamai, byloje nėra duomenų apie tai, kad E. D. būtų įrašyta į (duomenys neskelbtini) centro (duomenys neskelbtini) filialo apskaitą. Pažymėtina, kad apklausiama teismo posėdžio metu E. D. paaiškino, kad kaltinamojo elgesį ji vertina ypač kritiškai, ateityje stengsis daryti jam teigiamą poveikį, kaltinamasis jos klauso, jie visą laisvalaikį leidžia kartu.

26. Teismas sprendžia, kad E. D. turi realias galimybes įgyvendinti savo, kaip laiduotojos, pareigas ir nekyla abejonių, kad ji darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui, kadangi jų tarpusavio ryšys yra glaudus, susietas šeiminiais santykiais. Taigi, E. D. pasižymi reikiamomis savybėmis būti laiduotoja, galinti daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, jos asmenybė teigiama, ji anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, yra dirbanti, su kaltinamuoju gyvena kartu, todėl, teismo manymu, tokia jos pozicija bei nusiteikimas prisiimti atsakomybę yra rimtas ir apgalvotas žingsnis, vertintinas kaip geranoriškas siekis vykdyti laiduotojos pareigas. Pirmiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad laiduotoja E. D. yra verta teismo pasitikėjimo, jos asmenybė teigiama, ji kritiška kaltinamojo elgesiui, jos vertybinė orientacija pozityvi, ji tiesiogiai gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, nes yra artimas jo aplinkos žmogus, su kuriuo bendrauja kasdien (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys). E. D. skirtina kaltinamojo J. D. laiduotoja netaikant užstato, nes yra šeimos narys, gauna gana nedideles pajamas (jos teigimu – apie 900 Eur), kaltinamojo veika atsitiktinio pobūdžio, be to, yra pakankamas pagrindas manyti, kad E. D. pastarajam gali daryti teigiamą įtaką pačioje artimiausioje aplinkoje. Nustatytinas vienerių metų laidavimo terminas.

V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

27. Pažymėtina, kad BK 67 straipsnio 2 dalis, be kita ko, numato, jog pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, gali būti skiriamos minėto straipsnio 2 dalies 1–10 punktuose numatytos baudžiamojo poveikio priemonės. Transporto priemonės vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, baudžiamosiose bylose, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, skiriama ir baudžiamojo poveikio priemonė, susijusi su uždraudimu naudotis specialiąja teise – vairuoti transporto priemonę (priemones) (BK 68 straipsnis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14-511/2018, 2K-136-699/2018, 2K-134-1073/2018, 2K-256-303/2018, 2K-64-511/2019).

28. Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę J. D. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo iškvėptame ore buvo 1,95 promilės etilo alkoholio koncentracija. Taigi jis padarė ypač pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Todėl įvertinus kaltinamąjį apibūdinančių reikšmingų aplinkybių visumą – tai, kad jis vairavo, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, anksčiau neteistas, veikos padarymo metu administracine tvarka baustas nebuvo, yra dirbantis, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, gailėjosi dėl savo veiksmų, suvokė savo veiksmų pavojingumą, pats procesas turės įtakos J. D. elgesiui kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė, spręstina, kad kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo nutarimo skirti kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą – priėmimo dienos, t. y. nuo 2022 m. lapkričio 9 d.

29. Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo kaltinamajam J. D., pažymėtina, kad bylos duomenimis nustatyta, kad jis įvykio metu būdamas neblaivus vairavo automobilį „Citroen“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį jam pačiam (pirkimo-pardavimo sutartis (b. l. 36–37), taip pat paties kaltinamojo ir jo sutuoktinės parodymai), todėl šis automobilis laikytinas nusikalstamos veikos priemone, nes be jo J. D. nebūtų galėjęs padaryti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo.

30. Teismas, vadovaudamasis BK 67 straipsnio 2 dalies nuostatomis, atleisdamas asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, gali skirti baudžiamojo poveikio priemones, iš kurių viena – turto konfiskavimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymėta, kad atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018).

31. Sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo klausimą – atkreiptinas dėmesys, kad iš nagrinėjamoje byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamasis, vairuodamas neblaivus, vairavo ypač pavojingai – vis padidindamas važiavimo greitį, pavojingai manevruodamas, o, suvokęs, kad yra stabdomas policijos pareigūnų, nepakluso teisėtiems policijos pareigūnų reikalavimams sustabdyti vairuojamą transporto priemonę, dideliu greičiu bandė sprukti nuo jį stabdančių policijos pareigūnų, o, nepavykus pasprukti vairuojama transporto priemone, jis tai bandė padaryti pėsčiomis, šio įvykio metu tik laimingo atsitiktinumo dėka buvo išvengta sunkesnių padarinių tiek kaltinamajam, tiek kitiems eismo dalyviams. Teismo vertinimu, toks kaltinamojo elgesys, ignoruojant policijos pareigūnų reikalavimus, rodo didesnį rūšinį kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

32. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad J. D. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui. Teismas sprendžia, kad tokia baudžiamojo poveikio priemonė pažeidėją atgrasys nuo tokio pobūdžio teisės pažeidimų ateityje, nors šiuo atveju jis ir buvo atsitiktinis.

33. Pažymėtina ir tai, kad atleidus kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ne su kaltininko suinteresuotumu išvengti neigiamų pasekmių, o su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo ar klaidingos nuomonės dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287-1073/2018). Šioje vietoje pažymėtina, kad tiek kaltinamasis, tiek laiduotoja teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad nepatogumus dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo patirs tik kaltinamasis, nes bus apsunkintas jo nuvykimas į ir parvykimas iš darbo. O esant poreikiui kur nors nuvažiuoti automobiliu, tiek kaltinamąjį, tiek laiduotoją paveža kartu su jais gyvenantis pilnametis sūnus.

34. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2–ojo skyriaus prokuroro 2022 m. lapkričio 10 d. nutarimu laikinai apribotos nuosavybės teisės J. D. turtui – automobiliui „Citroen“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini) laikotarpiui nuo 2022 m. lapkričio 10 d. iki 2023 m. gegužės 10 d. Šis laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo.

VI. Dėl kardomųjų priemonių ir kitų klausimų

35. Kaltinamajam J. D. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento (t. y. vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – naikintini, dokumentas, t. y. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.

36. BPK 94 straipsnio 1 dalis numato, kad priimant nuosprendį turi būti išsprendžiamas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas. Todėl, vadovaujantis BPK 94 straipsniu, kompaktinė plokštelė, prisegta prie bylos galinio viršelio, paliktina saugoti prie bylos.

37. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teismui pateikė 2022 m. gruodžio 28 d. pažymą Nr. APD-2022-14391 su priedais, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo kaltinamajam J. D. šioje baudžiamojoje byloje. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Iš bylos duomenų matyti, kad šioje byloje Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. lapkričio 9 d. nutarimu J. D. gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, t. y. gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nes kaltinamasis J. D. nekalba lietuvių kalba. Iš minėtos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, kad už kaltinamajam J. D. suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybė patyrė 250 Eur išlaidų. Atsižvelgdamas į tai, taip pat į advokato suteiktų teisinių paslaugų apimtį, į tai, kad šioje baudžiamojoje byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, į tai, kad kaltinamasis dirbantis, paties teigimu gaunantis apie 900 Eur per mėnesį, į tai, kad byloje nėra duomenų apie sunkią kaltinamojo turtinę padėtį, vadovaudamasis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas daro išvadą, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų yra pagrįstas, todėl tenkintinas, ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu valstybės turėtos išlaidos – 250 Eur – kaltinamojo gynėjos advokatės pagalbai apmokėti pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo J. D.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

J. D., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Laiduotoja paskirti E. D., gimusią (duomenys neskelbtini), gyvenančią (duomenys neskelbtini) – be užstato.

Nustatyti vienerių metų laidavimo terminą.

Paskirti J. D. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir dvejiems metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. lapkričio 9 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu paskirti J. D. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti jam nuosavybės teise priklausantį turtą – automobilį „Citroen C4“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.

Paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento (t. y. vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – panaikinti, o dokumentą, t. y. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti saugoti valstybės įmonei „Regitra“.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2–ojo skyriaus prokuroro 2022 m. lapkričio 10 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą J. D. turtui – automobiliui „Citroen C4“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, kompaktinę plokštelę, prisegtą prie bylos galinio viršelio, palikti saugoti prie bylos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą tenkinti, ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu valstybės turėtas išlaidas – 250 (du šimtus penkiasdešimt) Eur – kaltinamojo J. D. gynėjos advokatės pagalbai apmokėti pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti į valstybės biudžetą iš kaltinamojo J. D.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti J. D., kad:

Jeigu laidavimo metu jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

Jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai E. D., kad:

Ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėja Zina Vilnienė