- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-21
- Bylos Nr.
- e2A-368-781/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-14813-2017-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Jūratė Varanauskaitė, Danguolė Martinavičienė
- Ieškovas
- G. S.
- Atsakovas
- M. U.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Danguolės Martinavičienės ir Jūratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. S. individualios įmonės ir atsakovo M. U. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. birželio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. S. individualios įmonės ieškinį atsakovui M. U. dėl žalos regreso tvarka priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė G. S. individuali įmonė (toliau ir – ieškovė) kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo M. U. (toliau ir – atsakovas) 45 000 Eur turtinę žalą regreso tvarka, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant jas nuo teismo priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 25 d. nuosprendžiu pripažino atsakovą kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje. Šiuo nuosprendžiu teismas iš dalies tenkino nukentėjusiosios Z. Ž. pareikštą civilinį ieškinį ir iš civilinio atsakovo G. S. IĮ priteisė nukentėjusiosios Z. Ž. naudai 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei tenkino visiškai nukentėjusiosios S. Ž. civilinį ieškinį ir priteisė iš civilinio atsakovo nukentėjusiajai S. Ž. 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. kovo 1 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį paliko nepakeistą ir ieškovė atlygino visą teismo nuosprendžiu priteistą 45 000 Eur žalą nukentėjusiosioms už atsakovo nusikalstamus veiksmus, todėl ji turi atgręžtinio reikalavimo teisę į darbuotoją (atsakovą), dėl kurio kaltės atsirado žala. Ieškovei sumokėjus nukentėjusiosioms 45 000 Eur, šios sumos mažinti nėra pagrindo.
3. Atsakovas ieškinį pripažino iš dalies, t. y. sutiko atlyginti ieškovei 5 000 Eur žalos per 5 metus.
Atsiliepimas
4. Atsakovas nurodė, kad jis sukėlė eismo įvykį vykdydamas darbo funkcijas ieškovės naudai. Pažymėjo, kad nors atsakovas nuteistas už nusikaltimą, tačiau šis nusikaltimas ne tyčinis, o padarytas dėl neatsargumo. Paaiškino, kad jo turtinė padėtis yra sunki, jis gauna 500 Eur atlyginimą, turi mažametę dukrą, iš jo priteistas 200 Eur išlaikymas dukrai. Be to, atsakovas pardavė butą, todėl dabar turi nuomotis gyvenamąją patalpą už 110 Eur į mėnesį. Nors jam nuosavybės teise priklauso aštuoni žemės sklypai, už juos atsakovas gauna tik 3 000 Eur išmoką per metus. Teigė, kad žalos atlyginimo dydis iš darbuotojo turi būti mažinamas dėl įmonės vykdomos veiklos pobūdžio, jos rizikingumo, pavojingumo. Be to, ieškovė nepagrįstai prašė priteisti 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo teismo priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Palūkanos yra laikomos minimaliais nuostoliais ir gali būti priteisiamos nuo neturtinės žalos atlyginimo momento. Kadangi žala atlyginta dalimis, tai palūkanos gali būti priteisiamos nuo sprendimo įsiteisėjimo momento. Taip pat šioje byloje neturėtų būti priteistos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos baudžiamojoje byloje.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. birželio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo ieškovei 30 000 Eur žalos atlyginimą regreso tvarka, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 2018 m. kovo 5 d. už 7 500 Eur, nuo 2018 m. balandžio 2 d. už 15 000 Eur, nuo 2018 m. gegužės 4 d. už 22 500 Eur ir nuo 2018 m. birželio 4 d. už 30 000 Eur iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2 266,67 Eur bylinėjimosi išlaidas; taip pat priteisė 566,67 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovui iš ieškovės.
6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad žala nukentėjusiosioms buvo padaryta atsakovui atliekant darbines funkcijas, t. y. vairuojant ieškovei priklausantį krovininį automobilį. Pažymėjo, kad kuo pavojingesne veikla užsiima darbdavys, tuo didesnė žalos padarymo tretiesiems asmenims jo darbuotojo veiksmais grėsmė. Atsižvelgdamas į tai, bylą nagrinėjęs teismas konstatavo, kad ieškovė, vykdanti veiklą, susijusią su didesnio pavojaus šaltiniu, turi prisiimti tam tikrą žalos padarymo tretiesiems asmenims rizikos, galinčios pasireikšti per darbuotojo veiksmus, kuriuos jis atlieka darbo sutartimi pavestas darbo funkcijas, dalį. Todėl ieškovės vykdomos veiklos pobūdis, susijęs su krovinių pervežimu, sudaro pagrindą mažinti iš atsakovo priteistiną žalos atlyginimą regreso tvarka.
7. Be to, teismas, įvertinęs atsakovo finansinę padėtį, sutiko su atsakovu, kad ji yra pakankamai sunki, todėl yra pagrindas daryti išvadą, jog visos ieškovės prašomos 45 000 Eur žalos atlyginimo regreso tvarka sumos priteisimas iš atsakovo neproporcingai apsunkintų jo turtinę padėtį.
8. Pirmosios instancijos teismas priėjo išvadą, jog iš atsakovo ieškovei priteistinos žalos dydis turi būti mažinamas trečdaliu, todėl ieškinį tenkino iš dalies ir ieškovei iš atsakovo priteisė 30 000 Eur žalos atlyginimo regreso tvarka.
9. Nagrinėdamas ieškovės reikalavimą iš atsakovo priteisti 5 procentus metinių palūkanų, skaičiuojant jas nuo teismo priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, teismas pažymėjo, kad jas tikslingai priteisti nuo tos datos ir sumos, kada ieškovė realiai patyrė išlaidas sumokėdama nukentėjusiosioms žalos atlyginimą.
10. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad atsakovas, gaudamas tam tikras pajamas, net iš dalies nėra padengęs ieškovei padarytos žalos, todėl pripažino, jog atidėjus sprendimo vykdymą ar jį išdėsčius, būtų neproporcingai pažeista ieškovės teisė gauti žalos atlyginimą regreso tvarka, ir netenkino atsakovo prašymo išdėstyti sprendimo vykdymą 5 metams.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į jį argumentai
11. Ieškovė apeliaciniame skunde prašo iš dalies pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. birželio 28 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti visiškai – priteisti iš atsakovo 45 000 Eur turtinę žalą regreso tvarka, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant jas nuo teismo priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 938 Eur žyminį mokestį bei 4 450 Eur teisinės pagalbos išlaidas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo prašomos priteisti žalos dydį sumažino trečdaliu ir ieškovei iš atsakovo priteisė tik 30 000 Eur žalos atlyginimą. Ieškovė, atlyginusi didesnio pavojaus šaltiniu, kurio valdytoja ji yra, darbuotojo padarytą nukentėjusiajam asmeniui padarytą žalą, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į darbuotoją, dėl kurio kaltės atsirado žala.
11.2. Teismo padaryta išvada apie atsakovo sunkią finansinę padėtį yra neteisinga. Atsakovas, pardavęs butą, žalos padengė net iš dalies. Be to, atsakovas nuosavybės teise turi aštuonis žemės sklypus, kuriuos pardavus gautų lėšų užtektų atsiskaityti su ieškove.
11.3. Teismas nepagrįstai nepriteisė ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 950 Eur bylinėjimosi išlaidos už įmonės atstovavimą baudžiamojoje byloje, bei 1 000 Eur už kasacinio skundo surašymą baudžiamojoje byloje. Šias išlaidas ieškovė patyrė dėl atsakovo kaltės, todėl jos turi būti atlygintos.
Atsiliepimas
12. Atsakovo teismui pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyta, kad jis su juo nesutinka, prašo jį atmesti. Pažymi, kad:
Šalies argumentai
12.1. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos apeliacinio skundo teiginius apie įmonės sunkią finansinę padėtį.
12.2. Teismas, nors ir egzistuojant pagrindui taikyti darbuotojui visišką materialinę atsakomybę, turi teisę sumažinti darbdaviui priteistinos žalos dydį.
12.3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė ieškovei bylinėjimosi išlaidų, jos patirtas baudžiamojoje byloje, ir apskųsto teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje teisingai pažymėjo esant pagrindui priteisti tik trečdalį šioje byloje ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų. Tačiau rezoliucinėje dalyje teismas padarė klaidą, nurodęs, kad vietoje 1 666,67 Eur iš atsakovo ieškovei priteistina 2 266,67 Eur. Šią klaidą turi ištaisyti apeliacinės instancijos teismas.
13. Atsakovas teismui pateiktame apeliaciniame skunde prašo iš dalies pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. birželio 28 d. sprendimą ir priteistinos žalos dydį sumažinti iki 5 000 Eur, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:
13.1. Teismas pagrįstai sumažino ieškovei žalos regreso tvarka atlyginimo dydį, tačiau nemotyvavo, kodėl mažinama būtent tokiu santykiu (sumažinta trečdaliu). Pirmosios instancijos teismas ieškovės finansinę būklę pripažinęs kaip gerą, o atsakovo – sunkią, nepagrįstai atsakovui perkėlė didžiausią finansinę naštą dėl žalos atlyginimo. Tokia teismo nustatyta proporcija iškreipia įstatymo, numatančio didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybę, esmę.
13.2. Nesant pakankamai motyvų, kodėl buvo taikoma būtent tokia žalos atlyginimo skaičiavimo proporcija, skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas.
13.3. Pirmosios instancijos teismas nevertino ieškovės vykdomos veiklos pobūdžio, pavojingumo, žalos padarymo tretiesiems asmenims rizikos laipsnio. Byloje taip pat nebuvo atsižvelgta į tai, kad ieškovė, kaip juridinis asmuo, turėjo galimybių drausti savo veiklos civilinę atsakomybę, taip sumažindama pavojingos veiklos galimos rizikos materialines išraiškas.
13.4. Rezoliucinėje dalyje teismas padarė klaidą nurodęs, kad vietoje 1 666,67 Eur iš atsakovo ieškovei priteistina 2 266,67 Eur. Šią klaidą turi ištaisyti apeliacinės instancijos teismas, perskirstydamas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
14. Ieškovė atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovas yra kaltas dėl įvykusio eismo įvykio, todėl visa apimtimi privalo atlyginti ieškovės, atlyginusios nukentėjusiems asmenims žalą, patirtus nuostolius.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Dėl faktinių bylos aplinkybių
16. Byloje neginčytinai nustatyta, kad 2014 m. liepos 1 d. atsakovas, vairuodamas ieškovei priklausantį krovininį automobilį, partrenkė pėsčiąjį E. Ž., kuris dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų mirė. Klaipėdos apylinkės teismas 2017 m. spalio 25 d. nuosprendžiu atsakovą pripažino kaltu dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalį, iš dalies tenkino nukentėjusiųjų asmenų civilinius ieškinius ir iš civilinio atsakovo G. S. IĮ (ieškovės) priteisė nukentėjusiosios Z. Ž. naudai 30 000 Eur, nukentėjusiajai S. Ž. – 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Apeliacinės instancijos teismas bei kasacinis teismas Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. spalio 25 d. nuosprendį paliko nepakeistą. Ieškovė, kreipdamasi į teismą, prašė priteisti iš atsakovo regreso tvarka 45 000 Eur, kuriuos ji sumokėjo nukentėjusiosioms S. Ž. ir Z. Ž..
17. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, priteistinos žalos dydį sumažinęs iki 30 000 Eur. Ieškinio tenkinimas tokia apimtimi, ieškovės manymu, neatitinka galiojančio teisinio reglamentavimo, pagal kurį atlygintina žala turi būti tokio dydžio, kurį darbdavys regreso teise įgijo dėl darbuotojo padarytos žalos atlyginimo. Be to, pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė atsakovo turtinę padėtį ir nepagrįstai priėjo išvadą apie sunkią atsakovo materialinę padėtį. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad apskųstame sprendime nėra motyvuota, kodėl priteistinos žalos dydis buvo sumažintas tik trečdaliu, taip pat pirmosios instancijos teismas be pagrindo nevertino ieškovės vykdomos veiklos pobūdžio, pavojingumo ir žalos padarymo tretiesiems asmenims vykdant šią veiklą rizikos. Taigi, apeliantai ginčija teismo procesinį sprendimą, teigdami, kad žemesnės instancijos teismas netinkamai nustatė žalos dydį.
Dėl iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusio DK normų, reglamentuojančių darbuotojo materialinę atsakomybę, taikymo bei atlygintinos žalos dydžio mažinimo
18. Byloje nustatyta, kad žala, kurios atlyginimą ieškovė prašo priteisti iš atsakovo, padaryta 2014 m. liepos 1 d. Dėl to konstatuotina, kad šioje byloje nagrinėjamo ginčo santykiams atsiradus 2014 m. liepos 1 d., ginčui išspręsti taikytinos Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK), galiojusio iki 2017 m. liepos 1 d., normos.
19. Vadovaujantis DK 245 straipsniu, reglamentuojančiu materialinės atsakomybės atsiradimo pagrindą, materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo santykio subjektas padaro žalą kitam subjektui, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas. Pagal DK 246 straipsnio nuostatas materialinė atsakomybė atsiranda, kai yra visos šios sąlygos: 1) padaroma žala; 2) žala padaroma neteisėta veika; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) yra pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais; 6) žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla.
20. Bendroji materialinės atsakomybės apimties taisyklė įtvirtinta DK 254 straipsnyje – darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio, išskyrus atvejus, nustatytus DK 255 straipsnyje. Atvejai, kai darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, nustatyti DK 255 straipsnyje, kurio 2 punkte įtvirtinta darbuotojo pareiga atlyginti visą žalą, jei ji padaryta darbuotojo nusikalstama veika, kuri yra konstatuota Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Darbdavys, atlyginęs darbuotojo padarytą žalą, turi į darbuotoją regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę; atlygintina žala nustatoma tokio dydžio, kurį darbdavys regreso teise įgijo dėl darbuotojo padarytos žalos atlyginimo (DK 257 straipsnio 4 dalis).
21. Tačiau DK 257 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad darbo ginčą nagrinėjantis organas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į aplinkybes, lėmusias žalos atsiradimą, taip pat į atsakovo turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaroma tyčia. Taigi teismui suteikta diskrecija mažinti iš darbuotojo priteistinos žalos dydį, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Šios aplinkybės gali būti įvairios ir vertintinos kiekvienoje byloje individualiai.
22. Kasacinis teismas, aiškindamas DK 257 straipsnio 5 dalį, yra konstatavęs, kad ši DK nuostata, suteikianti teismui teisę mažinti darbdaviui priteistiną žalos atlyginimą, taikytina tiek darbuotojo ribotos materialinės atsakomybės atvejais (DK 254 straipsnis), tiek darbuotojo visiškos materialinės atsakomybės atvejais (DK 255 straipsnis), išskyrus DK 257 straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį, kai žala yra padaroma tyčia. Vadinasi, teismas, nors ir egzistuoja pagrindas taikyti darbuotojui visišką materialinę atsakomybę, turi teisę sumažinti darbdaviui priteistiną žalos atlyginimą (išskyrus pirmiau nurodytą išlygą). Pažymėtina, kad tokios teisės įstatymo lygmeniu įtvirtinimas ir reglamentavimas yra pirmiau jau minėto prioritetinio darbuotojo, kaip silpnesnės darbo teisinių santykių šalies, teisių ir teisėtų interesų gynimo principo sudėtinė dalis. DK 257 straipsnio 5 dalyje yra nurodyti dvejopo pobūdžio kriterijai, kurie šios materialiosios teisės normos taikymo prasme gali sudaryti pagrindą mažinti darbdaviui priteistiną žalos atlyginimą: aplinkybės, lėmusios žalos atsiradimą, ir darbuotojo turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-225-690/2018). Darbdavio veiksmai (neveikimas), susiję su netinkamu darbo organizavimu ir galėję turėti įtakos žalos atsiradimui, gali būti vertinami kaip pagrindas mažinti prašomą priteisti žalos atlyginimą, jei žala nėra padaryta tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-445-248/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-701/2020).
23. Anksčiau cituota kasacinio teismo praktika paneigia pagrindinį ieškovės apeliacinio skundo argumentą dėl darbuotojo veiksmais padarytos žalos darbdaviui visiško atlyginimo, kadangi DK 257 straipsnio 5 dalis teismui suteikia diskreciją mažinti iš darbuotojo priteistino žalos atlyginimo dydį, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes. Vienas iš kriterijų, galinčių sudaryti pagrindą mažinti darbdaviui priteistiną žalos atlyginimą, yra darbuotojo turtinė padėtis.
24. Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo (darbuotojo) turtinę padėtį, susipažino su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. spalio 17 d. teismo sprendimu ir nustatė, kad atsakovas privalo mokėti savo nepilnametei dukrai D. U., gimusiai 2014 m. rugpjūčio 25 d., iki vaiko pilnametystės po 200 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis išlaikymą. Atsakovui pardavus butą, padengus būsto kreditą „Swedbank“, AB, bei likusią pinigų sumą padalinus į dvi dalis su L. U. (buvusi sutuoktinė), jam atiteko 8 700 Eur. Atsakovas nuomojasi butą, už kurį moka kiekvieną mėnesį 150 Eur nuomos mokestį. Patikrinus byloje esančius duomenis apie atsakovo gaunamas pajamas nustatyta, kad jos nėra pastovaus dydžio, ir vidutiniškai per mėnesį sudarė 500 Eur. Nors iš 2011 m. liepos 20 d. ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimo matyti, kad atsakovo vardu yra įregistruotas ūkis, tačiau atsakovo teigimu, jis neūkininkauja ir pajamų iš šio ūkio neturi. Už aštuonis žemės sklypus (jų bendra vertė pagal antstolio pateiktą turto aprašą yra 22 345 Eur), priklausančius atsakovui nuosavybės teise, jo paaiškinimu, jis gauna 3 000 Eur. Nors ieškovo apeliaciniame skunde teigiama, kad reali šių nekilnojamųjų daiktų vertė yra žymiai didesnė, nei nurodyta antstolio turto apraše, tačiau byloje duomenų, pagrindžiančių šį argumentą, nėra. Aptariant ieškovės turtinę padėtį pažymėtina, kad ji disponuoja 42 krovininiais automobiliais, kas įrodo komercinės veiklos vykdymą stambiu mastu. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodžiusi turinti finansinių sunkumų, šių teiginių nepagrindė. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad ieškovės veiklos pobūdis – krovininio automobilio vairavimas – buvo reikšmingas vertinant atsakovo veiksmus, kuriais buvo padaryta žala ieškovei. Esant aptartoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą dėl pakankamai sunkios atsakovo turtinės padėties, pagrįstai atsižvelgė į ieškovės turtinę padėtį, atsakovo darbines funkcijas, ir tai yra pagrindas pagal DK 257 straipsnio 5 dalį sumažinti ieškovei iš atsakovo priteistiną žalos atlyginimo dydį.
25. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad apskųstas sprendimas dalyje dėl priteistinos žalos dydžio mažinimo kriterijaus yra nemotyvuotas, neteikiantis informacijos, kodėl buvo pasirinktas būtent toks (sumažino trečdaliu) žalos mažinimo kriterijus. Tačiau teisėjų kolegija nurodytus apeliacinio skundo argumentus nepripažįsta pagrįstais.
26. Teismo pareiga motyvuoti sprendimą (nutartį) nustatyta CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punkte. Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001). Pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. Ruiz Torija v. Spain and Hiro Balani v. Spain, judgments of 9 December 1994, Series A. Nos 303 – A and 303 – B, p. 12, par. 29, ir p. 29-30, par. 27; Higgins and Others v. France, judgment of 19 February 1998, Reports of Judgments and Decisions 1998-I, p. 60, par. 42). Teismas privalo pateikti sprendimo motyvus, kad sudarytų galimybę bylos šalims efektyviai pasinaudoti teise į apeliaciją. Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Van de Hurk v. Netherlands, judgment of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61).
27. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008).
28. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjusio teismo procesinis sprendimas atitinka pirmiau nurodytus Europos Žmogaus Teisių Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus. Pirmosios instancijos teismas detaliai įvertino visas aplinkybes, turinčias įtakos priteistinos žalos dydžiui. Teismas pasisakė dėl ieškovės, atsakovo turtinės padėties, jas palygino, įvertino ieškovės veiklos pobūdį (didesnio pavojaus šaltinio valdytojas), atsakovo darbo funkcijas, atsižvelgė į tai, kad atsakovas nusikaltimą padarė vairuodamas ieškovei priklausantį krovininį automobilį. Taigi pirmosios instancijos teismas atlygintinos žalos dydį sumažino remdamasis abiem DK 257 straipsnio 5 dalyje nurodytais kriterijais, t. y. atsižvelgdamas į aplinkybes, lėmusias žalos atsiradimą, taip pat į atsakovo turtinę padėtį. Akcentuotina ir tai, kad įstatymas, suteikiantis teismui teisę mažinti darbdaviui priteistinos žalos dydį, nenumato konkrečių mažinimo proporcijų, todėl teismas, įgyvendindamas jam suteiktą diskrecijos teisę, žalos mąstą mažina tokia apimtimi, kokia, jo manymu, yra pagrįsta nagrinėjamos bylos aplinkybėmis.
29. Atsakovo manymu, sprendimą priėmęs teismas nevertino tos aplinkybės, kad ieškovė turėjo visas finansines ir teisines galimybes drausti savo veiklą civiline atsakomybe, tuo sumažindama dėl pavojingos veiklos galinčias atsirasti neigiamas pasekmes. Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Iš byloje esančios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 29 d. nutarties, priimtos baudžiamojoje byloje pagal civilinės atsakovės G. S. IĮ kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 25 d. nuosprendžio, kuriuo M. U. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalį, matyti, kad atsakovo vairuojamas automobilis buvo draustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir draudimo bendrovė pagal draudimo sutartį prisiėmė atsakomybę atlyginti 5 000 Eur dydžio neturinę žalą ir šią prievolę įvykdė. Teismai, priteisę nukentėjusiesiems asmenims 45 000 Eur neturtinę žalą, į šią aplinkybę atsižvelgė. Vadinasi, iš darbdavio baudžiamojoje byloje priteistas žalos dydis yra nustatytas eliminavus draudiko išmokėtą sumą. Ieškovė, turėdama transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą, neįpareigota papildomai drausti savo komercinės veiklos, taip siekiant sumažinti ateityje galimai atsirasiančią riziką.
30. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamo sprendimo turinį ir apeliacinių skundų argumentus, neturi pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, atlygintinos žalos dydį sumažindamas iki 30 000 Eur, netinkamai įgyvendino savo diskreciją, pažeidė DK 257 straipsnio 5 dalį.
31. Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų apeliacinių skundų argumentų, kurie neturi teisinės reikšmės bylos galutiniam rezultatui.
Dėl bylos procesinės baigties
32. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias darbo, darbuotojo civilinės atsakomybės teisinius santykius, pagrįstai įvertino šalių paaiškinimus ir juos pagrindžiančius įrodymus, o apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
33. Atsakovas apeliaciniame skunde kelia klausimą dėl klaidos apskųstame sprendime ištaisymo. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas motyvuojamoje dalyje teisingai nurodęs ieškovei priteistinos iš atsakovo advokato pagalbos išlaidų sumos dydį – 1 666,67 Eur, sprendimo rezoliucinėje dalyje nepagrįstai ją padidino iki 2 266,67 Eur. Teisėjų kolegija paaiškina, kad Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. birželio 28 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta 2 266,67 Eur suma yra apskaičiuota sudėjus 600 Eur žyminio mokesčio dalį, kurį sumokėjo ieškovė kreipiantis į teismą, ir kuri, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi taip pat priteistina iš atsakovo ieškovei, bei 1 666,67 Eur ieškovės patirtų advokato pagalbos išlaidų dalis. Esant tokioms aplinkybėms, pagrindo sutikti su atsakovu, kad pirmosios instancijos teismas apskųsto sprendimo rezoliucinėje dalyje klaidingai nurodė 2 266,67 Eur sumą, nėra.
34. Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat apeliuoja į nepagrįstą jos prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas baudžiamojoje byloje, atmetimą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos procesiniame sprendime nurodytu motyvu, kad vadovaujantis CPK 79 straipsnio 1 dalimi, bylos bylinėjimosi išlaidomis pripažintinos tik tos išlaidos, kurios susijusios su nagrinėjama byla. Todėl ieškovės reikalavimas priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas baudžiamojoje byloje, yra nepagrįstas.
35. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus šalių apeliacinius skundus, jų apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. birželio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.