Kauno apygardos teismo nutartis

2014-06-02 · Civilinė byla Nr. 2A-975-324/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-06-02
Bylos Nr.
2A-975-324/2014
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-11672-2012-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Gudynienė
Atsakovas
E. Ū.
Kategorijos
  • 74.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-975-324/2014Teisminio proceso Nr. 2-05-3-11672-2012-2Procesinio sprendimo kategorijos: 74.2.4; 78.2.1; 121.21 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. birželio 2 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo E. Ū. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-305-887/2013 pagal G. K. ieškinį atsakovui E. Ū. dėl tėvystės nustatymo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą duodanti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė prašė nustatyti, kad atsakovas yra A. K., gimusios (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, nustatyti nepilnametės A. K. gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo nepilnametės dukros A. K. išlaikymui po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki jos pilnametystės, 3 300 Lt išlaikymo įsiskolinimą nuo 2011 m. rugsėjo 19 d. iki 2012 m. rugpjūčio 19 d., skaičiuojant už kiekvieną mėnesį po 300 Lt.

Prašydama priteisti iš atsakovo išlaikymą dukrai ir išlaikymo įsiskolinimą, nurodė, kad dukters išlaikymui išleidžianti vidutiniškai 530 Lt per mėnesį. Atsakovas yra sveikas ir darbingas, tačiau neprisideda prie dukros išlaikymo. Kadangi atsakovas nesirūpino dukra nuo jos gimimo, iš atsakovo turi būti priteistas įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2011 m. rugsėjo 19 d. iki 2012 m. rugpjūčio 19 d., skaičiuojant už kiekvieną mėnesį po 300 Lt.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 25 d. sprendimu ieškinį iš dalies patenkino. Nustatė, kad atsakovas yra A. K. biologinis tėvas, o A. K. yra jo dukra, nustatė šalių nepilnametės dukros A. K. gyvenamąją vietą su ieškove pagal jos gyvenamąją vietą, priteisė iš atsakovo A. K. išlaikymą po 250 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teisme dienos (2012 m. rugsėjo 3 d.) iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymą uzufrukto teise skiriant tvarkyti įstatyminę nepilnametės A. K. atstovę G. K. išimtinai vaiko interesams tenkinti, priteisė iš atsakovo A. K. 2 200 Lt išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2011 m. rugsėjo 19 d. iki 2012 m. rugpjūčio 19 d.

Konstatavo, kad atsakovas yra 18 metų amžiaus, sveikas (priešingų įrodymų nepateikta), nedirba, gyvena pas tėvus, mokosi profesinėje mokykloje, kurioje įgis vidurinį išsilavinimą kartu su profesija. Nustatė, kad abi šalys neturi jokio turto, tačiau, priešingai negu atsakovas, ieškovė gauna mėnesines 600 Lt pajamas. Pažymėjo, kad teismo posėdžio metu ieškovė aiškino, jog dukros poreikiams patenkinti per mėnesį reikia apie 600 Lt, tačiau nepateikė įrodymų šiai sumai pagrįsti. Ieškovės paaiškinimai teismui sukėlė abejonių, nes ieškovė, gaudama 600 Lt pajamas, aiškino, kad visus pinigus išleidžia dukros išlaikymui, tačiau taip pat nurodė, kad dar duoda 80 Lt savo motinai už komunalinius mokesčius bei pačiai ieškovei pragyvenimui reikia apie 400–500 Lt per mėnesį. Sprendė, kad ieškovė nepagrįstai išdidino dukros išlaikymui būtinas lėšas. Konstatavo, kad aplinkybės, jog atsakovas nedirba, negauna oficialių pajamų, neturi jokio turto ir gyvena pas tėvus, neatleidžia atsakovo nuo vienos iš tėvo pareigų – išlaikyti savo dukrą, tačiau sudaro pagrindą sumažinti ieškovės prašomo priteisti išlaikymo dydį iki 250 Lt. Padarė išvadą, kad kūdikiui iki dviejų metų amžiaus iš abiejų tėvų yra pakankama 400 Lt išlaikymo suma. Motyvuodamas tuo, kad atsakovas negali būti atleistas nuo pareigos teikti savo vaikui pakankamą išlaikymą, kadangi tai yra jo asmeninė prievolė, kuri negali būti perkelta kitam asmeniui, iš atsakovo priteisė išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2011 m. rugsėjo 19 d. iki 2012 m. rugpjūčio 19 d., tačiau ieškovės prašomą priteisti išlaikymo įsiskolinimo sumą sumažino iki 2 200 Lt, t. y. skaičiavo po 200 Lt per mėnesį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas nurodo, jog neteisėtos ir nepagrįstos sprendimo dalys dėl priteisto išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo dydžio.

Pažeistas proporcingumo principas tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties, nukrypta nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos, nevertintos esminės šios civilinės bylos aplinkybės, kurios patvirtina ginčo situacijos išskirtinumą iš visų kitų civilinių bylų dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo priteisimo, sprendimas nemotyvuotas, tuo pažeidžiant CPK 185 straipsnį, 265 straipsnio 1 dalį, 270 straipsnio 4 dalį, 330 straipsnį. Ieškinys dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo buvo pareikštas atsakovui esant nepilnamečiui ir pačiam reikalingam išlaikymo. Nors 2013 m. birželio 30 d. atsakovui suėjo 18 metų, tačiau jis tebėra išlaikomas tėvų, nes mokosi profesinėje mokykloje. Dėl nurodytų aplinkybių atsakovas negali teikti priteisto dydžio išlaikymą ir sumokėti išlaikymo įsiskolinimą.

Nevertinta, kad 2011 m. rugsėjo 19 d., kuomet gimė dukra A. K., atsakovui buvo 16 metų, jis pats dar buvo vaikas, kurį suviliojo ieškovė, atsakovas mokėsi mokykloje, iki ekspertizės atlikimo negalėjo patikėti, jog A. K. yra jo dukra ir nemanė turintis pareigą išlaikyti mergaitę. Nevertintas ir ieškovės elgesys, t. y., jog ieškovė, būdama 18 metų ir prisiimdama atsakomybę gimdyti vaiką, elgėsi ne visiškai teisingai, nerūpestingai ir netinkamai. Prieš turint lytinius santykius su 15 metų vaiku, ieškovei derėjo pagalvoti apie pasekmes, kurios gali atsirasti. Pati ieškovė turėjo galvoti, iš kokių lėšų ji išlaikys vaiką ir iš kokių lėšų vaiką galės išlaikyti nepilnametis tėvas. Už pasekmes labiau atsakinga yra ieškovė, kuri atsakovui nepasakė, kad nuo jo laukiasi, todėl atsakovas nebuvo ir šiuo metu nėra pasirengęs prisiimti didelę socialinę riziką, kurią prisiimti nusprendė vien ieškovė.

Nevertinta, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių A. K. išlaikymą, nurodė prieštaringas ir tendencingas aplinkybes. Byloje nebuvo pateikta įrodymų, kad dukrai reikalingas išlaikymas iš abiejų tėvų sudaro 500 Lt per mėnesį, o išlaidų skaičiuoklė negali nei patvirtinti, nei paneigti dukrai reikalingo realaus išlaikymo kiekvieną mėnesį dydžio. Pats pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės nurodytos sumos yra išdidintos. Nepaisant to, iš atsakovo buvo priteista suma, kurios atsakovas negali teikti, nes dėl mokymosi mokyklos dieniniame skyriuje negali dirbti, negauna jokių pajamų, jį išlaiko tėvai. Teismo sprendimu priteisus iš atsakovo 250 Lt sumą nepilnametės dukros išlaikymui, išlaikymo našta užkraunama ant atsakovo tėvų pečių, kurie nėra susiję su neatsakingu ieškovės elgesiu.

Gintos tik ieškovės teises, nepaisant šalių interesų pusiausvyros, prioritetiškai apsaugant tik vienos iš teisinio santykio šalių interesus, tuo pačiu pažeidžiant CPK 6 straipsnyje įtvirtintą asmenų lygybės įstatymui ir teismui principą, LR Konstitucijos 29 straipsnį, numatantį, jog įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs, nesivadovauta CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, tuo pažeidžiant ir CPK 3 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Prašo pakeisti sprendimo dalis dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, A. K. priteistą išlaikymą sumažinant iki 100 Lt, išlaikymo įsiskolinimą – iki 1 100 Lt.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė nepilnamečiui vaikui priteistino išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo dydį.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ribas, teisinius pagrindus, patikrinęs, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo aplinkybių ir, atsižvelgiant į viešąjį interesą, patikrinęs visą bylos medžiagą, nenustatė CPK 329, 330 straipsniuose reglamentuotų pagrindų skundžiamam sprendimui panaikinti ar pakeisti (CPK 320 str. 2 d.).

Byloje nustatytas atsakovo tėvystės faktas, t. y. kad jis yra A. K. tėvas (CK 3.146 str. 1 d.). Pagal Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 6 straipsnio 1 dalį nesantuokinio vaiko tėvas ir motina turi tokias pačias pareigas išlaikyti vaiką, kaip ir jei jis būtų gimęs santuokoje. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kartu, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo (CK 3.3 str. 1 d.), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Dėl to, jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. v. L. Š., bylos Nr. 3K-3-176/2005, 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009).

Nagrinėjamoje byloje ieškovė nurodė, kad dukters išlaikymui per mėnesį išleidžianti nuo 530 Lt iki 600 Lt. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kokia konkreti suma reikalinga šalių vaiko poreikiams patenkinti, tačiau sprendė, kad yra pagrindas iš atsakovo priteisti 250 Lt išlaikymą šalių nepilnametei dukrai. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl būtinybės nukrypti nuo lygių dalių išlaikymo prievolėje principo, t. y., kad atsakovui tenkanti dalis išlaikymo prievolėje turi būti mažesnė, darytina išvada, kad apylinkės teismas laikė, jog šalių dukters išlaikymui kas mėnesį reikalinga 500 Lt suma.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad ieškovė neįrodė, jog šalių dukters išlaikymui per mėnesį reikalinga 500 Lt dydžio suma. Pagal CPK 177 straipsnio 1 dalį įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal to paties straipsnio 2 dalį tie duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Ieškovė ieškinyje nurodė ir teismo posėdyje detalizavo šalių dukters poreikius ir jų patenkinimui išleidžiamas sumas. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Ž. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-156/2009). Apygardos teismas pripažįsta, kad iš esmės visos ieškovės nurodytos dukters išlaikymo išlaidos yra būtinos, t. y. nereikia įrodinėti visiems žinomų aplinkybių, kad vaikui reikalingas maistas, drabužiai, avalynė, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, todėl, įvertinęs ieškovės paaiškinimus, sprendžia, kad nėra pagrindo abejoti apylinkės teismo išvada dėl 2,5 metų amžiaus dukters išlaikymui reikalingos skirti 500 Lt sumos mėnesiui. Apygardos teismas laiko, kad ši suma yra reali, būtina ir neviršija vaiko poreikių (CK 3.192 str. 2 d.). Atsakovas, teigdamas, kad ieškovė neįrodė, jog šalių dukters išlaikymui per mėnesį reikalinga 500 Lt dydžio suma, nenurodė sumos, kuri, jo nuomone, yra pakankama dukters poreikiams patenkinti, t. y. iš esmės sutinka, kad dukters poreikiams patenkinti gali būti reikalinga priteisto dydžio suma. Be to, pažymėtina, kad atsakovas su dukterimi nebendrauja, jos auklėjime ir priežiūroje nedalyvauja, todėl objektyviai gali nežinoti apie individualius vaiko poreikius.

Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstais pripažįsta atsakovo teiginius apie negalėjimą šalių nepilnametei dukrai teikti didesnį nei 100 Lt dydžio išlaikymą dėl to, kad jis tik neseniai tapo pilnamečiu, mokosi profesinėje mokykloje, dvejais metais vyresnė ieškovė yra labiau atsakinga už neplanuoto vaiko gimimą, atsakovas nebuvo ir dabar nėra pasirengęs prisiimti socialinę riziką dėl vaiko gimimo.

Atsakovo argumentai apie ieškovės netinkamą elgesį, atsakovo suviliojimą, lytinių santykių pasekmių neišmanymą vertintini kaip deklaratyvūs, nesudarantys pagrindo ieškovę laikyti labiau atsakinga už neplanuoto vaiko gimimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas pateisinami tik išimtiniais atvejais, nepriklausančiais nuo jų valios, taigi tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-259/2004). Darytina išvada, kad abu tėvai, t. y. ieškovė ir atsakovas, yra vienodai atsakingi už tai, kad jų vaikas turėtų saugią aplinką ir tinkamas sąlygas augti ir tobulėti, už paramą siekiant išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus ir pomėgius.

Nustatant atsakovo turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui. Atsakovas nurodo, kad jis mokosi profesinėje mokykloje ir dėl to negali dirbti, tačiau nepateikia šią aplinkybę pagrindžiančių įrodymų (pvz., pamokų tvarkaraščio). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas yra pilnametis, sveikas, o tai leidžia daryti išvadą, kad jis turi galimybę susirasti darbą po pamokų arba savaitgaliais ir gautomis pajamomis prisidėti prie tinkamų dukters vystymosi sąlygų užtikrinimo. Aplinkybė, jog atsakovas šiuo metu negauna jokių pajamų, negali būti priežastimi jo turtinę padėtį vertinti kaip blogesnę nei ieškovės ir nukrypti nuo lygių dalių išlaikymo prievolėje principo. Pažymėtina, kad ieškovės turtinė padėtis iš esmės yra tapati atsakovo turtinei padėčiai – ieškovė nedirba, nes mokosi, augina dukrą, neturi kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, jos pajamas sudaro socialinės pašalpos. Priešingas vertinimas leistų atsakovui piktnaudžiauti susidariusia padėtimi, taip pažeidžiant ne tik vaiko, bet ir kitos išlaikymą teikiančios šalies (ieškovės) interesus. Laikant, kad abu tėvai, kurių turtinė padėtis yra vienoda, prie vaiko išlaikymo privalo prisidėti lygiomis dalimis ir priteisus iš atsakovo 100 Lt išlaikymo dydį per mėnesį, bendra vaiko išlaikymui skirta suma sudarytų 200 Lt. Kadangi nepilnamečiui vaikui reikalinga pilnavertė mityba, apranga, avalynė, higienos priemonės, gyvenamasis būstas, medicininė priežiūra, augant atitinkami jo poreikiai didėja, šalyje kyla šių poreikių patenkinimo kainos, darytina išvada, kad ši suma nėra pakankama būtiniesiems vaiko poreikiams patenkinti. Būtina atsižvelgti ir į tai, kad ieškovei, su kuria gyvena šalių dukra, tenka pareiga ne tik skirti jai per mėnesį nustatytą lėšų dalį, bet ir pasirūpinti kasdienių vaiko poreikių tenkinimu (skalbti, gaminti valgyti ir pan.), todėl didesnės finansinės išlaikymo dalies nustatymas ieškovei reikštų neproporcingą šalių teisių ir pareigų, susijusių su vaiko išlaikymu, paskirstymą. Pažymėtina, kad priešingai, nei teigia atsakovas, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, nes išlaikymas visų pirma turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013).

Apylinkės teismas sprendė, kad šalių dukrai iki dviejų metų amžiaus buvo pakankama 400 Lt dydžio išlaikymo suma, todėl, priteisdamas išlaikymo įsiskolinimą, jį skaičiavo po 200 Lt per mėnesį. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįsta šią pirmosios instancijos teismo išvadą. Atsakovo vienintelis argumentas, prašant sumažinti priteisto išlaikymo įsiskolinimo sumą, yra jo mokymasis profesinėje mokykloje ir pajamų neturėjimas. Nors atsakovas išlaikymo įsiskolinimo metu buvo nepilnametis, todėl objektyviai negalėjo gauti pajamų, tačiau pritartina apylinkės teismo motyvui, kad ši aplinkybė nesudaro pagrindo atleisti atsakovą nuo pareigos teikti vaikui jo tinkamam vystymuisi reikalingą išlaikymą. Šiuo metu atsakovas yra pilnametis, o išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo klausimas bus sprendžiamas vadovaujantis vykdymo procesą reglamentuojančiomis teisės normomis.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentu dėl prioritetiškai gintų ieškovės teisių. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu, gynė ne ieškovės, o šalių nepilnametės dukters teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jos fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi. Atsižvelgiant į tai, atsakovo argumentai dėl asmenų lygybės įstatymui ir teismui, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principo, LR Konstitucijos 29 straipsnio pažeidimo atmestini kaip nepagrįsti.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nemotyvuotas. Apygardos teismas nesutinka su šiuo argumentu. Teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir teisėtas (CPK 263 str.). Šie reikalavimai taikytini visų instancijų teismų priimamiems sprendimams ir yra susiję su įstatymine teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270, 331 str.). Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Apygardos teismo vertinimu, aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai yra glausti, nesudaro pagrindo išvadai, kad apylinkės teismas neištyrė byloje esančių įrodymų, jų tinkamai neįvertino ir tuo pažeidė teismo pareigą tinkamai motyvuoti priimtą sprendimą.

Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovas apeliacinio skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl jis nekeistinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. sprendimą.

Teisėja Virginija Gudynienė